- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- eA2-263-657/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02487-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- R. M.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. (R. M.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-28348-1088/2019, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (atsakovas) R. M. (R. M.) kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3244-191/2015 pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui R. M. (R. M.) dėl išmokėtų sumų grąžinimo.
2. Pareiškime nurodė, kad ieškovas ieškinį grindė 2009 m. birželio 16 d. atliktu išmokėjimu, o ieškinį teismui pateikė 2014 m. gruodžio 30 d., t. y. praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl tai buvo savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Be to, Vyriausybės patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 62.2 punktas numato, kad draudikas turi teisę reikalauti 50 procentų draudimo išmokos grąžinimo, jeigu padidėjus draudimo sutartyje numatytai draudimo rizikai, draudėjas apie tai neinformavo draudiko, t. y. teisė reikalauti atsiranda tik įrodžius rizikos padidėjimo faktą. Šalių sudarytos draudimo sutarties 1.6 punkte numatyta, kad transporto priemonės nevairuos asmenys jaunesni kaip 28 metų amžiaus ir su mažesniu kaip 3 metų vairavimo stažu. Atsakovas įvykio metu atitiko šias sąlygas, todėl draudimo rizika nepasikeitė ir nepadidėjo, draudikas neįgijo teisės į maksimalų 50 procentų draudimo išmokos grąžinimą. Draudikas, įrodęs rizikos padidėjimo atvejį, turėtų įrodyti, kad šis padidėjimas yra tokio dydžio, jog būtų galima prašyti maksimalaus 50 procentų draudimo išmokos grąžinimo. Pareiškėjas šias aplinkybes sužinojo tik 2019 m. rugpjūčio 7 d., kai jam buvo įteiktas sprendimas už akių. Atsakovas nuo 2010 m. birželio 14 d. yra deklaravęs išvykimą į Ispaniją. Ieškinys teismui buvo pateiktas po jo išvykimo, todėl procesiniai dokumentai buvo siunčiami klaidingu adresu, nes atsakovas juo jau negyveno. Procesinius dokumentus pareiškėjui teismas įteikė viešo paskelbimo būdu. Atsakovas apie iškeltą bylą nežinojo ir negalėjo įgyvendinti savo procesinių teisių – pateikti atsiliepimo į ieškinį ir įrodymų, kurie pagrįstų jo poziciją. Ieškovo elgesys pareiškiant ieškinį, žinant, jog pareiškėjas išvykęs į užsienį ir kad praleistas ieškinio senaties terminas, vertintinas nesąžiningu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (ieškovė) ADB „Gjensidige“ su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad išmoka buvo išmokėta 2009 m. birželio 16 d., ieškinys pareikštas 2014 m. gruodžio 30 d., todėl teismui ši aplinkybė buvo žinoma priimant ieškinį bei vėliau vertinant byloje esančią medžiagą, priimant 2015 m. vasario 9 d. sprendimą už akių. 2008 m. birželio 4 d. naujuoju automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku tapo atsakovas, kuris nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos raštu nepranešė draudikui apie transporto priemonės savininko pasikeitimą. Tuo būdu draudimo bendrovė įgijo teisę reikalauti iš draudėjo padengti iki 50 procentų žalos atlyginimo, t. y. 18.279,85 Lt, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Šiuo atveju nepaaiškėjo jokios naujos esminės bylos aplinkybės, teismas priimdamas sprendimą už akių įvertino visus byloje esančius įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3244-191/2015.
6. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015 m. vasario 9 d. sprendimas už akių atsakovui įteiktas 2019 m. rugpjūčio 7 d. Antstolių informacinės sistemos duomenimis išieškojimas iš atsakovo yra vykdomas nuo 2015 m. kovo 27 d., todėl mažai tikėtina, kad apie priimtą sprendimą pareiškėjas sužinojo 2019 m. rugpjūčio 7 d. atsiėmęs sprendimą už akių teisme. Tačiau, vadovaudamasis šalių lygiateisiškumo principu ir neužkertant atsakovui kelio išreikšti savo poziciją, laikytina, kad CPK 368 straipsnyje nustatyti terminai nepraleisti.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas prašymu iš esmės siekia atsiliepimo į ieškinį argumentų teisinio įvertinimo ir kitokio rezultato byloje, tačiau proceso atnaujinimo institutas negali būti taikomas, siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti, pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Prašyme įvardijamos naujai paaiškėjusiomis aplinkybės (poįstatyminio akto nuostata, draudimo sutartyje aptarta sąlyga, senaties terminas) nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi neatitinka naujumo kriterijaus, nes vienas iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių yra tas, kad tokia aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius, turėtų keistis įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas. Atsakovo nurodomos aplinkybės egzistavo teismo sprendimo priėmimo metu. Taigi, pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios egzistavo, bet nebuvo ar negalėjo būti žinomos pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo metu, todėl procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negali būti atnaujintas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nustatyta, kad teismui 2014 m. gruodžio 31 d. priėmus ieškinį, atsakovui procesiniai dokumentai 2015 m. sausio 6 d išsiųsti ieškinyje nurodytu ir gyventojų registre deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti. 2015 m. sausio 15 d. teismui patikrinus Gyventojų registro duomenis, nustatyta, kad atsakovas 2010 m. birželio 14 d. deklaravo išvykimą į Ispaniją, nenurodant konkretaus adreso. Duomenys į Gyventojų registrą nurodant konkretų gyvenamosios vietos adresą Ispanijoje įvesti tik 2019 m. kovo 19 d. 2015 m. sausio 15 d. buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys ir nustatyta, kad atsakovas nedirba. Ieškinyje ieškovė prašė neskirti kuratoriaus, atsakovui procesiniai dokumentai jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųsti, kurių neįteikus, patikrinta atsakovo darbovietė, registre nebuvo duomenų apie gyvenamąja vietą Ispanijoje. Todėl buvo išnaudotos visos galimybės atsakovui procesinius dokumentus įteikti asmeniškai teismui žinomu jo gyvenamosios vietos adresu. Teismui išnaudojus visas prieinamas protingas priemones įteikti procesinius dokumentus atsakovui, ieškovei neprašant skirti kuratorių, teismas procesinius dokumentus atsakovui įteikė viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje ir toks procesinių dokumentų įteikimas laikytinas tinkamu pagal įstatymą. Todėl prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai bei pateikti rašytiniai įrodymai vertintini nesudarančiais pagrindo procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodytų aplinkybių nėra pagrindo vertinti naujai paaiškėjusiomis, todėl atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3244-191/2015.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskirajame skunde pareiškėjas (atsakovas) R. M. (R. M.) prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3244-191/2015, peržiūrėti sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškovo ieškinį, kaip nepagrįstą bei paduotą praleidus sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:
9.1. Ieškovui sąmoningai nurodžius klaidingą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, teismas netinkamai pasirinko procesinių dokumentų įteikimo būdą – viešo paskelbimo būdu, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas už akių, ieškovui neįrodžius ieškinio reikalavimo, kuris buvo pareikštas praleidus įstatyme nustatytą tokiam reikalavimui taikomą senaties terminą. Teismas neišnaudojo visų būdų ir galimybių realiai įteikti atsakovui procesinius dokumentus, tuo pažeidė apelianto teises į teisingą bylos nagrinėjimą. Nurodęs klaidingą atsakovo adresą, ieškovas buvo nesąžiningas, būdamas savo veiklos srities profesionalu, akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.
9.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nors byloje yra rašytinis įrodymas, kad teismo sprendimas apeliantui įteiktas 2019 m. rugpjūčio 7 d., mažai tikėtina, kad apie šį sprendimą jis sužinojo 2019 m. rugpjūčio 7 d. Ši teismo išvada grindžiama prielaida, o ne įrodymais. Registruodamas iš mamos paveldėtą turtą VĮ Registrų centre, apeliantas sužinojo apie antstolio vykdomą išieškojimą ir nedelsiant kreipėsi į teismą, kur jam 2019 m. rugpjūčio 7 d. buvo įteiktas sprendimas už akių. Apeliantas, gyvendamas užsienyje, procesinių dokumentų negavo ir apie civilinės bylos nagrinėjimą nežinojo, todėl negalėjo įgyvendinti savo procesinių teisių - pateikti atsiliepimo į ieškovo jo atžvilgiu pareikštą ieškinį. Teismui priimant sprendimą už akių, atsakovas negalėjo pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ir ginti savo teisėtus interesus, negalėjo pateikti teismui įrodymų, pagrindžiančių jo poziciją. Įvertinus atsakovo argumentus bei turimus rašytinius įrodymus, teismas atmestų ieškovo ieškinį, kaip nepagrįstą.
9.3. Be to, procesą būtina atnaujinti, kadangi ieškovo ieškinio senaties terminas suėjo 2010 metų birželio mėn. ir tai buvo savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovas dar 2009 m. gruodžio 22 d. pareiškiant pretenziją dėl išmokėtų sumų grąžinimo žinojo, kad pareikštam reikalavimui yra suėjęs senaties terminas.
9.4. Ieškovas ieškinį pateikė piktnaudžiaujant teise, nes nurodant, kad atsakovui kyla atsakomybė Vyriausybės patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklų 62.2. punkto pagrindu, suklaidino teismą. Pagal šį punktą teisė reikalauti atsiranda tik įrodžius rizikos padidėjimo faktą. Draudimo rizika nepasikeitė ir nepadidėjo, o draudikas, atitinkamai, neįgijo reikalavimo teisės į maksimalų 50 proc. draudimo išmokos grąžinimą. Be to, draudikas, jei įrodytų rizikos padidėjimo atvejį, turėtų dar įrodyti, kad šis padidėjimas yra tokio dydžio, jog būtų galima prašyti maksimalaus 50 procentų dydžio draudimo išmokos grąžinimo. Šiuo atveju ieškovas neįrodinėjo šios aplinkybės, todėl reikalavimas ir šioje dalyje laikytinas neįrodytu.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo (ieškovė) ADB „Gjensidige“ su skundu nesutiko, atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti.
11. Atsiliepime į skundą nurodė, kad apie vyksiantį teisminį procesą atsakovui buvo pranešta visais įmanomais būdais ir jis buvo informuotas tinkamai, turėjo teisę ir galimybę pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Pareiškėjo argumentai, kad išmokos išmokėjimo ir ieškinio pateikimo datos yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybes, yra nepagrįsti. Nesutiktina su pareiškėjo deklaratyviais teiginiais, kad draudimo kompanija pateikė ieškinį piktnaudžiaudama teise. Sprendime už akių teismas įvertino visus byloje esančius dokumentus bei ieškinio teisinį pagrįstumą. Ieškovo reikalavimą visiškai pagrindė rašytiniai įrodymai byloje, todėl teismas pagrįstai atmėtė atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
13. Ginčas byloje kilo dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo pagrindus, taikymo.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir privalomumo galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) v. Rumunija; pareiškimo Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina; pareiškimo Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) v. Rusija; pareiškimo Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) v. Rusija; pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi, proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka, tačiau procesas turi būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Taigi, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (CPK 365 str. 1 d.).
15. Pareiškėjas savo prašymą atnaujinti procesą dalyje dėl grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu ir teigė, kad pirmos instancijos teismas jo prašymo netenkino nepagrįstai.
16. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3244-191/2015 buvo sprendžiamas klausimas dėl išmokėtų draudimo sumų grąžinimo. Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo R. M. ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, naudai dalį išmokėtos sumos – 5294,21 Eur, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 119,03 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 70,09 Eur bylinėjimosi išlaidų už vertimo paslaugas.
17. Įstatymas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).
18. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste. Taigi, pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).
19. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad apelianto nurodytos aplinkybės, kad ieškovas pateikė ieškinį praleidęs sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą bei tai, kad draudimo rizika nepasikeitė / nepadidėjo ir draudikas neįgijo teisės reikalauti atlyginti 50 procentų dydžio žalą, nepripažintinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
20. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017). Taigi, siekiant nustatyti, ar aplinkybės laikomos naujai paaiškėjusiomis, be kita ko, reikia nustatyti ir vieną iš jų požymių – ar aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui.
21. Pareiškėjo teigimu, byloje ieškovei nurodžius klaidingą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, teismas nepagrįstai procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu. Atsakovas niekada nedavė jokių paaiškinimų dėl ginčo, nebuvo išklausytas, todėl buvo pažeistos jo teises į teisingą bylos nagrinėjimą.
22. Civilinės bylos, kurios procesą siekia atnaujinti pareiškėjas, medžiaga nustatyta, kad teismui 2014 m. gruodžio 31 d. priėmus ieškinį, atsakovui procesiniai dokumentai 2015 m. sausio 6 d išsiųsti ieškinyje nurodytu ir gyventojų registre deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 13 d. grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte“. Teismui patikrinus Gyventojų registro tarnybos duomenis, nustatyta, kad atsakovas 2010 m. birželio 14 d. deklaravo išvykimą į Ispaniją (nenurodant konkretaus adreso Ispanijoje), o patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatyta, kad atsakovas nedirba. Teismui išnaudojus visas prieinamas protingas priemones įteikti procesinius dokumentus atsakovui, ieškovei neprašant skirti kuratorių, todėl buvo nuspręsta procesinius dokumentus įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje ir toks procesinių dokumentų įteikimas pagal įstatymą laikytinas tinkamu (CPK 130 str. 1 d.). Atsakovas duomenis apie konkretų gyvenamosios vietos adresą Ispanijoje Gyventojų registrui pateikė tik 2019 m. kovo 19 d.
23. CPK tiesiogiai nenustato draudimo priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors sprendimo už akių priėmimas ir jo įteikimas tokia forma pirmiau aptartu atveju neprieštarauja įstatymui, tačiau, atsižvelgiant į sprendimo už akių instituto specifiškumą, teismas tokiu atveju turėtų būti ypač atidus, įsitikinti, kad kitu būdu nėra galimybės realiai informuoti apie teismo procesą, ir užtikrinti, kad nebūtų užkirsta teisė kreiptis į teismą. Tai, kad atsakovas buvo užsienio valstybėje, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu atsakovui nebuvo žinomos. Priešingai, atsakovas žinojo apie savo prievolinius įsipareigojimus, tačiau nebendradarbiavo ir nesikooperavo su ieškovu, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas šių aplinkybių nevertino kaip egzistavusių bylos nagrinėjimo metu ir naujai paaiškėjusių po sprendimo išnagrinėjimo. Vien aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių ir jis jam įteiktas CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka, nesudaro savarankiško pagrindo konstatuoti sprendimo už akių neteisėtumą ir (ar) atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.??? ???
24. Nagrinėjamoje byloje atskirajame skunde nurodyto pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal CPK 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą buvimas grindžiamas aplinkybėmis, kad ieškovės pateikdama ieškinį buvo praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą, be to, rizikos padidėjimo faktas nebuvo tinkamai įrodytas Vyriausybės patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2. punkto pagrindu.
25. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendime už akių vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl draudimo išmokos dydžio ir konstatavo, kad 2008 m. balandžio 19 d. tarp ieškovo ir ankstesnio automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 11/0216541, kuria buvo apdrausta transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Naujuoju automobilio VW Golf, savininku 2008 m. birželio 4 d. tapo atsakovas R. M., kuris nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, raštu nepranešė draudikui apie transporto priemonės savininko pasikeitimą. Tokiu būdu draudimo bendrovė įgijo teisę reikalauti iš draudėjo padengti iki 50 proc. žalos atlyginimo, t. y. 18279,85 Lt, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2. p.). Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2. punkto taikymo / netaikymo nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe.
26. Sutinkamai su CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, senaties termino pabaiga yra pagrindas atmesti suinteresuoto asmens reikalavimą, tačiau senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Šiuo atveju, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas nereikalavo taikyti senaties termino praleidimo pasekmių instituto, todėl teismui nustačius, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jam pareikštą ieškinį, galimai praleistas ieškinio senaties terminas, nelaikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri galėjo turėti įtakos priimant 2015 m. vasario 9 d. sprendimą už akių.
27. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog ieškovė pateikdama ieškinį teismui nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis.
28. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be kita ko, taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
29. Kaip jau minėta, sprendime už akių teismas įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus bei ieškinio teisinį pagrįstumą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinys buvo pareikštas nesąžiningai ar piktnaudžiaujant teise. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir prašyme atnaujinti procesą, ir atskirajame skunde nurodyti argumentai bei pridėti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog apeliantas nurodė naujas, anksčiau byloje nenagrinėtas aplinkybes. Kaip nurodyta šioje nutartyje, prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės turi atitikti visus požymius, būdingus naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Priešingu atveju jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisinga proceso atnaujinimo klausimą sprendusio pirmosios instancijos teismo išvadą, kad prašymą atnaujinti procesą pateikusio atsakovo R. M. (R. M.) nurodomos aplinkybės nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.
22. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.