- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- eA-1664-602/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03869-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- RUAB "Nodama"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Nodama“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. 103 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad gavo Departamento Panevėžio valdybos Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo aktą Nr. PK9-1-16 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) žvyro telkinyje per laikotarpį nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2018 m. kovo 23 d. ir (duomenys neskelbtini) žvyro telkinyje per laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. kovo 23 d. išgavo 11 571 m³ žvyro be leidimo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalimi, už be leidimo išgautą žvyrą privalo mokėti mokesčius žvyro tarifą dauginant iš koeficiento 10 (50 912,40 Eur). Pareiškėjas dėl Patikrinimo akto Departamentui pateikė rašytines pastabas, jas vėliau papildė Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba, Lietuvos geologijos tarnyba) 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (7)-1.7-4130 „Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) telkinių išteklių naudojimo“, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas žalos valstybės žemės gelmių ištekliams nepadarė, todėl nėra pagrindo taikyti 10 kartų didesnį mokesčio tarifą. Tačiau Departamentas, neatsižvelgęs ir nevertinęs pareiškėjo pastabų, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo Patikrinimo aktas pakeistas ir patvirtinta didesnė, t. y. 53 763,49 Eur, suma.
3. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes atsakovas nevertino objektyvių pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pritaikė neadekvačiai dideles padarytam pažeidimui poveikio priemones bei pažeidė proporcingumo principą, nes administracinio poveikio mastas ir jo įgyvendinimo priemonės neatitinka būtinų ir pagrįstų administravimo tikslų.
4. Pareiškėjas skunde akcentavo, kad nors dalis žvyro buvo iškasta už kasybos sklypų ribų, tačiau jis iškastas nepažeidžiant gretimų žemės sklypų savininkų interesų, t. y. nepažeidžiant jų žemės sklypų ribų, kasama buvo tik iš valstybės išsinuomotų žemės sklypų ribose. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad elgėsi sąžiningai – visi ištekliai buvo laiku deklaruojami ir už juos laiku buvo pateikiamos ketvirtinės ataskaitos bei laiku sumokama. Pareiškėjui skirta 53 763,49 Eur ekonominė sankcija yra aiškiai per didelė ir neadekvati, pareiškėjui sukeltų didelių finansinių sunkumų.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagristą.
6. Atsakovas nurodė, kad Departamento Panevėžio valdybos Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnė 2018 m. rugpjūčio 10–16 dienomis atliko pareiškėjo neplaninį patikrinimą dėl galimo žvyro kasimo be leidimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žvyro karjeruose. Patikrinimo metu buvo vertinamos Tarnybos 2018 m. birželio 4 d. atlikto planinio patikrinimo išvados, kuriose nustatyta, kad pareiškėjas turi Tarnybos 2016 m. gegužės 16 d. išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes Nr. KN-16-15p (toliau – ir Leidimas), kuriuo leidžiama naudoti Panevėžio apskrities Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro išteklius ir (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro išteklių dalį pagal pridedamų naudojimo sutarčių sąlygas. Taip pat buvo nustatyta, kad kasybos darbai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žvyro karjeruose vykdomi ir už kasybos sklypų ribų, tačiau valdomo žemės sklypo ribose. Žvyro karjerai naudojami neturint Tarnybos patvirtintų žemės gelmių naudojimo projektų, nes suderintų naudojimo projektų galiojimo laikas pasibaigęs. (duomenys neskelbtini) žvyro karjere kasami neišžvalgyti ištekliai, slūgsantys giliau Tarnybos aprobuotų. Pareiškėjas įpareigotas iki 2019 m. sausio 1 d. Tarnybai pateikti teisės aktų nustatyta tvarka suderintus žemės gelmių naudojimo projektų papildymus abiem karjerams, prieš rengiant (duomenys neskelbtini) karjero naudojimo projekto papildymą, nurodyta atlikti šio žvyro telkinio papildomą žvalgybą.
7. Departamentas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) telkinyje laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2018 m. kovo 23 d. bendrai iškasta 5 245 m³, už kasybos sklypų ribų iškasta 1 907 m³, (duomenys neskelbtini) telkinyje laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. kovo 23 d. bendrai iškasta 20 860 m³, už kasybos sklypo ribų išgauta bei iškasta 9 664 m³ neišvalgytų, slūgsančių giliau Tarnybos aprobuotų, išteklių. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo ir Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (toliau – ir Taisyklės), nuostatomis, šį kiekį už kasybos sklypų ribų iškasto žvyro vertino kaip išteklius, išgautus be leidimo. Nurodė, kad MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas minėto įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Atsakovas pažymėjo, kad įstatymas neišskiria tyčinės ar netyčinės kaltės formos, taip pat nenumato galimybės Departamentui taikyti mažesnį mokestį, nei numatyta, todėl Departamentas privalėjo priimti Sprendimą pagal jam teisės aktuose nustatytas kompetencijos ribas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas atkreipė dėmesį, kad Tarnyba, atlikusi patikrinimą, įpareigojo pareiškėją iki 2019 m. sausio 1 d. atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau nesibaigus Tarnybos nustatytam terminui, patikrinimą atliko ir Departamentas. Be to, nors Departamentas patikrinimą atliko remdamasis Tarnybos pateiktais duomenimis, tačiau priimdamas Sprendimą visiškai neatsižvelgė į tos pačios Tarnybos pateiktas išvadas. Pareiškėjas paaiškino, kad kasant šlaitai slenka, įtakos turi ir liūčių sezonas, po žiemos šlaitai taip pat nuslenka. Šiuo atveju buvo ruošiamasi rekultivuoti kasybos karjerą. Po Tarnybos patikrinimo sudaryta sutartis dėl rekultivavimo plano / projekto parengimo.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. 103 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokestį sumažino iki 13,440,86 Eur. Grąžino pareiškėjui 2018 m. lapkričio 14 d. nurodymu Nr. 3408 permokėtą 23 Eur žyminį mokestį.
10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pakeistas Patikrinimo aktas ir patvirtintas pareiškėjui apskaičiuotas 53 763,49 Eur mokestis didesniu tarifu už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žvyro telkiniuose be leidimo išgautą žvyro kiekį, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Departamentas skundžiamu Sprendimu (I t. b. l. 140–141), iš esmės pritardamas Patikrinimo akte nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir pateiktam vertinimui, nustatęs, kad apskaičiuota mokėtino mokesčio suma nebuvo indeksuota, pakeitė Patikrinimo aktą ir pavirtinto apskaičiuotą 53 763,49 Eur mokestį už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žvyro telkiniuose be leidimo išgautą žvyrą už žvyro telkinių kasybos sklypų ribų.
12. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas atliko žvyro kasimo darbus už kasybos sklypų ribų, t. y. neturėdamas leidimo, taip pat neginčijamas ir iškasto žvyro kiekis. Pareiškėjo manymu, jo padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai, padaryti nesant tyčios, todėl Sprendimu apskaičiuota mokesčio suma yra neproporcinga ir neadekvati padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje teismas vertino, ar Departamentas pagrįstai apskaičiavo 53 763,49 Eur mokestį už Akte nustatytus pažeidimus, taikydamas padidintą tarifą.
13. Teismas vadovavosi MVGIĮ 1, 2 straipsniais, 4 straipsnio 1 punktu, 5 straipsnio 1 dalimi, Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, 12 straipsnio 4 dalimi, 14 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 10, 54 punktais, MVGIĮ 6 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo Tarnybos išduotą Leidimą kasti žvyrą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žvyro telkiniuose kasybos sklypų ribose iki 2041 m. gegužės 15 d., žemės sklypai, kuriuose pagal Leidimą pareiškėjas turėjo teisę vykdyti žvyro kasimo darbus, pareiškėjui buvo išnuomoti iš valstybės valstybinės žemės nuomos sutartimis iki 2041 m. gegužės 15 d. (I t. b. l. 177–180). Tačiau, kaip neginčijamai nustatyta, pareiškėjas už kasybos sklypų ribų abiejuose teikiniuose bendrai iškasė 11 571 m³ žvyro, kuris, remiantis minėtomis Žemės gelmių įstatymo ir Taisyklių nuostatomis, vertintas kaip iškastas neturint leidimo, nes žvyro karjerai buvo eksploatuojami neturint galiojančių Tarnybos patvirtintų žemės gelmių naudojimo projektų, o (duomenys neskelbtini) žvyro telkinyje buvo kasami neišžvalgyti ištekliai, slūgsantys giliau Tarnybos aprobuotų.
Žemesnės instancijos teismas
14. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas tyčia žvyro kasimo darbus atliko už kasybos sklypų ribų, tačiau teismas šių aplinkybių nelaikė juridiškai reikšmingomis, šalinančiomis pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtaką mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžiams. Kaip minėta, remiantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Ši įstatymo nuostata, teismo vertinimu, yra imperatyvi ir nenumato galimybės Departamentui, apskaičiuojant mokestį, atsižvelgti į mokesčių mokėtojo kaltės formą ir taikyti kitokį, t. y. mažesnį koeficientą negu 10. Todėl, atsižvelgdamas į Sprendime pateiktus apskaičiavimus, teismas darė išvadą, jog pareiškėjui apskaičiuota 53 763,49 Eur suma, vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, laikytina teisėta.
15. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjo ir atsakovo paaiškinimais bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas šioje byloje vertino ir pareiškėjui pritaikytos sankcijos proporcingumą. Vadovaudamasis proporcingumo principu, teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog pažeidimai užfiksuoti nežymiai už kasybos sklypų kontūrų (priekontūrio zonose), yra pakankamai svarbios, įrodančios, jog pareiškėjas neturėjo tyčios kasti būtent už kasybos sklypų ribų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (7)-1.7-4130 pateiktus paaiškinimus, atsižvelgęs į aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobūdžiu, priežastimis, pasekmėmis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju naudingųjų iškasenų kasimas už kasybai skirtų plotų ribų tuo pažeidžiant imperatyvius reikalavimus aplinkos apsaugos srityje nelaikytinas sąmoningu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikyti tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos (pavyzdžiui, apskritai neteikdami kasybos ataskaitų), nėra teisinga, nors MVGIĮ toks diferencijavimas ir neįtvirtintas.
16. Iš apskaičiuoto didesniu tarifu mokesčio matyti, jog pareiškėjo nesumokėtas mokestis už 11 571 m³ iškasto žvyro, sudarantis 5 376,35 Eur, padidintas 10 kartų, taikant MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra 53 763,45 Eur. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovo nustatytas 53 763,45 Eur mokestis už žvyrą, iškastą už kasybos sklypų ribų, pareiškėjui būtų neproporcingas padarytam pažeidimui. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra restruktūrizuojama įmonė. MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, pakanka minėtą mokestį už be leidimo iškastą žvyro kiekį padidinti du su puse karto (13,440,86 Eur (2,5 x 5 376,35 Eur).
Šalies argumentai
17. Pareiškėjas už skundą ir prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones buvo sumokėjęs 46 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, pareiškėjo už skundą permokėta 23 Eur suma grąžinta pareiškėjai.
III.
18. Pareiškėjas BUAB „Nodama“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinti Sprendimą ir Sprendimu patvirtintą mokestį sumažinti dar labiau nei sumažino pirmosios instancijos teismas. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis formaliais pagrindais ir neatsižvelgdamas į svarbias faktines aplinkybes ir jų tinkamai neįvertinęs. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesilaikė VAĮ 8 straipsnio nuostatų, nes Sprendime nenurodė fakto, jog buvo gauta Tarnybos nuomonė, nevertino šios nuomonės ir į ją neatsižvelgė. Tarnyba aiškiai nurodė, kad pareiškėjas žalos valstybės žemės gelmių ištekliams nepadarė, todėl nėra pagrindo taikyti 10 kartų didesnį mokesčio tarifą. Neaišku ir tai, ar atsakovas vertino pareiškėjo pateiktose pastabose nurodytas svarbias faktines aplinkybes.
18.2. Ginčijamas Sprendimas nėra patvirtintas atsakovo antspaudu, o tik direktoriaus parašu, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatų.
18.3. Pagrindą panaikinti Sprendimą sudaro ir tai, kad jis prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 5 d. įsakymas Nr. 1-107 patvirtintų Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklių 36.2 punkto ir Taisyklių 44 punkto nuostatoms. Markšeideriniuose planuose išskirti faktiniai kasybos darbų už kasybos kontūro plotai telkiniuose sudaro: (duomenys neskelbtini) – 0,19 ha, (duomenys neskelbtini) – 0,05 ha.
Žemesnės instancijos teismas
18.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjas už iškastą žvyrą yra nesumokėjęs 5 376,35 Eur sumos, nes pareiškėjas deklaravo faktinius iškastų išteklių kiekius ir už juos sumokėjo. Todėl pareiškėjas už tuos pačius žvyro išteklius sumokėtų 5 376,35 Eur (kurie jau yra sumokėti valstybės biudžetui) ir 13 440,86 Eur (kuriuos nurodė teismas), taigi iš viso 18 817,21 Eur. Tokia suma yra labai didelė ir sukeltų pareiškėjui didelių finansinių sunkumų. Pareiškėjas turi restruktūrizuojamos įmonės statusą, minėta suma galėtų lemti pareiškėjo bankrotą – tokiu atveju darbo netektų darbuotojai, kurių skaičius svyruoja apie 55, ir jiems būtų sunku surasti naujas darbo vietas mažame miestelyje.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
20. Departamentas teigia, kad Sprendimas atitinka visus individualiam teisės aktui būdingus požymius. VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas. Nors Sprendimas nebuvo patvirtintas antspaudu, tačiau tai nesutrukdė pareiškėjui realizuoti savo teises ir apskųsti Sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Todėl antspaudo nebuvimas nėra esminis procedūrinis pažeidimas. Priimant Sprendimą, buvo atsižvelgta į visas tiek Tarnybos, tiek pareiškėjo pateiktas aplinkybes. Tvirtinant Patikrinimo aktą, buvo atsižvelgta į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 24 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. rašytines pastabas, į Patikrinimo akte pastebėtas technines klaidas. Įstatymas nenumato galimybės Departamentui taikyti pareiškėjui mažesnį mokestį, nei numatyta, ar jo visai netaikyti, todėl Departamento atstovai to padaryti negalėjo. Departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir jas teisingai įvertino, sumažindamas mokėtiną mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. 103 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“, kuriuo pakeistas Patikrinimo aktas ir patvirtintas pareiškėjui BUAB „Nodama“ apskaičiuotas 53 763,49 Eur mokestis didesniu tarifu už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žvyro telkiniuose be leidimo išgautą žvyro kiekį, teisėtumo.
22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra išdavusi 2016 m. gegužės 16 d. leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes Nr. KN-16-15p (I t. b. l. 169), pagal kurį pareiškėjui leista naudoti Panevėžio apskrities Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro išteklius ir (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro išteklių dalį pagal pridedamų naudojimų sutarčių sąlygas (I t. b. l. 171–176). Tarnybai 2018 m. birželio 4 d. atlikus planinius tiesioginius pareiškėjo eksploatuojamų telkinių patikrinimus nustatyta, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) žvyro karjerą eksploatuoja neturėdamas galiojančio Tarnybos patvirtinto žemės gelmių naudojimo projekto (ankstesniojo sprendiniai galiojo iki 2009 m.), kasybos darbai vykdomi netvarkingai, vykdomi ir už kasybos sklypo ribų, tačiau valdomo žemės sklypo ribose, formuojant šlaitą į išorę nuo kasybos sklypo kontūro. Pareiškėjui nurodyta iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Tarnybai pateikti teisės aktų nustatyta tvarka suderintą projekto papildymą (I t. b. l. 162–164). (duomenys neskelbtini) žvyro telkinys taip pat naudojamas be galiojančio projekto (ankstesniojo sprendiniai galiojo iki 2011 m.), kasybos darbai vykdomi ir už kasybos sklypo ribų, tačiau valdomo žemės sklypo ribose, kasami neišžvalgyti ištekliai, slūgsantys giliau Tarnybos aprobuotų. Tarnyba pareiškėjui taip pat nurodė parengti projekto papildymą ir pasiūlė prieš jį rengiant atlikti (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio papildomą žvalgybą (I t. b. l. 165–167).
23. Departamento Panevėžio valdybos viršininkas, atsižvelgdamas į Tarnybos 2018 m. birželio 4 d. patikrinimo aktuose Nr. 18-P10 ir Nr. 18-P11 nustatytus pažeidimus, 2018 m. rugpjūčio 6 d. pavedimu Nr. 2 pavedė atlikti patikrinimą (I t. b. l. 151–152). Patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 10–16 d., dalyvaujant tuo metu direktoriaus pareigas ėjusiam E. Ž. Departamento Panevėžio valdybos Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos patikrinimo aktu Nr. PK9-1-16 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio 2018 m. kovo 23 d. markšeiderinio plano Gavybos apimčių skaičiavimo lentelėje laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2018 m. kovo 23 d. išgautų išteklių bendras kiekis yra 5 245 m³, už kasybos sklypo ribų išteklių išgauta 1 907 m³. (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio 2018 m. kovo 23 d. markšeiderinio plano Gavybos apimčių skaičiavimo lentelėje laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. kovo 23 d. išgautų išteklių bendras kiekis yra 20 860 m³, už kasybos sklypo ribų išteklių išgauta 9 664 m³. Patikrinimo akte padaryta išvada, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žvyro telkiniuose nurodytais laikotarpiais, neturėdamas leidimo, iškasė 11 571 m³ žvyro, todėl vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, už be leidimo išgautą žvyro kiekį privalo sumokėti mokestį žvyro tarifą (0,44 Eur už 1 m³) dauginant iš koeficiento 10, o mokėtina suma sudaro 50 912,40 Eur (I t. b. l. 153–155).
24. Pareiškėjas dėl Patikrinimo akto Departamentui pateikė rašytines pastabas (I t. b. l. 156–158), kuriose atkreipė dėmesį į tai, kad didžioji dalis pažeidimų (duomenys neskelbtini) telkinyje yra užfiksuoti šlaitų zonose, nežymiai nuo kasybos kontūro, toks pažeidimas atsirado dėl to, kad pareiškėjas rengėsi rekultivuoti telkinį (užbaigti telkinio eksploatavimą), o tam reikia suformuoti šlaitus, todėl pareiškėjas šlaitų formavimą darė į išorę, be to, prie pažeidimo prisidėjo ir gausus lietus, dėl kurio statūs šlaitai buvo išplauti vandens ir nuslinko. Dėl (duomenys neskelbtini) telkinio taip pat atkreipė dėmesį, kad pažeidimai nustatyti šlaitų zonose (ties kontūro linijomis), kuriose sudėtinga tiksliai įvertinti iškasamų išteklių kiekį, kasimo į gylį pažeidimai buvo nulemti telkinio naudingojo klodo pado slūgsojimo netolygumų. Pareiškėjas su geologine įmone derina sutartį dėl markšeiderinio plano atnaujinimo, išteklių likučio apskaičiavimo ir projektavimo darbų, geranoriškai sutinka pašalinti pažeidimą, visus išteklius deklaravo laiku ir už juos apmokėjo, kasybos darbai buvo vykdomi nepažeidžiant kitų savininkų sklypų ribų, todėl pareiškėjas manė, kad Patikrinimo akte nustatyti pažeidimai vertintini kaip mažareikšmiai, aktas neturėtų būti tvirtinamas. Šių rašytinių pastabų kopiją pareiškėjas adresavo ir Tarnybai, prašydamas jos pateikti išvadą / nuomonę dėl Patikrinimo akto.
25. Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. (7)-1.7-4130 „Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) telkinių išteklių naudojimo“, kurio kopija adresuota ir Departamento Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijai (I t. b. l. 44), konstatavo, kad visi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) telkiniuose išskirti gavybos darbų į išorę nuo kasybos sklypo ribos plotai yra išsidėstę kasybos ploto priekontūrinėje zonoje, juose buvo išgauta tos pačios genezės ir kokybinės sudėties naudingoji iškasena, kuri slūgso naudotojui skirtame kasybos sklype, plotuose išgautas išteklių kiekis apskaitytas ir deklaruotas ketvirtinėse gavybos ataskaitose. Tarnybos nuomone, vykdydamas gavybos darbus už kasybos sklypo ribos, pareiškėjas nepadarė žalos valstybės gelmių ištekliams, todėl, jos nuomone, nėra pagrindo taikyti 10 kartų didesnį mokesčio tarifą už šių darbų metu išgautus išteklius.
26. Pareiškėjas taip pat pateikė papildomas rašytines pastabas (I t. b. l. 159–160), kuriose atkreipė dėmesį, kad neviršijo Leidime nurodytų leidžiamų išgauti išteklių kiekių. Paaiškino, kad neturėjo tyčios padaryti pažeidimus, nes savo dispozicijoje kasybos sklypo ribose per abu telkinius turėjo daugiau nei 63 000 m³ naudingųjų iškasenų likutį.
27. Departamentas skundžiamu Sprendimu (I t. b. l. 140–141), iš esmės pritardamas Patikrinimo akte nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir pateiktam vertinimui, nustatęs, kad apskaičiuota mokėtino mokesčio suma nebuvo indeksuota, pakeitė Patikrinimo aktą ir pavirtinto apskaičiuotą 53 763,49 Eur mokestį už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žvyro telkiniuose be leidimo išgautą žvyrą už žvyro telkinių kasybos sklypų ribų.
28. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo nustatytas 53 763,45 Eur mokestis už žvyrą, iškastą už kasybos sklypų ribų, pareiškėjui būtų nepagrįstai neproporcingas padarytam pažeidimui, be to, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra restruktūrizuojama įmonė. Teismas sprendė, kad MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už be leidimo iškastą žvyro kiekį padidinti du su puse karto (13,440,86 Eur (2,5 x 5 376,35 Eur).
V.
29. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XI-1818 straipsnio redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
30. Žemės gelmių įstatymo (2001 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija) 13 straipsnio 3 dalyje (2014 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XII-960 straipsnio dalies redakcija) nustatyta, kad Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, nenurodytus šio straipsnio 1 dalyje.
31. Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.
32. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
VI.
33. Skundžiamas Sprendimas priimtas remiantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsniu ir pareiškėjui padidinto tarifo mokestis apskaičiuotas už žvyrą, iškastą už suteiktų kasybos sklypų ribų, kurios yra nurodytos pareiškėjo ir Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metais sudarytose žemės gelmių išteklių naudojimo sutartyse (žvyro išteklių dalies naudojimo sutartyse).
34. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovo nustatytas mokestis už žvyrą, iškastą už kasybos sklypų ribų, pareiškėjui būtų neproporcingas padarytam pažeidimui, todėl mokestį sumažino. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas taikomos priemonės – padidinto tarifo mokesčio už valstybinių gamtos išteklių naudojimą pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, proporcingumą, teisingai sprendė, kad taikoma priemonė yra neproporcinga. Teismas, mažindamas mokesčio dydį (nuo 10 iki 2,5 karto), atsižvelgė į visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, išsamiai motyvavo šį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems motyvams ir vertinimui, jog būtina ir adekvati poveikio priemonė yra mokesčio tarifo, padidinto 2,5 karto, taikymas.
35. Nepagrįsti yra pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai, jog priimant Sprendimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, dėl kurių Sprendimas turėtų būti panaikintas.
36. Minėta, kad Departamento Panevėžio valdybos Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) Patikrinimo akte (2018 m. rugpjūčio mėn.) nustatė, kad pareiškėjas iškasė akte nurodytą kiekį žvyro už suteiktų kasybos sklypų ribų. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 24 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. Inspekcijai pateikė rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto. Sprendime nurodoma, kad šios pareiškėjo rašytinės pastabos yra įvertintos. Taigi pareiškėjas, prieš priimant jo atžvilgiu administracinį sprendimą, turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją nagrinėjamu klausimu (t. y. pateikti rašytines pastabas), taigi nebuvo pažeistas principas būti išklausytam. Tai, kad Sprendime nebuvo išsamiau motyvuojama, kodėl nėra atsižvelgiama į pareiškėjo rašytinėse pastabose dėstomas aplinkybes, savaime nesuponuoja nei minėto principo pažeidimo, nei kitų Sprendimo negaliojimo pagrindų, t. y. nėra pagrindo pripažinti, kad Sprendimas yra nemotyvuotas. Sprendime nurodyti motyvai, kurie sudarė pakankamą pagrindą priimti Sprendimą.
37. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo motyvų, jog Sprendime nėra vertinamas Lietuvos geologijos tarnybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštas ir jame nurodytos aplinkybės, akcentuotina, kad pareiškėjas kartu su 2018 m. rugpjūčio 31 d. pastabomis Inspekcijai neteikė šio rašto ir pastabose raštas nėra nurodomas. Iš Lietuvos geologijos tarnybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. rašto turinio suprastina, kad Tarnyba persiuntė šį raštą Inspekcijai. Taigi pareiškėjas, įgyvendindamas savo teisę būti išklausytam, t. y. teikdamas rašytines pastabas Inspekcijai, nesirėmė aiškiai Lietuvos geologijos tarnybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Departamentas privalėjo remtis šiuo raštu, kai pats administracinio proceso dalyvis (pareiškėjas) nesirėmė dokumentu ir jo neteikė viešojo administravimo subjektui, nagrinėjančiam klausimą dėl individualaus administracinio akto priėmimo.
38. Dėl Lietuvos geologijos tarnybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. rašto bei kitų minėtų aktų (Tarnybos 2018 m. birželio 4 d. patikrinimo aktai Nr. 18-P10 ir Nr. 18-P11 apie nustatytus pažeidimus) reikšmės nagrinėjamai bylai akcentuotina, kad Lietuvos geologijos tarnyba nesprendė klausimo dėl padidinto tarifo mokesčio už valstybinių gamtos išteklių naudojimą pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus taikymo. Šį klausimą sprendė ir Sprendimą priėmė kita Aplinkos ministerijos įgaliota institucija – Departamentas, kaip tai yra įtvirtinta Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme. Lietuvos geologijos tarnyba pagal kompetenciją sprendė klausimus, susijusius su leidimais naudoti žemės gelmių išteklius, kaip tai yra įtvirtinta Žemės gelmių įstatyme.
39. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad Sprendimas yra neteisėtas.
40. Nepatenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.