- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-04
- Bylos Nr.
- 1-973-817/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40587-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- R. V. S.
- Nukentėjusysis
- P. K.
- Advokatai
- Arūnas Alekna
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. S. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2020 m. spalio 10 d. apie 11.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. matant kitiems asmenims, viešoje vietoje – UAB „K.“ priklausančio viešbučio ,,K.“ kieme, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliais, neleistinais, moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į petį ir vieną smūgį į nosį nukentėjusiajam P. K., padarydamas pastarajam odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. K. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Tiesiamajame posėdyje kaltinamasis R. V. S. nurodė, kad nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas. Nukentėjusiojo P. K. civilinio ieškinio nepripažįsta. Kaltinamasis paaiškino, jog 2020 m. spalio 9 d. tarp 23.00-00.00 val. su pažįstamu S. atvyko į „K.“. Ten buvo rezervavę apartamentus Nr. (duomenys neskelbtini). Apmokėjo pinigais, kuriuos kaltinamasis davė S., kad šis apmokėtų. Atvykę į apartamentus, pasidėjo daiktus, persirengė ir išėjo į netoliese esantį barą. Į barą atėjo kartu su S., bet visą laiką ten kartu nebuvo. Po valandos ar pusantros valandos, kaltinamasis nutarė eiti kitur, o S. pasakė, kad susirado merginą ir nori kartu su ja eiti į apartamentus. Klausė, ar kaltinamasis neprieštarauja, kaltinamasis pasakė, kad gerai. Spalio 10 d. apie 5.30 val. kaltinamasis grįžo į apartamentus. Įėjęs į kambarį, pamatė didelę betvarkę, buvo daug policijos pareigūnų ir asmenų vilkinčius civiliais rūbais, buvo ir kaltinamojo pažįstamas S.. Kaltinamasis pasiteiravo kas čia vyksta, S. atsakė, kad jo atsivesta mergina viską išdaužė. Kaltinamasis paklausė policijos pareigūnų kiek laiko tai užtruks ir, ar jis reikalingas. Pareigūnai pasakė, kad kaltinamojo nereikės, nes nematė įvykio, nurodė, kad jie dirbs 3-4 valandas. Kaltinamasis dar pasikalbėjęs, išėjo į kitą viešbutį pavalgyti. Vėliau nuėjo į viešbutį „A.“ ir susitiko su pažįstamais. Apie 10.45 val. grįžo į „K.“. Kaltinamajam atėjus, kaip matoma vaizdo įraše, administracija užsidarė duris. Kaltinamasis priėjo prie durų, jų nelaužė, du kartus truktelėjęs, pamatė, kad durys neatsidaro. Išsitraukė raktą iš kišenės ir atsirakino duris. Raktas buvo magnetinis – kaltinamasis pridėjo magnetą ir durys atsidarė pačios. Kaltinamajam norint praeiti pro duris, išėjo aukštas vyras – P. K.. Jis buvo su sportine apranga, sportiniais batais. Kaltinamasis matė jį pirmą kartą. Jis grasindamas kaltinamajam, ėmė reikalauti atiduoti raktus. Kaltinamasis paprieštaravo, sakydamas, jog išsiregistruoti turi iki 12.00 val. Tada vyriškis grasindamas kaltinamajam, abiem rankomis, sugriebė kaltinamojo kairę ranką ir lauždamas pirštus bandė atimti raktus, dėl ko kaltinamasis patyrė didelį skausmą. Paveiktas laužiamų pirštų skausmo ir stengdamasis ištrūkti, kaltinamasis nevalingai atsistūmė nuo vyriškio ranka, kuri praslydo pro jo smakrą. Kaltinamasis pažymėjo, kad jis P. K. į nosį nesmūgiavo, jo rankos judesys buvo slystamasis per P. K. smakrą, o ne per nosį. Dėl šio judesio pas P. K. ant veido nebuvo jokio kraujo. Tuo metu kaltinamąjį iš nugaros apglėbė budintysis, o P. K. kaltinamajam toliau laužė pirštus. Budinčiajam laikant kaltinamojo rankas ir nesant jokios būtinybės, P. K. dešinės rankos alkūne specialiai kaltinamajam smūgiavo į nosį, sukeldamas kaltinamajam stiprų skausmą. Po smūgio, kaltinamasis iš skausmo paleido raktus, o P. K., išlupęs raktus kaltinamajam iš rankų, išėjo. Prie kaltinamojo priėjo policininkas, kuriam kaltinamasis rodė sukruvintą savo nosį, kad jam buvo suduotas smūgis. Pareigūnui paliepus, kaltinamasis atsisėdo ant kėdės, aiškiai matėsi, jog kaltinamajam bėga kraujas iš nosies. Po to, kai kaltinamajam dėjo antrankius, P. K. pareigūnui padėjo kaltinamąjį sulaikyti. P. K. savo kaire ranka specialiai prirėmęs kaltinamojo galvą kelis kartus stuktelėjo ją į žemę, dėl ko kaltinamasis patyrė didelį skausmą, buvo padaryti nubrozdinimai dešinėje veido pusėje. Kaltinamasis pažymėjo, kad įvykio metu nebuvo jokių žmonių, išskyrus darbuotojus, policijos pareigūnas buvo automobilyje ir formino kitą įvykį. Vėliau, kai kaltinamasis sėdėjo ant kėdės buvo šoko, afekto būsenoje dėl neteisėtų „K.“ administracijos veiksmų, nes ten gyveno, o jo neįleido. Afekto būsenoje gal kalbėjo garsiai, nemandagiai, kai taip nukentėjo, nesirinko žodžių. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiojo P. K. iki įvykio nepažinojo, liudytojų K. V., Č. V. taip pat nepažįsta, liudytoją D. P. yra matęs kaip „K.“ darbuotoją. Kaltinamasis nurodė, kad iš liudytojų išgirdo daug melo ir neatitikimų nupasakojant įvykį. Liudytojai sakė, jog kaltinamasis turėjo „kastetą“, bet kaltinamojo rankose nieko nebuvo. Liudytojai sakė, jog iš kaltinamojo buvo daugybę smūgių. Todėl, kaltinamojo nuomone, šis įvykis buvo iššauktas jų pačių, nes jie pradėjo naudoti smurtą prieš kaltinamąjį, nors apartamentuose kaltinamasis gyveno teisėtai ir turėjo raktą. Kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis neprisiminė kiek vyrų jį užpuolė ir kur smūgiavo, o susipažinęs su byla tai prisiminė. Vaizdo įrašas viską parodė. Kaltinamasis paaiškino, kad prieš įvykį buvo išgėręs vieną taurelę viskio, nesijautė apsvaigęs, jam vėliau buvo nustatyta 0,33 promilių neblaivumas. Kaltinamasis paaiškino, jog, jo nuomone, alkoholis jam daro įtaką – į viską sureaguoja stipriau, greičiau supyksta. Tačiau, kaltinamojo teigimu, jis praktiškai nevartoja alkoholio, išgeria labai retai, į dvi savaites kartą.
Nukentėjusysis P. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis asmeniškai nepažįsta kaltinamojo. Nukentėjusysis nurodė, kad jis įvykio metu dirbo viešbutyje „K.“ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis buvo pavogęs raktą ir kelis mėnesius, naktimis, vaikščiojo į apartamentus, neturint leidimo, ir ten nakvojo. Kai jie pastebėjo ir atėmė raktą, kaltinamasis nebuvo pasirodęs gal dvi savaites. Tačiau kartais jis vis tiek ateidavo naktimis be leidimo, galbūt nakvodavo. Tai sužinojo atsukę kamerų vaizdo įrašus. Kaltinamasis buvo pas juos juodajame sąraše. Įvykio metu buvo kita situacija, kadangi tuo metu mergina susimušė su vaikinais ir nežinia iš kur, bet pasirodė kaltinamasis, kuris buvo apsvaigęs ar nuo alkoholio, ar nuo narkotikų, pradėjo pulti pareigūnus ir administratorių, rėkė „įleiskit mane, aš čia gyvenu“. Tačiau kaltinamasis ten negyveno, nebuvo nieko apmokėjęs. Jis neturėjo teisės ten būti. Kaltinamasis buvo labai agresyvus, visus žemino, sakė negražius žodžius. Tuo metu visi buvo susirinkę, t. y. policijos pareigūnai, administratoriai. Durys buvo atidarytos, o kaltinamasis tuo metu įėjo kaip į namus ir nuėjo į viešbučio numerį Nr. (duomenys neskelbtini). Tada administratorė kartu su pareigūnais nuėjo paklausti, kodėl jis atėjo ir atsivedė jį į registratūrą. Kaltinamasis pradėjo šaukti, pulti pareigūnus, įžeidinėjo jį (nukentėjusįjį), pareigūnus ir visus kitus, kas ten buvo. Kaltinamasis šaukė, kad jis čia gyvena, jog paduos į teismą, kad žino savo teises, jog gali būti apartamentuose. Po to kaltinamasis nusiramino, pareigūnai pradėjo aiškintis situaciją, dėl kurios jie buvo iškviesti, kaltinamasis išėjo. Tada kaltinamasis vėl sugrįžo, buvo neadekvatus, todėl pareigūnai jį išvijo iš registratūros, nes kaltinamasis įžeidinėjo pareigūnus, šnekėjo negražius žodžius „jūs man čiulpsit“ ir pan. Pareigūnai išvedė kaltinamąjį į lauką ir jis išėjo. Kaltinamasis vėl sugrįžo ir pradėjo laužyti duris, kurios buvo uždarytos, tikslu, kad kaltinamasis negalėtų užeiti. Kaltinamasis kelis kartus bandė atidaryti duris, tačiau jam nepavyko ir jis išėjo į miestą. Po to sugrįžęs vėl bandė atidaryti duris, laužė jas. Nukentėjusysis pagalvojo, kad reikia išeiti, kol jis nesulaužė tų durų. Nukentėjusysis išėjo ir paprašė kaltinamojo nelaužyti durų, pasakė, kad šis yra nepageidaujamas svečias viešbutyje, todėl prašė jo išeiti. Kaltinamasis į jo (nukentėjusiojo) pasakymą sureagavo neadekvačiai, sakė „čia mano numeris, aš galiu čia būti, esu sumokėjęs, turiu teisę būti iki 12 valandos“. Tuomet jis (kaltinamasis) stūmė nukentėjusiajam į petį. Kadangi nukentėjusysis laikė kaltinamąjį, šis sudavė nukentėjusiajam į nosį, įvyko muštynės. Pažymėjo, jog ant kaltinamojo rankos buvo žiedai, tik negali pasakyti, ant kurios. Kaltinamasis naudojo fizinį smurtą prieš jį (nukentėjusįjį), o nukentėjusysis jokio smurto kaltinamojo atžvilgiu nenaudojo. Tuomet pareigūnas, sėdėdamas savo automobilyje, pamatė ir atbėgo. Nukentėjusysis pajuto, kad bėga kraujas, nuėjo apsiprausti, o kai sugrįžo, kaltinamasis jau buvo sulaikytas ir kalbėjosi su pareigūnais. Kaltinamasis sakė „aš tave užmušiu“, išvadino jį (nukentėjusįjį) visokiais žodžiais, tada pareigūnai uždėjo antrankius kaltinamajam. Nukentėjusysis dar padėjo pareigūnams surakinti kaltinamojo rankas. Kuomet nukentėjusiajam kaltinamasis sudavė smūgius, policijos automobilyje sėdėjo administratorius D. ir pareigūnas. Pažymėjo, kad niekas daugiau nenaudojo smurto prieš kaltinamąjį. Galėjo būti taip, kad jis (nukentėjusysis) užkabino kaltinamąjį alkūne į skruosto sritį, tačiau tikrai netyčia. Vėliau pastebėjo, kad kaltinamajam bėga kraujas iš nosies, tačiau nežino, ar dėl jo (nukentėjusiojo) užkliudymo, ar nuo kaltinamojo paguldymo ant žemės. Nukentėjusysis nematė, jog kaltinamojo galvą kažkas būtų specialiai sužalojęs ar specialiai būtų kaltinamąjį žaloję jį guldant. Nukentėjusysis nurodė, kad jis palaiko savo civilinį ieškinį dėl 1000 Eur, kurį sudaro tiek fizinis, tiek moralinis skausmas. Be to, jam reikėjo skirti savo laiką važinėtis į komisariatą. Nurodė, kad jis turtinės žalos nepatyrė. Nurodė, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo sužalojimo pirmas dienas jautė fizinį skausmą. Nors nedarbingumo neturėjo, tačiau dirbti negalėjo dėl sužalojimų, kurie vizualiai labai matėsi, ir buvo pasiėmęs kelias išeigines. Jam (nukentėjusiajam) buvo nubrozdinta nosis, ištinęs skruostas. Nors po smūgio ilgalaikių pasekmių ir kvėpavimo sutrikimų neturi, tačiau atsirado baimė. Be to, kaltinamasis jam įvykio metu grasino, kad šis jį susiras ir jį užmuš. Pažymėjo, kad kaltinamojo smūgius nukentėjusiajam matė žmonės, buvę viešbučio registratūroje, automobilyje buvę pareigūnas ir administratorius. Šią situaciją matė Č. V. ((duomenys neskelbtini)), K. V., D. P. ir pareigūnas, nepamena jo vardo.
Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje vyresniuoju tyrėju. Jis asmeniškai nepažįsta nei kaltinamojo R. V. S., nei nukentėjusiojo P. K.. Liudytojas parodė, kad jis kažkiek pamena 2020 m. spalio 10 d. įvykį prie viešbučio „K.“. Kiek pamena, jis rašė tarnybinį pranešimą. Liudytojas buvo iškviestas ten kaip tyrėjas pagal kitą ikiteisminį tyrimą dėl sudaužyto viešbučio inventorius ir jo akivaizdoje atėjo kaltinamasis, kuris kėlė triukšmą bei susimušė su kažkokiu vaikinu viduje. Liudytojas matė patį muštynių faktą, nes tuo metu apklausinėjo liudytoją automobilyje. Kaltinamasis buvo sulaikytas, liudytojas pats sulaikinėjo jį. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 1., b. l. 82-83), liudytojas juos patvirtino ir nurodė, kad pas jį buvo „Body“ kamera, kurioje turi būti užfiksuota visa eiga. Liudytojas matė, kaip R. V. S. sudavė P. K. į veidą. Nuo to smūgio viskas prasidėjo, liudytojo manymu, kaltinamasis prakirto nosį tam vaikinui. Smūgis buvo iš dešinės rankos, bet liudytojas nėra tikras. Liudytojas asmeniškai nematė, kad P. K. būtų naudojęs smurtą prieš kaltinamąjį ar būtų jam sudavęs. Jie stumdėsi. Kadangi viskas prasidėjo jo (liudytojo) akivaizdoje, jis nutraukė apklausą ir iš karto įjungė savo „Body“ kamerą ir ėjo prie jų. Iš pradžių buvo triukšmas, R. V. S. bandė laužyti duris. Kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, nes jo veiksmai buvo nekoordinuoti, liežuvis pynėsi, sunkiai dėstė mintis, svirduliavo. Nurodė, kad jis matė ant R. V. S. veido kažkokius sužalojimas, jam kraujavo lyg ir iš nosies. Kaltinamasis buvo labai agresyvus, atkreipė dėmesį į save savo įžūliu elgesiu. Bandė įsiveržti į viešbutį, į kurį jo neįleido. Susistumdymas truko sekundę, po to liudytojas matė, kaip jis trenkė vaikinui. Nurodė, kad liudytojas paguldė kaltinamąjį ant asfalto, uždėjo jam antrankius, kadangi viešoje vietoje jam, kaip pareigūnui, kaltinamasis grasino, jog jis jį užmuš. Liudytojas buvo su tarnybine uniforma ir tarnybiniu automobiliu. Kaltinamasis įžeidinėjo ir kitus, buvusius aplink. Buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba.
Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis asmeniškai nepažįsta kaltinamojo R. V. S., tačiau teko keletą kartų apgyvendinti jį viešbutyje. Liudytojas pažįstą P. K., jis buvęs jo bendradarbis. Nors P. K. kartais ateina į darbovietę, tačiau asmeninių santykių liudytojas su juo neturi. Liudytojas nurodė, kad jis pameną įvykį, kuomet kaltinamasis bandė pas juos įeiti. Kaltinamasis pas juos yra juodajame sąraše. Kadangi durys buvo uždarytos, kaltinamasis bandė atidaryti tas duris jėga, t. y. laužė. Kadangi P. K. buvo arčiausiai durų, todėl jis atidarė duris ir išėjo į lauką. Tarp jų įvyko kažkoks konfliktas ir liudytojas instinktyviai pribėgo prie jų, suėmė kaltinamąjį, kad nepadarytų daugiau žalos P. K., nes liudytojas matė, kaip kaltinamasis trenkė P. K. į veidą, tačiau kur tiksliai, nepamena. Kaltinamasis buvo neblaivus, elgėsi labai agresyviai. Liudytojas jį suėmė, atėjo pareigūnas ir liudytojas paleido kaltinamąjį. Liudytojas nematė, kad P. K. būtų naudojęs smurtą prieš kaltinamąjį. Kai liudytojas laikė kaltinamąjį, P. K. tikrai nesudavė jam jokio smūgio, nes P. K. nuėjo į šalį ir atėjo policininkas. Liudytojui atrodo, kad P. K. bėgo kraujas iš nosies. Nurodė, kad, kai jie stumdėsi vienas su kitu, tai gal netyčia P. K. kokį smūgį ir sudavė kaltinamajam, tačiau to teigti negali. Neprisimena, ar kaltinamajam buvo išorinių sužalojimų. Kai pareigūnas pasodino kaltinamąjį, šis pradėjo visiems, t. y. policininkui, kitiems liudytojams grasinti, sakė, jog „įleiskit mane į kambarį, aš ten gyvenu“, tačiau kaltinamasis tikrai negyveno ten, nes jis buvo juodajame sąraše. Kaltinamasis buvo juodajame sąraše, nes jis buvo pridaręs negerų dalykų. Vėliau policininkas paguldė kaltinamąjį ant žemės ir uždėjo antrankius. Keli viešbučio svečiai tikrai matė įvykį, nes buvo neigiami atsiliepimai (duomenys neskelbtini) svetainėje, kitų žmonių nebuvo lauke.
Liudytoja K. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ji žino kaltinamąjį R. V. S.. Kadangi „K.“ yra jos (duomenys neskelbtini), todėl ji čia gyvena ir žino visą situacija su šiuo asmeniu. Vėliau kolegos papasakojo, kad šis asmuo buvo viešbutyje, nesusimokėjo už nakvynę ir pabėgo, todėl buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Dėl to policijos nekvietė, negaišo laiko. Kai kaltinamasis atvyko, administratorius pasakė jam, jog jo neapgyvendins dėl ankstesnių įvykių. Liudytoja nurodė, kad P. K. ji pažįsta, jis yra jos kolega ir sugyventinis. Įvykio dieną, t. y. spalio 10 dieną liudytoja kartu su savo mama, kolega D. stovėjo registratūroje. Viskas prasidėjo nuo to, jog kaltinamasis pradėjo laužti duris, kurios buvo užrakintos, ir atidaromos tik magnetu, kiekvieną žmogų pasitinkant administratoriaus. Tuomet priėjo P. K., pasakė, kad kaltinamasis negali čia patekti ir yra nepageidaujamas svečias, o R. V. S. pradėjo grumtis su P. K.. Liudytoja matė, kaip kaltinamasis smogė P. K. į veidą ir prakrito jam nosį. P. K. veidas buvo apipiltas krauju ir buvo likę kraujo prie įėjimo. Tuo metu pareigūnas apklausinėjo administratorių D. P.. Kuomet pareigūnas pamatė visą situaciją, jis pribėgo, atitraukė kaltinamąjį ir paguldė jį ant žemės. P. K. nesudavė smūgio kaltinamajam ir nenaudojo fizinio smurto kaltinamojo atžvilgiu. Tada P. K. išėjo, kiek pamena, šluostytis kraują. Pareigūnas kaltinamąjį pasodino lauke ant kėdės, liudytoja išbėgo, matydama visą situaciją, pradėjo filmuoti. Kaltinamasis pradėjo grasinti, kad ją (liudytoją) nužudys, kaltinamasis pakilo nuo kėdės, pradėjo eiti link jos, tarsi norėdamas atlikti kažkokius veiksmus. Tai pamatęs pareigūnas paguldė kaltinamąjį ant žemės. Pareigūnui sulaikyti kaltinamąjį padėjo P. K. ir D. P.. Prieš kaltinamąjį nebuvo smurtaujama. Liudytoja nematė sužalojimų ant kaltinamojo, nematė ir, kad jam bėgtų kraujas. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Liudytoja vėliau pamatė, kad ant kaltinamojo rankos buvo žiedas, su kuriuo prakirto nukentėjusiajam nosį. Kaltinamasis buvo neblaivus, jo veiksmai ir kalba buvo panaši į neblaivaus asmens. Viso įvykio metu buvo necenzūriniai žodžiai, adresuoti visiems. Kaltinamojo bendravimas su pareigūnais ir greitąją medicinos pagalba buvo grubūs, užgaulūs. Klientai buvo nepatenkinti, šis įvykis sugadino jų gerą reputaciją. Žmonės parašė (duomenys neskelbtini) blogus atsiliepimus, kur vykdoma veikla, iš kur gaunama 90 procentų užsakymų. Viešbučio svečiai nebuvo išėję iš savo apartamentų. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 1, b. l. 58-61), liudytoja nurodė, kad P. K. nesmogė kaltinamajam, kaltinamasis laikė jo rankas ir tam, kad P. K. ištrauktų jas, gal netyčia užkliudė kaltinamąjį. Jie grūmėsi, kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam. Nebuvo taip, kad kaltinamasis trenkė ir nuėjo, jie grūmėsi. Liudytoja patvirtino, kad spalio 10 d. ji tikrai geriau atsiminė įvykio aplinkybes.
Liudytoja Č. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ji asmeniškai nepažįsta kaltinamojo, jį pažįsta tik iš įvykio, kuris buvo praėjusių metų spalio 10 d. Liudytoja nurodė, kad ji asmeninių santykių neturi su P. K., jis buvo jos darbuotojas, dirbo administratoriumi. Liudytoja nurodė, kad ji atvažiavo į darbą iki 10 d. dvi, trys savaitės. Darbuotojai pasakojo jai, kas buvo viešbutyje, pasakė apie kaltinamąjį, kad jis gyveno viešbutyje, išvažiavo, paėmė raktą ir negrąžino. Administratoriui priėjus paprašyti rakto, jis nuo jo pabėgo ir taip viskas baigėsi. Po to, kitą ar po keletą dienų, liudytoja atvažiavo ir administratorius pasakė, kad grįžo kaltinamasis, buvo užėjęs į jų viešbutį, į tą kambarį, kuriame jis anksčiau gyveno. Ten jau gyveno kiti žmonės, jis pavogė raktą su tikslu kažką daryti. Spalio 10 d. paskambino jai iš administracijos ir pasakė, jog yra problemų su moterimi. Kaltinamasis taip pat praėjo į viešbutį, kadangi durys buvo atidarytos, tačiau administratorius, pamatęs jį, grąžino kaltinamąjį į registratūrą. Administratorius pasakė, kad tai R. V. S., kuris pavogė raktą ir viešbutyje jis negyvena. Jie papasakojo policijai, kurie paprašė jo išeiti. Po pusvalandžio ar valandos kaltinamasis vėl grįžo. Kadangi durys buvo uždarytos, kaltinamasis pradėjo jas laužyti ir tampyti. Durys buvo uždarytos su magnetu. Registratūroje stovėjo P., ji (liudytoja), K. ir D.. P. K. pamatė, kad tarp durų atsirado skylė, kai kaltinamasis tampė duris. Tada P. K. atidarė duris ir kaltinamajam pasakė, kad jis čia negyvena, gražiai jam viską paaiškino, jie viską girdėjo. Tačiau kaltinamasis ir toliau norėjo patekti į viešbutį. P. K. neleido jam to padaryti ir tarp jų įvyko susistumdymas. Kaltinamasis savo visu kūnu pradėjo stumdyti P. K.. Kaltinamasis pakėlė ranką į viršų ir sudavė smūgį P. K. į veidą. P. K. netrenkė kaltinamajam, galėjo būti, kad P. K., bandydamas ištraukti rankas iš kaltinamojo, galėjo jį netyčia kliudyti. Liudytoja pribėgo prie durų, buvo didelis riksmas. Iš P. K. nosies pradėjo bėgti kraujas. Atbėgęs pareigūnas atitraukė kaltinamąjį nuo P. K. ir pasodino kaltinamąjį, kuris rėkė ant viso kiemo, grasino pareigūnui. K. pradėjo filmuoti, o kaltinamasis pradėjo jai grasinti. R. V. S. elgėsi įžūliai, liudytoja nebuvo girdėjusi tokių žodžių. Vėliau liudytoja pamatė, kad kaltinamasis jau guli ant žemės ir, kad du policininkai negalėjo susitvarkyti su juo. Gali būti, kad pareigūnams padėjo D.. Tada kaltinamąjį pasodino ant krėslo. Kai kaltinamąjį pasodino, liudytoja pamatė, kad žmogus yra neadekvatus, ji pagalvojo, kad jis psichiškai nesveikas. Kaltinamąjį pareigūnai išvežė su antru policijos ekipažu. Liudytojai buvo labai gaila, nes jie, kaip šeima, stengiasi, jog viešbutis atrodytų geriau, o kaltinamasis kabinėjosi prie kiekvieno jų kliento, kas klientams nepatiko. Kaltinamasis grasino, kad grįš, kažką padarys, nužudys. Registratūroje išgirdo blogus atsiliepimus. Sulaukė pastabų dėl šio įvykio. Keli svečiai išvažiavo dėl triukšmo, kiti (duomenys neskelbtini)parašė blogus atsiliepimus. Liudytoja matė, kad ant kaltinamojo pirštų buvo dideli du ar trys žiedai, panašūs į kastetą. Su tuo kumščiu ir žiedais kaltinamasis sudavė P. K. į nosį. Liudytoja nematė sužalojimų ant kaltinamojo. Nematė, kad būtų naudojamas fizinis smurtas sulaikant kaltinamąjį. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.
2020 m. spalio 11 d. bei 2021 m. sausio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. V. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2020 m. spalio 9 d., tarp 23.00 val. ir 24.00 val., jis su pažįstamu S., kurio pavardės nežino, atvyko į viešbutį „K.“, kur S. vardu buvo rezervavę apartamentus. Už apartamentus pinigus davė S. jis. Atėję į viešbutį, jie pasidėjo daiktus ir nuėjo į barą. Bare buvo apie 1-1,5 val. Į barą atėjo karu su S., bet bare kartu nebuvo, nors laikas nuo laiko susitikdavo. Po to jis nutarė eiti į kitą barą, o S. pasakė susiradęs merginą ir norįs eiti su ja į apartamentus. Jis tos merginos nematė. 2020 m. spalio 10 d., apie 05.30 val., jis grįžo į apartamentus (kambario Nr. 3), nors buvo planavęs grįžti apie 04.00 val. Grįžo į apartamentus vėliau, nes (duomenys neskelbtini)esančiame bare „L.“ dingo jo liemenė su mobilaus ryšio telefonais. Todėl laukė, kol užsidarys baras ir išsivaikščios lankytojai, kad galėtų paieškoti savo daiktų. Į policiją dėl telefonų ir liemenės vagystės nesikreipė. Įėjęs į apartamentų bendrą kambarį, pamatė, kad kambaryje visiška betvarkė. Kambaryje buvo daug policijos pareigūnų, jie vilkėjo policijos uniformas, suprato, kad buvo policijos pareigūnų vilkinčių ir civilius drabužius. Ar buvo „stop“ juosta įeinant į kambarį, jis neatsimena. Be policijos pareigūnų kambaryje buvo ir jo pažįstamas S.. Jis pasiteiravo S., kas nutiko, šis pasakė, kad jo atsivesta mergina viską išdaužė. Tuomet policijos pareigūnų pasiteiravo, kiek jie laiko bus numeryje. Jie atsakė, kad užtruks apie 2-3 val. Tuomet jis nuėjo į „K.“ viešbutį pavalgyti. Pavalgęs, nuėjo į viešbutį „A.“, kuris randasi šalia „K.“ viešbučio, kur su sutiktais pažįstamais išgėrė alkoholinio gėrimo viskio. Apie 11.00 val. jis grįžo į viešbutį „K.“. Prie viešbučio įėjimo stovėjo viešbučio darbuotojai – trys vyrai ir dvi moterys, jis šių asmenų neatpažintų, o įėjimo durys į viešbutį buvo pravertos. Darbuotojas, kuris dirbo viešbučio registratūroje, pareikalavo iš jo atiduoti kambario raktą. Jis paprieštaravo ir raktų neatidavė, nes išsiregistruoti iš kambario galėjo iki 12.00 val. Tuomet vienas iš darbuotojų, vyras, uždarė įėjimo duris, jam nespėjus užeiti į viešbutį. Tuomet jis išsitraukė raktą ir su „tablete“ norėjo atidaryti viešbučio įėjimo duris. Tuomet trys vyrai, kaip jis mano, viešbučio darbuotojai, kurie stovėjo prie viešbučio įėjimo durų, puolė jį. Kažkuris vyrų smūgiavo jam į veido sritį ir sudavė į nosį. Po smūgio jis nukrito. Kažkuris jų sugriebė už galvos rankomis ir ne mažiau dviejų kartų trenkė galvą į šaligatvį. Tuo pat kitas vyras sugriebė už rankos, kurioje jis laikė raktus, ir lauždamas ranką, paėmė raktus. Po to vyrai jį paleido. Raktus atėmė viešbučio registratūros darbuotojas, kuris atėmęs raktus nubėgo į viešbutį. Šį vyrą jis galėtų atpažinti. Jis pašoko ant kojų ir, atrodo, kad tam pačiam vyrui, kuris daužė jo galvą į šaligatvį, jis dešinės rankos kumščiu trenkė jam į veido sritį. Smūgiavo vieną kartą, ar pataikė kur nors, nežino. Vyro, kuriam smūgiavo, atpažinti negalėtų. Po to jį sulaikė policijos pareigūnai, mano, kad tie patys policijos pareigūnai, kurie buvo jo nuomotuose apartamentuose. Jis buvo nuvežtas į policijos komisariatą. Kadangi jam labai skaudėjo galvą, jį nuvežė į Lazdynų mikrorajone esančią ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas nosies lūžis. Neatsimena, ar iš policijos komisariato buvo nuvežtas į ligoninę, ar iš įvykio vietos. Turi pretenzijų viešbučio darbuotojams ir P. K. dėl panaudotos prievartos ir padarytos turtinės ir neturtinės žalos (b. t. 1, b. l. 101-103, 109-110).
2020 m. spalio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis P. K. parodė, kad 2020 m. spalio 10 d., apie 12.00 val., viešbutyje ,,K.“, esančiame (duomenys neskelbtini), jis buvo kartu su viešbučio gyventoja K. V. šalia registratūros. Vienas klientas nenorėjo išeiti iš viešbučio, nors jis buvo nepageidaujamas, todėl buvo iškviesta policija ir vyras išprašytas. Vyrui apie (duomenys neskelbtini) metų, apie 1,70 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Kadangi vyras buvo viešbučio teritorijoje, viešbučio gyventoja, kuri yra viešbučio savininkės dukra, užrakino duris, kad vyras negalėtų užeiti į viešbučio vidų. Vyras priėjo prie viešbučio durų ir pradėjo stipriai traukti, kad atidarytų duris. Jis, norėdamas jam pasakyti, kad šis yra nepageidaujamas viešbutyje, atrakino duris, išėjo iš viešbučio į kiemą ir pasakė vyrui, kad šis nelaužytų durų ir išeitų, nes jis yra nepageidaujamas. Vyras netikėtai dešinės rankos kumščiu norėjo jam smogti į veidą, tačiau užsimojo ir nepataikė. Kai vyras jam nepataikė pirmą kartą, jis vėl antrą kartą užsimojo ir dešinės rankos kumščiu smogė jam į veidą ir pataikė į nosį, taip sukėlė fizinį skausmą. Jis vyrą kažkaip pastūmė nuo savęs, kad šis nesmogtų jam dar kartą. Prie jo pribėgo viešbučio administratorius D. P., kuris buvo tuo metu, kai vyras jį sulaikinėjo, policijos automobilyje, ir pradėjo laikyti minėtą vyrą, kad vyras nesmogtų jam dar kartą. Tada prie jų pribėgo policijos pareigūnas. Jis užėjo į viešbučio vidų, nes skaudėjo nosį. Jis nematė, kas toliau vyko. Po to jis išėjo iš viešbučio. Policijos pareigūnas pasakė vyrui, kad jį sulaikys. Jis neprisimena, kur tuo metu buvo administratorius. Vyras pradėjo kažką sakyti policijos pareigūno atžvilgiu, jis neprisimena, ką jis sakė. Policijos pareigūnas vyrui pradėjo dėti antrankius. Jis paėmė vyro antrą ranką, ją užlenkė, kad policijos pareigūnui būtų lengviau uždėti antrankius. Vyro nosis buvo kraujuota. Policijos pareigūnai iškvietė medicinos darbuotojus. Atvažiavo medikai ir vyrą išvežė. Jis pats į ligoninę nevažiavo (b. t. 1, b. l. 28-31).
2020 m. lapkričio 5 d. bei 2021 m. sausio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis P. K. parodė, kad R. V. S. jis pažįsta iš matymo apie kokius tris mėnesius, tiksliai pasakyti negali. Pažįsta tik iš matymo, kadangi pastarasis yra buvęs viešbutyje „K.“ ir jis šiuo metu yra nepageidaujamas asmuo viešbutyje, ir jam neleidžiama daugiau apsigyventi šiame viešbutyje. Tą dieną tas vyriškis taip pat atėjo į viešbutį, pamatę jį viešbučio darbuotojai, uždarė duris (jis viešbutyje negyveno ir užeiti į viešbutį negalėjo). S. tada pradėjo stipriai traukti duris ir jas laužyti. Jis išėjo į lauką, norėdamas vyrą apraminti ir patraukti į šalį bei neleisti jam užeiti. Tačiau šis į jo pastabas nesureagavo ir pradėjo muštis, vyras dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į petį bei vieną smūgį į nosį. Suduodamas smūgius, vyras jam praskėlė nosį, pradėjo bėgti kraujas. Tokiu būdu vyras jam sukėlė fizinį skausmą. Jis tada pagalvojo, kad S. rankose yra „kastetas“ ir norėjo jį ištraukti iš rankų, taip pat tuo metu prie jų pribėgo D., jis laikė S. apkabinęs iš už nugaros, o jis bandė ištraukti iš rankų, kaip tuo metu galvojo, „kastetą“. Tačiau S. rankose „kasteto“ nebuvo, šis jo veidą sužalojo ant rankos buvusiais dviem žiedais. Apsisukdamas ir nueidamas nuo S., alkūne sudavė jam per veidą, suduoti nenorėjo – smūgis gavosi apsisukant iš inercijos, atstumiant S. nuo savęs. Konfliktas tuo metu baigėsi, daugiau smūgių niekas niekam nesudavė. S. taip pat daugiau niekas nemušė. Tuo metu prie jų priėjo policijos pareigūnas, S., priėjus pareigūnui, elgėsi labai agresyviai ir neadekvačiai, keikėsi ir grasino. Policijos pareigūnas po to, kada S. pradėjo sakyti šiam, kad užmuš, S. sulaikė, jam uždėdamas antrankius. S. policijos pareigūnas pargriovė ant žemės ir uždėjo antrankius. Jo tuo metu niekas tikrai nemušė ir smūgių jam niekas nesudavė. S. buvo sulaikytas ir išvežtas į policijos komisariatą. Jis pas medikus nesikreipė ir į gydymo įstaigą dėl patirtų sužalojimų nevyko, tik buvo nuvykęs pas ekspertus dėl jo sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo. Jis turi pretenzijų S. ir tikrai neatleis, apsisprendė dėl civilinio ieškinio ir reiškia 1000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi jam buvo sumušta, nubrozdinta nosis. Dėl šio sužalojimo jis apie mėnesį jautė fizinį skausmą, dėl nubrozdinimo, kuris buvo matomas, negalėjo normaliai gyventi, vykdyti kasdienės savo veiklos, dirbti. Taip pat daug nepatogumų sukėlė vykimas į apklausas, nes reikėjo gaišti savo laiką, atsiprašyti iš darbo (b. t. 1, b. l. 35-38, 41-43).
2020 m. lapkričio 6 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. P. parodė, kad jis dirba UAB „K.“ priklausančiame viešbutyje, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). R. S. jis pažįsta tik iš matymo, kadangi šis yra gyvenęs viešbutyje, kuriame jis dirba, tačiau dėl savo netinkamo elgesio jis šiuo metu yra įtrauktas į nepageidaujamų svečių sąrašą ir jam yra uždrausta apsigyventi šiame viešbutyje. R. S., gyvendamas viešbutyje, buvo negrąžinęs rakto ir be viešbučio darbuotojų leidimo buvo atėjęs į viešbutį bei jis užėjo į kambarį, kuriame tuo metu jau gyveno kiti žmonės. R. S. yra labai konfliktiškas ir neadekvatus žmogus, jis būna neblaivus, kabinėjasi prie žmonių, visiems grasina ir labai nepagarbiai elgiasi. 2010 m. spalio 10 d., dienos metu, jis buvo viešbutyje, kadangi prieš tai, nakties metu, viešbutyje įvyko konfliktas ir atvykę policijos pareigūnai jį apklausinėjo dėl nakties konflikto. R. S. nei nakties metu, nei dienos metu viešbutyje negyveno ir neturėjo teisės užeiti į viešbutį. Dienos metu, kažkur apie 12.00 val., jis buvo prie viešbučio stovinčiame policijos automobilyje, nes tuo metu jį apklausinėjo policijos pareigūnas. Būnat tarnybiniame automobilyje, jis pamatė, kaip R. S. ateina prie viešbučio ir eina prie įėjimo į viešbutį durų. Durys tuo metu buvo užrakintos, R. S. kelis kartus stipriai patraukdamas duris bandė jas atidaryti, tačiau jam nepavyko. Kiek jis matė, vyriškis bandė su turimu raktu atidaryti duris, tačiau tuo pat metu iš viešbučio, atidarydamas duris, išėjo P. K.. P., išėjęs, kaip jis suprato, bandė R. S. nustumti į šalį nuo praėjimo bei iš jo paimti raktą. Tačiau R. S. nenorėjo pasitraukti, jie šiek tiek kaip ir apsistumdė, po ko R. S. vieną kartą, dešinės rankos kumščiu sudavė P. į veidą. Jis matė tik vieną smūgį į veidą. Pamatęs kas vyksta, jis pribėgo prie P. ir R. S.. Pribėgęs, jis iš už nugaros apkabino R. S. ir neleido jam daugiau mušti P., norėjo jį taip apraminti. P. iš R. S. rankų kažką (galimai raktą) ištraukė ir nusisukdamas nuo jo iš inercijos rankos alkūne pataikė R. S. į veidą. R. S. jis smūgių nesudavė, pastarasis taip pat jo nemušė. Tuo pat metu prie jų pribėgo policijos pareigūnas. P. iš nosies bėgo kraujas, taip pat, jam atrodo, nors tiksliai nepasakys, R. S. taip pat iš nosies bėgo kraujas. R. S. buvo pasodintas ant kėdės prie viešbučio. Vyras buvo labai agresyvus ir piktas, jis daug keikėsi, visiems grasino, elgėsi labai nemandagiai ir nepagarbiai, tiek ten buvusių žmonių, tiek policijos pareigūno atžvilgiu. Jis įžeidinėjo policijos pareigūną, dėl ko buvo įspėtas, tačiau į tai jis nereagavo ir toliau įžeidinėjo bei grasino, po ko policijos pareigūnas, paguldydamas jį ant žemės, uždėjo antrankius. R. S. buvo paguldytas ant žemės, nes priešinosi ir elgėsi agresyviai. Kada R. S. buvo uždėti antrankiai, jis vis tiek elgėsi neadekvačiai, tačiau greitai atvažiavo kitas policijos ekipažas ir asmuo buvo išvežtas. R. S. atžvilgiu niekas nesmurtavo ir jo niekas nemušė, smūgių R. S. tikrai niekas nesudavė. Ar jis susižalojo veidą, kada jam policijos pareigūnas uždėjo antrankius, jis nematė, sužalojimo žymių ant jo kūno nebuvo, tuo, kad jam kažką skauda, R. S. nesakė. Kitą dieną R. S. vėl buvo atėjęs į viešbutį ir vėl sukėlė konfliktą, jam vėl grasino, dėl ko jis iškvietė policiją ir dėl to buvo pradėtas atskiras tyrimas. Tą dieną jokių sumušimo žymių, mėlynių jis R. S. veide nematė (b. t. 1, b. l. 53-56).
2020 m. spalio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. V. parodė, kad ji šiuo metu gyvena viešbutyje ,,K.“, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji yra patalpų, kuriose yra viešbutis, (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 10 d., apie 08.10 val., ji buvo šio viešbučio registratūroje. Tuo metu į viešbutį atėjo vyras, kuris yra jų viešbučio nepageidaujamų klientų sąraše. Administratorius D. P. ir jos pažįstamas P. K. nubėgo į viešbučio vidų, kur nuėjo minėtas asmuo, ir jį atvedė atgal į registratūros patalpą bei pasodino ant sofos. Tuo metu jų viešbutyje buvo policijos pareigūnai dėl kito incidento, buvusio su kitu asmeniu. D. P. paaiškino policijos pareigūnams, kad minėtas vyras yra nepageidaujamas viešbutyje. Vyras iškart nenorėjo išeiti, tačiau po to išėjo. Atvažiavo tyrėjas įforminti kitą įvykį, nes moteris buvo apgadinusi jų viešbučio turtą. Apie 11.00 val. minėtas vyras vėl grįžo atgal. Ji, D. P. ir P. K. buvo viešbučio registratūroje. Ji pamatė, kad ateina minėtas nepageidaujamas vyras. Ji užrakino duris. Vyras priėjo prie įėjimo durų ir bandė atidaryti duris, tuomet prie durų nuėjo P. K.. P. K. atidarė duris ir išėjo į lauką, kur stovėjo minėtas vyras. P. K. ir minėtas vyras priėjo arti vienas prie kito. Ji stovėjo registratūroje, tačiau matė, kaip jie stovėjo lauke. Po to pamatė, kaip P. K. paėmė vyrui už rankų, kad šis neliestų durų, tuo metu minėtas vyras smogė dešinės rankos kumščiu P. K. į veidą, o P. K., traukdamas savo ranką nuo vyro, alkūne smogė jam į nosį. Tuo metu prie jų pribėgo administratorius D. P. ir bandė sulaikyti vyrą iš nugaros. Taip pat prie jų pribėgo ir policijos pareigūnas. Policijos pareigūnas pasodino minėtą vyrą lauke ant kėdės. Ji išėjo į lauką ir pradėjo filmuoti, nes vyras pradėjo įžeidinėjo tiek policijos pareigūną, tiek D. P., tiek P. K.. Tuo metu iš viešbučio į kiemą atėjo jos motina Č. V.. Vyras, įžeidinėdamas, sakė jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, grasino, sakė, kad užmuš policijos pareigūną. Policijos pareigūnas vyrą tuo metu sulaikė, t. y. uždėjo antrankius. Sulaikyti vyrą padėjo jos pažįstamas P. K.. Tada atvažiavo kitas policijos ekipažas ir vyrą išsivedė. Ji pareiškimo dėl to, kad vyras jai grasino, nerašys (b. t. 1, b. l. 58-61).
2020 m. lapkričio 5 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Č. V. parodė, kad ji yra UAB „K.“ (duomenys neskelbtini). UAB „K.“ priklauso keletas viešbučių. Vienas iš viešbučių yra „K.“, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). R. V. S. ji pažįsta iš matymo, kadangi jis yra nepageidaujamas svečias jų viešbučiuose ir jam yra draudžiama apsigyventi jų viešbučiuose. Su juo yra buvę keletas konfliktų, nes jis buvo negrąžinęs viešbučio rakto ir užėjęs į viešbutį be leidimo, neturėdamas teisės apsigyventi viešbutyje. 2010 m. spalio 10 d. į aukščiau paminėtą viešbutį ji atvažiavo iš ryto, kadangi nakties metu viešbutyje įvyko konfliktas, kurio metu buvo viešbučio kambaryje buvo sudaužyta daug daiktų. Į įvykį buvo atvykę policijos pareigūnai. Besiaiškinant nakties įvykio aplinkybės, dar esant policijos pareigūnams, į viešbutį atėjo R. V. S.. Ji tada paprašė vyro išeiti, tačiau jis išeiti nenorėjo ir pradėjo nepagarbiai elgtis, keiktis bei grasinti, sakydamas, kad visus nužudys. Po ko policijos pareigūnai jį išvedė į lauką bei pasodino ant kedės prie viešbučio. Kažkur apie 12 val. policijos pareigūnui, automobilyje apklausinėjant D., ji pamatė, kad į viešbutį vėl nori užeiti R. V. S., tačiau viešbučio durys buvo užrakintos ir jis jėga, kelis kartus stipriai traukdamas duris, bandė jas atidaryti, išlaužti. Raktų nuo įėjimo durų R. V. S. neturėjo, kadangi jis nebuvo jų svečias ir užeiti į viešbutį jis negalėjo, neturėjo tam teisės. Jam bandant atidaryti viešbučio duris, pas jį į lauką išėjo P. K.. P. išėjo pas jį norėdamas jį apraminti ir neleisti jam laužyti durų, kadangi R. V. S. buvo labai agresyvus ir labai stipriai traukdamas už durų galėjo jas tiesiog išlaužti. Kada P. išėjo į lauką, tarp jo ir R. V. S. įvyko apstumdymas, nes R. V. S. nenorėjo pasitraukti ir vis norėjo užeiti į vidų. Viskas vyko labai greitai, R. V. S. buvo labai agresyvus ir ji pamatė, kaip jis bando suduoti P.. Jis vieną kartą rankos kumščiu sudavė P. į petį bei antrą kartą dešinės rankos kumščiu sudavė P. į veido sritį. Po ko iš P. nosies pradėjo bėgti kraujas. R. V. S. šio konflikto metu P. nemušė ir jam smūgių nesudavė, grietai prie jų pribėgo D. ir policijos pareigūnas, kuris sulaikė R. V. S.. R. V. S. buvo vėl pasodintas ant kėdės. Sėdėdamas ant kėdės, R. V. S. ir toliau elgėsi labai agresyviai ir nepagarbiai, nuolatos keikėsi, visus įžeidinėjo ir visiems grasino. Jis buvo neadekvatus ir neprognozuojamas. Jam taip besielgiant, policijos pareigūnas paguldė jį ant žemės ir uždėjo antrankius. Tačiau R. V. S. vis tiek nesiramino ir vis grasino, visus įžeidinėjo. R. V. S. niekas nemušė ir jam smūgių nesudavė. Galimai, kada policijos pareigūnas jį bandė paguldyti ant žemės ir uždėti antrankius, ir galėjo būti sumušta jo nosis, nes R. V. S. labai priešinosi. Po ko R. V. S. buvo sulaikytas ir išvežtas policijos pareigūnų. Jis vis kartojo policijos pareigūnams, kad jiems bus blogai. R. V. S. kitą dieną vėl buvo atėjęs į jų viešbutį, išlaužė viešbučio duris ir, užėjęs į trečią kambarį (neturėdamas tam teisės), maudėsi vonioje. Dėl šio įvykio buvo vėl iškviesta policija ir dėl to taip pat pradėtas tyrimas. R. V. S. yra neadekvatus ir neprognozuojamas asmuo, pastoviai agresyvus ir visiems grasinantis (b. t. 1, b. l. 67-70).
2020 m. lapkričio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK KPNVRS vyresnysis tyrėjas. 2020 m. spalio 10 d., apie 12.00 val., tarnybos metu, dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), viešbučio „K.“ vidiniame kieme, vykdydamas liudytojo apklausą tarnybiniame automobilyje, jis pamatė, kaip nepažįstamas vyras (kaip vėliau paaiškėjo R. S.) rėkdamas bandė įsiveržti į viešbučio vidų, tačiau viešbučio viduje buvęs jam nepažįstamas vyras (kaip vėliau paaiškėjo P. K.) neįleido R. S.. Pastarasis išėjo iš viešbučio ir tarp jų įvyko susistumdymas, kurio metu R. S., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, visiems matant, kumščiu sudavė P. K. į veidą, taip jį sužalodamas ir tokiais savo veiksmais sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Jis matė tik vieną smūgį, suduotą P. K. į veidą. Ar buvo daugiau smūgių, jis nepastebėjo. Jis tada nedelsiant priėjo prie abiejų asmenų, R. S. ir toliau elgėsi agresyviai, įžeidinėjo aplinkinius, grasino, kad padegs viešbutį, visus įžeidinėjo ir nuolatos keikėsi. Jis buvo labai agresyviai ir piktai nusiteikęs. Jis sakė, kad turi daug pažinčių ir pinigų, kad daro, ką nori, ir jam niekas nieko nepadarys bei, kad policija po kelių valandų jį paleis, sužinojusi, kas jis yra. Nedelsiant apie įvykį buvo informuotas VPK OVS. R. S. buvo paaiškinta, kad už viešosios tvarkos pažeidimą jis bus sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą, todėl turi prisėsti ant šalia įėjimo esančios kedės ir laukti atvažiuojančio policijos ekipažo. Kadangi R. S. kraujavo nosis, taip pat buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. R. S. toliau elgėsi neadekvačiai, grasino, kad sudegins viešbutį ir sužalos šalia jo esančius žmones. Taip pat agresyviai nusiteikęs pašoko nuo kedės ir bandė artintis prie šalia jo buvusios merginos. Tačiau nespėjo to padaryti, nes buvo sučiuptas ir pasodintas atgal ant kėdės. Netrukus R. S. jam, visų žmonių akivaizdoje, pareiškė, kad jeigu prie jo prisiartins, tai jį nužudys. Įvertinus visas aplinkybes ir gresiantį pavojų aplinkiniams žmonėms, panaudojus kovinius veiksmus, R. S. buvo paguldytas ant asfalto ir jam buvo uždėti atrankiai. R. S. po antrankių uždėjimo buvo pasodintas ant kėdės, tačiau toliau grasino ir žmonių akivaizdoje pasakė, kad apkaltins jį, kad neva jam sudaužė nosį. Netrukus atvažiavo policijos ekipažas, kuriam sulaikytas asmuo ir buvo perduotas. Taip pat buvo bendrauta su viešbučio „K.“ darbuotojais, kurie paaiškino, jog minėtas vyras jiems yra gerai žinomas. Jis nuolat kelia daug rūpesčių, yra agresyvus ir jau kuri laiką yra nepageidaujamas šiame viešbutyje, todėl į vidų neleidžiamas (b. t. 1, b. l. 82-85).
2020 m. spalio 10 d. Įvykio vietos apžiūros protokole bei foto nuotraukose užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Viešbučio kiemas stebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūros metu nieko nerasta ir nieko nepaimta (b. l. 23-26).
2020 m. spalio 10 d. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad K. V. pateikė ikiteisminiam tyrimui vaizdo įrašus (b. t. 1, b. l. 62-64).
Iš 2020 m. lapkričio 3 d. Apžiūros protokolo bei vaizdo įrašų nustatyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimi 2020 m. spalio 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti vaizdo įrašai: „VID_20201010_154625.mp4“ ir „IMG_0087.MOV“. Atidarius failą „VID_20201010_154625.mp4“ ekrane pasileidžia vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas yra 1.08 trukmės. Iš vaizdo įrašo yra matyti, kad yra perfilmuojamas ekranas, kuriame yra rodomas įrašas. Vaizdo įraše yra užfiksuotas įėjimas į viešbutį, dalis kiemo ir jame stovintys automobiliai. Vaizdo įrašo kairiajame viršutiniame kampe yra užrašai 10-10-2020 C6 ir nurodytas laikas 10:53:43 (laikas pastoviai eina į priekį). Vaizdo įraše užfiksuota, kaip moteris, apsirengusi tamsiais drabužiais, ilgais tamsiais plaukais, iš vidaus uždaro viešbučio duris. Tuo pat metu iš dešinės pusės, prie durų, grietu žingsniu prieina vyriškis, apsirengęs tamsiais drabužiais (galimai R. V. S.). Vyriškis (galimai R. V. S.) kelis kartus traukia už durų rankenos, tačiau viešbučio durys neatsidaro. Vyriškis (galimai R. V. S.) kažką išsitraukia iš kišenės ir su kaire ranka priliečia prie šalia durų esančio stovo. Tokiu būdu, galimai, atrakina viešbučio duris, nes iš karto patraukus už durų, jos atsidaro. Vyriškis (galimai R. V. S.) grietai atidaro duris ir bando užeiti į viešbučio vidų. Jam bandant užeiti į vidų, viešbučio duryse pasirodo dar vienas, aukšto ūgio vyriškis (galimai P. K.), kuris neleidžia vyriškiui (galimai R. V. S.) užeiti į viešbučio vidų bei bando kažką paimti iš vyriškio (galimai R. V. S.) rankos. Po ko vyriškis (galimai R. V. S.) pradeda atsitraukinėti į šalį, o kitas vyriškis (galimai P. K.) eina paskui jį. Vyriškis (galimai P. K.) laiko abiem rankomis vyriškiui (galimai R. V. S.) už kairės rankos. Vyriškis (galimai R. V. S.) mojuoja dešine ranka, tartum atsistumdamas suduoda vieną smūgį į petį ir vieną smūgį vyriškiui (galimai P. K.) į galvos (veido) sritį. Tuo pat metu prie minėtų vyriškių pribėga dar vienas vyras, kuris iš už nugaros laiko vyriškį (galimai R. V. S.), o tuo pat metu vyriškis (galimai P. K.) kažką bando atimti iš vyriškio (galimai R. V. S.) rankų, staigiu judesiu, suduodamas dešinės rankos alkūne į veidą vyriškiui (galimai R. V. S.) kažką lyg ištraukia iš jo rankų. Viešbučio tarpduryje stovi moteris, kuri viską stebi. Atbėgęs vyriškis laiko iš už nugaros apkabinęs vyriškį (galimai R. V. S.), vyriškis (galimai P. K.) eina link įėjimo į viešbutį, iš viešbučio tuo pat metu išeina dar vienas vyras. Moteris su vyriškiu (galimai P. K.) užeina į viešbučio vidų, o išėjęs vyriškis eina prie vyro (galimai R. V. S.), kurį tuo metu iš už nugaros laiko apkabinęs dar vienas vyriškis. Tuo pat metu prie minėtų asmenų prieina policijos pareigūnas, kuris kalbasi su vyriškiu (galimai R. V. S.). Failas pavadinimu „IMG_0087.MOV“ neatsidaro ir jo peržiūrėti neįmanoma (b. t. 1, b. l. 71-73).
2020 m. lapkričio 4 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimi „Body“ kameros „B0F1EC619586“ vaizdo įrašai: „2020_1010_110406_014“; „2020_1010_110907_015“; „2020_1010_111406_016“. Vaizdo įrašas „2020_1010_110406_014“ yra 5.02 trukmės, vaizdo įraše yra užfiksuotas pokalbis tarp asmenų ir policijos pareigūno. Vaizdo įrašo pradžioje užfiksuotas vyriškis (galimai R. V. S.), kuris yra agresyviai nusiteikęs, vyriškis vartoja daug necenzūrinių žodžių, jam iš nosies bėga kraujas. Taip pat vaizdo įraše yra užfiksuotas dar vienas vyriškis (galimai P. K.) bei dar kiti asmenys, girdisi policijos pareigūno balsas. Vaizdo įrašo pradžioje vyriškis (galimai R. V. S.) sėdi ant kedės, šalia stovi kitas vyriškis (galimai P. K.). Vyksta pokalbis, kurio metu policijos pareigūnas prieina prie sėdinčio vyriškio (galimai R. V. S.) rankoje laikydamas antrankius ir vyriškį (galimai R. V. S.) paguldo ant žemės veidu į apačią, ir iš už nugaros uždeda jam antrankius bei pasodina vyriškį ant kėdės. Vaizdo įrašuose „2020_1010_110907_015“ ir „2020_1010_111406_016“ tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. t. 1, b. l. 76-79).
Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. spalio 10 d., apie 11.05 val., Vilniaus apskrities VPK VTV MK 1 būrio vyr. patruliai V. G. ir M. P. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities VPK KP NVRS pareigūnui reikalinga skubi pagalba, yra sulaikytas asmuo. Atvykus į vietą jiems buvo perduotas sulaikytas R. S., kuriam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, medikai nusprendė vežti asmenį į RVU ligoninę. Asmenį jie palydėjo į ligoninę, apie 15.00 val. jis medikų buvo apžiūrėtas, suteikta pirmoji pagalba, iš ligoninės R. S. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS (b t. b. l. 88).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 14 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad P. K. padarytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui ar griuvimui. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (b. t. 1, b. l. 51).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. V. S. konstatuotas kairio kelio odos nubrozdinimas, galvos dešinio smilkinio poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta prieš atvykstant į gydymo įstaigą (2020-10-11). Odos nubrozdinimas kairiame kelyje padarytas galimai 3-7 paros iki apžiūros (2020-10-11). Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas kelyje galėjo gautis nugriuvus, kraujosruva smilkinyje visumoje griuvimui nebūdinga. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais bei mažiausiai dviejų skirtingų rūšių kontaktiniais paviršiais (b. t. 1, b. l. 139-140).
Všį Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2020 m. spalio 10 d. Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad R. V. S. diagnozuotas nosies kaulų lūžis (lūžis uždaras). Nurodyta, kad pacientas buvo vartojęs alkoholį/svaigalus – jaučiamas alkoholio kvapas iš burnos, pacientas teigia apžiūros dieną vartojęs alkoholį (b. t. 3, b. l. 205-206)
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą. Pagal šį BK straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šią nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Taigi asmens veikos, kaip atitinkančios viešosios tvarkos objektyviuosius požymius, vertinimui, pakanka nustatyti bent vieną iš jų. BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis ir analizuojamoje BK normoje įtvirtintas materialia sudėtimi, t. y. padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, yra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Pažymėtina, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, veikos padarymo motyvai neturi reikšmės, neįtakoja veikos kvalifikavimo. Kvalifikuojant veiką svarbu tiksliai nustatyti kaltės turinį. Kaltininkas turi suvokti, kad jis savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką ir rimtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-406/2014). Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti negalvodamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).
Kaltinamasis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, neigė tikslingai smūgiavęs nukentėjusiajam P. K. į nosį, paaiškino, jog P. K. nepagrįstai bandant atimti iš kaltinamojo viešbučio raktus ir dėl to laužiant kaltinamojo pirštus, kaltinamasis paveiktas laužiamų pirštų skausmo ir stengdamasis ištrūkti, nevalingai ranka atsistūmė nuo P. K. ir kaltinamojo ranka praslydo pro P. K. smakrą. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad šiuos kaltinamojo parodymus, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis P. K. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė, kad jam nenorint įleisti kaltinamojo, kaip viešbutyje „K.“ nepageidaujamo asmens, į viešbutį, kaltinamasis kieme kumščiu sudavė jam vieną smūgį į petį bei vieną smūgį į nosį, dėl ko nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų M. K., D. P., Č. V., K. V. parodymai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, byloje esantys vaizdo įrašai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 14 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad P. K. vienu trauminiu poveikiu padarytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu. Taigi, teismo vertinimu, byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į petį ir vieną smūgį į nosį, tuo padarydamas P. K. odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. K. sveikatą.
Kaltinamasis fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo ir nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė viešoje vietoje – UAB „K,“ priklausančio viešbučio ,,K,“ kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuos neteisėtus kaltinamojo veiksmus matė liudytojai M. K., D. P., Č. V., K. V.. Nukentėjusysis ir liudytojai akcentavo, kad kaltinamasis buvo labai agresyvus, nurodė, kad net ir po įvykio, kol buvo laukiama atvykstančių policijos pareigūnų, jis elgėsi agresyviai, įžeidinėjo aplinkinius, nuolat keikėsi (šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai). Liudytoja Č. V. nurodė, kad dėl šio įvykio viešbučio ,,K.“ registratūroje sulaukė pastabų, keli svečiai išvažiavo dėl triukšmo, kiti – (duomenys neskelbtini) parašė blogus atsiliepimus. Akivaizdu, kad tokie teisės ir moralės požiūriu nepriimtini kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje buvo pavojingi ne tik konkrečiam nukentėjusiajam, bet ir aplinkai bei aplinkiniams ir dėl jų įvykį matę asmenys patyrė nesaugumo jausmą, nepatogumų. Šios nustatytos faktinės aplinkybės atitinka visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo požymius, t. y. viešosios tvarkos pažeidimo padarinius pagal BK 284 straipsnį. Byloje nustatytas konflikto pobūdis, kaltinamojo elgesys viešoje vietoje iš esmės be jokios dingsties, matant kitiems asmenims, naudojant prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, padarant jam sužalojimą, taip pat patvirtina, kad kaltinamasis suvokė kad viešoje vietoje, matant kitiems asmenims elgiasi įžūliai, tokiais veiksmais rodo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis suvokė, jog dėl tokių veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, nekonkretizavo, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrai numanė, kad viešoji tvarka bus sutrikdyta, t. y. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia.
Kaltinamasis teisme akcentavo, kad teisme iš apklaustų liudytojų išgirdo daug melo, kaltinamojo nuomone, šis įvykis buvo iššauktas nukentėjusiojo ir liudytojų, nes jie pradėjo naudoti smurtą prieš kaltinamąjį, nors apartamentuose kaltinamasis gyveno teisėtai ir turėjo raktą. Įvertinęs šiuos kaltinamojo argumentus, teismas pažymi, kad pats kaltinamasis nurodė, kad nei nukentėjusiojo P. K., nei liudytojų K. V., Č. V. iki įvykio nepažinojo, o liudytoją D. P. buvo matęs kaip „K.“ darbuotoją. Jokių duomenų, kad nukentėjusysis ir šie liudytojai sąmoningai siekia apkalbėti kaltinamąjį ar duoti apie jį melagingus parodymus byloje nėra, minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ne tik liudytojų K. V., Č. V., D. P. parodymai, tačiau ir liudytojo policijos pareigūno M. K. parodymai, byloje esantys vaizdo įrašai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 14 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje yra įrodyta.
Teismas pažymi, kad kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodyta, kad nusikaltimas buvo padarytas 2020 m. spalio 10 d. apie 12.00 val. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. G. 2020 m. spalio 1 d. tarnybinio pranešimo (b. t. 1, b. l. 88) matyti, kad kaltinamasis veiką atliko ne apie 12 val., o apie 11 val. Todėl nusikalstamos veikos padarymo laikas yra tikslintinas, nurodant, kad R. V. S. 2020 m. spalio 10 d. apie 11.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. matant kitiems asmenims, viešoje vietoje – UAB „K.“ priklausančio viešbučio ,,K.“ kieme, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliais, neleistinais, moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į petį ir vieną smūgį į nosį nukentėjusiajam P. K., padarydamas pastarajam odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. K. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis teisme pateikė versiją, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo P. K., kuris reikalaudamas atiduoti viešbučio raktus, grasino kaltinamajam, bandydamas atimti viešbučio raktus, abiem rankomis sugriebė kaltinamojo ranką ir laužė pirštus, tuo sukeldamas kaltinamajam didelį skausmą. Teismas pažymi, kad norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios minėtame straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančio ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog jokio akivaizdaus, realaus ir pavojingo kėsinimosi iš P. K. pusės kaltinamojo atžvilgiu nebuvo, todėl susiklosčiusioje situacijoje kaltinamajam teisė į būtinąjį gintį nekilo. Be to, net ir darant prielaidą, jog nukentėjusysis bandydamas atimti iš kaltinamojo raktą, sukėlė jam tam tikrą fizinį skausmą, kaltinamojo ypatingai agresyvi reakcija, smūgio į žmogaus sveikatai itin pavojingą kūno sritį – veidą, sudavimas, negalėtų būti vertinama kaip atitinkanti nukentėjusiojo veiksmų pobūdį ir pavojingumą. Pažymėtina ir tai, kad įvykio vietoje buvo uniformuotas, žymėtu policijos tarnybiniu automobiliu atvykęs policijos pareigūnas M. K., todėl kaltinamasis, manydamas, jog jis turi teisę patekti į viešbutį ,,K.“, turėjo visas galimybes kreiptis į M. K. dėl galimo kaltinamojo teisų pažeidimo ir susidariusios situacijos sprendimo, o ne viešoje vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu naudoti fizinį smurtą.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis P. K. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jam padarytą 1000 eurų neturtinę žalą (b. t. 1, b. l. 44). Nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo sumušta, nubrozdinta nosis, dėl sužalojimo apie mėnesį jautė skausmą, nubrozdinimas buvo matomas, todėl jis negalėjo vykdyti kasdienės veiklos, dirbti. Be to, nukentėjusiojo teigimu, dėl vykimo į apklausas, jis turėjo gaišti savo laiką, atsiprašyti iš darbo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai ar šeiminiams santykiams. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimą, teismo medicinos specialisto įvertintą nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Byloje nustatyta, jog nuosprendyje aptariamo įvykio metu nukentėjusiajam P. K. buvo padarytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Šie byloje surinkti duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Be to, kaltinamasis fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, kas taip pat pažemino nukentėjusįjį. Pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal besiformuojančią teismų praktiką, bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1 738 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-35/2014, 2K-473/2013, Nr. 2K-522/2013, Nr. K-170/2013, Nr. 2K–70/2013, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-143-557/2019 ir kt.). Teismas, įvertinęs nukentėjusiajam padarytą sužalojimą, jo dėl kaltinamojo pavartoto fizinio smurto patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, sprendžia, kad nukentėjusiajam nustatytinas neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti ne tik į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius, tačiau ir į kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, siekdamas nepažeisti nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, susiformavusia teismų praktika, sprendžia, kad 500 eurų suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiojo patirtiems nepatogumams, nesukėlusiems rimtesnių liekamųjų pasekmių).
Dėl bausmės skyrimo
BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismas, skirdamas R. V. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad R. V. S. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (aplinkybę, jog įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus patvirtina liudytojų M. K., K. V., D. P. parodymai teisme, Všį Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2020 m. spalio 10 d. Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, Alkotesterio kvitas, iš kurio matyti, kad 2020 m. spalio 10 d. 15 val. 21 min., t. y. po nusikalstamos veikos padarymo praėjus daugiau kaip keturioms valandoms, R. V. S. buvo nustatytas 0,31 promilės neblaivumas (b. t. 1, b. l. 90)). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – neteistas, itin daug kartų baustas administracine tvarka (informacijos apie tai, kad skirtos baudos būtų sumokėtos nėra) (b.t. 3, b. l. 112 – 203), nedirbantis (b. t. 1, b. l. 163). Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta R. V. S. už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant šio straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta šios bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 4 punktu, BK 48 straipsnio 6 dalimi, R. V. S. skirtini įpareigojimai: 1) per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) visą bausmės laiką dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) per vienerius metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą 500 Eur neturtinę žalą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, įvertinus per pastaruosius vienerius metu jo padarytų administracinių teisės pažeidimų kiekį, pobūdį bei aplinkybę, jog dalį šių pažeidimų jis padarė būdamas neblaivus, kaltinamajam skirtinas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismo vertinimu, šie įpareigojimai ir nustatytas draudimas sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas R. V. S. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. spalio 10 d. 12 val. (b. t. 1, b. l. 93) iki 2020 m. spalio 11 d. 11.40 val. (b. t. 1, b. l. 94) (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš kaltinamojo priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma – 448,56 Eur.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra suimtas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu pripažino, kad R.V. S. gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas. Taigi įvertinus aplinkybę, jog gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Dėl kitų klausimų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantis vokas su CD disku, kuriuose yra vaizdo įrašai – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Kaltinamajam paskira kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) per vienerius metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą 500 Eur neturtinę žalą, taip pat bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Į bausmės laiką įskaityti laiką R. V. S. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. spalio 10 d. 12 val. iki 2020 m. spalio 11 d. 11.40 val. (vieną dieną).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. V. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Iš dalies patenkinti civilinio ieškovo nukentėjusiojo P. K. civilinį ieškinį ir iš R. V. S. priteisti P. K. 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. V. S. netenkinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti R. V. S., kad jis privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti R. V. S., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.