Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-12-15 · Administracinė byla Nr. eAS-766-789/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-15
Bylos Nr.
eAS-766-789/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02466-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Pareiškėjas
UAB „Callida“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-766-789/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02466-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 57.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Callida“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) įstatymų nustatyta tvarka ir terminais atsakyti į Bendrovės 2021 m. birželio 9 d. prašymą Nr. B21609, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. spalio 4 d. gautas Bendrovės pareiškimas dėl atsisakymo nuo skundo, kuriame Bendrovė prašė nutraukti administracinę bylą ir priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bendrovė nurodė, kad Administracija 2021 m. spalio 1 d. laišku „Dėl informacijos suteikimo dėl infrastruktūros mokesčio“ atsiuntė 2021 m. liepos 9 d. raštą Nr. A51-60085/21(2.14.3.8E-AD25). Atsakovui geruoju tenkinus skundo reikalavimus, išnyko ginčo dalykas. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad jo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir jam atsisakius skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino reikalavimą padavus skundą teismui. Todėl priimant pareiškėjo atsisakymą nuo skundo turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Bendrovė pažymėjo, kad jai yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 104 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal Bendrovės skundą, priteisė iš Administracijos 350 Eur bylinėjimosi išlaidų Bendrovės naudai, išaiškino, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Administracija parengė atsakymą į pareiškėjo prašymą, tačiau dėl sistemos trikdžių atsakymas pareiškėjui nebuvo išsiųstas, todėl susidarė situacija, jog atsakymas, nors ir buvo parengtas, nebuvo tinkamai ir laiku pateiktas pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai buvo patenkinti tik po to, kai jis kreipėsi į teismą, todėl šiuo atveju pareiškėjas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktas teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašas, 2021 m. liepos 27 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. SEB Nr. 21/18, dokumentai dėl pinigų pervedimo advokatui patvirtina, kad Bendrovė patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingos, atitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl yra pagrindas jas priteisti iš atsakovo.

II.

Atsakovas Administracija atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį – atmesti Bendrovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo arba sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Administracija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino situaciją, kai atsakymas parengiamas ir pateikiamas po skundo teismui pateikimo, su situacija, kai atsakymas parengiamas ir išsiunčiamas iki skundo teismui pateikimo, tačiau dėl techninių kliūčių nėra pristatomas. Nagrinėjamu atveju Administracija rengė, registravo ir išsiuntė raštą Nr. A51-60085/21(2.14.3.8E-AD25) dar 2021 m. liepos 9 d., t. y. viršijant terminą vos viena darbo diena. Faktą, kad Bendrovė negavo minėto atsakymo, Administracija sužinojo po to, kai Bendrovė pateikė rašytinius paaiškinimus. Visas dokumentų rengimo procesas Administracijoje yra vykdomas naudojant dokumentų valdymo sistemą (toliau – ir DVS) „Avilys“. Išsiuntus atsakymą pareiškėjui, DVS „Avilys“ atsirado žyma, kad atsakymas yra išsiųstas, tačiau DVS „Avilys“ nerodo, ar dokumentas yra pristatytas adresatui. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas situaciją vertino formaliai, nevertino aplinkybės, kad Administracijos atstovai visus veiksmus atliko tinkamai ir laiku. Be to, Bendrovės prašytas ir su atsakymu pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros teritorijų žemėlapis yra viešai prieinamas, jis taip pat yra pateikiamas kartu su informacija, susijusia su infrastruktūros plėtros įmoka. Administracijos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės prašyta pateikti informacija jau kurį laiką buvo vieša ir visuotinai pasiekiama, Bendrovė nepatyrė itin didelių nepatogumų. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Administracija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų (nurodo administracines bylas Nr. eAS-735-520/2020 ir Nr. eAS-195-261/2021), neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo iškelta byla nėra sudėtinga, joje nekilo jokie sudėtingi, kompleksiniai teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, pareiškėjo atstovui siekiant tinkamai pagrįsti savo skundo reikalavimą pakako tik nurodyti faktines aplinkybes apie kreipimąsi į atsakovą su prašymu ir pagrįsti, kad atsakovas nepagrįstai delsė atsakyti į jo prašymą, nurodant ginčui aktualias teisės aktų nuostatas. Pareiškėjo skundas kartu su šalių rekvizitais ir pridedamų priedų sąrašu yra tik dviejų lapų, skunde nepateikiama jokia teisės aktų ar aplinkybių analizė ir kt., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Atsiliepimas

Pareiškėjas UAB „Callida“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už šio atsiliepimo parengimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Administracija klaidina teismą, teigdama, kad DVS „Avilys“ nebuvo gautas pranešimas, kad atsakymas nebuvo pristatytas pareiškėjui, nes šiuo konkrečiu atveju Administracijos Inovacijų ir technologijų grupė akcentavo tai, kad atsakymas neišsisiuntė dėl viršyto leistino dokumento dydžio. Tarp sąvokų „nebuvo pristatytas“ ir „neišsisiuntė“ yra esminis skirtumas. Kai laiškas „neišsisiunčia“, neįmanoma gauti pranešimo apie tai, kad jis nepristatytas. Todėl atskirojo skundo argumentas, jog atsakovas tinkamai ir laiku atliko visus veiksmus, yra nepagrįstas. Bendrovė pažymi, kad jai svarbu nustatytu laiku gauti atsakymą į paklausimą, o nagrinėjamu atveju atsakymas įstatymų nustatytais terminais nebuvo išsiųstas. Nei pareiškėjui, nei teismui neturi rūpėti, kokios vidinės priežastys tai lėmė. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą.

Pareiškėjo teigimu, Administracijos argumentas, kad su ginčo atsakymu pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros teritorijų žemėlapis yra laisvai ir viešai prieinamas, neturi teisinės reikšmės. Atsisakant suteikti prašomą informaciją, atsakymas turi būti pateiktas nustatytais terminais ir tvarka, informuojant, kad prašomą informaciją suteikti atsisakoma ir nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Be to, Bendrovei priklausantis sklypas yra ant infrastruktūros zonos ribos, todėl viešos informacijos nepakanka nustatyti, kuriai zonai tiksliai jis priskiriamas. Net ir tuo atveju, kai informacija vieša, teisės aktai nedraudžia teikti prašymus dėl informacijos suteikimo ir nepašalina atsakovo pareigos į juos atsakyti.

Žemesnės instancijos teismas

Bendrovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo patirtų išlaidų dydį, nurodė, kad jos yra proporcingos, atitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Bendrovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė nei maksimaliai leistina, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Administracija nenurodė pagrįstų ir pakankamų argumentų, dėl kurių ši suma turėtų būti mažinama. Bylinėjimosi išlaidų mažinimas iš esmės skatina biurokratizmą bei nebaudžiamumo atmosferą. Administracijos nurodyta teismų praktika dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų apibrėžia vertinimo kriterijus, tačiau negali būti atskaitos tašku, sprendžiant dėl priteistinų išlaidų dydžio, vien dėl to, kad šioje praktikoje nėra įvertintas kintamasis dydis – užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui UAB „Callida“ iš Administracijos priteista 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagrįstumo ir teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, nes pareiškėjas atsisakė skundo, atsakovui geruoju patenkinus jo skundo reikalavimą po to, kai pareiškėjas padavė skundą teismui, t. y. po skundo teisme priėmimo ir jo nuorašo išsiuntimo atsakovui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas įgijo teisę į 350 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas Administracija atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų, teigia, kad bylinėjimosi išlaidos Bendrovei iš viso neturėjo būti priteistos, nes atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą dar iki paduodant skundą teismui, t. y. 2021 m. liepos 9 d. (skundas teismui paduotas 2021 m. liepos 27 d.), arba priteistina bylinėjimosi išlaidų suma turėjo būti sumažinta.

Bendrovė atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuoja, kad Administracija pateikė atsakymą į Bendrovės kreipimąsi po to, kai buvo kreiptasi į teismą, todėl bylinėjimosi išlaidos Bendrovei priteistos pagrįstai. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jo patirtų išlaidų dydį ir pagrįstai sprendė, jog išlaidos yra proporcingos, atitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymi, kad proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 d.). ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Todėl sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą, kai administracinė byla nutraukiama jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kai nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta, bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017; 2021 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-669-502/2021 ir kt.). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-54-261/2021 ir kt.).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog vidiniai motyvai, paskatinę atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą, neturi esminės reikšmės. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai, iš tikrųjų) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas de facto nebuvo įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016; 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-421-502/2020 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad Bendrovė 2021 m. birželio 9 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Administraciją, prašė informuoti, ar Gurių gatvė patenka į prioritetinę zoną dėl infrastruktūros mokesčio, atsiųsti susipažinti teisės aktus, iš kurių būtų matyti ši informacija. Bendrovės prašymas Administracijoje gautas ir užregistruotas 2021 m. birželio 9 d. Remiantis Administracijos pirmosios instancijos teismui teiktais 2021 m. spalio 1 d. rašytiniais paaiškinimais, atlikus DVS „Avilys“ auditą, nustatyta, jog Administracijos 2021 m. liepos 9 d. parengtas atsakymas Nr. A51-60085/21(2.14.3.8E-AD25) pareiškėjui buvo išsiųstas naudojantis DVS „Avilys“, tačiau atsakymas pareiškėjui neišsisiuntė dėl viršyto leistino dokumento dydžio. Administracija išsiuntė minėtą atsakymą pareiškėjui pakartotinai 2021 m. spalio 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 11 straipsnio 1 dalį, asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nustatyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos (25 p.).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog teisės aktuose nustatytas terminas atsakymui į Bendrovės 2021 m. birželio 9 d. prašymą parengti ir pateikti baigėsi 2021 m. liepos 9 d., tačiau Administracija nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas iki skundo teismui padavimo dienos (iki 2021 m. liepos 27 d.) buvo informuotas apie atsakovo parengtą 2021 m. liepos 9 d. raštą Nr. A51-60085/21(2.14.3.8E-AD25). Kaip minėta, pati Administracija rašytiniuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad šio rašto pareiškėjas negavo 2021 m. liepos 9 d. per DVS „Avilys“, šis raštas pakartotinai buvo išsiųstas pareiškėjui ir pareiškėjas jį gavo tik 2021 m. spalio 1 d.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei pirmiau paminėtą teismų praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjas kreipimosi į teismą momentu nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo reikalavimas jau yra įvykdytas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas geruoju jau po skundo teismui padavimo dienos ir kad pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju nepagrįstais laikytini Administracijos atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turėjo įvertinti aplinkybę, kad Bendrovės prašyta pateikti informacija (Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros teritorijų žemėlapis) buvo viešai pasiekiama. Kaip minėta, sprendžiant dėl ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies taikymo, yra svarbi aplinkybė, ar pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai jis kreipėsi į teismą. Aplinkybės, susijusios su skundo nagrinėjimu iš esmės, nėra teisiškai reikšmingos (byla buvo nutraukta ir šios aplinkybės nebuvo nagrinėtos).

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos); 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018 ir kt.). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti skundo dėl vilkinimo atlikti veiksmus parengimo išlaidas – 350 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktais, maksimali už skundą pirmosios instancijos teismui priteistina suma – 3 793,50 Eur (2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 1 517,40 × 2,5). Taigi pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra žymiai mažesnė nei teisės aktuose įtvirtintas maksimalus užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir (ar) buvo nesąžiningas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo už skundo parengimą prašomų priteisti išlaidų dydis atitinka bylos sudėtingumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl kitose administracinėse bylose priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, įvertinus būtent tose bylose susiklosčiusias faktines aplinkybes bei kilusių ginčų pobūdį, savaime nepaneigia šioje byloje pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra proporcingos bei atitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjui pagrįstai priteisė jo prašomas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į Administracijos atskirąjį skundą parengimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju atsakovo atskirasis skundas atmestas, todėl Bendrovė įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas grindžia 2021 m. spalio 29 d. sąskaita už teisines paslaugas SEB Nr. 21/32 ir 2021 m. spalio 30 d. pervedimo išrašu. Pagal Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktus maksimali priteistina suma – 626,56 Eur (0,4 × 1 566,4 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, be kita ko, į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį (didžiąją atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą dalį sudaro faktinių aplinkybių, kurios jau buvo nurodytos ginčo šalių pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, išdėstymas) ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir pareiškėjui už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą iš atsakovo priteistina 100 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Callida“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasRasa Ragulskytė-MarkovienėVaida Urmonaitė-Maculevičienė