Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei N. V. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius bei atsakovės N. V. priešieškinį ieškovui G. V. dėl uzufrukto nustatymo, trečiasis asmuo Luminors Bank AS Lietuvis skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam ir atsakovei priklausantį 3 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, priteisiant atsakovei natūra jam priklausančią ½ buto dalį; 2) jam iš atsakovės priteisti 30,708,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią jo turto dalį; 3) nustatyti, jog prievolė kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pagal 2010-03-31 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidaria ieškovo ir atsakovės prievole, tačiau įmokas pagal šią prievolę bankui įsipareigoja mokėti atsakovė asmeniškai; 4) Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad jis ir atsakovė yra buvę sutuoktiniai ir santuokos metu, 2010-03-22 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 3 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šio buto įsigijimui buvo paimtas 34 754,40 Eur kreditas iš Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (buvęs pavadinimas Nordea bank Finland Plc). 2021-01-06 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) jų santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu ir santuokos metu įgytas butas padalintas lygiomis dalimis, tai yra kiekvienam po ½ dalį buto, o prievolė kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui palikta solidaria prievole. Nutraukus santuoką bute liko gyventi atsakovė su vaikais, kuri visu butu pilnai disponuoja ir jis realiai naudotis turima nuosavybe negali, kaip ir negali gauti iš turimos nuosavybės jokios materialinės naudos. Nurodo, kad jis turi būstą nuomotis, taip patiriant papildomas išlaidas, kurių patirti nereikia atsakovei. Atsakovė neieško jokių kompromisinių sprendimų, todėl ir prašo atidalinti turtą, nes esama situacija iš esmės pažeidžia jo, kaip turto savininko teises ir interesus. Jo ir atsakovės santykiai po santuokos nutraukimo liko labai konfliktiški ir atsižvelgiant į konfliktinį santykių pobūdį, gyvenimas bute nei praktiškai, nei teoriškai nėra įmanomas, be to buto atidalijimas natūra, dėl techninių tokio nekilnojamojo turto objekto savybių, nėra įmanomas. Nurodo, kad jo vertinimu buto vertė yra 75 000,00 Eur, todėl jam iš atsakovė turėtų būti priteista 37 500,00 Eur piniginė kompensacija, tačiau už butą yra likusi neišmokėta paskola 13 583,19 Eur. Pagal kredito sutartį jie yra solidariai atsakingi, todėl jam tenkanti paskolos dalis yra 6 792,00 Eur, kuri turėtų būti atimta iš jam priteistinos kompensacijos ir jam atsakovė turėtų išmokėti 30 708,00 Eur kompensaciją. Sutiktų, kad atsakovė kompensaciją galėtų mokėti jam dalimis.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka, nes ji neturi finansinių galimybių sumokėti turto bendrasavininkui - ieškovui, jo reikalaujamo dydžio piniginę kompensaciją už atsidalinimą iš bendrosios nuosavybės ir prašo ieškinį atmesti.

Atsakovė teismui taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iki 2033-06-12 nustatyti jai uzufrukto teisę į ieškovui priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ji su ieškovu turi du nepilnamečius vaikus – T. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurie po santuokos nutraukimo liko gyventi kartu su ja. Nurodo, kad įstatymų nustatyta tvarka, nutraukiant jos ir ieškovo santuoką, jų abipusiu geranorišku susitarimu buvo išspręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tame tarpe susitarta dėl nepilnamečių šalių vaikų gyvenamosios vietos su motina, bendru sutuoktinių sutarimu padalintas santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo pasidalintas lygiomis dalimis, tai yra kiekvienam atiteko ½ dalį buto. Sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, buvo atskirai aptarta (sutarties 17 p.), kad „komunalinius mokesčius už butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, moka ta šalis, kuri po santuokos nutraukimo lieka šiame bute gyventi.“ Jau santuokos nutraukimo proceso metu bei sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu sąlygų, sutuoktiniai aiškiai suprato ir žinojo, kad po santuokos nutraukimo bendru butu „liks naudotis“ kažkuris vienas iš sutuoktinių, abiem sutuoktiniam buvo suprantama, kad butu kartu jie nesinaudos. Ieškovas po santuokos nutraukimo, tai yra 2021-03-01 iš buto išsikraustė, jame palikęs gyventi ją su dviem nepilnamečiais vaikais. Mano, kad uzufrukto į ieškovui priklausančią buto dalį nustatymas niekaip nepažeis ieškovo interesų, nepakeis po santuokos nutraukimo susiklosčiusios faktinės situacijos, tačiau tai suteiks jai ir jų nepilnamečiams vaikams teisines garantijas, kad turto (buto) bendrasavininkas toliau nesiims veiksmų realizuoti savo, kaip turto bendrasavininko, teisių į butą (jo dalį), kas galėtų pradėti trukdyti šalių nepilnamečiams vaikams toliau faktiškai naudotis, gyventi ieškovui priklausančioje buto dalyje, suteiks teisines garantijas nepilnamečiams šalių vaikams į stabilią gyvenamąją aplinką ir jų teisę į būstą, kurią, be kita ko, privalo užtikrinti ir ieškovas, kaip nepilnamečių tėvas. Nurodo, kad ji neturi visiškai jokių finansinių galimybių nei išmokėti ieškovui jo prašomo dydžio piniginės kompensacijos, nei pvz. įsigyti kito būsto ir pan., tačiau yra pajėgi tinkami ir laiku mokėti būsto kredito įmokas kreditoriui Luminor Bank AS, visada ir tinkamai vykdė savo prievoles bankui.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra grėsmės vaikams netekti gyvenamosios vietos, nes pareikštu ieškiniu prašoma butą iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti tokiu būdu, kad jam priklausanti buto dalis atitektų atsakovei, su kuria nustatyta šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Tenkinus jo ieškinio reikalavimą, atsakovė buto ne tik, kad neprarastų, tačiau priešingai, įgytų didesnę dalį asmeninės nuosavybės teise valdomo turto, t.y. taptų viso buto, kur šiuo metu gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, savininke. Mano, kad pareikštu priešieškiniu siekiama ginti ne vaikų teises (nes ieškinio tenkinimo atveju vaikų interesai niekaip nenukentėtų), o pačios atsakovės asmeninius interesus, siekiant kaip įmanoma ilgiau disponuoti ir naudotis ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančia turto dalimi. Ieškiniu jis siekia išspręsti bendro turto valdymo ir disponavimu juo klausimą, kadangi akivaizdu, jog tarp jų susiklostę santykiai neleidžia tinkamai ir efektyviai abiem šalims įgyvendinti savininkų teisių ir pareigų. Nurodo, kad jis yra lankstus ir sutiktų tartis dėl ilgesnio termino kompensacijai sumokėti ir t.t. (šios aplinkybės nurodytos ieškinyje), tačiau atsakovė, kaip matyti, užuot sprendusi egzistuojančią problemą iš esmės, pareiškė reikalavimą, kurio tikslas yra ne egzistuojančios problemos sprendimas iš esmės, o jo teisių į nuosavybę atsakovės naudai apribojimas apskritai.

Trečiasis asmuo Luminors Bank AS Lietuvis skyrius pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, su kuriuo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad uzufrukto nustatymas pažeistų Luminor kaip hipotekos kreditoriaus teisėtus interesus. Luminor pirmtakė Nordea B. F. Plc ieškovo ir atsakovės prievolių pagal 2010-03-31 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo užtikrinimui sudarė su solidariais bendraskoliais sutartinės hipotekos sutartį, pagal kurią banko naudai buvo ir tebėra įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Kreditavimo sutarties įvykdymo terminas (tinkamo sutarties vykdymo atveju) yra 2040-03-20, t.y. dar 17 metų. Tenkinus atsakovės reikalavimą ir iki 2033-06-12 nustačius uzufruktą ½ daliai Luminor naudai įkeisto buto, Luminor teisė vykdyti priverstinį įsiskolinimo išieškojimą (netinkamo kreditavimo sutarties vykdymo ir šios sutarties nutraukimo atveju) būtų apribota iki 2033, t. y. net dešimčiai metų. Joks potencialus pirkėjas varžytinių (ar laisvo pardavimo) metu nepirktų turto, kuriam ar kurio daliai yra nustatytas uzufruktas. Tuo atveju, jeigu visgi pirktų, atitinkamai kaina būtų ženkliai mažesnė, nei be tokio apsunkinimo.

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad yra priverstas kreiptis į teismą, nes nori apginti savo kaip savininko interesus, o atsakovė nenori takiai susitarti. Paaiškino, kad jau nutraukiant santuoką su atsakove, jis bandė pasiūlyti įvairius turto pasidalinimo būdus, t.y. parduoti butą ir išsimokėti paskolą, bet atsakovė su jokiais jo alternatyviais pasiūlymais nesutiko, todėl siekiant, kad kuo greičiau pasibaigtų santuokos nutraukimo procesas, buvo nuspręsta butą pasidalinti po ½ dalį kiekvienam. Nors jis su atsakove būsto paskolą turi grąžinti solidariai, bet atsakovė skolą grąžina nesilaikydama tvarkos, dėl to jis jau ankščiau kreipėsi į teismą, kur buvo priimtas palankus jam sprendimas, tačiau atsakovė ir toliau grąžina paskolą netvarkingai. Nurodė, kad negrąžintos paskolos likutis šiai dienai yra apie 13 000,00 Eur. Paaiškino, kad jis kartu su atsakove savo turto dalyje negali gyventi, jokio kito nekilnojamojo turto neturi, todėl turi nuomotis būstą. Atsakovė keičia spynas ir jam neduoda raktų. Nurodė, kad atsakovės turimas automobilis yra geros vertės, be to atsakovė įsigijo augintinį. Jo pajamos per mėnesį yra nuo 1000,00 Eur iki 2000,00 Eur. Iš esmės jis sutiktų ir su priešingais ieškiniui reikalavimais, tai yra kad jam atitektų visas butas natūra, o jis atsakovei sumokėtų kompensaciją.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas A. V. palaikė ieškovo ieškinį ir prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytais argumentais ir motyvais, o priešieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad nėra ginčo, jog nors ieškovas ir atsakovė nutraukdami santuoką butą pasidalino po ½ dalies, bet visu butu pilna apimtimi naudojasi išimtinai tik atsakovė, o ieškas turimu turtu negali naudotis. Disponuoti turimu turtu šalys bendrai negali, nes tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, butas taip pat nėra pritaikytas gyventi dviem atskiroms šeimoms. Taip pat šalys negali taikai spręsti buto eksploatavimo klausimų, t. y. remontai, priežiūra. Ieškovas šiuo metu negali įsigyti kito nekilnojamojo turto, nes yra negražinta paskola už bendrą su atsakovę turimą turtą, todėl jam naujos paskolos naujo būsto įsigijimui bankas negali suteikti. Atsakovė argumentuoja, jog neturi lėšų sumokėti ieškovui kompensaciją, nurodo, kad jos gaunamos lėšos yra mažos, bet akivaizdu, kad atsakovė pateikia neteisingus duomenis, nes neįmanoma iš 400,00 Eur gaunamų pajamų per mėnesį išlaikyti nepilnamečius vaikus ir save pačią. Nurodė, kad atsakovės turimo automobilio rinkos vertė yra apie 16 000,00 Eur, jei atsakovė parduotų automobilį ir įsigytu mažesnės kainos automobilį, jos finansinė padėtis tikrai pagerėtų. Mano, kad priešieškinys yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, nes ir kreditorius nesutinka. Nurodė, kad uzufruktas negali būti nustatomas, nes vaikų gyvenamajai vietai negresia joks pavojus atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą. Nors atsakovė nesutinka su nurodyta jos turimo automobilio vidutine rinkos verte, bet duomenų paneigiančių tokio automobilio vidutinę rinkos kainą nepateikė. Taip pat atsakovė nepateikia duomenų, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingi specialūs poreikiai, dėl ko atsakovė negali dirbti ir užsidirbti, kaip kiti asmenys auginantys vaikus.

Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad ji neturi galimybės sumokėti ieškovui jo prašomos kompensacijos, nes jos pajamos nėra didelės. Paaiškino, kad ji negali dirbti pilną darbo dieną, nes turi vaikams padėti ruošti namų darbus, veža juos į būrelius, dalyvauja vaikų veiklose, todėl ji dirba po 2-3 val. per dieną ir jos uždirbamos lėšos mažesnės, nes ji nori kuo daugiau praleisti laiko su vaikais. Neprieštarauja, kad ieškovas gyventu tame pačiame bute su ja ir jų nepilnamečiais vaikais, tačiau ieškovas pats nenori, nes turi sužadėtinę. Kai vyko skyrybų procesas tiek ieškovas, tiek ji susitarė, kad butas būtų padalintas po ½ dalies ir ieškovas neprieštaravo, kad ji su vaikais pasiliktu gyventi bute. Jos gaunamos pajamos per mėnesį svyruoja nuo 480-500,00 Eur, taip pat gauna iš ieškovo 460,00 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui. Nurodė, kad kartais jai finansiškai padeda jos mama. Nesutiktų, kad butas atitektų ieškovui, o ieškovas jai sumokėtų kompensaciją.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė R. A. priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovas jokių objektyvių ir realių motyvų, kodėl turi būti keičiamas turto teisinis statusas, kuris buvo nustatytas prieš dvejus metus, nepateikė. Ieškovas savo reikalavimą grindžia tik tuo, kad jo netenkina atsakovės poros dienų vėlavimai pervedant jam įmokas už kreditorinius įsipareigojimus. Ieškovas nepateikė duomenų, kad pasidalindamas butą po ½ dalies jis nesuprato tokio pobūdžio pasidalinimo ir todėl jis šiai dienai turėtų būti keičiamas patenkinant ieškovo ieškinį. Šalys pasidalindamos butą, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įtvirtino, kad už buto komunalinius mokesčius moka tas asmuo, kuris pasilieka gyventi bute, todėl akivaizdu, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė suprato, kad abu jie bute negyvens, bet nepaisant to, jiems nuosavybės teise priklausys po ½ buto. Skyrybų metu, padalinto buto vertė buvo apie 50 000,00 Eur, kas reiškia, jog jeigu jau tuo metu ieškovas su atsakove būtų susitaręs, kad už jo ½ dalį buto, atsakovė mokės kompensaciją, tai ji būtų turėjusi sumokėti keliais tūkstančiais mažesnę sumą, nei dabar ieškovas prašo. Atsakovės gaunamos pajamos neleidžia vienai pačiai prisiimti kreditorinius įsipareigojimus ir dar sumokėti kompensaciją ieškovui. Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti uzufruktą tam, kad apginti nepilnamečių vaikų interesą į gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų bei teismo turimų duomenų iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad šalys yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2021-02-06.

Nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikaus T. V., gimusį (duomenys neskelbtini), ir J. V., gimusį (duomenys neskelbtini), kurių gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su atsakove.

Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-02-20 išrašo nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) Apylinkės teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai yra kiekvienam po ½ dalį, priklauso buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - butas). Ieškovui ir atsakovei priklausantis butas yra 3 kambarių, buto vidutinė rinkos 35 334,00 Eur (masinis vertinimas 2010-01-28), butas nuo 2010-04-22 yra įkeistas sutartinės hipotekos pagrindu.

Iš UAB „RESTO Group“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos nustatyta, kad nekilnojamojo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2023-08-22 yra 75 300,00 Eur.

Šalys būdamos santuokoje (duomenys neskelbtini) sudarė su Nordea B. F. Plc (jo teises ir pareigas perėmė Luminor Bank AS) būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu bankas šalims suteikė 34 754,40 Eur kreditą iki 2040-03-20 su fiksuoto dydžio palūkanomis, skirtą buto įsigijimui. Po santuokos nutraukimo ieškovo ir atsakovės prievolė kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, pagal 2010-03-31 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikta solidaria prievole.

Iš įsiteisėjusio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad buvo patenkintas ieškovo G. V. ieškinys atsakovei N. V. ir nuspręsta priteisti 206,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas G. V. ir atsakovės N. V.. Minėtoje byloje ieškovas ieškinio pagrindu nurodė aplinkybės, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2021 m. spalio mėnesio (14 mėnesių imtinai) solidarią prievolę kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui vykdė išimtinai tik jis, ir kreditoriui sumokėjo 1 150,00 Eur. Iš įsiteisėjusio teismo sprendimo nustatyta, kad atsakovė po bylos iškėlimo ieškovui sumokėjo 369,00 Eur, tai yra už kreditą už laikotarpį 2021-02-06 iki 2021-10-31.

Iš 2023-05-16 Luminor rašto dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad negrąžintas kreditas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) rašto pateikimo dieną yra 13 495,84 Eur. Bankas nurodė, kad ieškiniu nebuvo reikalaujama modifikuoti Kredito sutarties sąlygų, todėl atsiliepimo neteikė, nes būdami solidariais skolininkais G. V. ir N. V. tarpusavyje gali nusistatyti prievolės vykdymo tvarką, nesaistant Luminor. Nurodė, kad įkeisto turto atidalijimą išmokant kompensaciją – hipotekos prievolė yra nedaloma, šios prievolės galiojimas ir apimtis nepriklauso tiek nuo įkeisto daikto savininko, tiek nuo paties daikto teisinio statuso (likimo) pasikeitimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.170 straipsnio 6 dalis, 4.172 straipsnio 1 dalis), vadinasi, ieškinio reikalavimo patenkinimas pats savaime nepadarytų neigiamos materialiosios teisinės įtakos Luminor, kaip hipotekos kreditoriaus, teisėms ir teisėtiems interesams, todėl Luminor prašo Teismo nuožiūra išspręsti šio ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

Iš nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė nuo 2018-10-02 vykdo individualią veiklą – kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla.

Iš atsakovės pateiktų pajamų mokesčio deklaracijų už 2021 m. ir 2022 m. nustatyta, kad atsakovė 2021 m. deklaravo 1 878,00 Eur pajamų sumą, o 2022 m. – 7 100,00 Eur.

Iš atsakovės Gyventojų individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalo už 2023 m. matyti, kad atsakovė sausio mėn. dirbo 11 dienų per kurias atskaičius išlaidas uždirbo 535,00 Eur, vasario mėn. dirbo 11 dienų – 513,00 Eur, kovo mėn. dirbo 11 dienų – 547,00 Eur, balandžio mėn. 9 dienų – 528,00, gegužės mėn. 10 dienų – 565,00 Eur.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad atsakovei priklauso automobilis MAZDA, CX-5TOURING, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2020-05-29, o ieškovui nuosavybės teise priklauso automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirma registracija 2003 m. Šios transporto priemonės šalių buvo įgytos santuokoje ir nutraukiant santuoką tarp šalių buvo pasidalintos, tai yra ieškovui atiteko Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovei MAZDA, CX-5TOURING, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš Swedbank 2023-04-24 rašto Nr. SR-KP-23-2815 dėl atsisakymo suteikti kreditą matyti, kad 2023-04-08 atsakovė pateikė bankui paraišką dėl 31 000,00 Eur kredito, 26 m. laikotarpiui, skirto gyvenamojo būsto įsigijimui ir bankas nepatenkino atsakovės prašymo. Bankas 2023-03-28 priėmė neigiamą sprendimą, nes atlikus atsakovės mokumo bei kredito rizikos vertinimą pagal prašyme nurodytą bei kitą bankui prieinamą informaciją, buvo nustatyta, kad atsakovės mėnesio tvarios pajamos lyginant su prašomo suteikti kredito mėnesio įmokomis yra nepakankamos ir tai pernelyg didelės rizikos kreditas.

Iš nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovas nuo 2023-03-21 vykdo individualią veiklą – kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai.

Iš ieškovo pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 m., nustatyta, kad už 2022 m. ieškovas deklaravo 2 628,78 Eur pajamų sumą.

Iš ieškovo pateikto išrašo iš internetinės svetainės www.emprekis.lt nustatyta, kad 2023-11 automobilio Mazda CX-5 rinkos vertė be PVM 15 843,00 Eur.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl šalims priklausančio 3 kambarių buto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Po santuokos nutraukimo tiek ieškovui, tiek atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį buto. Teismo posėdžio metu ieškovas ir atsakovė patvirtino, kad jiems priklausančiame bute, po santuokos nutraukimo pasiliko gyventi atsakovė su šalių nepilnamečiais vaikais. Atsakovė susipažinusi su ieškovo į bylą pateikta UAB „RESTO Group“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita, kurioje nurodyta, kad buto vertė yra 75 300,00 Eur, neginčijo buto vertės ir su ja sutiko.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ieškovas siekia atsidalinti turtą, motyvuodamas, kad jis jam priklausančia ½ dalimi buto faktiškai naudotis negali, nes visu butu naudojasi atsakovė ir jų vaikai, o jis kito nekilnojamojo turto neturi, todėl turi nuomotis, be to jis negali gauti jokių pajamų iš jam priklausančio turto, tai yra negali nuomoti jam priklausančio buto dalies, o turi mokėti paskolą, nes yra solidariai atsakingas kreditorei ir atsakovė ne visada laiku moka paskolą. Atsakovė nesutikdama su ieškiniu iš esmės nurodo, kad ji negali sumokėti ieškovo prašomos piniginės kompensacijos, nes jos pajamos nėra didelės bei nurodė, kad jis sutinka, kad ieškovas gyventų jam priklausančio buto dalyje.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo.

Kiekvienas bendraturtis reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 25 punktas). Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas).

Spręsdamas dėl tinkamo daikto padalijimo būdo kasacinis teismas yra nurodęs, jog daikto padalijimas natūra yra laikomas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Tokia kompensacija reikš bendraturčio dalies atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021, 33 punktas).

Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ar atsakovė turtėtų kitą nuosavą būstą, kuriame jie galėtų gyventi. Tiek iš bylos medžiagos, tiek šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, matyti, kad šalių santykiai po santuokos nutraukimo yra konfliktiniai. Tai, kad šalys negali gyventi kartu iš esmės patvirtina ir tai, kad jau nutraukdamos santuoką šalys susitarė, kad bute liks gyventi vienas kuris ir tas kas liks gyventi mokės komunalinius mokesčius (santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 17 punktas). Abi šalys pripažįsta ir patvirtina, kad po santuokos nutraukimo bute gyvena ir juo naudojasi atsakovė ir šalių nepilnamečiai vaikai, nes ieškovas išsikėlė iš jam priklausančios buto dalies.

Ieškovas tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad butas yra laikytinas nedaliu daiktu, nes jo padalinti į du atskirus butus neįmanoma, o gyventi kartu su ieškove viename bute dėl jų konfliktinių santykių yra neįmanoma. Atsakovė neginčijo fakto, kad buto padalinti į du atskirus vienetus nėra galimybės, nes šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 3 kambarių butas yra daugiabučiame name, butas yra 61,35 kv. m. bendro ploto, o gyvenamo plotas 45,18 kv.m, todėl nėra jokių galimybių butą atidalinti į du atskirus turtinius vienetus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) 264.1-264.4 punktuose nustatyta, kad projektuoti buto padalijimą į du ar daugiau butų leidžiama, jeigu yra galimybė: atitvara (atitvaromis) atskirti erdvę (plotą), ne mažesnę kaip šiame Reglamente nustatytas minimalus buto vienam asmeniui dydis; įrengti atskirą įėjimą iš laiptų aikštelės ar lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftą) pastato išorėje; įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui; tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį. Reglamento 14.1-14.3 punktai nustato, kad minimalus naudingas buto plotas 1 žmogui – 14 m² buto bent vieno kambario plotas – 16 m² vonios kartu su tualetu plotas – 4 m².

Iš į bylą pateiktos 2023-08-22 UAB „RESTO Group“ parengtos nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos 2.4 dalies matyti, kad butas yra 1979 m. statybos gelžbetonio plokščių daugiabučiame gyvenamajame name, 3 kambarių su vienu įėjimu, viena virtuve, vienu sanitariniu mazgu – vonia ir tualetas bendrojoje patalpoje, koridoriumi. Bendro naudojimo patalpos yra skirtos aptarnauti visą butą, o ne vieną atskirą kambarį. Atsakovei priklauso ½ dalis šio 3 kambarių buto, o kita dalis šio buto priklauso ieškovui. Butas yra 61,35 kv. m. bendro ploto, gyvenamo plotas 45,18 kv.m. Ieškovui ir atsakovei priklauso po 30,68 kv. m. bute esančio ploto. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad butas yra nedalus.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalių bendravimas ir bendrų klausimų, susijusių su butu, išsprendimas yra problematiškas, nes šalims nepavyksta bendru sutarimu išspręsti kreditorinių įsipareigojimų, prisiimtų buto įsigijimui, vykdymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovė keičia buto durų spyną ir nesuteikia jam naujų buto raktų po pakeitimo. Atsakovė patvirtino aplinkybę, kad durų spynos kelis kartus buvo keičiamos, nes vienas iš jų nepilnamečių vaikų ją sulaužo. Nors atsakovė teismo posėdžio metu ir tvirtino, kad ji sutinka, jog ieškovas gyventų jam priklausančioje buto dalyje, tačiau nepateikė reikalavimo dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, o pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iki 2033-06-12 nustatyti jai uzufrukto teisę į ieškovui priklausančią ½ buto dalį.

Atsižvelgiant į tai, jog dėl susiklosčiusių šalių tarpusavio konfliktinių santykių šalys viename bute negali gyventi ir nesant galimybės butą atidalinti natūra į atskirus du savarankiškus turtinius vienetus, nepakenkiant butui, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju turto atidalinimas išmokant kompensaciją kaip siūlo ieškovas leis išvengti prielaidų konfliktinėms situacijoms ateityje tarp šalių atsirasti, bus palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas. Teismo vertinimu buto atidalijimas jį priteisiant vienai šaliai, o kitai šaliai priteisiant kompensaciją yra racionaliausias ir geriausiai atitinka šalių interesus.

Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008 ir kt.).

Ginčo dėl nuosavybės dalių dydžio tarp šalių nėra. Ieškovas 2023-03-23 pateiktame ieškinyje nurodė, kad turto vertė yra 75 000,00 Eur, o vėliau turto vertei pagrįsti pateikė 2023-08-22 UAB „RESTO Group“ parengtą nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, pagal kurią buto rinkos vertė 75 300,00 Eur, tačiau ieškovas po turto vertės nustatymo ataskaitos ieškinio reikalavimų netikslino, reikalavimo atsakovei nedidino. Atsakovė kitais objektyviais duomenimis kitokios buto vertės neįrodinėjo, be to teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutinka su ataskaitoje nurodyta buto verte. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad buto vertė yra laikytina ieškinyje nurodyta 75 000,00 Eur suma.

Iš 2023-05-16 Luminor rašto dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad negrąžintas kreditas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) rašto pateikimo dieną yra 13 495,84 Eur, tai yra kiekvienai iš šalių negrąžinto kredito suma yra 6 747,92 Eur. Pateikiant ieškinį, tai yra 2023-03-23 ieškovas nurodė, kad negrąžinto kredito likutis yra 13 583,19 Eur ir kiekvienai iš šalių tenkanti kredito dalis buvo 6 791,59 Eur. Priimant teismo sprendimą likusio nesumokėto kredito suma yra dar sumažėjusi, nes nuo banko teismui pateiktų duomenų yra praėję daugiau nei penki mėnesiai. Ieškovas ieškiniu prašo, kad atsakovė jam sumokėtų 30 708,00 Eur kompensaciją ir šią sumą apskaičiuoja iš 37 500,00 Eur sumos atimdamas jo negrąžintos paskolos likutį - 6 792,00 Eur.

Atsakovė neginčija buto vertės ir ieškovo prašomos kompensacijos dydžio, tačiau nesutinka su ieškiniu tuo pagrindu, kad ji nėra pajėgi sumokėti ieškovo prašomos kompensacijos dydžio, nes jos pajamos nėra didelės.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė jau penkeri metai verčiasi individualia veikla ir teikia grožio paslaugas, tai yra teikia blakstienų priauginimo paslaugas. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė turi sveikatos problemų. Iš atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė dirba ne pilną darbo dieną, o dirba tik po 2-3 val. Atsakovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad ji negali dirbti visą darbo dieną, nes turi pasirūpinti dviem vaikais, tai yra padėti jiems ruošti pamokas, vežti juos į būrelius, paruošti maistą ir tvarkyti kambarius. Atsakovė į bylą teismui nepateikė jokių įrodymų, kad šalių vaikai turi kokių sveikatos problemų ir dėl šių aplinkybių atsakovė negali dirbti visą darbo dieną. Šalių vaikai šiuo metu yra 15 ir 8 metų amžiaus, tai yra mokyklinio amžiaus. Ieškovė su vaikais gyvena Klaipėdos mieste, todėl vaikai turi galimybę patys vykti į būrelius ar mokyklas visuomeniniu transportu ir atsakovei nėra būtina juos vežti, nes atsakovė su vaikais negyvena užmiestyje. Iš atsakovės teismui pateikto pajamų-išlaidų žurnalo už 2023 m., nustatyta, kad atsakovė dirba ne tik, kad ne visą darbo dieną, bet ir vidutiniškai per mėnesį dirba tik po 11 dienų. Kaip patvirtina atsakovės pateikti įrodymai ji dirba ne visą darbo dieną, nes būna dienų, kai ji aptarnauja tik vieną klientę. Vis dėl to teismas negali sutikti, jog atsakovės mažos pajamos yra priklausomos tik nuo to, jog ji turi didžiąją laiko dalį skirti vaikų auklėjimui, todėl negali dirbti pilnos darbo dienos ir uždirbti didesnes pajamas. Priešingai, vaikai per mėnesį vidutiniškai 20 dienų praleidžia ugdymo įstaigose, kas reiškia, jog atsakovė taip pat gali dirbti 20 dienų, kol vaikai yra ugdymo įstaigose ar kitose veiklose. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė gali dirbti ir tada, kai nepilnamečiai vaikai leidžia laika su tėvu (ieškovu). Išnaudojant galimybes dirbti daugiau, atsakovė galėtų gauti žymiai didesnes pajamas. Teismas iš esmės sutinka su ieškovo atstovo nurodytomis aplinkybės, kad galimai atsakovė neatskleidžia tikrų savo gaunamų pajamų, nes vargu ar ieškovės gaunamų pajamų, tai yra 500,00 Eur per mėnesį pakanka išlaikyti trijų kambarių butą, išsilaikyti save bei teikti vaikams išlaikymą ir mokėti paskolą bankui.

Byloje nustatyta, kad nei ieškovas, nei atsakovė kito nekilnojamojo turto neturi. Po santuokos nutraukimo atsakovei atiteko automobilis Mazda CX-5 Touring, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukiant šalių santuoką abi šalys šią transporto priemonė įvertino 17 500,00 Eur, o ieškovui po santuokos nutraukimo atiteko automobilis OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurią šalys įvertino 500,00 Eur. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad atsakovei priklausančio automobilio vertė yra apie 15 843,00 Eur be V. A. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovei priklausančio automobilio vidutinė rinkos kaina neatitinka realios automobilio kainos dėl įvairių automobilio gėdimų, tačiau šiuos argumentus patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Nors byloje ir nėra duomenų, kad atsakovė gautų pakankamas pajamas ar turėtų santaupų piniginei kompensacija išmokėti, tačiau atsakovė yra jauno amžiaus, darbinga, turinti specialias žinias grožio srityje, be to turi naujesnių metų automobilį, kurio rinkos vertė yra ½ kompensacijos dydžio dalies, todėl darytina išvada, kad atsakovė būtų pajėgi išmokėti ieškovui jo prašomo dydžio kompensaciją.

Atsakovės atstovė taip pat nesutikdama su ieškovo prašomu atidalijimo būdų nurodo, kad ieškovas pareiškė reikalavimą tik dėl prieš tai atsakovės pora dienų vėluotų kreditiniams įsipareigojimams padengti atliktų mokėjimų. Teismas negali sutikti su tokiu atsakovės atstovės vertinimu, nes ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į priešieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo atidalinti turtą sumokant kompensaciją, nes ieškovas negali naudotis savo kaip bendraturčio teisėmis ir laisvai disponuoti savo turto dalimi iš jos gaunant pajamas, ar pačiam apsigyvenant. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad šalys negali taikai disponuoti jiems priklausančiu turtu.

Teismas kaip nepagrįsta atmeta ir ieškovės argumentą, kad ieškovui butas yra nereikalingas, nes jis gyvena su kita moterimi. Tai, kad ieškovas šiuo metu turi kitą moterį, kurią kaip tvirtina atsakovė ketina vesti tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovo ir atsakovo gyvenimas bute nėra įmanomas, nes dvi šeimos negalėtų gyventi viename bute. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, atsakovė nepaneigė ieškovo pateiktų argumentų, kad šalys negali kartu taikiai disponuoti ir spręsti klausimus dėl jiems abiem priklausančio nekilnojamojo turto ir laisvai naudotis bendraturčių teisėmis.

Ieškovas nurodė, kad yra atviras pasiūlymui ir dėl jam atitenkančio viso nekilnojamojo turto, tuo atveju, ieškovas piniginę kompensaciją sutiktų sumokėti atsakovei, bet atsakovė neišreiškė valios ir sutikimo su tokiu padalinimo būdu. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimu teismo posėdžio metu matyti, kad atsakovė naudojasi šalių butu, ten yra jos ir nepilnamečių vaikų deklaruota gyvenamoji vieta. Todėl nagrinėjamoje situacijoje buto dalies atidalijimas priteisiant atsakovei ieškovui priklausančią buto dalį, o iš atsakovės ieškovui – kompensaciją, yra racionaliausias, labiausiai atitinkantis abiejų šalių interesus, kadangi taip faktiniam buto gyventojui – atsakovei būtų paliktas vienintelis ir pagrindinis jos gyvenamasis būstas.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką, buto vidutinė rinkos vertė buvo žymiai mažesnė, kas reiškia, jog jeigu jau tada ieškovas būtų išreiškęs norą butą atsidalinti natūra, atsakovė būtų turėjusi sumokėti mažesnę kompensacijos dalį. Teismas negali nesutikti su tokiais atsakovės atstovės argumentais, bet taip pat pažymi, kad buto rinkos vertė santuokos nutraukimo byloje buvo nustatyta remiantis tik VĮ Registro centro duomenimis, priešingai nei šiuo atveju, atliekant išsamią turto vertinimo ataskaitą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei atitenkančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos kaina ateityje, labiau tikėtina, nei netikėtina, taip pat bus didesnė nei šiai dienai, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto kainų augimą ir infliaciją.

Byloje darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, kad finansiškai nebūtų pajėgi išmokėti ieškovui jo prašomo dydžio kompensaciją, ieškovui sutinkant ir atidėti teismo sprendimo vykdymą, o atidalijimas ieškovo nurodytu būdu yra racionaliausias, labiausiai atitinkantis abiejų šalių interesus.

Ieškovas prašo iš atsakovės už jam priklausančią atidalijamą dalį priteisti 30 708 Eur dydžio kompensaciją, apskaičiuotą pagal ieškinyje ieškovo nurodytą buto vidutinę rinkos vertę – 75 000 Eur, iš šios sumos atimant ieškovo kreditorinių įsipareigojimų dalį. Šalims priklausantis butas yra įkeistas hipotekos lakštu, šiai dienai šalys yra solidariai atsakingos prieš kreditorių iki visiško kredito padengimo. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyta, kad kredito sutartis nemodifikuojama ir jie toliau lieka solidariai atsakingi, tačiau prievolę kreditoriui moka atsakovė asmeniškai. Trečiasis asmuo šiam ieškovo reikalavimui iš esmės neprieštaravo, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nereiškė reikalavimo dėl kredito sutarties modifikavimo ir nurodė, kad šalys tarpusavio susitarimu gali susitarti kas bankui vykdys kredito sutartį.

Akivaizdu, kad šiuo atveju tarp šalių nėra susitarimo, nes atsakovė nesutinka, kad butas būtų atidalintas, todėl darytina išvada, kad siekiant išvengti tarp šalių didesnio konflikto bei siekiant nepažeisti šalių kreditoriaus interesų, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančią ieškovo buto dalį ir neišskaičiuoti negrąžintos kredito sumos, nes gali susidaryti tokia situacija, kad apskundus teismo sprendimą tarp šalių kiltų ginčas kas turi vykdyti prievolę kreditoriui, be to ieškovas iki kredito sutarties visiško įvykdymo vis tiek liks solidariai atsakingas prieš kreditorių. Nustačius, kad buto vertė yra 75 000,00 Eur, o ieškovui ir atsakovei priklauso po ½ būti, tenkinus ieškovo reikalavimą dėl buto atidalinimo ir atsakovei priteisus ieškovui priklausančią buto dalį, iš atsakovės ieškovo naudai yra pagrindas priteisti 37 500,00 Eur dydžio kompensaciją.

Nustatyti, kad jog šalių prievolė kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pagal 2010-03-31 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidaria ieškovo ir atsakovės prievole, nekeičiant šalių susitarimo, kuris buvo patvirtintas nutraukinat šalių santuoką. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sutiktų iš esmės, kad atsakovė kompensaciją jam sumokėtų ne iš karto o dalimis. Įvertinus ieškovo ir atsakovo turtinę padėtį, nors atsakovė ir neprašė išdėstyti ieškovui priteistinos kompensacijos dydžio, tačiau esant ieškovo sutikimui, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovui priteistinos kompensacijos dydį išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovė ieškovui kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimus dienos iki mėnesio paskutinės dienos turi sumokėti 1 542,50 Eur įmoką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Dėl uzufrukto nustatymo

CK 4.148 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais. CK 3.71 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės (CK 3.71 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė priešieškiniu prašė iki 2033-06-12 nustatyti jai uzufrukto teisę į ieškovui priklausančią ½ dalį buto. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad uzufrukto į ieškovui priklausančią buto dalį nustatymas niekaip nepažeis ieškovo interesų, nepakeis po santuokos nutraukimo susiklosčiusios faktinės situacijos, tačiau tai suteiks jai ir jų nepilnamečiams vaikams teisines garantijas, kad turto (buto) bendrasavininkas toliau nesiims veiksmų realizuoti savo, kaip turto bendrasavininko, teisių į butą (jo dalį), kas galėtų pradėti trukdyti šalių nepilnamečiams vaikams toliau faktiškai naudotis, gyventi ieškovui priklausančioje buto dalyje, suteiks teisines garantijas nepilnamečiams šalių vaikams į stabilią gyvenamąją aplinką ir jų teisę į būstą, kurią, be kita ko, privalo užtikrinti ir ieškovas, kaip nepilnamečių tėvas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas vaiko interesų prioritetinės gynybos principą, turi įvertinti visas galimybes, kaip užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą. Sprendžiant šiuos klausimus būtina atsižvelgti į kiekvienoje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes: tėvų elgesį, turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, kreditorių elgesį ir pan. Būtina apsvarstyti visus įmanomus konkrečioje situacijoje vaiko interesų apsaugos būdus, siekiant, kad vaikui būtų užtikrintas tinkamas teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimas, kuo pirmiausia turi pasirūpinti tėvai, ir kad nebūtų neproporcingai suvaržomos kitų asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-916/2016 27 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad butas lygiomis dalimis priklauso šalims, o tenkinus ieškovo ieškinį butas nuosavybės teise atitenka atsakovei, tai yra nagrinėjamu atveju nėra jokios realios grėsmės, kad šalių nepilnamečiai vaikai liktų be gyvenamojo ploto. Be to, uzufrukto nustatymui nepritaria šalių kreditorius, kuriuo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas butas ir tenkinus atsakovės reikalavimą kreditoriui būtų apribota teisė iki 2033 m. vykdyti priverstinį išieškojimą.

Atsakovė, kreipdamasi į teismą, nenurodė jokių argumentų, nepateikė įrodymų, kurie leistų pripažinti, kad po santuokos nutraukimo iš esmės pablogėjo jos finansinė padėtis ar ji prarado gyvenamąją vietą dėl ko ji nebegalėtų užtikrinti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ja, jai priklausančioje ½ buto dalyje. Priešingai, teismui tenkinus ieškovo ieškinį, atsakovės padėtis pagerėtų, nes ji sumokėjus ieškovui ½ buto dalies kompensaciją įgys nuosavybės teisę į visą nekilnojamąjį turtą.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė savo priešieškinio reikalavimo taikyti uzufruktą, nenurodė, kokiu būdu yra pasikėsinta į nepilnamečių vaikų interesą turėti gyvenamąją vietą, todėl priešieškinis atmestinas. Atsakovės teismui pateiktas priešieškinys iš esmės tik patvirtina, kad iš esmės atsakovė nors ir deklaruoja, kad ieškovas gali gyventi bute, tačiau faktiškai siekia, kad atsakovas negalėtų gyventi ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančia buto dalimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pagal pateiktus duomenis ieškovas patyrė 1 557,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 107,00 Eur žyminis mokestis ir 1 450,00 Eur už teisinę pagalbą.

Nors ieškinys tenkintas iš dalies, tačiau nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas iš atsakovės priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes nebuvo tenkintas tik ieškovo reikalavimas dalyje, kad atsakovė kreditą bankui dengia asmeniškai, todėl iš atsakovės ieškovo naudai yra pagrindas 1 557,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Sprendimui įsiteisėjus informuoti VĮ Registrų centrą, kad panaikintų įrašą viešame registre apie bylos susijusio su daiktinėmis teisėmis iškėlimą, kuris padarytas 2023-03-30 pranešimo civilinėje byloje Nr. e2-3893-1149/2023 pagrindu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiams ieškovui G. V. ir atsakovei N. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Priteisti atsakovei N. V. iš ieškovo G. V., jam nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Ieškovui G. V. iš atsakovės N. V. priteisti bendrą 37 500,00 Eur (trisdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų Eur ir 00 ct) dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei N. V. tenkančią ieškovo G. V. turto dalį.

Iš atsakovės N. V. ieškovui G. V. priteistos 37 500,00 Eur kompensacijos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad įsiteisėjusi teismo sprendimui atsakovė kas mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos turi sumokėti ieškovui 1 542,50 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt dviejų Eur ir 50 ct) įmoką.

Nustatyti, jog prievolė kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pagal 2010-03-31 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidaria ieškovo ir atsakovės prievole ir šalys lygiomis dalimis dengia kreditą iki kredito pilno įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Ieškovui G. V. iš atsakovės N. V. priteisti 1 557,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt septynių Eur ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus informuoti VĮ Registrų centrą, kad panaikintų įrašą viešame registre apie bylos susijusio su daiktinėmis teisėmis iškėlimą, kuris padarytas 2023-03-30 pranešimo civilinėje byloje Nr. e2-3893-1149/2023 pagrindu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.