Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zigmo Kavaliausko, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį (MB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. Š. turto sugadinimas) – laisvės atėmimu 1 metams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013-07-13) dėl vagystės iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams,

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (MB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimas) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013-07-13) dėl A. Z. mobilaus ryšio telefono vagystės – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. S. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta gautinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. gegužės 26 d. 14.00 val. iki 2022 m. gegužės 27 d. 14.05 val., nuo 2022 m. birželio 1 d. 15.00 val. iki 2022 m. birželio 2 d. 15.55 val., nuo 2022 m. birželio 4 d. iki 2022 m. liepos 4 d., nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2023 m. balandžio 21 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimą nuspręsta panaikinti.

Nukentėjusiojo Ž. K. civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir priteisti iš D. S. 1500 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo V. Š. civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir priteisti iš D. S. 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir priteisti iš D. S. 2476,50 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo V. I. civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir priteisti iš D. S. ir L. Z. solidariai 47,35 Eur turtinės žalos atlyginimo.

2022 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. S. turtui – piniginėms lėšoms 5023,85 Eur, esančioms banko „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta taikyti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, ieškinius atlyginus, panaikinti.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti ir daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir L. Z., dėl jo apeliacinio skundo negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, nusikalstamų veikų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir D. S. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (3 veikos), BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), taikydamas veikų padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013-07-13).

12. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Vadovaujantis BPK 362¹ straipsniu, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tačiau pagal sisteminį baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų aiškinimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).

13. Nurodytų aplinkybių pagrindu pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą D. S. veika dėl atviro svetimo, nukentėjusiajam A. Z. priklausančio, turto pagrobimo, siekiant proceso greitumo ir racionalumo, taikant BPK 362¹ straipsnį, perkvalifikuotina pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, t. y. iš BK 178 straipsnio 2 dalies 2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcijos, kuri galiojo nuo 2013-07-13, į BK 178 straipsnio 2 dalies 2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją, įsigaliojusią nuo 2023-06-01.

Dėl D. S. paskirtos bausmės

15. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

16. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

17. Skundžiamu nuosprendžiu D. S. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (MB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. Š. turto sugadinimas) nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013-07-13) dėl vagystės iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (MB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimas) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (Ž. K. turto sugadinimas) – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013-07-13) dėl A. Z. mobilaus ryšio telefono vagystės – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. S. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta gautinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į tai, kad D. S., būdamas teistas 5 kartus, kai teistumas neišnykęs, įvykdė penkis tyčinius nusikaltimus nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė per trumpą laiko tarpą, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai. Todėl sprendė, jog nuteistasis nedaro išvadų iš savo ankstesnių teistumų. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad D. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pagrįstai pripažinta lengvinančia nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl nesutiktina su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad jis visiškai pripažino kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Be atsakomybę lengvinančios aplinkybės byloje teisingai nustatyta ir apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad vagystę iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Kaltinamasis D. S. jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, sulaukęs septyniolikos metų, todėl jo atžvilgiu taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti BK XI skyriuje (BK 81 straipsnio 1 dalis), kurių paskirtis – 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) būtų ribojamos laisvės atėmimo bausmės ir didinamos auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybės; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (BK 80 straipsnis). Pagal BK 91 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. BK 91 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnyje, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. viso padarė penkias tyčines nusikalstamas veikas, dvi kurių priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), trys priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 187 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013-07-13, t. y., nusikalstamų veikų padarymo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi redakcija) buvo nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 178 straipsnio 2 dalies, kurioje reglamentuota baudžiamoji atsakomybė už atvirai įvykdytą svetimo turto pagrobimą, sankcijoje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-06-01) nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinęs visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus D. S. už jo padarytus apysunkius ir nesunkius nusikaltimus pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad D. S. ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, t. y. 2020-07-01 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 2020-08-05 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 2020-09-04 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 2021-06-17 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), paskutiniu nuosprendžiu, kuris buvo priimtas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2021-10-05 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendis), minėtu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę apeliantas atliko tik 2022-05-16, kai buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo atlikus paskirtą bausmę (11 t., b. l. 128-139; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Tuo tarpu naujus nusikaltimus, dėl kurių pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė 2022-06-01, 2022-07-05, 2022-07-07, 2022-07-14, t. y. pradėjo daryti praėjus itin trumpam laiko tarpui, vos dviem savaitėms, po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikus laisvės atėmimo bausmę. Kas rodo, kad nuteistasis nelinkęs pasitaisyti, sistemingai pažeidinėja įstatymus ir daro naujas nusikalstamas veikas. Šie duomenys leidžia teismui spręsti, jog šios nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, o yra nulemtos jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pažymėtina ir tai, kad D. S. eilę kartų baustas administracine tvarka, tik dalis paskirtų baudų sumokėta (12 t., b. l. 17-32), turi sveikatos sutrikimų (12 t., b . l. 36), nusiskundimų dėl jo elgesio iš kaimynų ir kitų institucijų Radviliškio miesto seniūnijoje negauta (12 t., b. l. 44), Radviliškio pagalbos šeimai centro charakterizuojamas neigiamai (12 t., b. l. 48-50), iš nepilnamečio individualaus vertinimo pažymos matyti, kad D. S. nustatytas kompleksinis sutrikimas, bendrieji mokymosi ir elgesio sutrikimai, jam grįžus iš įkalinimo įstaigos, buvo teikta psichologinė pagalba, sudarytas individualus pagalbos planas (12 t., b. l. 54-55), nuteistasis niekur nedirba (12 t., b. l. 57). Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti - sulaikyti D. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam tikslinga skirti BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013-07-13), 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą, jos dydžius už nusikaltimus, numatytus BK 187 straipsnio 1 dalyje, parenkant artimus sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, o už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus parenkant mažesnius nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad D. S. padaryta nusikalstama veika dėl A. Z. mobilaus ryšio telefono vagystės perkvalifikuojama pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, būtina spręsti klausimą dėl nuteistajam skirtinos bausmės už šį nusikaltimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į anksčiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, charakterizuojančią nuteistojo asmenybę, įvertinusi jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, atvirai pagrobiant svetimą turtą, taip pat įvertinusi BK 178 straipsnio 2 dalies (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-06-01) sankcijoje numatytas bausmes ir jų dydžius, daro išvadą, kad D. S. paskirtos laisvės atėmimo 1 metams 2 mėnesiams bausmės terminas turėtų būti mažinamas iki 11 mėnesių. Pažymėtina, jog tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei nuteistojo asmenybę, nebus per griežta ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

21. Bendrindamas už pavienes nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tada, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis). BK 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 20 metų, t. y. minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai. Pagal BK 91 straipsnio 3 dalį, kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Atsižvelgęs į tai, kad D. S. įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, teismas, bendrindamas bausmes, taikė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo, esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, būdą, t. y., dalinį bausmių sudėjimą.

22. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl penkių nusikalstamų veikų, kurios sudaro realią nusikaltimų sutaptį, padarymo. Todėl nuteistajam už šias veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos tarpusavyje jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį iš kitų paskirtų bausmių. Sumažinus bausmę nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. Z. mobilaus ryšio telefono vagystės), iš naujo spręstinas bausmių subendrinimo klausimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, ir D. S. skiriama subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir D. S. skiriama galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

23. Minėta, kad apeliaciniu skundu D. S. prašė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti šį nuteistojo prašymą nėra pagrindo.

24. BK 92 straipsnio 2 dalis numato, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 92 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

25. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamų veikų padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, ribojančias nuteistojo elgesį ir kartu turinčias auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo, ar auklėjamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

26. Šiuo atveju yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 92 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam D. S., tačiau, kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip pirmiau minėta, D. S. naujas penkias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), trys priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 187 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), padarė būdamas anksčiau teistas. Kaip matyti, ankstesni teistumai susiję su tyčinių, iš esmės analogiškų apysunkių nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu, vieną kartą buvo nuteistas ir už smurtinio nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą. Nusikalto neišnykus teistumui, o tai rodo, kad nuteistasis nesupranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kritiškai savo elgesio nevertina, jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Naujas penkias nusikalstamas veikas, dėl kurių pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė laikotarpiu nuo 2022-06-01 iki 2022-07-14, t. y. praėjus itin trumpam laiko tarpui, vos dviem savaitėms, po to, kai 2022-05-16 buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikus laisvės atėmimo bausmę. Dėl to nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai D. S. atžvilgiu bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Nors apeliantas ir nurodė, jog jis ilgą laiką yra izoliuotas kameros tipo sąlygomis, tačiau tokia aplinkybė negali būti pripažinta išimtine ir lemianti BK 92 straipsnio nuostatų taikymą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje auklėjamojo poveikio priemonių paskyrimo nepakaktų D. S. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti, įvertinant ir tai, kad jam ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytas nusikalstamas veikas jausmo susiformavimo. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

27. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, yra susijęs su asmens konstitucine teise – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y., kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti, todėl nei apelianto asmenybę charakterizuojantys duomenys, nei kitos aplinkybės tam įtakos neturi. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti. Konstitucijos, kitų įstatymų, taip pat tarptautinių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog nuosavybės teisės gali būti ribojamos, kad būtų išvengta kitų asmenų teisių pažeidimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. nutarimas).

28. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų. Pagrindinis tikslas šios priemonės taikymu yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Šios priemonės taikymas gali būti panaikintas, jeigu ji tampa nebereikalinga (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

29. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl penkių turtinio pobūdžio nusikaltimų padarymo, tuo pagrindu buvo visiškai tenkintas nukentėjusiojo Ž. K. civilinis ieškinys ir priteista iš D. S. 1500 Eur turtinės žalos atlyginimo, visiškai tenkintas nukentėjusiojo V. Š. civilinis ieškinys ir nuspręsta priteisti iš D. S. 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo, visiškai tenkintas civilinio ieškovo MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir nuspręsta priteisti iš D. S. 2476,50 Eur turtinės žalos atlyginimo, bei visiškai tenkintas nukentėjusiojo V. I. civilinis ieškinys ir nuspręsta priteisti iš D. S. ir L. Z. solidariai 47,35 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kas reiškia, jog bendra iš apelianto priteistų civilinių ieškinių suma sudaro 5023,85 Eur. Skundžiamu nuosprendžiu buvo nuspręsta toliau, t. y. iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, taikyti 2022 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. S. turtui – piniginėms lėšoms (5023,85 Eur), esančioms banko „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), o, ieškinius atlyginus, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti. Kas reiškia, jog taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas apelianto turtui yra pagrįstas, teisėtas, priemonės taikymas atitinka proporcingumo principo reikalavimą.

30. Apeliaciniu skundu nuteistasis kelia klausimą dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikiną nuosavybės teisės apribojimą jo piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitoje, kadangi šios lėšos yra išlaikymo lėšos (alimentai) ir, nuteistojo vertinimu, iš jų negali būti atskaičiuojama išieškant skolas.

31. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnis reglamentuoja, iš kokių pinigų sumų išieškoti negalima, t. y. negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) socialinio draudimo našlaičių pensija ir socialinio draudimo našlių pensija, mokamos pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; 9) laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių; 10) vienišo asmens išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą.

32. Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors apeliantas ir nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikiną nuosavybės teisės apribojimą jo piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitoje, kadangi šios lėšos yra išlaikymo lėšos (alimentai) ir, nuteistojo vertinimu, iš jų negali būti atskaičiuojama išieškant skolas, tačiau pažymėtina, kad D. S. 2023-01-26 sulaukė pilnametystės, t. y. jam sukako 18 metų. Kas reiškia, jog jis neteko teisės gauti išlaikymo kaip nepilnametis. Tuo pačiu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra numatyti du atvejai, kuomet tėvai turi pareigą teikti materialinį išlaikymą ir pilnametystės sulaukusiems vaikams: 1) kai pilnametis vaikas yra nedarbingas dėl turimo neįgalumo, jeigu neįgalumas vaikui buvo nustatytas dar būnant nepilnamečiu; 2) kai pilnamečiui vaikui, kuris yra ne vyresnis negu 24 metų, yra reikalinga materialinė parama dėl to, kad jis studijuoja pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas, šiuo metu būdamas pilnametis, turėtų teisę gauti materialinį išlaikymą dėl to, kad jis atitiktų minimuose punktuose numatytas sąlygas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog apeliantui skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms (5023,85 Eur), esančioms banko „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teisinio pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

33. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

34. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi nuteistajam D. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. birželio 22 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš D. S. valstybės naudai priteisti 228,33 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

35. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl jam paskirtos per griežtos bausmės, prašant jam paskirti švelnesnę bausmę arba jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė D. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis šiuo metu yra suimtas, nedirbantis, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų iš nuteistojo D. S. nepriteisia (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl A. Z. mobilaus ryšio telefono vagystės), paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams ir perkvalifikuoti nusikaltimą dėl A. Z. mobilaus ryšio telefono vagystės iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies 2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcijos, kuri galiojo nuo 2013-07-13, į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies 2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją, įsigaliojusią nuo 2023-06-01, ir D. S. už nusikaltimą (dėl A. Z. mobilaus ryšio telefono vagystės), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-06-01), paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. S. paskirtų bausmių subendrinimo ir bausmės sumažinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, D. S. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. nustatyti sumažintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo D. S. neišieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.