Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam R. G., jo gynėjams advokatui Mindaugui Paukštei, advokato padėjėjui Aivarui Škėmai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui, o būtent, jis 2022-05-02 apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, dešine koja trenkdamas per stovinčio nukentėjusiojo O. L. (O. L.) kairę koją, dėl ko šis nukrito ant grindų, taip tyčia sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje R. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dirbo savo darbą, matydamas, kad jis (O. L.) prisikrovė pilną maišą prekių ir norėjo išeiti, norėjo jį patikrinti. Pradžioje O. L. buvo viską prisidėjęs į maišą, o tada išeidinėjo su kuprine. R. G. pradedančiajam apsaugos darbuotojui per ausinę pasakė, kad eina įtartinas, kad sustabdytų. Tas kitas apsaugos darbuotojas – I. K., paprašė parodyti kuprinę. O. L. prasegė kuprinę, I. K. pažiūrėjo ir viskas, bet R. G. net nematė, kad būtų patikrinęs. Jam artinantis, O. L. išeidinėjo. Jis (R. G.) liepė parodyti kuprinę, bet O. L. atsakė, kad nerodys, nes jau rodė, ir išsireiškė beveik „ant 3 raidžių“. Parodė rankas ir sako „aš einu, praleisk mane“. Jis (R. G.) privalėjo patikrinti, kas yra O. L. kuprinėje, paėmė jį už atlapų, atliko imtynių veiksmą, tokį kaip sambo, t. y. žmogų pakerti, jis lengvai griūna, bet prilaikai jį, kad jis neužsigautų, ir tuo veiksmu O. L. buvo paguldytas. Kuprinėje buvo sukišęs striukę. Aišku, O. L. pastebėjo, kad yra sekamas, tai visas prekes išdėjo. Vagys taip daro, kai pamato, kad juos pastebi, tai visas prekes išdeda ir eina kaip nekaltas avinėlis. Kad tyčia norėjo sukelti skausmą, tai yra netiesa, nes norėjo jį tik sustabdyti, ir O. L. netrenkė per koją, o padarė pakirtimą su koja. Atlikinėjo savo pareigą.

Kai O. L. įėjo į parduotuvę, jis (R. G.) pradėjo jį stebėti. O. L. vaikščiojo prie maisto prekių, paskui prie daržovių, paima agurkus ir padeda. Vis jį (R. G.) stebėjo, todėl kilo įtarimas (duomenys neskelbtini). Jis (R. G.) praėjo pro šalį ir pamatė, kad maiše buvo krūva Milka šokolado. Jam (R. G.) einant į parduotuvės gilumą, O. L. pro kitą pusę jau derino, kaip išsmukti pro duris. Pamatęs R. G., jis neišeidavo, o grįždavo atgal. Taip vyko 2-3 kartus. Vis žvilgčiojo į R. G. per lentynų tarpą. Tada jis (R. G.) nuėjo į postą ir stebėjo jį per kameras. Visą laiką jį stebėjo, nuėjo prie monitorių, pamatė, kad jis juda link išėjimo pro savitarnos kasas ir jau be maišo, o tik su kuprine. Per ausines davė antram apsaugos darbuotojui, I. K., nurodymą sustabdyti ir patikrinti. Ir pats iš posto pajudėjo link jų. O. L. praėjo pro kasas ir I. K. jį patikrino. Matė, kad O. L. eina link išėjimo. Pasakė parodyti kuprinę, O. L. atsakė nerodys, nes jau rodė, ir dar taip ranka parodė. Viskas matosi iš vaizdo įrašo. O. L. norėjo eiti, tai R. G. jį už atlapų paėmė, pakirto lengvai ir pargriovė prilaikydamas. Tai kokį jis ten skausmą galėjo pajusti. O. L. atsikėlė, pradėjo vaidinti, šlubuoti kaip futbole. Nors jį vos palietė. Pargriovė O. L., nes jis atsisakė parodyti kuprinę ir dar pasakė porą necenzūrinių žodžių.

Pakirto ir prilaikė jį. Pradžioje O. L. nieko nesakė, o kai patikrino jo kuprinę, pradėjo aikčioti. Paskambino į greitąją, į policiją. Skambindamas į 112 pripasakojo, kad jį sumušė. Policija atvažiavo ir paklausė, kas ką sumušė. Policijai iš karto parodė įrašą. Nesupranta, kodėl jie išvis paėmė iš O. L. pareiškimą. Per 2 metus buvo apie 100 klientų, bet kad rašytų pareiškimus ir būtų užvestos bylos, tai čia pirmas atvejis. Buvo tokių atvejų, kad kai kuriems ir dujų reikėjo purkšti, ir moterys draskėsi nagais. Darbas ne iš lengvųjų. Jis (R. G.) nieko nemuša. Jie patys išsigalvoja.

Anksčiau nebuvo sulaikęs O. L. Sulaikydamas vadovavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo instrukcijomis. Stengėsi išvengti sveikatos sutrikdymo jį laikydamas. Pagal instrukciją leidžiama naudoti fizinę priemonę, kai asmuo nevykdo apsaugos darbuotojo nurodymų ir kai delsimas gresia saugomų objektų vertybėms.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „grazina prekes i vietas“. Vaizdo įrašas 03:48 min. trukmės. Ekrano apatinėje kairėje pusėje matosi data ir laikas, pagal jį vaizdo įrašas prasideda 2022-05-02 18:44:03. 18:44:27 matosi praėjimu ateinantis link kameros anksčiau minėtas vyras, vilkintis šviesų megztinį, tamsias kelnes, tamsius batus baltu padu, su kuprine ant nugaros ir maišu rankose. 18:44:31 prie vieno iš stelažų jis galimai kažką išima iš maišo ir padeda į stelažą. 18:44:53 jis prieina prie šaldytuvų ir taip pat kažką išima iš maišo, padeda į šaldytuvo lentyną. Tada nueina dar prie kelių stelažų, kažką ten daro, bet nesimato ką. Pagal rankų judesius galimai kažką išima iš maišo. 18:45:50 grįžo prie šaldytuvų ir dar kažką išėmęs iš maišo padeda į lentyną. Tada jis vėl grįžta prie tolimesnių lentynų ir galimai kažką padeda į jas. 18:47:17 jis išeina iš filmavimo zonos, daugiau tyrimui reikšmingų duomenų vaizdo įraše nėra.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „sulaikomas“. Vaizdo įrašas 00:50 min. trukmės. Ekrano apatinėje kairėje pusėje matosi data ir laikas, pagal jį vaizdo įrašas prasideda 2022-05-02 18:48:54. 18:48:59 matosi anksčiau minėtas vyras, vilkintis šviesų megztinį, tamsias kelnes, tamsius batus baltu padu, su kuprine ant nugaros, jis praeina savitarnos kasas, už kurių yra stovintis apsaugos darbuotojas. Apsaugos darbuotojas sustabdo asmenį, 18:49:05 asmuo nusiima kuprinę ir ją parodo apsaugos darbuotojui. 18:49:06 matosi, kaip užkasio zona prie jų eina kitas apsaugos darbuotojas. Jis iš kišenės išsitraukia daiktą, panašų į telefoną. Tuo metu pirmas apsaugos darbuotojas pažiūri kuprinę ir asmuo nuo jo nusisuka, tačiau pamato priešais save antrą apsaugos darbuotoją, kuris galimai filmuoja asmenį. Asmuo pajuda link išėjimo, tačiau jam kelią užstoja antras apsaugos darbuotojas, matosi, kad asmuo ranka parodo link išėjimo, tačiau sustoja. Matosi, kaip antras apsaugos darbuotojas savo dešine ranka paima asmenį už kairės rankos ir dešine koja pakerta asmens kairę koją, asmuo krenta ant grindų nugara. Jam griūnant matosi, kad jo rankose yra kuprinė. Pargriovęs vyrą apsaugos darbuotojas pasilenkia prie jo, laiko jį už rankovės. Tada šis apsauginis pakelia kuprinę nuo grindų ir perduoda antram priėjusiam apsaugos darbuotojui. Tuo metu pargriautas vyras ranka laikosi už savo dešinės kojos kelio, o pargriovęs asmenį apsaugos darbuotojas pradeda jį kelti. Pakėlęs, asmenį kiek paveda link išėjimo, paskui juos nueina ir kitas apsaugos darbuotojas su asmens kuprine. Asmuo judėdamas šlubuoja. Vaizdo įrašas tuo pasibaigia.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „iseina be vogtu prekiu“. Vaizdo įrašas 01:00 min. trukmės. Ekrano apatinėje pusėje matosi data ir laikas, pagal jį vaizdo įrašas prasideda 2022-05-02 18:49:44. Matosi užkasio zona, tačiau vaizdas yra ištemptas, nepaisant to, matosi užkasio zonoje minėtas asmuo vilkintis šviesų megztinį, tamsias kelnes, tamsius batus baltu padu, su kuprine ant nugaros, ir prie jo apsaugos darbuotojai. Matosi, kad asmuo klupinėja, ką daro apsaugos darbuotojas, nesimato už reklaminio stendo, pagal judesius galimai apžiūri kuprinę. 18:50:29 apsaugos darbuotojas numeta kuprinę ant palangės, o asmuo ją paėmęs nueina šlubuodamas link kameros. Matosi, kad jį lydi apsaugos darbuotojas, o asmuo tuo metu galimai kažkam skambina. Vaizdo įrašas tuo pasibaigia.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „iseina“. Vaizdo įrašas 00:24 min. trukmės. Ekrano apatinėje pusėje matosi data ir laikas, pagal jį vaizdo įrašas prasideda 2022-05-02 18:50:42. Filmuojamas išėjimas iš parduotuvės, matosi pro išėjimą išeinantis asmuo, vilkintis šviesų megztinį, tamsias kelnes, tamsius batus baltu padu, su kuprine rankose. Jis galimai kažkam skambina. Eidamas šlubuoja. Asmenį į lauką palydi apsaugos darbuotojas (b. l. 88-89).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Gyventojų registro duomenimis, O. L. (duomenys neskelbtini) mirė.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą arba sveikatą. Šios nusikalstamos veikos padarymui konstatuoti būtini ir padariniai – fizinio skausmo sukėlimas ir/arba nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis R. G. savo kaltės nepripažino. Neneigė sudavęs koja per O. L. koją ir pargriovęs jį, tačiau tvirtino, kad tokiu veiksmu skausmo nukentėjusiajam nesukėlė, nukentėjusysis pareiškimą parašė iš keršto. Savo veiksmus ikiteisminio tyrimo metu teisino tuo, kad O. L. buvo gana agresyvus, į prašymą parodyti kuprinę nereagavo, todėl dėl savo saugumo jį pargriovė. Tikrai jam tokiu būdu negalėjo sukelti skausmo, pargriovė ir pats prilaikė, kad nesusižalotų. Nukentėjusiojo atžvilgiu daugiau joks smurtas panaudotas nebuvo, tik vienas šitas veiksmas, kuris buvo būtinas apsaugoti save ir sulaikyti asmenį, kadangi įtarė, kad galėjo kažką pavogti. Teisme R. G. taip pat nurodė, kad vykdė savo darbo pareigas. Matė, kaip O. L. krovėsi prekes, o kadangi pažinojo jį kaip asmenį, nuolat vagiantį iš parduotuvių, norėjo patikrinti jo kuprinės turinį. Kolega I. K. jo neinformavo, kad patikrino, be to, I. K. naujokas, todėl manė, kad patikrino nenuodugniai. O. L. atsisakė parodyti, kas yra kuprinėje, dar pasakė kažkokius necenzūrinius žodžius ir norėjo eiti, todėl jis (R. G.) panaudojo imtynių veiksmą.

Vis tik teismas tik iš dalies sutinka su kaltinamojo argumentais. Iš tiesų nukentėjusiojo O. L. elgesys galėjo sukelti pagrįstą įtarimą, kad jis ketina pagrobti prekes. O. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, kad norėjo prekes pirkti. Tačiau nurodė skirtingas priežastis, kodėl prekes sudėliojo į lentynas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam paskambino brolis ir liepė viską palikti, nes visi produktai jau nupirkti kitoje parduotuvėje – „Iki“. Teisme nurodė, kad jam paskambino draugė ir pasakė, kad reikia važiuoti į parduotuvę „Rimi“. Parodymų neatitikimą aiškino tuo, kad draugė nenorėjo būti įvelta ir prašė jos neminėti, todėl jis ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad skambino brolis. Taigi nukentėjusiojo nenuoseklūs parodymai, jo asmenybė, o būtent teistumai ir baustumai už vagystes iš parduotuvių, neturėjimas legalaus pajamų šaltinio (šių aplinkybių neneigė ir pats nukentėjusysis), ir vaizdo įrašuose matomas jo elgesys, t. y. vienarūšių lengvai realizuojamų maisto prekių rinkimas, dairymasis, ar nėra stebimas, po to prekių sudėliojimas atgal į lentynas ir bandymas išeiti, sudarė pagrindą manyti, kad galimai jis ketino nesusimokėti už prekes. Tačiau pažymėtina, kad O. L. turi teisę neliudyti prieš save, be to šioje byloje nėra sprendžiamas jo atsakomybės klausimas, todėl net jei jis ir būtų patvirtinęs, jog ketino pagrobti parduotuvės turtą, nagrinėjamu atveju svarbu tai, ar jo veiksmai sudarė pagrindą apsaugos darbuotojui panaudoti prieš jį fizinę jėgą, ir kokio pobūdžio.

Teismo įsitikinimu, R. G. fizinę jėgą – imtynių veiksmus panaudojo be jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Tokia išvada darytina peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, o būtent vaizdo įrašą pavadinimu „sulaikomas“. Iš šio įrašo matyti, kad O. L. be jokių prieštaravimų leidžia I. K. patikrinti savo kurpinę. Patikros metu toliau pasirodo R. G., kuris artėja prie jų, iš kišenės išsiima galimai telefoną, nes atverčia dėklą, O. L. po patikros einant link išėjimo iš parduotuvės, jam priešais besiartinantis R. G. krūtinės lygyje laiko ranką su joje laikomu daiktu prieš O. L. (kas sudaro įspūdį, kad nufilmuoja arba nufotografuoja) ir iš karto įsideda į priekinę viršutinio drabužio kišenę. Tuo pačiu metu jie jau atsiduria betarpiškai vienas prieš kitą. R. G. kažką pasako ir iš karto čiumpa O. L. už megztinio rankovės, traukdamas į išorę, tuo pat metu savo dešinės pėdos vidine puse suduoda O. L. per šio kairės pėdos išorinę pusę, dėl ko O. L. praranda pusiausvyrą ir krinta nugara ant grindų. Taigi vaizdo įraše, kuriame nufilmuotas visas įvykis, nėra jokių O. L. pavojingų veiksmų. Laikotarpis nuo jų susitikimo iki R. G. sudavimo koja yra itin trumpas, kelios sekundės. R. G. tvirtina, kad O. L. nesutiko parodyti kuprinės turinio, pasakė necenzūrinius žodžius ir norėjo išvengti sulaikymo. Tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad O. L. per tą laiką tik žengė žingsnį į šoną. Jis nei pakėlė rankas, nei stūmė R. G., o tiesiog sustojo. Matomas jo kairiosios rankos judesys gali būti vertinamas kaip kuprinės užsegimas ar panašiai, be to, betarpiškai prieš R. G. parverčiant jį, jo (O. L.) ranka nuleista, pakelta tik tiek, kiek reikia kuprinei laikyti. Aplinkybė, kad gal jis ir nesutiko parodyti kuprinės, dar nesuteikė R. G. teisės atiminėti kuprinę ar naudoti kitokio pobūdžio fizinę jėgą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad šalia stovėjo ir I. K., kuris elgėsi visiškai ramiai, kas irgi sudaro pagrindą išvadai, jog O. L. nekėlė jokio pavojaus ir ištrūkti, pabėgti nebandė.

Susipažinus su teismo išreikalautais UAB „(duomenys neskelbtini)“ Apsaugos darbuotojo pareiginiais nuostatais (b. l. 138-139) nustatyta, kad apsaugos darbuotojas turi teisę sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu arba subjektu, ar tuoj po to. Sulaikytas asmuo nedelsiant turi būti perduotas policijai (9.8 p.); turėdamas duomenų, leidžiančių įtarti, kad saugomame objekte rengiamas, daromas ar padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, pareikalauti iš įtariamo teisės pažeidėjo parodyti su savimi turimus daiktus ir juos, gavus jo žodinį ar rašytinį sutikimą, apžiūrėti. Jei yra įtariamo asmens rašytinis sutikimas, galima apžiūrėti ir patį asmenį. Be reikalaujamo sutikimo apsaugos darbuotojas neturi teisės apžiūrėti šiame punkte nurodytus daiktus ir asmenį (9.10 p.). Fizinės prievartos, specialiųjų priemonių ir ginklo naudojimo instrukcijos (b. l. 144-145) 3.7 punkte nurodoma, kad darbuotojas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos pavojingumą, turi užtikrinti, kad prieš asmenį, kuris kėsinasi į saugomą subjektą ar objektą, pažeidžia viešąją tvarką ar priešinasi sulaikomas, būtų panaudota tiek šiame straipsnyje nurodytų priemonių ir tokiu mastu, kiek yra būtina neteisėtiems veiksmams nutraukti bei sulaikomo asmens pasipriešinimui neutralizuoti. Šioje instrukcijoje numatyti ir būtinojo reikalingumo atvejai, aptarta fizinės prievartos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarka, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad draudžiama jas naudoti prieš nesipriešinančius asmenis arba įsivaizduojamo pavojaus atvejais (6.2.4 p.), o jų panaudojimas turi būti adekvatus pavojui ir galimas tik esant realiam pasipriešinimui arba realiems neteisėtiems veiksmams (6.5.1-6.5.2 p.). Kaip minėta, iš vaizdo įrašo nėra pagrindo vertinti, kad O. L. priešinosi sulaikomas arba bandė pasišalinti iš parduotuvės. Pažymėtina, kad jis ir neturėjo pagrindo bėgti, nes visas prekes paliko prekybos salėje. Galbūt jis ir pasakė R. G., kad jį jau patikrino (kas buvo tiesa), o galbūt pasakė ir necenzūrinius žodžius ar tiesiog kalbėjo nemandagiai, tačiau, kaip minėta, jis nei bėgo, nei priešinosi aktyviais veiksmais, o R. G. matė, kad šalia yra ir kitas apsaugos darbuotojas, I. K., kuris galėjo padėti sulaikyti įtariamą asmenį be jokių kovinių imtynių veiksmų panaudojimo. I. K. patvirtino, kad O. L. nesielgė agresyviai. Šiuo atveju, jei jau O. L. atsisakė leisti patikrinti jo kuprinę, turėjo pakakti švelnesnės fizinės prievartos panaudojimo, o būtent – fizinės jėgos paimant už rankų, o ne griaunant jį ant žemės imtynių veiksmais. Kita vertus, teismas nenustatė pagrindo O. L. atsisakymą leisti pakartotinai tikrinti jo kuprinę vertinti kaip neteisėtus veiksmus. Tokia išvada darytina dėl to, kad jį ką tik buvo patikrinęs kitas apsaugos darbuotojas I. K., ir O. L. turėjo teisę atsisakyti leisti tikrinti dar kartą. Byloje nėra duomenų, kad O. L. žinojo, jog I. K. yra tik mokinys, kad, pasak R. G., kuprinė buvo patikrinta netinkamai. O vaizdo įrašas neleidžia daryti išvados, kad O. L. buvo paaiškinta, kodėl norima dar kartą patikrinti jo kuprinės turinį. Jis, kaip minėta, labai greitai buvo pargriautas.

Teismas pažymi, kad nors R. G. teigė prilaikęs O. L., tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusiajam griūnant, kaltinamasis ne prilaiko jį, o laiko jį tik už megztinio, todėl teismui nekyla abejonių, kad griuvimas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Į šį veiksmą netgi sureaguoja pašalinis žmogus (ką nurodė ir pats R. G. bei liudytojas I. K.), kuris galimai tuo metu ir papriekaištauja, kam taip elgtis. Dėl nukentėjusiojo šlubavimo pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti pakanka fizinio skausmo sukėlimo, o aplinkybė, kad nukentėjusysis nuo kaltinamojo veiksmo griuvo paslikas ant kietos grindų dangos, yra pakankama vertinti kaip sukėlusi fizinį skausmą. Galbūt skausmas buvo trumpalaikis, bet kad tokiais veiksmais jis buvo sukeltas, abejonių nėra, nes tokio griuvimo pasekmė – skausmas – yra įprasta ir tikėtina. Be to, teismas negali sutikti, kad už perėjos O. L. nustoja šlubuoti. Vaizdo įrašas pavadinimu „iseina“ yra trumpas, tačiau negalima daryti išvados, neva akivaizdu, jog nukentėjusysis išėjęs nustoja šlubuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad nors O. L. apklausoje nurodė, kad skaudėjo dešinę koją, vis tik jis šlubuoja būtent kairiąja koja, į kurią jam buvo suduota, todėl manytina, kad skausmas buvo tikras.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas ne tik tiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti, bet ir netiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Byloje nenustatyta, kad R. G. norėjo tyčia nesunkiai sužaloti O. L. ar sukelti jam fizinį skausmą, tačiau neabejotinai turėjo numatyti ir numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti padariniai – sužalotas žmogus, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog R. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia dešine koja trenkė per stovinčio nukentėjusiojo O. L. (O. L.) kairę koją, dėl ko šis nukrito ant grindų, dėl ko atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas. Taigi tarp R. G. veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys ir jo veika atitinka visus būtinuosius objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Tačiau, teismo manymu, vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamojo veiksmams įtakos turėjo paties nukentėjusiojo elgesys, kurio nėra pagrindo laikyti provokuojančiu, tačiau vis tik jis neabejotinai sukėlė kaltinamajam pagrįstą manymą, kad daromas teisės pažeidimas. Kaip jau teismas pasisakė, vaizdo įrašuose matomas nukentėjusiojo elgesys, t. y. vienarūšių lengvai realizuojamų maisto prekių rinkimas, dairymasis, ar nėra stebimas, po to prekių sudėliojimas atgal į lentynas ir bandymas išeiti, sudarė pagrindą manyti, kad galimai jis ketino nesusimokėti už prekes. R. G. atpažino O. L. kaip vagiantį iš parduotuvių asmenį, o kadangi iš dalies nukentėjusiojo veiksmų matomumą ribojo prekybos stendai, kaltinamajam tikrai galėjo susiformuoti klaidingas įsitikinimas, kad nukentėjusysis eis pro kasas nesusimokėjęs. Tai sudaro pagrindą vertinti, ar yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.). Kartu pažymėta, kad pagal BK 37 straipsnį, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020).

Byloje nustatyta, kad R. G. vieną kartą koja sudavė O. L. į koją ir pargriovė siekdamas ne sukelti šiam fizinį skausmą ar kitas pasekmes, o būdamas įsitikinęs, kad O. L. pagrobė parduotuvės turtą, ir siekdamas tą turtą grąžinti parduotuvei. O. L., nors nurodė, kad jam bėgo kraujas, pas gydytojus nenuvyko, taigi duomenų apie sveikatos sutrikdymą nėra. Jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas, o atsižvelgus į tai, kad nukentėjusysis į gydytojus nesikreipė, vaistų nevartojo, darytina išvada, kad skausmas buvo trumpalaikis, galimai momentinis. Iš nustatytų bylos aplinkybių galima daryti išvadą, kad R. G. veiksmai buvo spontaniški, fizinis kontaktas buvo trumpalaikis, veiksmai padaryti netiesiogine tyčia, be to, kaip minėta, šios veikos padarymui įtakos turėjo paties O. L. įtartinas elgesys parduotuvėje, kas įtakojo R. G. klaidingą įsitikinimą. Turtinė ir neturtinė žala nepadaryta. Todėl darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas. R. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad vertinant, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, yra vertinama pati veika, o ne kaltinamojo asmenybė, todėl neturi reikšmės tai, kad kaltinamasis kaltės nepripažino ir nebuvo nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–302, 304–305, 307–308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. G., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jam nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.