Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų atstovo P. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. N. ir A. N. atstovo P. N. pateiktą skundą atsakovams Vilniaus miesto 859-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“ dėl informacijos nepateikimo apie sukauptas lėšas namui atnaujinti priėmimo klausimą, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovų atstovas padavė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti 857 DNSB pirmininką ir UAB „Naujamiesčio būstas“ direktorių per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pateikti pareiškėjui informaciją visais 2017-11-21 ir 2018-03-14 prašymuose nurodytais klausimais; skirti 857 DNSB pirmininkui G. A. ir UAB „Naujamiesčio būstas“ direktoriui R. L. po 100 Eur baudą už Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 3 dalies, 4.84 straipsnio 5 ir 12 dalių, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 185 ir 349 straipsnių ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 7 punkto pažeidimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį ir nurodyti suinteresuotumą bylos baigtimi, išaiškinta, kad turi pateikti įrodymus, patvirtinančius teisę atstovauti nurodytus fizinius asmenis, t. y. įrodymus apie jo ir A. bei A. N. artimą giminystės ryšį bei įrodymus apie pareiškėjo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

P. N., šalindamas trūkumus, nesumokėjo žyminio mokesčio, pateikė patikslintą ieškinį, kuriame ieškovais nurodyti A. N. ir A. N., o pareiškėjas – jų įgaliotu atstovu. Pareiškėjas nurodė, kad pagal pavedimo sutartį ir įgaliojimą jis atstovauja ieškovų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi nutarė P. N. pateiktą skundą ir patikslintą ieškinį laikyti nepaduotais ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad CPK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių būti fizinių asmenų atstovais teisme pagal pavedimą. CPK įtvirtintos teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, asmenų sąrašas yra baigtinis. P. N. pagal įgaliojimą ar pavedimą gali atstovauti teisme ir pasirašyti ieškinį ieškovų vardu tik tuo atveju, jeigu jis yra jų artimas giminaitis ir turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą Kadangi nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jis yra ieškovų artimas giminaitis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, arba, kad jis atstovauja ieškovų interesus teisme kartu su CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, laikė trūkumus nepašalintais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

P. N. atskiruoju skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą ir prašyti išaiškinti ar CPK 56 straipsnio 1 dalies 1-4 punktai, 57 straipsnio 2 dalis atitinka Konstitucijos 18 straipsniui ir 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai? kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir prašyti išaiškinti ar CPK 56 straipsnio 1 dalies 1-4 punktai ir 57 straipsnio 2 dalis neprieštarauja CK 6.154 straipsnio 1 daliai, 6.757 straipsnio 1 daliai, CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktui, 161 straipsniui.

Pažymėjo, kad ieškinį teismui pateikė ieškovų įgaliotas atstovas, kuriam pavedimo sutartimi ir įgaliojimais pavesta atlikti teisinius veiksmus, susijusius su ieškovų Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto administravimu, ieškovų gynimu ir procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojų vardu teismo ir kitose institucijose (CK 6.757 straipsnis 1 dalis). 2016-08-23 įgaliojimu A. N. ir A. N. įgaliojo P. N. atstovauti jų interesus teismuose.

CPK 161 straipsnis įpareigoja teismą be atstovo pagalbos nesugebantiems tinkamai ginti savo teisių asmenims pasiūlyti pasirūpinti atstovavimu. Ieškovui neprivaloma turėti advokatą, advokato padėjėją, ar turintį aukštąjį universitetinį išsilavinimą artimą giminaitį pagalbai suteikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neatmetė kasacinio skundo dėl to, kad jį pateikė ieškovų įgaliotas atstovas P. N. (civilinė byla 3P-431/2018; teisminio proceso Nr. 2-68-3-12206-2014-7).

Teismas nenurodė teisės aktų, kuriais pagrįstų įgaliojimo ir pavedimo sutarties neteisėtumą. Teismo sprendimas neteisėtas, nes tik pavedimo sutartis su advokatu ar advokato padėjėju laikoma teisėta; nepripažįstama teisė apeliantui vykdyti įgaliojime nurodytas pareigas – atstovauti įgaliotojus teisme bei pasitelkti advokatą ar advokato padėjėją; iš bylos pašalinamas įgaliotas atstovauti asmuo, kuris tiesiogiai bendravo su atsakovais ir detaliai žino ginčo aplinkybes, o advokatas ar advokato padėjėjas nežino ginčo aplinkybių; neturintis universitetinio teisinio išsilavinimo ieškovas gali savarankiškai dalyvauti teismo procese; ieškovai gyvena ir dirba Briuselyje, todėl dalyvaudami teismo posėdyje patirtų kelionės išlaidas ir sugaištų apie tris dienas.

Laikė, jog CPK 56 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose išvardinimas asmenų, kurie gali būti atstovais pagal pavedimą, yra diskriminacinis, atimantis teisę pasirinkti atstovą. Ši teisės norma prieštarauja Konstitucijos 18 straipsniui ir 29 straipsnio 2 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, Civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 daliai, 6.757 straipsnio 1 daliai. Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, turi sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys grąžintas jį padavusiam asmeniui, nepašalinus ankstesne nutartimi nustatytų trūkumų, t. y. pareiškėjui nepateikus dokumentų, patvirtinančių jo teisę teisme atstovauti ieškovus A. N. ir A. N.

Dėl fizinių asmenų atstovavimo

CPK 51 straipsnio dalyje nurodyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Šioje byloje reikalavimus atsakovams reiškia ne procesiniame dokumente nurodyti ieškovai A. N. ir A. N., o ieškovų atstovas P. N. A. N. bei A. N. Lietuvos Respublikos ambasadoje Belgijoje 2016-08-23 sudarė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo P. N. atstovauti įgaliotojų interesus teismuose; A. N. ir A. N. Lietuvos Respublikos ambasadoje Belgijoje 2016-09-09 pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo P. N. atstovauti įgaliotojų interesus 859 DNSB, UAB „Naujamiesčio būstas“, VĮ Registrų centre bei kitose valstybinėse įstaigose; A. N. ir A. N. 2016-09-09 sudarė pavedimo sutartį su P. N., kuria P. N. buvo pavesta atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojų gynimu, buto, esančio (duomenys neskelbtini), administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojų vardu teismų ar kitose institucijose (El. b. l. 15–16, 19–20, 41–42). CPK 56 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose numatytas fizinių asmenų atstovų pagal pavedimą sąrašas, kurie gali atstovauti teisme. CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Tai reiškia, kad asmuo, kuris nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-687/2017, nutarties 24 ir 26 punktai). CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog fizinio asmens atstovais pagal pavedimą gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Pritartina apylinkės teismo pozicijai, jog CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato dvi būtinas sąlygas, norint atstovauti fizinį asmenį teisme: pirmoji sąlyga yra ta, kad asmuo turi atstovauti artimą giminaitį ar sutuoktinį (sugyventinį); antroji – turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Nesant bent vienos iš CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų sąlygų, fizinio asmens atstovavimas teisme negalimas. Iš 2016-09-09 pavedimo sutarties matyti, jog P. N. yra A. N. tėvas. Tai reiškia, jog pirmoji CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlyga įvykdyta. Analizuojant skundžiamos nutarties motyvus sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog apeliantas P. N. teismui nepateikė duomenų, kad yra įgijęs aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai reiškia, jog P. N. netenkina antrosios CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygos. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo nutarties motyvams, jog P. N. neturi teisės teisme atstovauti ieškinyje nurodytų ieškovų A. N. ir A. N. Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešinga išvadą P. N. nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Ieškovas nurodo, jog civilinėje byloje 3P-431/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-12206-2014-7) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neatsisakė priimti atstovo pareiškimo. Patikrinus teismo informacinę sistemą „Liteko“ tokia byla nerasta. Matyti, jog 2018-01-11 ir 2018-03-12 nutartimis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti skundą. Dar vienas kasacinis skundas gautas 2016-05-12, išnagrinėjimo rezultatas nepažymėtas, kasacinis skundas paduotas advokato.

Dėl prašymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

P. N. taip pat prašė Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti ar CPK 56 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai atitinka Konstitucijos bei Civilinio kodekso nuostatas. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, nes pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą gali būti konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai.Atstovavimas civiliniame procese skiriasi nuo atstovavimo materialiojoje civilinėje teisėje, nes skirtingi šių teisinių institutų pagrindu išduodamų įgaliojimų turinys ir apimtis. Civilinėje teisėje įgaliotojas gali laisvai pasirinkti įgaliotinį (fizinį ar juridinį asmenį), įgaliotinis veikia vienas įgaliotojo vardu ir gali atlikti tokius veiksmus, kurie tiesiogiai nurodyti pavedimo sutartyje (įgaliojime), o civiliniame procese įgaliotojui gali atstovauti tik fizinis asmuo, ir tik toks, kuris atitinka CPK reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad kasacinio teismo praktikoje fizinių asmenų atstovavimo teisme taikymo ir aiškinimo taisyklės (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1–7 punktai) yra nuosekliai išplėtotos, o P. N. nepateikė jokių naujų ar kitokių argumentų, kurie sukeltų teismui abejones dėl CPK 56 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų atitikties Konstitucijai ar Civilinio kodekso nuostatoms, sprendžia, kad pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismą nėra. Asmens atstovavimas teismo procese reikalauja specialių žinių turėjimo. Leidimas bet kuriam asmeniui būti atstovu byloje neužtikrintų tinkamo proceso vykdymo, nes neturintis teisinio išsilavinimo asmuo neužtikrintų tinkamos atstovaujamojo teisių apsaugos. Atstovavimo teisę reglamentuojančios teisės normos negali būti laikomos diskriminacinėmis, nes atstovavimo leidžiamas bet kuriam asmeniui, kuris turi tam tikrą statusą. Kiekvienas asmuo gali įgyti advokato ar advokato padėjėjo statusą ir būti atstovu. Teisinių žinių reikalavimo atstovui nustatymas yra suprantamas, reikalingas ir proporcingas. Aplinkybė, jog bylą gali vesti pats ieškovas, taip pat neprieštarauja atstovui nustatytų reikalavimų pagrįstumui. Jeigu P. N. turi žinių, kurios būtų reikalingos pateikti teismui, tai jis gali būti apklausiamas liudytoju. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė ir tai, kad P. N. paduotame procesiniame dokumente yra ir kitų nepašalintų trūkumų – nesumokėtas žyminis mokestis. Atskirajame skunde P. N. dėl šios nutarties argumentų neteikė, todėl apeliacinis teismas kitų skundžiamoje nutartyje nustatytų trūkumų neanalizuoja bei nevertina. Išnagrinėjus atskirąjį skundą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. N. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį nepakeistą.