- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1184-460/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. K.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės A. K. ieškinio atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovei A. K. nustatytas septynių dienų terminas nuo šios nutarties įteikimo dienos nutartyje paminėtiems trūkumams pašalinti. Pagrindiniai teismo argumentai:
2.1. Dalijant sutuoktinių turtą, yra, be kita ko, keičiamas jų teisinis statusas, taigi dalijamas turtas turi būti nuosavybės teisės ir civilinės apyvartos objektas.
2.2. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl neįregistruoto statinio, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės, padalijimo nėra pagrįstas įrodymais ir yra tikslintinas. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei nustatė 7 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai skundo argumentai:
3.1. Sodo nameliui registracija nereikalinga.
3.2. Teismas negali įpareigoti šalių atlikti veiksmų, kurie pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra privalomi.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Ieškovė ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašo dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypą su jame esančiu neįregistruotu sodo nameliu.
9. Ieškinio priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog neįregistruotas sodo namas negali būti teisiškai priskirtas prie dalytino turto, todėl negali būti dalijamas šioje santuokos nutraukimo byloje.
10. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad registracija nereikalinga.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog žemės sklypas su jame esančiu neįregistruotu ginčo sodo namu randasi sodų teritorijoje, žemės sklypo naudojimosi būdas – Mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Aktualu tai, jog Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų. To paties straipsnio 7 dalies 2 punkte pažymėta, kad mėgėjų sodo sklype statomi statiniai turi atitikti šį rodiklį - gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis – 8,5 m.
12. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 1 p., gyvenamosios paskirties vieno buto pastatas (vienbutis gyvenamasis namas) – tai pastatas, kurio didžiausias plotas 80 kv. m ir didžiausias aukštis 8,5 m. (II grupės nesudėtingas statinys).
13. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 4 punktu, Sodo namas – pastatas, kurio didžiausias plotas 80 kv. m ir didžiausias aukštis 8,5 m. (nesudėtingas I grupės statinys).
14. Pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedą, nesudėtingo statinio statybos atveju statybos leidimas privalomas: 1) kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant I grupės nesudėtingąjį statinį; 2) mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant II grupės nesudėtingąjį statinį.
15. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys, jog nekilnojamasis turtas, kurį ieškovė prašo po santuokos nutraukimo pripažinti jai asmeninės nuosavybės teise yra sodo namas, nesiekiantis 80 kv. m ploto ir neviršijantis 8,5 m. aukščio. Apibendrinant išdėstytą galiojantį teisinį reguliavimą sutiktina su apeliantės argumentais ir darytina išvada, kad sodo namas (pastatas iki 80 kv. m bendrojo ploto ir iki 8,5 m. aukščio) sodo sklype gali būti statomas nerengiant jokių teritorijų planavimo dokumentų. Statant tokį pastatą nereikia ruošti projekto, nereikalingas statybos leidimas, nereikia derinti dokumentų su jokiomis institucijomis ir t. t.
16. Kitas aspektas tas, kad šiuo atveju esant nurodytai faktinei situacijai, kad sodo namui nerengiami teritorijų planavimo dokumentai, nereikalingas statybos leidimas, teismas negali įpareigoti šalių atlikti veiksmų, kurie pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra privalomi.
17. Dera paminėti, kad vadovaujantis CPK 382 straipsnio 4 punktu ieškinyje turi būti nurodytas visas turtas, atsižvelgiant į CK 3.118 straipsnį, santuokos nutraukimo metu yra dalijamas visas turtas. Akcentuotina, kad teismų praktikoje nurodoma, kad nors pastatas neįregistruotas viešajame registre, tačiau statant šį statinį buvo perkamos statybinės medžiagos, naudota darbo jėga šiam daiktui sukurti, tai reiškia, jog naujas daiktas turi vertę, dėl to turi būti įtrauktas į dalytino turto balansą (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-653-513/2014; 9 lapas, 1.5 skirsnis).
18. Pridėtina, kad santuokos nutraukimo institutas ir nekilnojamojo turto dalijimas nėra tapatus nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams, kuriems būtina teisinė registracija.
19. Atkeiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi kasacinio teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-706/2016. Svarbu tai, kad minėtoje byloje Nr. e3K-3-306-706/2016 buvo sprendžiama dėl 358,87 kv. m namo, pastatyto be statybą leidžiančių dokumentų, kai tokie dokumentai privalomi. Taigi, pirmosios instancijos teismo nurodytos kasacinio teismo bylos Nr. e3K-3-306-706/2016 ir nagrinėjamos situacijos faktinės ir teisinės aplinkybės visiškai skirtingos, todėl teismas praktika, suformuota kasacinėje byloje Nr. e3K-3-306-706/2016 vadovavosi nepagrįstai.
20. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad neįregistruotas sodo namas negali būti teisiškai priskirtas prie dalytino turto prieštarauja nurodytam teisiniam reguliavimui.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
22. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė ieškinio priėmimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas, kadangi tai pirmosios instancijos teismo kompetencija, perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.