- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-21
- Bylos Nr.
- e2YT-538-435/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07463-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Pareiškėjas
- F. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo F. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo –valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjo reikalavimai ir argumentai
1. Pareiškėjas patikslintu pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis ir jo sesuo F. M., mirusi (duomenys neskelbtini), po tėvo F. K., S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
1.1. Pareiškėjas nurodė, jog yra F. K., S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. K., E., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnus. E. K., E. (duomenys neskelbtini) mirus, po jos mirties atsiradusį palikimą, pagal įstatymą paveldėjo pareiškėjo tėvas F. K., S. Paveldėjimo teisinius santykius tuo metu reglamentavo Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos 1922 m. civilinis kodeksas (toliau – RTFSR CK), kuris Lietuvoje galiojo iki 1965 m. sausio 1 d. Pagal RTFSR CK 418 straipsnį, pergyvenęs palikėją sutuoktinis buvo laikomas įpėdiniu. E. K., E. iki pat savo mirties gyveno santuokoje su F. K., S., todėl pastarasis turėjo teisę į palikimą. RTFSR CK 429 straipsnyje buvo nustatyta, kad jeigu įpėdinis palikimo atsiradimo vietos teismui per 3 mėnesius nepateikia pareiškimo apie atsisakymą nuo palikimo, laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą. F. K., S., nepateikdamas pareiškimo apie atsisakymą nuo palikimo atsiradusio po jo sutuoktinės mirties, jį priėmė. F. K., S. (duomenys neskelbtini) mirus, po jo mirties atsiradusį palikimą, pagal įstatymą paveldėjo pareiškėjas ir jo sesuo F. M., gimusi (duomenys neskelbtini). Kaip tuo laikmečiu buvo įprasta, palikimą atsiradusį po tėvo mirties pareiškėjas su seserimi priėmė faktiškai valdydami. Į notarą ar notarinius organus pareiškėjas ar jo sesuo nesikreipė, jog įformintų palikimo priėmimo faktą. Paveldėjimo teisinius santykius tuo metu reglamentavo galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) nuostatos. Remiantis 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjas ir jo sesuo F. M. yra F. K., S. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalį, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. 3 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
1.2. Nors Pareiškėjas ar jo sesuo F. M. per 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą nesikreipė į tėvo F. K., S. palikimo atsiradimo vietos notarą ar notarinį organą su pareiškimu apie palikimo priėmimą, jie po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė kitu teisėtu, 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje numatytu būdu, t. y. faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
1.3. Pareiškėjas ir jo sesuo F. M. mirus jų tėvui F. K., S. organizavo jo laidotuves, po jo mirties pasiėmė ir tarpusavyje išsidalino jam priklausiusius namų apyvokos daiktus (baldus ir pan.), ūkio padargus, įrankius, nuotraukas ir kitą turtą. Niekas pareiškėjui ar jo seseriai F. M. dėl turto, perimto po tėvo mirties, pretenzijų iki šiol nereiškė. Pareiškėjui nėra žinoma, kad F. K., S. būtų sudaręs testamentą ar kitokio pobūdžio patvarkymą po savo mirties.
1.4. Pareiškėjo sesuo F. M. (duomenys neskelbtini) mirė, o po jos mirties visą jos turtą pagal testamentą paveldėjo pareiškėjas. Todėl pareiškėjas yra vienintelis teisių ir pareigų perėmėjas po savo sesers F. M. mirties. Kas reiškia, jog nėra kitų F. K., S. įpėdinių faktiškai priėmusių jo palikimą ir suinteresuotų šio juridinio fakto nustatymu.
1.5. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu gauti iš notarų biuro paveldėjimo teisės liudijimą. Palikimo priėmimo faktą patvirtinantys dokumentai yra reikalingi pareiškėjui tvarkantis kitas teisines procedūras: pareiškėjo tėvas buvo keleto žemės sklypų Lenkijos Respublikoje savininkas, kurių nuosavybės teisę prarado, kai buvo priverstas evakuotis dėl vykstančio karo. Būtent į šį turtą pareiškėjas ketina atkurti nuosavybės teises, tačiau tai gali padaryti tik tada, jei bus pripažintas žemės sklypų savininko įpėdiniu.
1.6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad pareiškėjas su seserimi po tėvo mirties pasidalino likusį turtą – baldus, nuotraukas, ūkio padargus, drabužius, kitus asmeninius tėvo daiktus. Šiais aktyviais veiksmais jie išreiškė savo valią priimti palikimą ir tapti universaliais jo teisių perėmėjais. Nekilnojamojo turto pareiškėjas su seserimi nepaveldėjo, nes pareiškėjo tėvai antrojo pasaulinio karo metais evakavosi į Lietuvą, kur jiems, kaip beturčiams, valdyti buvo suteiktas turtas Vilkijos valsčiuje, tačiau nuosavybės teisė į šį turtą jiems nebuvo suteikta. Pareiškėjas, tik būdamas tėvo įpėdiniu, galės kreiptis Lenkijos institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nusavintą nekilnojamąjį turtą. Taip pat nurodė, kad namą, esantį Palemono g., pareiškėjas statė kartu su tėvu, tačiau šis turtas nebuvo registruotas. Jau tėvui mirus pareiškėjas įsiregistravo šį turtą savo vardu, kaip baigtą statybą. Dėl to pareiškėjui nekilo būtinybė kreiptis į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo.
1.7. Pareiškėjo atstovas papildomai nurodė, jog šioje byloje nesiekiama paveldėti nekilnojamąjį turtą, šiuo atveju siekiama, kad pareiškėjas būtų pripažintas tėvo įpėdiniu, kas leistų pareiškėjui inicijuoti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. O ar nurodyta procedūra bus baigta sėkmingai – ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.
II. Suinteresuoto asmens atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus prašymo patenkinimui, nurodė, jog pareiškimas būtų nagrinėjamas teismo nuožiūra.
1.1. Suinteresuotas asmuo V. K. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareikimo tenkinimui.
1.2. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai. Atsiliepime išdėstytas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkintinas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad F. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra F. K. ir E. K. sūnus (el. b. l. 4). Pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6), o tėvas – (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po pareiškėjo tėvo mirties jo palikimo niekas nepriėmė (el. b. l. 26). Pareiškėjas taip pat turėjo seserį F. M., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjas po sesers mirties jos turtą paveldėjo pagal testamentą (el. b. l. 9). Pareiškėjas taip pat turėjo brolį P. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 24).
4. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje nurodoma, kad Kauno apskrities Vilkijos valsčiaus vardiniame naujakurių sąraše (be datos) įrašytas naujakurys K. F., Jaučiakių kaime kaip bežemis gavęs 8,85 ha žemės, ½ gyv. Namo, ½ tvarto, 1/3 svirno (el. b. l. 25). Lenkijos valstybinio archyvo pažymoje nurodoma, kad Suvalkų likvidacinės įstaigos aktuose F. K. figūruoja kaip žemės sklypo, kurio plotas 12,50 ha savininkas, o F. K. ir J. G. figūruoja kaip žemės sklypo, kurio plotas 8 ha, savininkai (el. b. l. 28).
5. Pareiškėjas į bylą pateikė rašytinį S. S. liudijimą, kad po F. K., S. mirties visas jo turtas liko vaikams (el. b. l. 8).
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1970 m. rugpjūčio 31 d., priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
7. Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
8. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
9. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai, kad paveldimą turtą sudarė tik kilnojamieji neregistruotini daiktai, baldai, ūkio padargai, nuotraukos, drabužiai, patvirtina, kad pareiškėjas ir jo sesuo F. M. per nustatytą terminą po tėvo mirties į notarą nesikreipė, nes nebuvo paveldimo nekilnojamojo turto (NŽT rašte nurodoma, kad pareiškėjo tėvui, jo šeimai, buvo suteiktas žemės sklypas ne nuosavybės teise, bet naudojimuisi, el. b. l. 168–169), paveldimiems daiktams nebuvo reikalinga registracija. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama ir į tą aplinkybę, kad po pareiškėjo tėvo mirties praėjo penkiasdešimt metų, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad gali būti išlikę kokie nors rašytiniai įrodymai apie palikimo, kurį sudarė tik ūkio daiktai, baldai, drabužiai, nuotraukos, kiti asmeniniai daiktai, priėmimą. Pareiškėjas nurodė, kad palikimo priėmimo fakto nustatymas reikalingas kitoms teisinėms procedūroms atlikti. Iš Lenkijos Respublikos teisingumo ministerijos gauto rašto (el. b. l. 150–167) nustatyta, kad prarasto turto savininkai ir jų įpėdiniai turi galimybę savo teises Lenkijos Respublikoje ginti bendrąja tvarka teismo procesuose. Akivaizdu, kad pareiškėjas turės teisę kreiptis kaip tėvo įpėdinis dėl žemių Lenkijos Respublikoje atkūrimo tik tada, kai bus pripažintas tėvo įpėdiniu. Teismas sprendžia, kad tik patenkinus pareiškėjo prašymą jis galės imtis tolesnių veiksmų nusavintų tėvo žemių susigrąžinimui.
10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, nuo palikimo atsiradimo yra praėję labai daug laiko, pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad po tėvo F. K., S. mirties pareiškėjas ir jo sesuo F. M. perėmė jo asmeninius daiktus, baldus, ūkio padargus, nuotraukas, kitus asmeninius daiktus, t. y. priėmė tėvo palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.
11. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, tikslu pareiškėjui kreiptis dėl nusavintų tėvo žemių grąžinimo Lenkijos Respublikoje kaip tėvo įpėdiniui, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas F. K. ir jo sesuo F. M. po tėvo F. K., S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po F. K., S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sūnus pareiškėjas F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukra F. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu pareiškėjui kreiptis dėl nusavintų tėvo F. K., S. žemių grąžinimo Lenkijos Respublikoje kaip tėvo įpėdiniui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.