- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-1453-775/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51722-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas, Anita Sereikienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- R. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Ridiko, Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo R. G. (toliau – atsakovas) 7 079,35 Eur žalą.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-242-1133/2022 R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį (turto sunaikinimas ar sugadinimas), konstatavus, kad jis sugadino svetimą turtą, padarydamas ieškovei didesnę nei 5MGL/250 Eur (252,96 Eur), bet ne didesnę nei 7 079,347 Eur (141,6 MGL) turtinę žalą. Atsakovas atitinkamose Vilniaus miesto vietose piešiniais su parašu (tag'u) „HINT“ ieškovei padarė žalą, kadangi dėl šių piešinių pašalinimo ieškovė patyrė išlaidas. Byloje pateiktos PVM sąskaitos–faktūros, užsakymo raštai, įrodo ieškovės patirtų išlaidų faktą. Ieškovė iš atsakovo prašė priteisti visą sumą už visą uždažytą pastato sieną, motyvuodama tuo, kad nepaisant to, kurio(-ių) asmens/asmenų grafičiai buvo nupiešti, net ir tuo atveju, jei būtų šalinami tik atsakovo piešti grafičiai, ieškovei vis tiek tektų dažyti visą sieną ir galutinė žalos atlyginimo suma būtų tokia pati. Net esant tik vienam grafičiui ant sienos, yra dažoma visa pastato siena, o ne vienas fragmentas, taip siekiant pastato būklę grąžinti į buvusią iki žalos įvykdymo momento bei išlaikyti pastatų estetinį vaizdą. Ieškovė pažymėjo, kad analogiškas žalos apskaičiavimo būdas buvo taikomas ir įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-677-1034/2019. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad ji pasirinko pigesnį žalos šalinimo būdą – uždažymą, nors turėjo teisę visų pirma grafičius nuplauti, o po to uždažyti, tokiu būdu prašoma suma būtų iš esmės dvigubai didesnė. Iš viso grafičių piešiniai apėmė 1 427 kv. m plotą (už 1 kv.m skaičiuojamas 4,10 Eur įkainis be PVM ir 4,961 Eur su PVM), todėl visa statinių ir pastatų uždažymo darbų suma sudaro 7 079,35 Eur (su PVM). Ieškovė žalą prašė atlyginti su PVM, kadangi būtent su PVM sumokėjo teikiamos paslaugos mokestį, be to, atlyginant tokio pobūdžio žalą yra taikomas visiškas nuostolių atlyginimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnis).