- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-08
- Bylos Nr.
- 1A-103-493/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17506-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaida Baumilė, Arūnas Paštuolis, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- A. A.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos.
Kardomosios priemonės A. A. nuspręsta neskirti.
Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. A. uždarosios akcinės bendrovės „IKI Lietuva“ naudai priteista 1 016,18 Eur (vienas tūkstantis šešiolika eurų 18 ct) turtinei žalai atlyginti.
Iš A. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą nuspręsta nepriteisti.
Išspręstas daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. A. nuteistas pagal 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. balandžio 12 d., apie 17.52 val., iš UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės lentynų pagrobė 12 vnt. pakuočių kavos pupelių „P. E. B. V. No.82 1 kg“, kurių 1 vnt. vertė 27, 99 Eur, bendra vertė 335,88 Eur,
1.1. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2024 m. balandžio 14 d., apie 14.05 val., iš UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės lentynų pagrobė: 40% 0,7 l talpos butelį konjako „Cognac Hennessy VS“ su dėžute, kurio vertė 42,95 Eur, 40% 0,7 l talpos butelį konjako „Cognac Courvoisier VS“, kurio vertė 34,95 Eur, 40% 0,7 l talpos butelį konjako „Cognac Hennessy VSOP“ su dėžute, kurio vertė 64,95 Eur, 40% 0,7 l talpos 3 butelius viskio „Chivas R. S. 12YO“ su dėžute, vieno butelio vertė 39,95 Eur, trijų butelių vertė 119,85 Eur, bendra pagrobtų prekių vertė 262,70 Eur,
1.2. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2024 m. balandžio 25 d., apie 13.37 val., iš UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės lentynų pagrobė: 40% 0,7 l talpos du butelius konjako „COGNAC COURVOISIER VSOP“, kurių vieno vertė 39,95 Eur, bendra vertė 79,90 Eur, 40% 0,7 l talpos butelį viskio „GLENFIDDICH 12 YO“ su dėžute, kurio vertė 49,95 Eur, 40% 0,7 l talpos du butelius konjako „COGNAC HENNESSY VSOP“ su dėžute, kurių vieno vertė 64,95 Eur, bendra vertė 129,90 Eur, 40% 0,7 l talpos butelį viskio „THE GLENLIVET FOUNDER RESERVE“ kurio vertė 32,95 Eur, 40% 0,7 l talpos butelį viskio „THE MACALLAN 12YO“, kurio vertė 87,95 Eur, 40% 0,7 l talpos butelį viskio „TENJAKU“ 40%, kurio vertė 36,95 Eur, tokiu būdu turėdamas vieningą tyčią pagrobė svetimą turtą ir padarė UAB „IKI Lietuva“, pagrobtų prekių vertė 417,60 Eur, ir tokiu būdu savo bendrais tęstiniais veiksmais padarydamas bendrą 1 016,18 Eur turtinę žalą.
I. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. A. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nuteistojo manymu, apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybes ir jam paskyrė per griežtą bausmę.
Atsiliepimas
3. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras O. M. atsiliepime į nuteistojo A. A. apeliacinį skundą prašo jo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prokuroras nurodo, kad A. A. ankščiau teistas 21 kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 11 kartų, daug kartų baustas administracine tvarka, didžioji dauguma nuobaudų paskirtos už smulkias vagystes. Atkreipia dėmesį, kad po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis toliau tęsia analogiškų nusikalstamų veikų darymą. Prokuroro manymu, išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines A. A. nuostatas ir patvirtina, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Svarių motyvų, dėl kurių būtų švelninama bausmė, apeliantas nenurodė, todėl prokuroras mano, kad apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes vertinti pakartotinai ir paskirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. A. A. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti, laiko bausmę per griežta. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
5. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Tokiu būdu teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
6. Skundžiamu nuosprendžiu A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamasis įstatymas už šio nusikaltimo padarymą numato šias alternatyvias bausmių rūšis – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas parinko apeliantui griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, nustatytas artimas įstatymo nustatytam šios bausmės rūšies minimumui, tai yra 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo. A. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kuris yra tyčinis ir baigtas. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o taip pat nustatė vieną jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant bausmę įvertinti ir nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – teismas nurodė, jis anksčiau teistas 21 kartą, veikos padarymo metu buvo teistas 11 kartų, daug kartų baustas administracine tvarka, didžioji dauguma nuobaudų paskirtos už smulkias vagystes, po nagrinėjamos veikos padarymo A. A. toliau tęsia analogiškų nusikalstamų veikų darymą. Išdėstyti motyvai rodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nė vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti nei su pirmosios instancijos teismo parinktos bausmės rūšimi, nei su jos dydžiu.
7. Teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO), o taip pat byloje esantys Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenys patvirtina, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu A. A. praeityje buvo ne kartą teistas (tame tarpe – ir užsienyje). LITEKO duomenimis, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu apeliantas Lietuvoje buvo teistas 25 kartus, iš kurių dalis paskutiniųjų jo atžvilgiu priimtų nuosprendžių tuo metu nebuvo įsiteisėję. Pastebėtina ir tai, kad po šiuo atveju aktualaus Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio priėmimo, A. A. atžvilgiu yra priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai (šiuo metu neįsiteisėję). Daugiausia jam buvo skiriamos terminuoto laisvės bausmės, taip pat buvo skirtos viešųjų darbų ir arešto bausmės. Didžioji dalis A. A. teistumų yra už veikų, numatytų skirtingose BK 178 straipsnio dalyse, padarymą. Tai yra tiek ankstesni teistumai (iki nusikalstamos veikos padarymo), tiek ir vėlesni beveik išimtinai susiję su nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką A. A. padarė esant neišnykusiam teistumui už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, kas BK 27 straipsnio prasme laikytina nusikaltimų recidyvu, tai yra būdamas recidyvistu. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per paskutinius trejus metus A. A. taip pat daugybę kartų buvo baustas administracine tvarka, dažniausiai – už smulkias vagystes (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnis). Už administracinius nusižengimus paskirtos baudos nėra sumokėtos.
8. Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininkės asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamas nusikaltimas buvo padarytas ne atsitiktinai. Apeliantui būdingas nusikalstamas gyvenimo būdas, o ankstesniais procesiniais sprendimais jam paskirtos bausmės – tiek švelnesnė (viešieji darbai), tiek ir griežtesnės (areštas, laisvės atėmimas), kaip matyti, didesnės teigiamos įtakos nepadarė. Pasikartojantys nuteistojo teistumai rodo, kad apeliantas turi aiškų polinkį nusikalsti ir net dėl jo ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo kylantys teisiniai padariniai ir pasekmės nėra pakankami siekiant atgrasyti pastarąjį nuo jo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio ar tolimesnių veikų darymo.
9. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas parinkti pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, yra teisingas. Ši bausmė, kurios terminas nustatytas artimas įstatymo nustatytam šios bausmės rūšies minimumui, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežtos. Švelnesnės bausmės, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas), nagrinėjamu atveju yra nepakankamos daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikaltusį asmenį; atimti ar apriboti asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kadangi kaltinamasis (tuo metu) savo kaltę pagal kaltinimą pripažino visiškai, tačiau nesutiko tik su veikos kvalifikavimu, šių aplinkybių išaiškinimui buvo atliktas pilnas įrodymų ištyrimas byloje, esant šioms aplinkybėms, apylinės teismas A. A. atžvilgiu pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų. Tačiau į kaltinamojo (tuo metu) nuoširdų prisipažinimą apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė parenkant skirtinos bausmės dydį (kaip jau minėta, jis nustatytas artimas įstatymo nustatytam šios bausmės rūšies minimumui). Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę pagrindo nėra.
10. Kadangi skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu A. A. atžvilgiu priimtas paskutinysis nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė su paskutiniuoju nuosprendžiu paskirtąją bausmę pagrįstai nebuvo bendrintos. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, šis klausimas spręstinas vykdymo procese BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka.
11. Apeliantas savo skunde svarių argumentų dėl bausmės švelninimo nenurodė. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jam paskirtą bausmę laiko per griežta, nelaikytina pagrindu bausmės švelninimui.
12. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant A. A. bausmę nebuvo nustatyta, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais jo keisti nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.