- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-20
- Bylos Nr.
- e2-3699-377/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00988-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Ieškovas
- K. N.
- Atsakovas
- A. N.
dalyvaujant ieškovei K. N., jos atstovei advokatei E. P.
išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam asmeniui I. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per ZOOM programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. N. ieškinį atsakovui A. N., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Šilalės rajone dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ir kt.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
I. K. N., atstovaujama advokatės E. P. pateiktu ieškiniu prašo: 1) nutraukti K. N. ir atsakovo A. N. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 27, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti K. N. iki santuokos turėtą pavardę „K“, o atsakovui A. N. prigimtinę pavardę „N“; 3) nepriteisti iš buvusių sutuoktinių vienas kitam išlaikymo; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų D. N., A. N. ir D. N. gyvenamąją vietą su mama K. N. jos gyvenamojoje vietoje; 5 ) nustatyti nepilnamečių vaikų A. N. bei D. N. ir A. N. tokią bendravimo tvarką: 5.1. A. N. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais A. N. ir D. N. telefonu kiekvieną antradienį, šeštadienį ir sekmadienį laike nuo 17 val. iki 20 val., atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą, kai tai netrukdo vaikų ugdymui, sveikatai ar poilsiui; 5.2. K. N. ir A. N. privalo informuoti vienas kitą, jeigu pasikeičia jų ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, telefono numeriai arba kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 5.3. Šalys gera valia, atsižvelgdamos į vaikų interesus, gali tarpusavyje susitarti dėl A. N. bendravimo su skyrium gyvenančiais nepilnamečiais vaikais A. N. ir D. N. ir kitokiomis sąlygomis ar laiku, suderinę tai tarpusavyje raštu, elektroniniu paštu ar kitokiomis ryšio priemonėmis; 6) priteisti iš atsakovo A. N. išlaikymą nepilnamečių vaikų D. N., A. N. ir D. N. poreikiams tenkinti kiekvienam po 175 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečių vaikų pilnametystės. Lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 15 d. į vaikų atsiskaitomąsias banko sąskaitas - D. N. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), D. N. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) . Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti K. N.. Išlaikymas indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 7) atsakovui A. N. vengiant priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus, prašo dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu; 8) prašo išreikalauti iš atsakovo A. N. rašytinius įrodymus apie jo gaunamas visų rūšių pajamas; 9) priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) K. N. ir A. N. sudarė santuoką, įregistruota Šilalės rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 27. Jie bendrą gyvenimą vedė nuo 2016 m., tačiau (duomenys neskelbtini) sudarius santuoką, iš esmės sutuoktiniai labai dažnai pradėjo konfliktuoti, jų tarpusavio santykiai su laiku tik prastėjo. Ieškovė su atsakovu kartu negyvena, bendrai kurti šeimos nebegali, nuo 2024 m. gruodžio 27 d. nebendrauja. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena Šilalės rajono socialinių paslaugų namų Pajūrio paramos šeimai padalinyje. Atsakovas nebepalaiko ryšio nei su sutuoktine, nei su savo nepilnamečiais vaikais. Ieškovės nuomone, nėra jokios galimybės jai ir atsakovui vėl pradėti gyventi šeiminį gyvenimą, todėl prašo nenustatyti termino susitaikymui šalių santuoka iširusi negrįžtamai dėl abiejų kaltės. Santuokoje nekilnojamojo turto, transporto priemonių neįgijo, bendrų baldų ar kito kilnojamojo turto su atsakovu, kuris turėtų būti dalinamas nutraukiant santuoką neįgijo. Ieškovė ir atsakovas gyvendami kartu susilaukė trijų vaikų: D. N., gim. (duomenys neskelbtini) A. N. ne biologinis vaiko tėvas, tačiau pripažinęs tėvystę), A. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini) . Kadangi ji su vaikais visada gyveno kartu, vaikai labiau prie jos prisirišę, todėl jų gyvenamoji vietą turi būti nustatyta su jų mama. Prašo iš atsakovo priteisti po 175 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikai sulauks pilnametystės, nurodo, kad toks išlaikymo dydis patenkintų bent jau minimalius nepilnamečių vaikų poreikius, garantuotų jų normalų vystymąsi, sveikatos priežiūros bei kitas gyvenimo sąlygas. Pažymi, kad tokio dydžio išlaikymą atsakovas gali teikti, nes yra jaunas ir darbingas vyras. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nurodo, kad neprieštarauja dėl atsakovo bendravimo su vaikais ir nurodo bendravimo tvarką.
Institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad su ieškiniu iš esmės sutinka. Nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka geriausius vaikų interesus. Ieškovės prašomas nustatyti išlaikymo dydis po 175 eurus kiekvienam vaikui bei vaikų motinos paskyrimas šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise neprieštarauja vaikų interesams susidariusioje situacijoje. Ieškovės prašoma nustatyti vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų. Detalios ir aiškios tėvo bendravimo su visais vaikais tvarkos nustatymas labiausiai atitiktų vaikų interesus susidariusioje situacijoje.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė pilnai, prašė jį tenkinti nurodytais motyvais ir argumentais. Ieškovė paaiškino, kad po bylos iškėlimo atsakovas į ją nesikreipė, susitaikyti neprašė. Santuokai išsaugoti nesiėmė jokių priemonių, nes nebematė prasmės. Pradžioje lankėsi porų konsultacijose, bet nepavyko rasti sprendimų, nes vyras kiekvieną dieną vartodavo alkoholį. Atsakovas jau aštuonis mėnesius su vaikais nebendrauja. Anksčiau atsakovas grasindavo, kad atims vaikus. Šiuo metu ji nežino atsakovo gyvenamosios vietos, kokia jo finansinė padėtis. Atsakovui buvo sudarytos sąlygos su vaikais bendrauti nuotoliniu būdu, tačiau jis tuo nepasinaudojo. Šiuo metu nori patikslinti bendravimo tvarką, ir nustatyti visų vaikų atžvilgiu tėvo bendravimą su vaikais nuotoliniu būdu. Būtų galimybė keisti bendravimo tvarką, jeigu tėvas nebevartotų alkoholio ir norėtų bendrauti su vaikais, jam būtų sudarytos sąlygos. Jeigu dukra D norėtų bendrauti, gali taip pat bendrauti su tėvu nuotoliniu būdu.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotas asmuo su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Prašė ieškinį tenkinti pateiktoje Išvadoje nurodytais motyvais.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, paskelbiant apie tai specialiame interneto tinklapyje (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau CPK 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovės, jos atstovės paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovės K. N. (buvusi K) ir atsakovo A. N. santuoka sudaryta(duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 27. Gyvenant kartu šalys susilaukė trijų vaikų: D. N., gim. (duomenys neskelbtini) (A. N. ne biologinis vaiko tėvas, tačiau pripažino tėvystę), A. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini) .
Valstybės įstaigos „Regitra“ duomenimis ieškovės bei atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.
Ieškovė patvirtina, kad nuo 2024 m. gruodžio 27 d. abu sutuoktiniai gyvena atskirai, todėl santuoka yra iširusi ir nei vienas iš sutuoktinių neketina šių santykių atkurti. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena Šilalės rajono socialinių paslaugų namų Pajūrio paramos šeimai padalinyje. Atsakovas nebepalaiko ryšio nei su sutuoktine, nei su savo nepilnamečiais vaikais.
Dėl termino susitaikyti nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, ieškovė nurodė, kad santuoka yra faktiškai iširusi, o šalys santuokinių ryšių nepalaiko, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
Dėl santuokos nutraukimo dėl šalių kaltės
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, yra neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str. (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Šiuo atveju ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, išklausęs ieškovės paaiškinimus ir ištyręs bylos rašytinius įrodymus konstatuoja, kad santuoka šiuo atveju iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, kad atsakovas paliko šeimą ir su ja nebendrauja aštuonis mėnesius, vartoja alkoholį. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė dėjo pastangas (norėjo) atkurti šeiminius santykius, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant priežasčių.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
CK 3.169 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad vaikai nepilnamečiai, jie 13, 8 ir 5 metų amžiaus, visada nuolat gyveno su mama, duomenų, kad ieškovė savo pareigas dėl vaikų priežiūros vykdo netinkamai, byloje nėra. Atsakovas dėl to neprieštaravo, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove vaikų mama K. N. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis ).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis).
Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo, teismas analizuoja ir vertina vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui kiekvienam po 175 Eur, nurodydama, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, todėl jis turi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Vertinant minėtas aplinkybes bei nūdienos ekonominę situaciją, ieškovės prašomas 175 Eur išlaikymas, jos pačios galimybė skirti 175 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui, be to, gaunamų socialinių išmokų suma, iš esmės neprieštarauja vaikų interesams, kad patenkinti būtinuosius vaikų poreikius.
Iš ieškovės ieškinio bei prie jo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad kiekvieno vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui vidutiniškai per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 625 Eur suma vienam vaikui: maisto išlaidos 300 Eur, higienos išlaidos 60 Eur, su ugdymu susijusios išlaidos (pratybos, ugdymosi priemonės, kuprinė, metinės rinkliavos) 40 Eur, rūbai ir avalynė 150 Eur, kasmėnesinė suma pramogoms / laisvalaikiui / dienpinigiams 40 Eur, telefono išlaidos 15 Eur, vaistai ir vitaminai 20 Eur.
Nepilnametė D. N. mokosi (duomenys neskelbtini) , lanko lengvosios atletikos, dailės, robotikos būrelius, būreliai nemokami (dailės reikmenys, apranga lengvosios atletikos būreliui moka). D. N. sutrikusi rega, nešioja akinius. Nepilnametė A. N. mokosi (duomenys neskelbtini) Mergaitė turi sveikatos problemų, todėl jai būtinas ypatingas dėmesys. Ji lanko mokykloje logopedo ir psichologo konsultacijas. Mergaitei sutrikusi rega, nešioja akinius. Nepilnametis D. N. yra 4 metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijos ikimokyklinę grupę „Išradėjai“. Vaikui taip pat sutrikusi raida, jam nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas sunkus negalios lygis, III individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos lygis. Berniukui būtina skirti daugiau dėmesio, jo sveikatos ir gydymo priežiūrai reikalinga skirti daugiau dėmesio ir finansinių lėšų. Vaikui nuo 2025 m. šalpos negalios pensija bus mokama po 496 Eur/mėn.
Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad ieškovei tenka žymiai didesnė kasdienių vaikų auginimo rūpesčių našta, kadangi ji auklėja vaikus, padeda mokymosi procese, atlieka reikalingus buities darbus, skiria daug dėmesio vaikų sutrikimams, jų lavinimui, sveikatos tikrinimui. Ieškovė nurodo, kad kiekvieno vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga apie 625 Eur suma.
Ieškovės vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto, nuosavybės teise gyvenamojo būsto neturi. Nustatyta, kad ieškovė šiuo metu gauna netekto darbingumo/negalios pensiją, kuri sudaro apie 320 Eurų. Užimtumo tarnyboje ieškovė neregistruota. Ieškovei nuo 2025 m. gegužės 7 d. nustatytas 45 procentų dalyvumo lygis. Ieškovės pajamas sudaro gaunama vaikų išmoka, vaikų neįgalumo pašalpa bei socialinė pašalpą. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 2300 Eur. Tačiau didžiąją dalį jos pajamų kontroliuoja socialinis darbuotojas.
Duomenų, kad šiuo metu atsakovas kitų išlaikytinių turi – byloje nepateikta, problemų su sveikata taip pat neturi. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi stengtis gauti pakankamas pajamas savo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Atsakovas SODRA duomenų bazės duomenimis šiuo metu nedirba, nuo 2024 m. registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau pajamų negauna. Atsakovas A. N. gyvena su mama. Savo būsto asmeninės nuosavybės teise neturi. Iš Institucijos pateiktos Išvados bei prie jos pridėtų duomenų matyti, kad su atsakovu buvo bendrauta 2025 m. birželio 20 d. A. N. nurodė, kad šeima iširo dėl kitų asmenų įtakos ir kišimosi į jų šeimos santykius. A. N. neprieštarauja teikti išlaikymą savo biologiniams vaikams ir nebiologiniai dukrai po 100 Eur/mėn. kiekvienam. Dėl sudėtingos finansinės situacijos ir skurdžios gyvenamosios aplinkos atsakovas daugiau nei po 100 Eur skirti nepajėgia, nes šiuo metu pats yra išlaikomas savo motinos. Dėl vaikų bendravimo tarkos nustatymo, A. N. teigė, kad pageidauja, jog bendravimo tvarka būtų nustatyta teisminiu būdu, neprieštarauja, kad jo bendravime su vaikais dalyvautų vaikų motina. Iš institucijos pateiktos Išvados matyti, kad jiems bendraujant su ieškove, pastaroji nurodė, kad vaikų tėvas išlaikymo vaikams neteikia, vieną kartą yra prisidėjęs prie dukterų akinių įsigijimo 50 Eur sumoje. Taip pat prieš metus laiko atsakovas davė ieškovei 150 Eur sumokėti už „Tele2“ teikiamas paslaugas, o 2025 m. vaikų išlaikymui lėšų neskyrė.
Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikantis teismų praktikos, formuojamos išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 175 mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos (2025 m. balandžio 15 d. nutartimi priteistas laikinas išlaikymas nuo ieškinio teisme padavimo 2025 m. balandžio 11 d. iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Ši suma, teismo manymu, pakankama patenkinti nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius. Pinigų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Teismas šeimos bylose dėl vaiko interesų gynimo yra aktyvus ir pažymi, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o vienas iš tėvų, su kuriuo vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta, nagrinėjamu atveju – ieškovei, vaikų mamai, sudaryti sąlygas vaikams patogiu laiku susitikti su tėvu.
Iš institucijos pateiktos Išvados matyti, kad 2025 m. sausio 9 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką D. N. (skyriuje gautas pranešimas, kad tėvas galimai seksualiai tvirkino dukrą bei seksualiai priekabiavo prie sutuoktinės nepilnametės dukters). Vertinta vaiko situacija, inicijuota atvejo vadyba. Skyriaus duomenimis, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01325-25 pagal požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str. 1 d. ir 140 str. 3 d. 2025 m. sausio 29 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (skyriuje gautas tėvo skundas, kuriame vyras skundžiasi, jog jam neleidžiama susitikti ir bendrauti su vaikais. Tėvas abejoja vaikų motinos gebėjimu rūpintis vaikais). Vertinta vaiko situacija, inicijuota atvejo vadyba. Nustatyta ir kitų vaikų teisių pažeidimų. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad atsakovui ne kartą yra taikyta administracinė atsakomybė dėl tėvo valdžios naudojimo priešingai vaiko interesams (LR ANK 73 str.), vaiko teisių pažeidimų (LR ANK 72 str.). Taip pat nustatyta, kad atsakovas yra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus, administracinius nusižengimus padaro būdamas neblaivus. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, atsakovas šiuo metu negali susitikti ieškovės gyvenamojoje vietoje su vaikais dėl jam taikomų kardomųjų priemonių. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui buvo sudarytos sąlygos bendrauti su vaikais telefonu, tačiau nuo jų gyvenimo skyrium momento, atsakovas praktiškai nebendrauja su vaikais, skambino vaikams tik kelis kartus, vaikais nesidomi. Nėra duomenų, kad šiuo metu dar galioja atsakovui nustatyti apribojimai.
Skyriaus specialistui išklausant vaikų nuomones, gauta informacija, kad vaikai nebijo tėvo. Nepilnametės D. N. teigimu, ji nebijo su tėvu bendrauti, tačiau norėtų bendrauti su juo tik nuotoliniu būdu. Mažametis D. N. teigė, kad myli savo mamą ir tėtį, sakė, kad nebijo tėvo, papasakojo, kad su tėvu du kartus bendravo nuotoliniu būdu.
Teismo posėdžio metu ieškovė pateikė patikslintą prašymą, kad tvarkoje būtų nurodomas tėvo su vaikais bendravimas nuotoliniu būdu. Taip pat ir dukros D bendravimas su tėvu nuotoliniu būdu.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, įvertinus pateiktą informaciją apie ieškovės ir atsakovo šeimą, Institucijos pateiktą išvadą, vaikų nuomonę dėl bendravimo su tėvu nuotoliniu būdu, dėl institucijos pritarimo šiame etape nustatytinas ieškovės prašoma bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tokia tvarka:
– A. N. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais D. N., A. N. ir D. N. nuotoliniu būdu telefonu kiekvieną antradienį, šeštadienį ir sekmadienį laike nuo 17 val. iki 20 val., atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą, kai tai netrukdo vaikų ugdymui, sveikatai ar poilsiui;
– K. N. ir A. N. privalo informuoti vienas kitą, jeigu pasikeičia jų ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, telefono numeriai arba kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
– Šalys gera valia, atsižvelgdamos į vaikų interesus, gali tarpusavyje susitarti dėl A. N. bendravimo su skyrium gyvenančiais nepilnamečiais vaikais D. N., A. N. ir D. N. ir kitokiomis sąlygomis.
Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo
Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius bei šalių santuokoje įgytą bendrą nekilnojamąjį/kilnojamąjį registruotiną turtą.
Ieškovė ir atsakovas santuokoje nekilnojamojo turto, transporto priemonių neįgijo. Ieškovė gyvena Šilalės rajono socialinių paslaugų namų Pajūrio paramos šeimai padalinyje, bendrų baldų ar kito kilnojamojo turto su atsakovu, kuris turėtų būti dalinamas nutraukiant santuoką neįgijo.
Ieškovė ir atsakovas bendrų kreditorių, kurių reikalavimai turėtų būti tenkinami iš šeimos turto neturi. Ieškovė asmeninių kreditorių neturi.
Dėl tarpusavio išlaikymo
Ieškovė neprašo priteisti išlaikymą šalims, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 str. 5 d.). Kadangi šalys yra sveiki ir darbingi, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.
Dėl pavardės po santuokos nutraukimo
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę ,,K“ pavardę. Atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė ,,K“ , atsakovui – „N“.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė teikdama ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Buvo keliami neturtiniai reikalavimai, kuriuos tenkinus, iš atsakovo A. N. valstybės naudai turi būti priteista 114 Eur. ir vienas turtinis reikalavimas- dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 141,75 Eur dydžio žyminis mokestis (525( (175x3) Eur × 12 mėn. × 3 proc.) x 75 (ieškinys teiktas elektronine forma)). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 255,75 Eur žyminio mokesčio.
Pagal pateiktą 2025 m. rugpjūčio 7 d. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pažymą Nr. APD-2025-08786, antrinės teisinė pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą K. N. pagal 2025 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. ATS-2025-05208, sudaro 424,94 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios turi būti priteistos valstybei, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 100 proc., iš atsakovo A. N..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti santuoką, sudarytą tarp K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė ) ir atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 27, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti K. N. iki santuokos turėtą pavardę „K“, o atsakovui A. N. palikti santuokinę pavardę „N“.
Nustatyti nepilnamečių vaikų D. N., gim. (duomenys neskelbtini) A. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su mama K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal jos gyvenamąją vietą.
Nustatyti nepilnamečių vaikų D. N., gim. (duomenys neskelbtini) , A. N., gim. (duomenys neskelbtini) , bei D. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
A. N. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais D. N., A. N. ir D. N. nuotoliniu būdu, telefonu kiekvieną antradienį, šeštadienį ir sekmadienį laike nuo 17 val. iki 20 val., atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą, kai tai netrukdo vaikų ugdymui, sveikatai ar poilsiui;
K. N. ir A. N. privalo informuoti vienas kitą, jeigu pasikeičia jų ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, telefono numeriai arba kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
Šalys gera valia, atsižvelgdamos į vaikų interesus, gali tarpusavyje susitarti dėl A. N. bendravimo su skyrium gyvenančiais nepilnamečiais vaikais D. N., A. N. ir D. N. ir kitokiomis sąlygomis ar laiku, suderinę tai tarpusavyje raštu, elektroniniu paštu ar kitokiomis ryšio priemonėmis.
Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečių vaikų D. N., gim. (duomenys neskelbtini) , A. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti kiekvienam po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečių vaikų D. N., gim. (duomenys neskelbtini) A. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini) pilnametystės. Lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 15 d. į vaikų atsiskaitomąsias banko sąskaitas: D. N. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , A. N. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , D. N. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) . Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Išlaikymas indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 255,75 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 75 ct) žyminio mokesčio valstybei (Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 424,94 Eur (keturis šimtus dvidešimt keturis eurus 94 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto ir pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB LT24730001011239 4300, AB „Citadele“ LT78000000130151, ,,Luminor bank‘‘, AS Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas LT057044060007887175, AB ,,Artea‘‘ bankas, LT3271800000001401038, UAB ,,Urbo‘‘ bankas, Nr. LT427230000000120025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2025 m. balandžio 15 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo ir laikino nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.