Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Erikas Jurgutis Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01397-2013-7

2014 m. lapkričio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko ir Jolantos Gailevičienės, sekretoriaujant Astai Baristienei, dalyvaujant ieškovei A. M., ieškovės atstovui advokatui S. Č., atsakovui A. M., atsakovo atstovui advokatui R. L., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. M. ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-12-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, teismo išlaidų priteisimo ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei A. M., tretieji asmenys A. M. ir A. L., dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir teismo išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Kretingos rajono apylinkės teismui 2012-11-16 pateikė ieškinį, jame nurodė, kad su atsakovu 1992 metais pardavė turtą Mažeikių mieste ir atvyko gyventi į Kretingą. Kretingoje sėkmingai pradėjo verslą. Santykių krizė įvyko 2008 metų pabaigoje, kai ieškovas buvo neištikimas su kita moterimi. Po šio įvykio santykiai pablogėjo. Sutuoktiniai susvetimėjo, tačiau ieškovė pasiryžo išsaugoti šeimą. Atsakovas A. M. 2008 metais išsikėlė gyventi į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau sutuoktiniai toliau vedė bendrą ūkį, nes kartu dirbo A. M. prekybos įmonėje. Ieškovė liko gyventi gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu dar nebuvo perleistas, todėl jį reikėjo prižiūrėti. Tačiau 2008 metų pabaigoje atsakovas A. M. susirado kitą moterį, su ja gyveno atskirai, vedė bendrą ūkį. Atsakovas A. M. 2009 metais grįžo gyventi į šeimą, tačiau po kurio laiko vėl susirado kitą moterį, su ja ir dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Šeimoje buvo priimta, kad šeimos pinigus valdė A. M., todėl pradėjus likviduoti A. M. prekybos įmonę, visus pinigus pasiėmė atsakovas ir nuo 2008 metų šeima nesirūpino. Norėdama išgyventi ir išlaikyti šeimą, ji ėmė vykdyti individualią veiklą (duomenys neskelbtini). Gera valia nutraukti santuoką bei pasidalyti santuokos metu įgytą turtą atsakovas nesutiko, nurodė, kad visas turtas priklauso tik jam. Santuokos metu atsakovas, žinant ieškovei, jokių paskolų negavo. Prašė teismo santuoką tarp A. M. ir A. M., (duomenys neskelbtini) įregistruotą Mažeikių r. Ccivilinės metrikacijos skyriuje (santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo A. M. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – M.; padalyti A. M. ir A. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą, A. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir visą neregistruotą kilnojamąjį turtą, esantį šiuose statiniuose ir žemės sklype, įskaitant neregistruotus statinius (statybines medžiagas); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); transporto priemones: „Mercedes Benz 312“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo registravimo data 2000-03-28, „Volkswagen LT 35“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1984, ir „Hyundai Accent“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1996, „Harley Davidson Flhx“, VIN kodas (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2011, ir „Trailer“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); A. M. individualią veiklą ir su šia veikla susijusias teises ir pareigas. A. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti: parduotuvę su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir visą neregistruotą kilnojamąjį turtą, esantį šiuose statiniuose ir žemės sklype, įskaitant neregistruotus statinius (statybines medžiagas) ir teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); transporto priemonę „Mercedes Benz S320“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo registravimo data 2001-10-05. Priteisti A. M. naudai iš A. M. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašė atsakovo priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo šeimos negerbimo, neištikimybės, alkoholio vartojimo, konfliktų inicijavimo.

Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo atstovas savo pozicijas palaikė, prašė patenkinti apeliacinio skundo reikalavimus, apeliantės skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu apeliantė ir jos atstovas savo pozicijas palaikė, prašė patenkinti apeliacinio skundo reikalavimus, apelianto skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10).

Dėl sutuoktinių kaltės

Pirmosios instancijos teismas atsakovo A. M. nurodytas santuokos nutraukimo priežastis vertino kritiškai. Padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, dėl kurių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. M. kaltės.

Pažymėtina, jog apylinkės teismas, vertindamas apelianto neištikimybę, vadovavosi liudytojų D. M. bei J. B. parodymais, fotonuotraukomis. Atkreiptinas dėmesys, jog pati ieškovė pradiniame ieškinyje nurodo, kad apeliantas tik 2008 metų pabaigoje susirado kitą moterį, vardu A. Pradiniame ieškinyje aiškiai nurodoma, kad tai įvyko jau apeliantui išsikėlus gyventi atskirai į namą, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgiant į apylinkės teismo konstatuotas aplinkybės, galima teigti, jog ir pati ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, kad apeliantas jai buvo neištikimas santuokai jau faktiškai iširus. Vertinant tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalių santuoka iširo dar 2008 metais, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad neištikimybė negalėjo būti pagrindinė ir vienintelė santuokos iširimo priežastis. Kadangi ieškovė neįrodė ir faktiškai neįrodinėjo, kad santuokos iširimą sąlygojo kitos priežastys, todėl teigti, kad santuoka iširo tik dėl apelianto kaltės, nėra jokio teisinio pagrindo.

Kompleksiškai analizuojant situaciją, akivaizdu, kad šalys šeimoje nerado tarpusavio kompromiso, ieškovė ir atsakovas patys neišsprendė tarpusavio santykių taikiai. Sutuoktiniai nesugebėjo abipusiu sutarimu išsaugoti šeimos, rasti kompromisų, išvengti nesutarimų, rūpintis vienas kitu bei būti vienas kitam lojalūs, dėl ko santuoka faktiškai ir iširo. Darytina išvada, kad nei ieškovė, nei atsakovas nesugebėjo rasti ir nerado civilizuoto sprendimo būdo ir tai buvo akstinas nutraukti santuoką. Teisėjų kolegija mano, kad abi šalys kaltos dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo sprendimo dalis dėl kaltės pakeistina nustatant, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutrauktina dėl abiejų kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus tai, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos klausimas nesvarstytinas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl turto balanso sudarymo, vertės nustatymo ir turto padalijimo

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl turto padalijimo, turto priskyrimo prie asmeninės ir jungtinės sutuoktinių nuosavybės, dėl turto vertės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad po santuokos sudarymo šalys įgijo registruotiną turtą, dėl kurio padalijimo reiškia reikalavimus: nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybines medžiagas (neįregistruotą statinį – garažą); parduotuvę su gyvenamosiomis patalpomis, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); turtinę teisę – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kilnojamąjį registruotiną turtą – transporto priemones: „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz 312“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), „Volkswagen LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), „Harley Davidson FLHX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), „Trailer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), „Hyundai Accent“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13–27).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2004-03-08 trečiasis asmuo – A. M. atsakovui A. M. paskolino 80 000,00 litų, o 2005-02-16 trečiasis asmuo A. L. atsakovui A. M. paskolino 48 000,00 litų. Paskolos suteiktos gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) statybai (t. 2, b. l. 85, 86). Skolinių įsipareigojimų terminai nėra suėję.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo teisingai nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Iš byloje pateiktų dokumentų – VĮ ‚Regitra“ pateiktos pažymos apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones (t. 1, b. l. 26–27) matyti, kad atsakovo A. M. vardu yra įregistruotos 6 transporto priemonės: „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registravimo data 2008-01-23, „Mercedes Benz 312“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registravimo data 2008-08-07, „Volkswagen LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registravimo data 2009-03-10, motociklas „Harley Davidson FLHX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registravimo data 2012-05-16, „Trailer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registravimo 2012-08-28, ‚Hyundai Accent“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registravimo data 1999-01-07. Kaip minėta anksčiau, apylinkės teismo buvo pagrįstai konstatuota, kad šalys nuo 2008 metų neveda šeiminio gyvenimo, neveda bendro ūkio, todėl atsižvelgiant į transporto priemonių įsigijimo laiką, kilnojamąjį turtą – transporto priemonės „Mercedes Benz S320“, „Mercedes Benz 312“, „Volkswagen LT 35“, „Harley Davidson FLHX“, „Trailer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisingai pripažino asmenine atsakovo A. M. nuosavybe ir šių transporto priemonių neįtraukė į santuokos metu įgyto ir dalytino turto balansą (CK 3.61 straipsnio 3 dalis, CK 3.67 straipsnio 2 dalis, CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Apeliantas įrodinėja, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,2380 ha, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė. Bylos duomenimis, 2009-03-26 mainų sutarties Nr. 1-958 pagrindu nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išmainytas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 70–74). Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada dėl minėto sklypo pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Teismas nuosekliai ir tiksliai nustatė faktines aplinkybes, analizavo mainų, pardavimo ir kitas sutartis, lėmusias, kad ginčo sklypas tapo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Papildant pažymėtina, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas už 5 746 Lt (sutarties 2.1 punktas) (t. 2, b. l. 21–23), iš kurių 61,18 Lt buvo sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis (sutarties 3 punkto lentelė). Šią 61,18 Lt (6118 rublių) vienkartinę išmoką sumokėjo A. M., tą patvirtina pridedami 1992-08-11 pranešimas apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. 1-5500 ir 1992-08-11 mokėjimo pranešimas (t. 2, b. l. 24, 25). A. M. apeliaciniame skunde teigia, kad 61,18 Lt jis paveldėjo, todėl ir žemės sklypas yra jo asmeninė nuosavybė, tačiau, kaip minėta anksčiau, ginčijamą 61,18 Lt sumą sumokėjo apeliantė, be to, 2003-12-22 sklypas buvo nupirktas ne už 61,18 Lt, o už 5 746 Lt, taigi akivaizdu, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė (CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnio 1 dalis). Kitas aspektas yra tas, kad gyvenamąjį namą, pagalbinį ūkio pastatą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), S. K. (A. M. mama) nupirko pagal 1990-08-23 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1524. Darytina pagrįsta išvada, jog tuo metu esant įstatymų nustatytam ribojimui šeimai turėti kelis namus ar jų dalis (butus), gyvenamąjį namą ir kitus statinius (duomenys neskelbtini), faktiškai pirko sutuoktiniai, tačiau A. M. mamos vardu (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Akcentuotina, jog po to, kai turtas (duomenys neskelbtini), buvo įteisintas (pripažintas tinkamu naudoti) (1995-12-01 statinio priėmimo naudoti aktas), jis nedelsiant t. y. 1996-01-29, buvo padovanotas A. M.. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad turtas nuo pat jo įsigijimo buvo sutuoktinių. Byloje apklausti liudytojai (kaimynai) patvirtino gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statymo, statybos metu gyvenimo ūkiniame pastate aplinkybes, vėliau išsikėlimo gyventi į namą aplinkybes ir t. t. Taigi gyvenamasis namas, pagalbinis ūkio pastatas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), faktiškai buvo šalių bendrai sukurta nuosavybė, jai sukurti panaudotas jų prieš tai turėtas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), todėl apylinkės teismas sprendimu pagrįstai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), laikė šalių bendrąja jungtine nuosavybe.

A. M. tik 2013-04-18 pateikdamas priešieškinį pateikė dvi paskolos sutartis, iš jų matyti, kad jis yra pasiskolinęs 80 000 Lt iš A. M. pagal 2004-03-08 paskolos sutartį ir 48 000 Lt yra pasiskolinęs iš A. L. pagal 2005-02-16 paskolos sutartį. Šių paskolos sutarčių A. M. nebuvo pateikęs nei su atsiliepimu į ieškinį, nei su pirminiu priešieškiniu. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad prievolė būtų pripažinta bendra, būtinas sutuoktinės sutikimas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kadangi nesant kito sutuoktinio sutikimo tokia prievolė yra pripažintina asmenine prievole. Šiuo atveju kreditoriai nėra gavę A. M. sutikimo, tokio sutikimo A. M. ir dabar netvirtina, vadinasi, ir kreditoriai pagal paskolos sutartis turėjo ir galėjo suprasti, kad tai yra asmeninė A. M. prievolė. Be to, aplinkybė, kad A. M. nieko nežinojo apie paskolas, patvirtina ir tai, kad, kaip minėta, paskolos sutartis teismui A. M. pateikė tik su patikslintu priešieškiniu.

Kita vertus, apeliantas turi pareigą įrodyti, kad pinigus skolinosi šeimos interesais, o vien įrašai paskolos sutartyse, kad pinigai skolinami gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai, to neįrodo. Aktualu, kad siekiant prievolę traktuoti bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe, turi būti įrodyta, kad tie pinigai faktiškai buvo panaudoti minėto namo statybai. Neginčijamų duomenų, kad piniginės lėšos buvo skirtos namo statybai, byloje pateikta nebuvo (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis), todėl prievolė pripažintina A. M. asmenine prievole.

Apeliantė nors ir teigė, kad minėtos sutartys yra fiktyvios, tačiau prašymų dėl ekspertizės nepareiškė, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nepasisako.

A. M. apeliaciniame skunde prašo priteisti 64 000 Lt kompensaciją už panaudotas lėšas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai. Pabrėžtina, jog skirtingai nei kompensacijų priteisimas, vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 3 dalimi, kurią teismas taiko savo iniciatyva dalydamas turtą ir konstatavęs dalių skirtingą vertę, kompensaciją pagal CK 3.98 straipsnį galima priteisti tik jei buvo pareikštas toks ieškinio reikalavimas. A. M. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereikalavo priteisti iš ieškovės kompensacijos už, jo manymu, bendro turto vertės padidinimą iš asmeninių lėšų t. y. tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, o kelti naujus reikalavimus apeliacinės instancijos tesime draudžiama (CPK 312 straipsnis). Atsižvelgiant į aptartą reglamentavimą šis apelianto reikalavimas netenkintinas.

Ieškovė ieškiniu prašė padalyti ne tik nekilnojamąjį turtą, esantį atitinkamai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bet kartu ir ten esantį kilnojamąjį turtą, įskaitant neregistruotus statinius kaip statybines medžiagas. Toks reikalavimas buvo reiškiamas dėl tos priežasties, kad pastatuose yra baldų, o žemės sklypuose yra pastatytų neįregistruotų statinių, t. y. (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono apylinkės teismas, motyvuodamas tuo, kad šis pastatas nėra registruotas viešajame registre, nebaigtas statyti, konstatavo, kad negali būti savarankišku civilinės apyvartos objektu ir negali būti įtrauktas į turto balansą. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Vadovaujantis CPK 382 straipsnio 4 punktu ieškinyje turi būti nurodytas visas turtas, atsižvelgiant į CK 3.118 straipsnį, santuokos nutraukimo metu yra dalijamas visas turtas. Kretingos rajono apylinkės teismas nepadalijo neregistruotų statinių kaip statybinių medžiagų. Pažymėtina, kad žemės sklype esantys statinys, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nors ir negali būti civilinių teisinių santykių objektas kaip pastatas – garažas, tačiau statybinės medžiagos, darbas tokiam statiniui sukurti turi vertinę išraišką. Bylos duomenys liudija, kad pastatas jau yra pastatytas, tačiau neįregistruotas viešajame registre, todėl negali būti parduodamas, įkeičiamas ar kitaip dalyvauti civiliniuose santykiuose kaip objektas – pastatas. Tačiau, statant šį statinį, buvo perkamos statybinės medžiagos, naudota darbo jėga šiam daiktui sukurti, tai reiškia, jog naujas daiktas turi vertę. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismo sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), dalytino turto tikslinga papildyti, nurodant, kad į dalytino turto balansą įtrauktinas ir garažas kaip statybinės medžiagos.

Vertinant tai, kad dėl kilnojamojo neregistruoto turto (baldų, pavėsinės), esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ginčo nėra, siekiant eliminuoti ginčus ateityje, jis padalytinas kaip kiekvieno atskiro nekilnojamojo turto priklausiniai (CK 3.118 straipsnis).

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Nurodydamos nekilnojamojo turto vertę šalys vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kilnojamojo turto vertę nurodė savo procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjant bylą teisme tarp šalių kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), vertės, dėl ko buvo skirta nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė. Iš Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. L13-108 LCH NT matyti, kad pastato – parduotuvės su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 405 000 Lt. Iš Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. L13-107 LCH NT matyti, kad nekilnojamo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 418 000 Lt.

Apeliantas mano, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio valstybei, vertė yra apie 100 000 Lt, todėl vadovaujantis UAB „Lorentus“ atlikto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte esančiais duomenimis, jog pastatų ir žemes sklypo vidutinė rinkos kaina yra 405 000 Lt, vien tik apelianto vardu registruotos parduotuvės su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra apie 305 000 Lt ir tik ši suma turėtų būti įtraukta į dalytino turto balansą. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Pirmiausia, ekspertizės akte yra keletą kartų aiškiai nurodyta ir suformuluota, kad žemės sklypui rinkos vertė nenustatoma (ekspertizės aktas, 10, 20 l.). Antra, apylinkės teisme posėdžio metu ekspertė L. C. nurodė, kad ji gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), įvertino be žemės sklypo vertės, o į tą aplinkybę, kad turto vertei nustatyti lyginamuoju metodu buvo pasirinkti turtai, esantys su žemės sklypu, atsižvelgė taikydama specialias formulės ir atitinkamus koeficientus. Trečia, A. M. motyvas, kad ekspertizės akte nurodytose gatvėse nėra turto, kurio vertė būtų 560 000 Lt, yra niekuo nepagrįstas, nes apeliantas vizualiai apžiūrėjęs namus negali žinoti jų rinkos kainos.

Teisėjų kolegija nedisponuoja teisiniais instrumentais, jai suteikiančiais teisę analizuoti atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktą turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą, kurį atliko UAB „Lituka“ ir Ko (t. 3, b. l. 163–206). Kaip žinia, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Šiuo atveju atsakovas minėto turto vertinimą pateikė tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, apylinkės teisme proceso metu atsakovas eksperto nustatytos kainos iš esmės neginčijo, atsižvelgdama į tai bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegija vėl iš naujo nagrinėti ir vertinti turto kainą, kurią nustatė teismo ekspertas, nemato būtinybės. Vadovaujantis išdėstytu pastato – parduotuvės su gyvenamosiomis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 405 000 Lt (CPK 12, 178 straipsnis) (t. 3, b. l. 72).

Kitas ginčo objektas dėl turto vertės yra nebaigtas statyti garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė mano, kad jo vertė yra 60 000 Lt, atsakovas tvirtina, kad jo vertė – 324 997,78 Lt. Ieškovė vertę įrodinėja išimtinai vertindama garažą kaip bylos nagrinėjimo metu įkainotas statybines medžiagas. Ieškovė pateikė duomenis, kad garažo vertė bylos nagrinėjimo metu yra 83 408,95 Lt vien tik skaičiuojant statybines medžiagas (t. 4, b. l. 80, 81–82). Atsakovas kaip įrodymus pasitelkia garažo projektus ir statybos sąmatą, kuri vaizduoja lėšas, reikalingas šiuo metu pastatyti tokį garažą (t. 3, 156–159). Sąmatoje nurodyta, kad bendra garažo statybos (statybinių darbų ir medžiagų) vertė yra 268 593, 21 Lt (be PVM mokesčio) arba 324 997,78 Lt (įskaičiuojant PVM mokestį). Pažymėtina, kad 268 593, 21 Lt sumą sudaro 77 101,27 Lt darbo jėgos kaštai, 177 278,67 Lt medžiagos, 14 213,27 Lt mechanizmų išlaidos. Kaip žinia, garažas, nors dar ne iki galo, yra pastatytas, naudojamas. Aktualu tai, kad jo statybos pradžia 1998 metai, akivaizdu, kad statyba vyko santuokos metu, be to, statybos metu buvo naudojamos sutuoktinių lėšos, tai reiškia, kad šiuo atveju į turto vertę nėra tikslinga įtraukti darbo jėgos ir mechanizmų kaštų, kadangi darbai jau atlikti ir jie buvo finansuojami iš šeimos biudžeto. Kolegija mano, kad šiuo atveju teisingiau atsižvelgti į ieškovės pateiktą turto vertę, vertinant jį kaip statybines medžiagas, kurios šiuo metu egzistuoja, negu į atsakovo pateiktą turto sąmatą, kuri būtų reikalinga minėtą garažą šiuo metu pastatyti, t. y. atsakovo pateikta sąmata nukreipta į ateitį, todėl ji vertintina kritiškai (nekvestionuojant jos duomenų teisingumo ar teisėtumo) šios dienos turto įvertinimo kontekste (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nebaigto statyti garažo, nesančio savarankišku civilinės apyvartos objektu, nevertinant jame esančios įrangos, vertė yra 83 409 Lt (suapvalinus).

Teisėjų kolegija atsižvelgia į ieškovės pateiktas autoserviso įrangos vertes, kadangi pirmosios instancijos teisme dėl jų vyko ginčas, vertes patikslinus, šalys jas pripažįsta (t. 4, b. l. 26) (CPK 314 straipsnis).

Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Tai apsprendžia sutuoktinių lygiateisiškumo principas, nevertinant, kokio dydžio sutuoktinių pajamos ar koks veiklos pobūdis buvo sutuoktiniams gyvenant santuokoje. Šiuo atveju dalijant sutuoktinių turtą, teisėjų kolegijos nuomone, nukrypti nuo lygių dalių principo pagrindo nėra.

Bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kuri yra dalytina nutraukiant santuoką, sudaro: registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas, pastatas – garažas ir žemės sklype esantis neregistruotas pastatas – garažas, esantys (duomenys neskelbtini), iš viso turto už 501 409 Lt (418 000 + 83 409 Lt); 405 000 Lt vertės parduotuvė su gyvenamosiomis patalpomis, esanti (duomenys neskelbtini); 35 000 Lt vertės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 55 000 Lt vertės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Kilnojamąjį turtą, kuris pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sudaro: 1 300 Lt vertės automobilių elektrohidraulinis keltuvas „APAC“, modelis 1514, s. Nr. A053259, 2003 m.; 1 300 Lt vertės automobilių elektrohidraulinis keltuvas „APAC“, modelis 1514, s. Nr. nenustatytas, 2003 m.; 1 070 Lt vertės automobilių elektrinio 4–ų kolonų keltuvas, modelis SDD2,5, s. Nr. 7881, 1986 m.; 900 Lt vertės oro kompresorius „Vilniuskij zavod COM“, modelis CO–7b, s. Nr. 12557, 1990 m.; 330 Lt vertės autoserviso hidraulinis presas, modelis neidentifikuotas (galingumas iki 20 t).

Taigi bendra santuokos metu įgyto dalytino turto vertė yra 1 001 309 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šalių santykiai yra konfliktiški, ieškovė nuo 2008 m. negyvena kartu su atsakovu, todėl turtą padalijus natūra, paskiriant abiem sutuoktiniams po tam tikrą dalį turto vienetą, nebūtų pažeisti sutuoktinių interesai. Todėl nekilnojamasis turtas dalijamas atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą lygių dalių principą, kiekvienai iš šalių priteisiant atskirus turto vienetus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustačius, kad šalims gyvenant atskirai, ieškovė vykdė individualią veiklą, susijusią su transporto priemonių remontu, nekilnojamasis turtas dalijamas taip: ieškovei A. M. priteistina: 501 409 Lt vertės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su Nekilnojamojo turto registre neįregistruotu garažu, esantys (duomenys neskelbtini).

Atitinkamai atsakovui A. M. priteistina 405 000 Lt vertės objektas – parduotuvė su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (nuomos teisė į šį žemės sklypą).

Teisėjų kolegija reikšmingu laiko ir tai, kad tikslinga priteisti ne tik turtą lygiomis dalimis, tačiau palaiko apylinkės teismo poziciją dėl priteistinų objektų lygių dalių kaip turto vienetų, todėl atsižvelgdama ir į objektų išsidėstymą apylinkės teismo sprendimo dalį dėl priteistų žemės sklypų palieka nepakeistą.

Kadangi byloje ginčo dėl apylinkės tesimo sprendimo dalies dėl kilnojamojo turto – autoserviso įrangos padalijimo nekilo, įrangos vertė patikslinta apeliacinės instancijos teisme, minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis patikslintina nurodant turto vertinimo ataskaitoje nurodytas turto vertes (t. 4, b. l. 26).

CK 3.117 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Kadangi ieškovei priteistina bendro turto dalis, kurios vertė yra 539 009 Lt, o apeliantui – turto dalis, kurios vertė 462 300 Lt, todėl iš ieškovės už jei tenkančią didesnę turto dalį priteistina 38 354,50 Lt (539 009 – 462 300 = 76 709 Lt/ 2) kompensacija.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, todėl apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies: tenkintina apeliantės skundo dalis dėl garažo (kaip statybinių medžiagų) padalijimo, dėl autoserviso įrangos identifikavimo ir jos vertės nustatymo; tenkintina apelianto skundo dalis dėl kaltės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje kiekviena iš šalių ieškiniu ir priešieškiniu prašė patenkinti turtinius ir neturtinius reikalavimus. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys turėjo išlaidų, susijusių su žyminiu mokesčiu, ekspertize, antstolio veiksmais, kt. ir su advokatų suteikta teisine pagalba. Analizuojant bylos proceso eigą ir procesinio sprendimo rezoliucinę dalį matyti, kad šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims santuokoje įgytas ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas padalytas lygiomis dalimis, nenukrypsant nuo lygių dalių principo, kompleksiškai vertinant, kiekvienos iš šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra panašaus dydžio, pirmosios instancijos sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų naikintina ir kiekvienos iš šalių proceso metu patirtos išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos, remiantis tais pačiais motyvais šalims viena kitai nepriteisiamos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalys (CPK 93 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos privalo būto atlyginamos valstybei. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės A. M. priteistina Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-11-29 ir 2014-01-16 nutartimis atidėto 12 677 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Iš atsakovo A. M. priteistina Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-02-05 ir 2014-01-16 nutartimis 12 254 Lt atidėto žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-12-16 sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies;

nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

po santuokos nutraukimo A. M. palikti santuokinę pavardę – M., A. M. palikti pavardę – M.;

transporto priemonę „Hyundai Accent“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini);

ratų balansavimo stendą „SECAM“, modelis (duomenys neskelbtini) Nr. 60690103101249, 2000 m.;

ratų padangų montavimo stendą „CEMB“, modelis B313, Nr. 04D0100003, 1997 m.;

pripažinti asmenine atsakovo A. M. nuosavybe transporto priemonės:

„Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); „Mercedes Benz 312“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); „Volkswagen LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ‚Harley Davidson FLHX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); „Trailer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

501 409 Lt vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir visą neregistruotą kilnojamąjį turtą, esantį šiuose statiniuose ir žemės sklype, Nekilnojamojo turto registre neregistruotą statinį – garažą (kaip statybines medžiagas), esančius (duomenys neskelbtini);

35 000 Lt vertės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1 300 Lt vertės automobilių elektrohidraulinį keltuvą „APAC“, modelis 1514, s. Nr. A053259, 2003 m.;

1 300 Lt vertės automobilių elektrohidraulinį keltuvą „APAC“, modelis 1514, s. Nr. nenustatytas, 2003 m.;

405 000 Lt vertės parduotuvę su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir visą neregistruotą kilnojamąjį turtą, esantį šiuose statiniuose ir žemės sklype, priklausančiame Lietuvos Respublikai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (nuomos teisę į šį žemės sklypą);

55 000 Lt žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1 070 vertės automobilių elektrinį 4-ų kolonų keltuvą, modelis SDD2,5, s. Nr. 7881, 1986 m.;

900 Lt vertės oro kompresorių „Vilniuskij zavod COM“, modelis CO–7b, s. Nr. 12557, 1990 m.;

330 Lt vertės autoserviso hidraulinį presą, modelis neidentifikuotas (galingumas iki 20 t);

atsakovo A. M. 80 000 Lt kreditinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui A. M. ir 48 000 Lt kreditinį įsipareigojimą A. L. pripažinti asmeniniais atsakovo A. M. įsipareigojimais;

atsakovui A. M. priteisti 38 354,50 Lt kompensaciją iš ieškovės A. M..

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Iš ieškovės A. M. priteisti 12 677 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Iš atsakovo A. M. priteisti 12 254 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.