Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja RUAB „Nodama“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (1 t. b. l. 48–56) prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovas, Departamentas) 2018-10-02 sprendimą Nr. 103 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ (toliau – Sprendimas); 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėja nurodo, kad Pareiškėja gavo Departamento Panevėžio valdybos Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos 2018-08-16 patikrinimo aktą Nr. PK9-1-16, kuriame konstatuota, kad pareiškėja Vivulių žvyro telkinyje per laikotarpį nuo 2016-03-30 iki 2018-03-23 ir Pabūdžių II žvyro telkinyje per laikotarpį nuo 2015-11-27 iki 2018-03-23 išgavo žvyro 11 571 m³ be leidimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalimi, RUAB „Nodama“ už be leidimo išgautą žvyrą privalo mokėti mokesčius žvyro tarifą dauginant iš koeficiento 10 ir mokėtina suma yra 50 912,40 Eur. Pareiškėja dėl šio patikrinimo akto Departamentui pateikė rašytines pastabas, jas vėliau papildė Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) 2018-08-29 raštu Nr. (7)-1.7-4130 „Dėl Vivulių ir Pabūdžio II telkinių išteklių naudojimo“, kuriame konstatuota, kad pareiškėja žalos valstybės žemės gelmių ištekliams nepadarė, todėl nėra pagrindo taikyti 10 kartų didesnį mokesčio tarifą. Tačiau Departamentas, neatsižvelgęs ir nevertinęs pareiškėjos pastabų, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo patikrinimo aktas pakeistas iš patvirtinta didesnė, t. y. 53 763,49 Eur suma.

Pareiškėjos teigimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes atsakovas nevertino objektyvių pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir pritaikė neadekvačiai dideles padarytam pažeidimui poveikio priemones bei pažeidė proporcingumo principą, nes administracinio poveikio mastas ir jo įgyvendinimo priemonės neatitinka būtinų ir pagrįstų administravimo tikslų.

Pareiškėja skunde akcentuoja, kad nors dalis žvyro buvo iškasta už kasybos sklypų ribų, tačiau jie iškasti nepažeidžiant gretimų žemės sklypų savininkų interesų, t. y. nepažeidžiant jų žemės sklypų ribų, kasama buvo tik iš valstybės išsinuomotų žemės sklypų ribose. RUAB „Nodama“ taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad visuomet elgėsi sąžiningai – visi ištekliai buvo laiku deklaruojami ir už juos laiku buvo pateikiamos ketvirtinės ataskaitos bei laiku sumokama. Pareiškėjai skirta 53 763,49 Eur ekonominė sankcija yra aiškiai per didelė ir neadekvati, todėl pareiškėjai sukeltų didelių finansinių sunkumų.

Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagristą ir palikti galioti Sprendimą (1 t. b. l. 138–141). Nurodė, kad Departamento Panevėžio valdybos Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnė 2018 m. rugpjūčio 10-16 dienomis atliko RUAB ,,Nodama“ neplaninį patikrinimą dėl galimo žvyro kasimo be leidimo Vivulių ir Pabūdžio žvyro karjeruose. Patikrinimo metu buvo vertinamos Tarnybos 2018-06-04 atlikto planinio patikrinimo išvados, kuriose nustatyta, kad pareiškėja turi Tarnybos 2016-05-16 išduotą leidimą Nr. KN-16-15p, kuriuo leidžiama naudoti Panevėžio apskrities Kupiškio rajono Pabūdžio II telkinio žvyro išteklius ir Vivulių telkinio žvyro išteklių dalį pagal pridedamų naudojimo sutarčių sąlygas. Taip pat buvo nustatyta, kad kasybos darbai Vivulių ir Pabūdžio II žvyro karjeruose vykdomi ir už kasybos sklypų ribų, tačiau valdomo žemės sklypo ribose. Žvyro karjerai naudojami neturint Tarnybos patvirtintų žemės gelmių naudojimo projektų, nes suderintų naudojimo projektų galiojimo laikas pasibaigęs. Pabūdžio II žvyro karjere kasami neišžvalgyti ištekliai, slūgsantys giliau Tarnybos aprobuotų. Pareiškėja įpareigota iki 2019-01-01 Tarnybai pateikti teisės aktų nustatyta tvarka suderintus žemės gelmių naudojimo projektų papildymus abiem karjerams, prieš rengiant Pabūdžio II karjero naudojimo projekto papildymą nurodyta atlikti šio žvyro telkinio papildomą žvalgybą.

Departamentas nurodo, kad Vivulių telkinyje laikotarpiu nuo 2016-03-30 iki 2018-03-23 bebrai iškasta 5 245 m³, už kasybos sklypų ribų iškasta 1 907 m³, Pabūdžio II telkinyje laikotarpiu nuo 2015-11-27 iki 2018-03-23 bendrai iškasta 20 860 m³, už kasybos sklypo ribų išgauta bei iškasta neišvalgytų, slūgsančių giliau Tarnybos aprobuotų, išteklių – 9 664 m³. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo ir Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198 (toliau – Taisyklės), nuostatomis, šį kiekį už kasybos sklypų ribų iškasto žvyro vertina kaip išteklius, išgautus be leidimo. Nurodo, kad MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už nedeklaruotą, ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas minėto įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento – 10. Pažymi, kad šis įstatymas neišskiria tyčinės ar netyčinės kaltės formos, taip pat nenumato galimybės Departamentui taikyti mažesnį mokestį nei numatyta, todėl Departamentas privalėjo priimti Sprendimą pagal jam teisės aktuose nustatytas kompetencijos ribas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas E. G. palaikė skundą ir prašė skundą tenkinti. Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba, atlikusi patikrinimą, įpareigojo įmonę iki 2019-01-01 atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau nesibaigus Tarnybos nustatytam terminui, patikrinimą atliko ir Departamentas. Be to, nors Departamentas patikrinimą atliko remdamasis Tarnybos pateiktais duomenimis, tačiau priimdamas Sprendimą, visiškai neatsižvelgė į tos pačios Tarnybos pateiktas išvadas. Paaiškino, kad kasant šlaitai slenka, įtakos turi ir liūčių sezonas, po žiemos šlaitai taip pat nuslenka. Šiuo atveju jie ruošė rekultivuoti kasybos karjerą. Po Tarnybos patikrinimo jie sudarė sutartį su „GIK projektai“ dėl rekultivavimo plano / projekto parengimo. Mano, kad Departamentas kaip viešojo administravimo subjektas, nesilaikė proporcingumo principo. Sprendimas turėtų būti apskritai panaikintas, nes atsakovas nevertino visų reikšmingų aplinkybių. Jeigu Sprendimas nebūtų naikinamas, sankcija turėtų būti sumažinta, nes sankcijos našta įmonei nepakeliama.

Į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, apie teismo posėdį Departamentas informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018-10-02 Sprendimo, kuriuo pakeistas 2018-08-10-16 patikrinimo aktas Nr. PK9-1-16 ir pavirtintas RUAB „Nodama“ apskaičiuotas 53 763,49 Eur mokestis didesniu tarifu už Vivulių ir Pabūdžio II žvyro telkiniuose be leidimo išgautą žvyro kiekį teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjai Tarnyba yra išdavusi 2016-05-16 leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes Nr. KN-16-15p (1 t. b. l. 169) (toliau – Leidimas), pagal kurį pareiškėjai leista naudoti Panevėžio apskrities Kupiškio rajono Pabūdžio II telkinio žvyro išteklius ir Vivulių telkinio žvyro išteklių dalį pagal pridedamų naudojimų sutarčių sąlygas (1. t. b. l. 171–176).

Tarnybai 2018-06-04 atlikus planinius tiesioginius pareiškėjos eksploatuojamų Kupiškio Vivulių žvyro telkinio, esančio Šiaudinių k., Subačiaus sen., Kupiškio r., ir Pabūdžio II žvyro telkinio, esančio Nodiejiškių k., Alizavos sen., Kupiškio r. sav., patikrinimus nustatyta, jog RUAB „Nodama“ Vivulių žvyro karjerą eksploatuoja neturėdama galiojančio Tarnybos patvirtinto žemės gelmių naudojimo projekto (toliau – Projektas) (ankstesniojo sprendiniai galiojo iki 2009 m.), kasybos darbai vykdomi netvarkingai, vykdomi ir už kasybos sklypo ribų, tačiau valdomo žemės sklypo ribose, formuojant šlaitą į išorę nuo kasybos sklypo kontūro. Pareiškėjai nurodyta iki 2019-01-01 Tarnybai pateikti teisės aktų nustatyta tvarka suderintą Projekto papildymą (1 t. b. l. 162–164). Pabūdžio II žvyro telkinys taip pat naudojamas be galiojančio Projekto (ankstesniojo sprendiniai galiojo iki 2011 m.), kasybos darbai vykdomi ir už kasybos sklypo ribų, tačiau valdomo žemės sklypo ribose, kasami neišžvalgyti ištekliai, slūgsantys giliau Tarnybos aprobuotų. Tarnyba RUAB „Nodama“ taip pat nurodė parengti Projekto papildymą ir pasiūlė prieš jį rengiant atlikti Pabūdžio II žvyro telkinio papildomą žvalgybą (1 t. b. l. 165–167).

Departamento Panevėžio valdybos viršininkas, atsižvelgdamas į Tarnybos 2018-06-04 patikrinimo aktuose Nr. 18-P10 ir Nr. 18-P11 nustatytus pažeidimus, kai RUAB „Nodama“ iš Vivulių ir Pabūdžio II žvyrų karjerų kasė žvyrą už kasybos sklypo ribų, 2018-08-06 pavedimu Nr. 2 pavedė atlikti patikrinimą (1 t. b. l. 151–152). Patikrinimas atliktas 2018-08-10 – 2018-08-16, dalyvaujant tuo metu direktoriaus pareigas ėjusiam E. Ž..

Departamento Panevėžio valdybos Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos patikrinimo aktu Nr. PK9-1-16 (toliau – Aktas) nustatyta, kad Vivulių žvyro telkinio 2018-03-23 markšeiderinio plano Gavybos apimčių skaičiavimo lentelėje laikotarpiu nuo 2016-03-30 iki 2018-03-23 išgautų išteklių bendras kiekis yra 5 245 m³, už kasybos sklypo ribų išteklių išgauta 1 907 m³. Pabūdžio II žvyro telkinio 2018-03-23 markšeiderinio plano Gavybos apimčių skaičiavimo lentelėje laikotarpiu nuo 2015-11-27 iki 2018-03-23 išgautų išteklių bendras kiekis yra 20 860 m³, už kasybos sklypo ribų išteklių išgauta 9 664 m³. Akte padaryta išvada, kad pareiškėja Vivulių ir Pabūdžio II žvyro telkiniuose nurodytais laikotarpiais, neturėdama leidimo, iškasė 11 571 m³ žvyro, todėl vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, už be leidimo išgautą žvyro kiekį privalo sumokėti mokestį žvyro tarifą (0,44 Eur už 1 m³) dauginant iš koeficiento 10, o mokėtina suma sudaro 50 912,40 Eur (1 t. b .l. 153–155).

Pareiškėja dėl Akto Departamentui pateikė 2018-24 rašytines pastabas (1 t. b. l. 156–158), kuriose atkreipė dėmesį į tai, kad didžioji dalis pažeidimų Vivulių telkinyje yra užfiksuoti šlaitų zonose, nežymiai nuo kasybos kontūro, toks pažeidimas atsirado dėl to, kad pareiškėja rengiasi rekultivuoti telkinį (užbaigti telkinio eksploatavimą), o tam reikia suformuoti šlaitus, todėl pareiškėja šlaitų formavimą darė į išorę, be to, prie pažeidimo prisidėjo ir gausus lietus, dėl kurio statūs šlaitai buvo išplauti vandens ir nuslinko. Dėl Pabūdžio II telkinio taip pat atkreipė dėmesį, kad pažeidimai nustatyti šlaitų zonose (ties kontūro linijomis), kuriose sudėtinga tiksliai įvertinti iškasamų išteklių kiekį, kasimo į gylį pažeidimai buvo sąlygoti telkinio naudingojo klodo pado slūgsojimo netolygumų. Nurodė, kad pareiškėja su geologine įmone derina sutartį dėl markšeiderinio plano atnaujinimo, išteklių likučio apskaičiavimo ir projektavimo darbų, geranoriškai sutinka pašalinti pažeidimą, visus išteklius pareiškėja deklaravo laiku ir už juos apmokėjo, kasybos darbai buvo vykdomi nepažeidžiant kitų savininkų sklypų ribų, todėl mano, kad Akte nustatyti pažeidimai vertintini kaip mažareikšmiai, todėl Aktas neturėtų būti tvirtinamas. Šių rašytinių pastabų kopiją pareiškėja adresavo ir Tarnybai, prašydama jos pateikti išvadą/nuomonę dėl Akto.

Tarnyba 2018-08-29 rašte Nr. (7)-1.7-4130 „Dėl Vivulių ir Pabūdžio II telkinių išteklių naudojimo“, kurio kopija adresuota ir Departamento Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijai ( 1 t. b. l. 44), konstatavo, kad visi Vivulių ir Pabūdžio II telkiniuose išskirti gavybos darbų į išorę nuo kasybos sklypo ribos plotai yra išsidėstę kasybos ploto priekontūrinėje zonoje, juose buvo išgauta tos pačios genezės ir kokybinės sudėties naudingoji iškasena, kuri slūgso naudotojui skirtame kasybos sklype, plotuose išgautas išteklių keikis apskaitytas ir deklaruotas ketvirtinėse gavybos ataskaitose. Tarnybos nuomone, vykdydama gavybos darbus už kasybos sklypo ribos RUAB „Nodama“ nepadarė žalos valstybės gelmių ištekliams, todėl jos nuomone nėra pagrindo taikyti 10 kartų didesnį mokesčio tarifą už šių darbų metu išgautus išteklius.

Pareiškėja taip pat pateikė papildomas rašytines pastabas (1 t. b. l. 159–160), kuriose atkreipė dėmesį, kad pareiškėja neviršijo 2016-05-16 pareiškėjai išduotame Leidime nurodytų leidžiamų išgauti išteklių kiekių. Paaiškina, kad neturėjo tyčios padaryti pažeidimus, nes savo dispozicijoje kasybos sklypo ribose per abu telkinius turėjo daugiau nei 63 000 m³ naudingųjų iškasenų likutį.

Departamentas skundžiamu Sprendimu (1 t. b. l. 140–141), iš esmės pritardamas Akte nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir Akte pateiktam vertinimui, nustatęs, kad Akte apskaičiuota mokėtino mokesčio suma nebuvo indeksuota, pakeitė 2018-08-10-16 Aktą ir pavirtinto RUAB „Nodama“ apskaičiuotą 53 763,49 Eur mokestį už Vivulių ir Pabūdžio II žvyro telkiniuose be leidimo išgautą žvyrą už žvyro telkinių kasybos sklypų ribų.

Pareiškėja nesutinka su Sprendimu jai apskaičiuota mokėtino mokesčio už naudojimąsi gamtos ištekliais suma, kuri, įvertinus tai, kad pareiškėja žvyro kasimo darbus atliko už sklypo kasybos ribų, buvo apskaičiuota nustatytą žvyro tarifą dauginant iš koeficiento 10, t. y. padidintu tarifu.

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad RUAB „Nodama“ atliko žvyro kasimo darbus už kasybos sklypų ribų, t. y. neturėdama leidimo, taip pat neginčijamas ir iškasto žvyro kiekis. Pareiškėjos manymu, jos padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai, padaryti nesant tyčios, todėl Sprendimu apskaičiuota mokesčio suma yra neproporcinga ir neadekvati padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje vertintina, ar Departamentas pagrįstai apskaičiavo 53 763,49 Eur mokestį už Akte nustatytus pažeidimus, taikydamas padidintą tarifą.

MVGIĮ nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką (1 straipsnis). Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (2 straipsnis).

Remiantis MVGIĮ 4 straipsnio 1 punktu, naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, įskaitant žvyrą, yra mokesčio objektas. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, nenurodytus šio straipsnio 1 dalyje.

Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. Minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą (toliau – naudojimo planas). Žemės gelmių ištekliai ir ertmės pagal naudojimo planą pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti.

Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių išteklius ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad leidimas išduodamas naudoti tik nustatyta tvarka ištirtus, Tarnybos aprobuotus naudingųjų iškasenų, požeminio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes, kurių naudojimas nesukels reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai. Taisyklių 54 punktas nustato, kad leidimo turėtojas naudoja žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, pagal žemės gelmių naudojimo projektą ar naudojimo planą.

MVGIĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo Tarnybos išduotą Leidimą kasti žvyrą Vivulių ir Pabūdžio II žvyro telkiniuose kasybos sklypų ribose iki 2041-05-15, žemės sklypai, kuriuose pagal Leidimą pareiškėja turėjo teisę vykdyti žvyro kasimo darbus, pareiškėjai buvo išnuomoti iš valstybės valstybinės žemės nuomos sutartimis iki 2041-05-15 (1 t. b. l. 177–180). Tačiau, kaip neginčijamai nustatyta, RUAB „Nodama“ už kasybos sklypų ribų abiejuose teikiniuose bendrai iškasė 11 571 m³ žvyro, kuris remiantis minėtomis Žemės gelmių įstatymo ir Taisyklių nuostatomis vertinamas kaip iškastas neturint leidimo, nes žvyro karjerai buvo eksploatuojami neturint galiojančių Tarnybos patvirtintų žemės gelmių naudojimo projektų, o Pabūdžio II žvyro telkinyje buvo kasami neišžvalgyti ištekliai, slūgsantys giliau Tarnybos aprobuotų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta, kad pareiškėja tyčia žvyro kasimo darbus atliko už kasybos sklypų ribų, tačiau teisėjų kolegija šių nurodytų aplinkybių nelaiko juridiškai reikšmingomis, šalinančiomis pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis įtakoti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžius, nustatytus ginčijamame atsakovo Sprendime. Kaip minėta, remiantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Ši įstatymo nuostata imperatyvi ir nenumato galimybės Departamentui, apskaičiuojant mokestį atsižvelgti į mokesčių mokėtojo kaltės formą ir taikyti kitokį, t. y. mažesnį, koeficientą negu 10. Todėl, atsižvelgiant į Sprendime pateiktus apskaičiavimus, darytina išvada, jog pareiškėjui apskaičiuota 53 763,49 Eur suma, vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, laikytina teisėta.

Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjos ir atsakovo paaiškinimais bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija šioje byloje vertina ir pareiškėjai pritaikytos sankcijos proporcingumą. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos proporcingumo, teisėjų kolegijos nuomone, būtina vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas – vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumo ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).

Teisėjų kolegija, svarstydama skundžiamu Sprendimu patvirtintą nustatyto mokesčio už kasybos sklypų ribų išgautą žvyrą proporcingumo klausimą, vertina tai, kad pareiškėja realiai valstybės biudžetui už laikotarpiu nuo 2016-03-30 iki 2018-03-23 Vivulių telkinyje ir laikotarpiu nuo 2015-11-27 iki 2018-03-23 Pabūdžių II telkinyje iškastą žvyrą yra nesumokėjusi 5 376,35 Eur sumos, o pagal MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiškėjai apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu sudaro 53 763,45 Eur.

Proporcingumo principo esmė ta, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą (nusikaltimą), o minėtas principas neatskiriamas nuo teisingumo principo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Antra vertus, teisingumas reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Pavyzdžiui, 2001-10-02 nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, „kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

Konstitucinio Teismo praktikoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina ir teismas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2011-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.).

Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad pažeidimai užfiksuoti nežymiai už kasybos sklypų kontūrų (priekontūrio zonose), yra pakankamai svarbios, įrodančios, jog pareiškėja neturėjo tyčios kasti būtent už kasybos sklypų ribų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, Tarnybos 2018-08-29 raštu Nr. (7)-1.7-4130 pateiktus paaiškinimus, atsižvelgusi į aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobūdžiu, priežastimis, pasekmėmis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju naudingųjų iškasenų kasimas už kasybai skirtų plotų ribų ir tuo pažeidžiant imperatyvius reikalavimus aplinkos apsaugos srityje, šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjai taikyti tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos (pavyzdžiui apskritai neteikdami kasybos ataskaitų), nėra teisinga, nors MVGIĮ toks diferencijavimas ir neįtvirtintas. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015-02-11 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015).

Iš apskaičiuoto didesniu tarifu mokesčio matyti, jog pareiškėjos nesumokėtas mokestis už 11 571 m³ iškasto žvyro sudarantis 5 376,35 Eur, padidintas 10 kartų taikant MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra 53 763,45 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovo nustatytas 53 763,45 Eur mokestis už žvyrą, iškastą už kasybos sklypų ribų, pareiškėjai būtų nepagrįstai neproporcingas padarytam pažeidimui. Be to, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja yra restruktūrizuojama.

MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pakanka minėti mokestį už be leidimo iškastą žvyro kiekį padidinti du su puse karto (13,440,86 Eur (2,5 x 5 376,35 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos RUAB „Nodama“ skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant Departamento Sprendimą ir sumažinant apskaičiuotą mokestį iki 13,440,86 Eur.

Pareiškėja už skundą ir prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones buvo sumokėjusi 46 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, pareiškėjos už skundą permokėta 23 Eur suma grąžintina pareiškėjai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018-10-02 sprendimu Nr. 103 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokestį sumažinti iki 13,440,86 Eur (trylikos tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimties eurų 86 ct).

Grąžinti pareiškėjai restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Nodama“ (j. a. k. 164819885) 2018-11-14 lėšų Luminor lėšų pervedimo nurodymu Nr. 3408 permokėtą 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.