Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1-26-134/2014

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-01-23
Bylos Nr.: 1-26-134/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-50-1-00086-2012-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Bronė Vidzėnienė (pirm.), Valdas Petras Meidaus, Evaldas Vanagas
Kaltinamasis: E. A., Š. T.
Nukentėjusysis: L. R., A. R., M. B.
Advokatai: Rolandas Vaitekūnas

Baudž.byla Nr. 1-86-134/2014

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S) 1.2.3;1.2.27;2.1.14;2.1.16;2.3.6;1.1.3.2; 11.4.4;1.17.2.6;1.1.8.7.1.;1.1.8.73;1.18.7.1 11.8.10.1;1.1.8.10.3;1.2.3.2.8 Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00086-2012-6

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Valdo Petro Meidaus, Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant:prokurorei Jelenai Sabaliauskienei,gynėjams advokatams Rolandui Vaitekūnui, Arvydui Aleknai,kaltinamiesiems E. A., Š. T.,nukentėjusiesiems L. R., A. R., A. R., M. B.,nukentėjusiųjų atstovui A. C.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E A, a. k. (duomenys neskelbtini) gim., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbęs AB „W. G.“ transportuotoju, gyv. neteistas, ir

Š T, a. k. (duomenys neskelbtini) gim., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbęs AB „W. G.“ pakuotoju, gyv., neteistas,

kaltinami nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 6 p., 8 p., 135 str. 2 d. 6 p., 8 p. ir 284 str. 1 d.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. ir Š. T. 2012 m. kovo 17 d. apie 4.00 val. viešoje vietoje – Panevėžyje, , prie sporto klubo „I“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl mažareikšmės dingsties, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, Š. T. papurškė pipirinėmis dujomis „Pfeffer KO FO6“ A. R. į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą akių srityje, o šiam pabėgus, E. A. dūrė peiliu į kaklą nukentėjusiajam M. B., kuriam pabėgus, E. A. ir Š. T. užpuolė D. R., kuriam Š. T. sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankomis, o E. A. dūrė D. R. peiliu į krūtinę, pilvą, juosmens sritį, nugarą ir kitas kūno vietas, po to Š. T. ir E. A. ne mažiau kaip po 2 kartus įspyrė kojomis gulinčiam D. R. ir tęsdami nusikalstamą veiką E. A. su Š. T. užpuolė prisiartinusį ir siekusį D. R. padėti M. B., jį laikydami ir neleisdami pasišalinti – Š. T. sudavė M. B. rankomis nenustatytą kiekį smūgių, o E. A. dūrė M. B. peiliu į pilvą, nugarą, juosmens sritį ir kitas kūno vietas, taip Š. T. padarė M. B. poodinę kraujosruvą kairiame žaste, žaizdą kairėje ausyje, o E. A. 9 trauminiais poveikiais padarė pjautines žaizdas kairiame žaste, kairiame dilbyje ir kairėje juosmens pusėje, durtines-pjautines žaizdas kakle, pilvo sienos kairiame šone su 12-to šonkaulio, pašonkaulinės arterijos ir blužnies pažeidimu, taip sunkiai sutrikdydamas M. B. sveikatą, po to abiem sugrįžus prie mirtinai sužaloto gulinčio D. R., Š. T. ir E. A. ne mažiau kaip po 2 kartus D. R. spyrė kojomis, padarydami odos nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, o E. A., smogdamas peiliu, 12 trauminių poveikių, padarė D. R. durtines-pjautines žaizdas – paviršines žaizdas krūtinės ląstoje, aklas durtines-pjautines žaizdas dešinėje plaštakoje, juosmens nugariniame paviršiuje, kairiame sėdmenyje, kairėje šlaunyje, kiaurymines durtines - pjautines žaizdas pilvo sienoje su kepenų ir taukinės pažeidimais, juosmens kairėje su kairio inksto ir diafragmos pažeidimais, krūtinės ląstoje su širdies pažeidimu, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei širdies tamponada ir nuo kiauryminio durtinio - pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su širdies pažeidimu, D. R. mirė, tokiu būdu E. A. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė D. R. ir tyčia, dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė M. B. sveikatą, bei E. A. ir Š. T., veikdami bendrininkų grupe, pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomenės rimtį.

E. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis pripažįsta peiliu sunkiai sužalojęs M. B. ir nužudęs D. R., tačiau tai padarė ne iš chuliganiškų paskatų, o įvykus konfliktui, gindamasis nuo užpuolimo. 2012-03-07 jis su Š. T. ir jo drauge F. G. lankėsi klube „Tbilisis“, po to visi ėjo į namus. E. P. gatve, aikštelėje, pastebėjo automobilį „Fiat“ ir prie jų stovinčius jaunuolius, tarp kurių buvo jų pažįstamos merginos Reda ir Asta. Jos pašaukė juos ir jie priėję kalbėjosi su merginomis, o F. G. toliau ėjo Parko gatve. Tuo metu šalia buvę jaunuoliai užgauliojo juos necenzūriniais žodžiais, liepė jiems išeiti. R. L., paėmusi jį už rankos, pavedė į šalį ir netoli stovėjusio automobilio jie šoko. Šokant pastebėjo, kad vienas iš jaunuolių eina link jo ir šūkauja, o du jaunuoliai stovi prie Š. T. ir vienas iš jų bando jam suduoti į veidą ar galvą, o jis ranka bandė apsiginti. Atsisukęs pamatė, kad vienas jaunuolis jau buvo prie jo ir sudavė jam į šlaunį be jokios priežasties. Jis suprato, kad jam su kažkuo įdūrė, nes pajuto šilumą ir dilgčiojimą. Be šio smūgio į kairę koją, daugiau smūgių jam šio konflikto metu nebuvo suduota. Jis nustūmė jaunuolį ir pamatė, kad jis vėl eina link jo, mosikuodamas rankomis. Jis išsigando, jam aptemo akyse, jis vėl nustūmė besiartinantį jaunuolį. Jis vėl artėjo link jo, mosikuodamas rankoje turėtu peiliu. Tada jis išsitraukė peilį ir tam pačiam, besiartinančiam jaunuoliui, kelis kartus smogė, taikydamas kuo žemiau, kad nepažeistų gyvybiškai svarbių organų. Tuo metu Š. T. buvo jam už nugaros, matė, kai vienas iš besiartinančių prie jo jaunuolių papurškė jam į veidą dujų. Tada jis tuo pačiu peiliu ėmė mosikuoti pirmyn, atgal ir į šonus. Jis mojavo peiliu po dujų papurškimo, nes bijojo, kad nebūtų įdurta peiliu. Jis juto, kad mosikuodamas peiliu pirmam ėjusiam nukentėjusiajam įdūrė kelis kartus, stengėsi jam pataikyti į koją, bet jis buvo žemesnis tai galėjo pataikyti ir į pilvą. Mosikuodamas peiliu jis judėjo nuo vieno automobilio galo iki kito, maždaug 2 metrų spinduliu. Kai sudavė smūgius antram jaunuoliui, negali tiksliai pasakyti, kur tuo metu buvo Š. T., antrajam jaunuoliui peiliu smūgiavo užsimerkęs. Jis nepamena, kad būtų turėjęs dujų balionėlį, nors paprastai jį nešiodavosi. Jis turėjo tokį patį dujų balionėlį kaip ir Š. T., mano, kad įvykio vietoje buvo paliktas ne jo dujų balionėlis, nes prieš tai klube jo neturėjo. Jo peilio geležtės ilgis buvo apie 17–18 cm su kotu. Jį teisingai apibūdino F. G.. Tuo metu jis buvo šoko būsenos, pamatė, kad link jų atbėga F. G. ir jis su Š. T. nuėjo į jos namus. Jos bute visus turėtus daiktus jis sudėjo ant stalo, vonioje plovėsi žaizdą, prašė Faustos, kad paslėptų ir niekam nerodytų jo peilio. F. G. sutvarstė jo žaizdą, Š. T. sakė, kad jam perdurta ranka, matė, kaip Fausta jam bintavo ranką. Jis pamena, kad įvykio metu viena iš įvykio vietoje buvusių merginų bandė jį stumti, tačiau kuriuo momentu, neprisimena, nes buvo šoko būsenos. Jiems atsigulus paskambino Š. T. tėvas, pranešdamas, kad pas juos atvyks policija. Jis sakė Š. T., kad sakytų tiesą, nes jiems nėra ko slėpti, nes konfliktą ne jie pradėjo. Atvykusiems policijos pareigūnams jis pasakė, kad peilį išmetė, nors jis buvo pas Faustą. Jis nepamena, kad spardytų jau gulintį jaunuolį. Šokas jam buvo dėl to, kad jam buvo smogta peiliu ir jis buvo sužalotas, pajuto dilgčiojimą, šilumą kojoje. Jis negali pasakyti, kada Š. T. išėjo iš įvykio vietos, su juo susitiko ant vejos prie takelio, kai jau ėjo nuo įvykio vietos.

Š. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad prisipažįsta, kad įvykio vietoje papurškė dujomis ir gindamasis nuo užpuolimo vienam iš užpuolusių vaikinų sudavė smūgius – vienam į galvą, įspyrė į petį ir rankos delnu sudavė per galvą, įspyrė. Jis parodė, kad 2012-03-17 apie 4 valandą su E. A. ir F. G., eidami iš „kebabinės“, pramogų centro „Impuls“ automobilių aikštelėje pamatė pažįstamą automobilį „S. I.“, prie kurios stovėjo vaikinai ir merginos. Viena iš stovėjusių merginų, kurią jie pažinojo, juos pakvietė. Jis su Š. T. priėjo prie jų, o F. G. nuėjo toliau gatve. Prie automobilio buvo 3 nepažįstami jaunuoliai ir dvi jiems pažįstamos merginos Asta ir Reda. Prieš kurį laiką jis draugavo su Asta, o Redą pažinojo kaip jos draugę. Iki įvykio jų santykiai buvo normalūs. Trumpai pakalbėjus Reda pakvietė E. A. pašokti ir jie paėjo toliau, o jis kalbėjosi su A. L. ir, paėję apie 3–4 metrus, pasikeitė atminties kortelėmis. Tuo metu visi trys jaunuoliai stovėjo nuošaliau nuo jų. Tuo metu jam paskambino F. G. ir jis, paėjęs apie 5–6 metrus nuo Astos, atsiliepė telefonu ir kalbėjosi: Fausta ragino jį eiti į namus, o jis atsakė, kad pakvies E. A. ir ateis. Jis ėjo pakviesti E. A. ir pamatė, kad toje vietoje, kur buvo Asta, stovėjo du jaunuoliai. Jam priėjus vienas iš jų sakė „kas toks būsi, ko čia atėjai?“, vartojo necenzūrinius žodžius, varė jį, tačiau kuris tai buvo, neįsidėmėjo. Kur buvo trečias jaunuolis, nepastebėjo. Po to vienas iš tų jaunuolių jį pastūmė, o jis pastūmė jį atgal, ir tada kažkuris iš jaunuolių jam trenkė galvą. Jis bandė suduoti atgal, bet nežino, ar pataikė. Tada jį puolė antras jaunuolis, spirdamas jam į kojas. Jis suprato, kad nuo dviejų jaunuolių jis neapsigins ir iš kišenės išsitraukęs dujų balionėlį papurškė jiems į akis. Jis matė, kad vienas iš jų po jo dujų papurškimo užsidengė akis, o kitas stovėjo ir rėkė „nu ateik čia dabar“. Tada jis pradėjo bėgti link P gatvės ir atsisukęs pamatė, kad vienas iš tų jaunuolių jį vejasi ir rankoje turi blizgantį daiktą, panašų į peilį, kurį laikė kairėje rankoje, geležte į apačią. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2012-03-17 dieną jis nurodė, kad to jaunuolio rankose matė butelį, tačiau tą dieną po įvykio jis buvo šoko būsenos, todėl galėjo pasakyti netiksliai, dabar tai nurodo gerai prisimindamas ir dėl to, kad buvo sužalotas peiliu. Jis bėgo apie 1 metrą atstumu nuo jo. Atsisukęs antrą kartą pamatė, kad tas jaunuolis jo nesiveja, tuo metu jis buvo nubėgęs nuo įvykio vietos apie 50 metrų. Jis girdėjo merginų riksmus ir ėjo link jų. Atėjus netoli įvykio vietos, ant žolės, apkabinusi jį Reda prašė jo neiti į įvykio vietą. Jis matė netoliese esančią Astą, o kas buvo įvykio vietoje, nematė. Jis išsilaisvino iš Redos ir eidamas toliau pamatė sėdintį ant bortelio jaunuolį, kuriam įspyrė. Asta ir Reda traukė jį nuo to jaunuolio ir betraukiant, jis delnu sudavė sėdinčiam jaunuoliui per galvą. Eidamas per gatvę pajuto, kad pats buvo sužalotas į ranką. Dėl to, kad buvo užpultas, buvo išsigandęs ir pasimetęs, neatsimena, kaip grįžo į namus. Namuose pastebėjo, kad jam perdurta ranka, o E. A. buvo perdurta koja. F. G. sutvarstė jų žaizdas. Mano, kad buvo sužalotas, kai stumdėsi su tais jaunuoliais, įvykio pradžioje, kai jie dviese jį puolė, nes daugiau su jais nekontaktavo. Jis nežinojo, kad įvykio vietoje E. A. panaudojo peilį, apie E. A. peilį, kuriuo jis sužalojo įvykio vietoje buvusius jaunuolius, F. G. bute kalbos nebuvo, nematė, kad jis perduotų peilį F. G.. E. A., pamatęs jo sužalotą ranką, jo atsiprašė, bet už ką, jis nesuprato. Po kiek laiko jam paskambino A. L. ir pasakė, kad jie užmušė žmogų. Maždaug po pusvalandžio F. G. namuose jį ir E. A. sulaikė policijos pareigūnai. Įvykio vietoje buvusių jaunuolių jis nesivaikė ir negaudė, nebuvo tokios situacijos, kad vienas iš jų laikė jaunuolį, neduodamas pasišalinti, o kitas smūgiavo. Kokius veiksmus atliko E. ,A jis nematė, tik pabaigoje, išeinant jis buvo prisėdęs prie sėdinčio ant bortelio jaunuolio. Su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais nesutinka, nes savo veiksmais tokios didelės žalos nepadarė, nepripažįsta Teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl M. B. gydymo, nes peiliu jo nesužalojo.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad Š. T. parodė vietą aikštelėje prie „Impuls“ pramogų centro, kur stovėjo automobilis, šalia kurio stovėjo jo ir E. A. pažįstamos merginos su nukentėjusiaisiais, kur įvyko konfliktas su buvusiais jaunuoliais, vietą, kur jis nubėgo, kai jį vijosi vienas iš jaunuolių, po to parodė vietą, nutolusią nuo pietinio aikštelės bortelio, kur jis matė sėdintį jaunuolį, susiėmusį už galvos, ir vietą, kur jį sustabdė Reda, tuo metu kai E. A. buvo pasilenkęs prie sėdinčio jaunuolio (3 t., b. l. 85–87).

Iš Bendrosios pagalbos centro pateikto rašto bei pateiktų pokalbių išklotinių bei jų apžiūros protokolų matyti, kad 2012-03-17 nuo 04.00 val. iki 04.17 val. bendruoju pagalbos telefonu 112 buvo užfiksuoti 5 pranešimai apie du sužalotus asmenis prie sporto klubo „Impuls” Panevėžyje (2 t., b. l. 49, 50–57.

Iš 2012-03-17 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie sporto komplekso „Impuls“ (Panevėžyje). Ši aikštelė turi du įvažiavimus, tarp kurių yra 50 m atstumas. Nuo rytinėje pusėje esančio įvažiavimo 25 m atstumu, prie šiaurinio Parko gatvės kelkraščio į pietus yra dvi dėmės, panašios į kraują. Nuo to paties kelkraščio bortelio 1 m atstumu į pietų pusę yra dėmė, panaši į kraują, ant paties bortelio yra dėmė, panaši į kraują. Šalia šios dėmės guli baltos spalvos suplėšyti marškiniai su dėmėmis, panašiomis į kraują. Ant šaligatvio krašto, prie betoninio bortelio, 1,5 cm atstumu nuo marškinių, žemėse ir purve yra avalynės pėdsako fragmentas. Nuo šių avalynės pėdsakų 25 m atstumu į šiaurės pusę ant asfaltuotos aikštelės rastos penkios rudos spalvos dėmės, kurios eilės tvarka pažymėtos Nr. 8, 9, 10, 11, 12. Jos išsidėsčiusios taip: Nr. 8 – 2 metrų atstumu nuo pietinio aikštelės krašto, Nr. 9 – 0,5 metro atstumu nuo pietinio aikštelės krašto, Nr. 10 – 0,4 metro atstumu nuo pietinio aikštelės krašto, Nr. 11 – 0,6 metro atstumu nuo pietinio aikštelės krašto, Nr. 12 – 1,8 m atstumu nuo pietinio aikštelės krašto. Šalia šių dėmių stovi sidabrinės spalvos automobilis „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiu į rytų pusę. Galinis bamperis išteptas dėmėmis, panašiomis į kraują, šios dėmės susimaišiusios su purvu ir žemėmis. Po automobiliu guli 2 l talpos butelis „Coca cola”, antras toks pat butelis stovi šalia automobilio iš keleivio pusės prie betoninio bortelio. Nuo automobilio į vakarų pusę 3 ir 4 m atstumu yra du 0,5 litrų talpos buteliai su užrašais „Švyturys baltas kvietinis alus”. Šalia butelių, į vakarų pusę, guli 2 plastikiniai ir 1 popierinis puodeliai. Šalia betoninio bortelio guli indelis su užrašu „Coca cola”, du plastmasiniai indelių dangteliai. Prie automobilio galinio kairiojo rato yra tuščias cigarečių pakelis „LM”, ant kurio yra dėmių, panašių į kraują. Šalia automobilio, pietinėje jo pusėje, ant žolės, kojomis į šiaurės pusę, ant nugaros guli vyriškos lyties lavonas. Galva atlošta, burna praverta. Avi juodais sportinio tipo batais, mūvi tamsiomis kelnėmis, apsivilkęs juoda pūsta striuke. Striukėje yra audeklo pažeidimų, dešinės pusės šonas suplėšytas, yra dėmių, panašių į kraują. D. R. lavono kelnių ir striukės kišenėse rastas žiebtuvėlis, dviejų raktų ryšulys, geltono metalo grandinėlė, 5 metaliniai litai, 200 Lt kupiūra. Nuo lavono į šiaurės pusę už 20 metrų rastas ant asfalto gulintis dujų balionėlis su užrašais „Pfeffer KO FOG”.

Nukentėjusioji L. R. parodė, kad nužudytasis D. R. yra jos sūnus. 2012 m. kovo 16 d. sūnus Das į namus iš darbo grįžo apie 19.30 val. Jos prašymu jis nupirko jai vaistų ir kartu su jos kitu sūnumi Aurimu išvažiavo į miestą. Tai buvo apie 23 val. Kovo 17 d. ryte į namus atvyko dvi merginos, kurios pranešė, kad nebėra gyvo jos sūnaus Do. Atvykusi į ligoninę sužinojo, kad jos miręs sūnus yra lavoninėje. Ji nėra mačiusi, kad jos sūnūs Das ir Aurimas būtų turėję su savimi peilius ar dujų balionėlius. Apie tai, kaip buvo nužudytas sūnus Das, kitas kartu su juo buvęs sūnus Aurimas, kalba mažai. Jis yra sakęs „jeigu manęs būtų nenupurškę, gal viskas būtų buvę kitaip, gal įvykis būtų pasisukęs kitaip“. Das pagal charakterį buvo linksmas, draugiškas, darbštus, turėjo daug draugų. Dėl sūnaus laidotuvių ir gedulingų pietų turėjo 6320 Lt išlaidų. Be to, ant sūnaus kapo pastatė paminklą, už kurį sumokėjo 10 440 Lt. Paminklui pastatyti ji ėmė paskolą iš banko ir dabar moka reguliarias įmokas. Iš viso prašo priteisti 16 760 Lt turtinės žalos ir 400 000 Lt neturtinės žalos, nes dėl sūnaus mirties ji patyrė dvasinius išgyvenimus ir skausmą. Sūnaus laidojimui iš Socialinės paramos skyriaus gavo 1040 Lt pašalpą, kurią panaudojo laidojimo išlaidoms ir šios sumos ieškininiame pareiškime nenurodė.

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad nužudytasis D. R. buvo jo sūnus. 2012-03-16 matė, kaip jis grįžo iš darbo, pavalgė. Paskutinį kartą jį matė 2012-03-16 apie 21 val., girdėjo, kaip prieš išeinant jis kalbėjo su žmona, jis tuo metu kitame kambaryje žiūrėjo televizorių. Apie sūnaus mirtį sužinojo kovo 17 dienos ryte, apie tai pranešė dvi merginos. Jam nežinoma, kad sūnūs nešiotųsi dujų balionėlį ar peilius, mažą lenktinį peiliuką, skirtą žvejybai, yra matęs sūnaus Aurimo lentynėlėje, tačiau nepastebėjo, kad jį nešiotųsi su savimi. Apie įvykį sūnus Aurimas jam sakė, kad, kai jam papurškė dujomis, jis bėgo link „Cido“ arenos, o kai sugrįžo į įvykio vietą, matė atvažiavusią greitosios medicinos pagalbos tarnybą, policijos pareigūnus, brolis Das gulėjo jau nebegyvas.

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad jis yra žuvusiojo D. R. brolis, jis buvo įvykio vietoje kartu su broliu Du. 2012-03-16 kartu su broliu bei M. B. buvo kavinėje „Kankanas“, po to Das nuėjo į „N. T.“ su jų draugu Tadu. Jam likus su M. B., jie telefonu susitarė susitikti su jų pažįstamomis merginomis Reda ir Asta. Jos privažiavo Astos vairuojamu automobiliu ir jie važinėjo po miestą, gėrė brendį, vėliau iš kavinės „N. T.“ paėmė brolį Dą. Jie su merginomis sustojo Parko gatvėje prie pramogų centro „Impuls“ esančioje aikštelėje, kur išlipę iš automobilio kalbėjosi, gėrė brendį. Jis buvo apgirtęs, tačiau gerai orientavosi, girčiausias buvo brolis Das, M. B. nebuvo apgirtęs. Tuo metu pro šalį ėjo du jaunuoliai ir mergina, ir su jais buvusios merginos Asta ir Reda juos pašaukė vardais. Tai galėjo būti apie 2–3 val. nakties. Tie vaikinai priėjo ir kalbėjosi su jų draugėmis, juos matė pirmą kartą. Atėjus jaunuoliams, merginos Reda ir Asta su jais pasitraukė toliau nuo automobilio, o jis su Mariumi ir Du stovėjo toje pačioje vietoje. Po to jie visi priėjo arčiau ir stovėjo šalia jų. Jis su broliu vaikinams pasakė, kad jie eitų savais keliais kur ėję, ir paliktų juos, ir tai pasakė normaliu tonu ir jokių kitų veiksmų prieš tuos vaikinus neatliko. Tuo metu šalia jo iš kairės stovėjęs, kaip vėliau sužinojo Š. T., papurškė jam į veidą dujų. Pastebėjo, kad tuo metu kai Š. T. purškė jam dujas, netoliese buvęs E. A. traukė iš kišenės daiktą, kuris sublizgėjo. Tik nubėgęs pagalvojo, kad tai galėjo būti peilis arba dujų balionėlis. Iki tol konflikto, susistumdymo su atėjusiais vaikinais, ar jo rankos pakėlimo nebuvo. Kai jam papurškė dujomis, jis negirdėjo pasisakymų ar kitokių veiksmų, priešiškų jiems. Peiliuko nei jis, nei brolis su savimi neturėjo. Gavęs į akis dujų, jis bėgo link „Cido“ arenos apie 100 metrų ir atsiklaupė ant žemės. Jam perštėjo akys, negalėjo jų atmerkti. Prabuvęs apie 10–15 min. atsiklaupęs išgirdo atvažiuojančios greitosios medicinos pagalbos automobilio signalus. Grįžęs į aikštelę, kur jam buvo papurkšta dujomis, pamatė ant žolės gulintį brolį, jis buvo kitoje vietoje, nei jį paliko. Tuo metu jau buvo pareigūnai ir greitosios pagalbos darbuotojai. Jį įsodino į policijos automobilį ir nuvežė į policijos komisariatą. Jis nematė, kaip buvo sužalotas jo brolis Das. Tuo metu, kai jam papurškė į veidą, jo brolis Das ir M. B. buvo šalia. Jis žino, kad brolis Das dujų balionėlio ir peilio neturėjo, nėra matęs, kad M. B. kada nors turėtų peilį. Jam buvo nustatytas 1 promilės girtumas. Tik priėję kaltinamieji nebuvo agresyvūs, su jais bendravo apie 20 min., mano, kad konfliktas kilo dėl to, kad jie paprašė kaltinamųjų palikti jų kompaniją.

Nukentėjusysis M. B. parodė, kad jis 2012-03-17 buvo sunkiai sužalotas peiliu. Tą dieną jis susitiko su Du ir A. R., su jais buvo picerijoje. Po to D. R. su draugu nuėjo į klubą, o jis su A. R. telefonu susitarė susitikti su merginomis R. Š. ir A. L.. Automobiliu, kurį vairavo A. L., jie važinėjo po miestą, vėliau paėmę brolį Dą iš kavinės atvažiavo į aikštelę prie pramogų centro „Impuls“. Aikštelėje stovėdami kalbėjosi, rūkė, gėrė antrą brendžio butelį, kurį R. Š. netyčia apvertė ir išpylė. Jiems stovint aikštelėje rateliu pastebėjo Parko gatve einant kaltinamuosius, su jais ėjo mergina. Tuo metu R. Š. ir D. R. buvo apgirtę, o jis su A. R. jautėsi normaliai. R. Š. ir A. L. pakvietė kaltinamuosius, jis suprato, kad jos buvo pažįstamos su jais. Jie priėjo ir stovėdami kitoje automobilio pusėje, kalbėjosi su merginomis, matė, kad Reda su vienu iš jų, šoko, buvo nuo jų apie 10 metrų. Tai buvo kovo 17 d. apie 3–4 val. nakties. Jie kažką sakė, bet jis negirdėjo, nes tuo metu grojo muzika. Kol jie buvo su merginomis, replikų vieni kitiems neišsakė. Vienu metu E. A. ir Š. T. ėjo link jų, o A. R. pirmas iš jų ėjo jų link ir pamatė, kaip Š. T. papurškė A. R. į veidą dujų, bet dėl ko, nežino. Jis negirdėjo, kad D. R. ar A. R. jiems ką nors būtų sakę, nepamena, kad kas nors iš jų būtų liepęs išeiti kaltinamiesiems. A. R. į veidą buvo papurkšta apie 4 metrų atstumu nuo jų, nepamena, ar jie, eidami link jų, ką nors sakė. Pamatęs, kad A. R. papurškė į veidą, jis pribėgo prie jų, norėdamas apginti A. R., kuris po dujų papurškimo tuoj pat nubėgo link pramogų centro „Impulsas“. Jis nematė, kad tarp kaltinamųjų ir A. R. būtų buvęs susistumdymas, rankų kilnojimai ar sudavimai. Tik pribėgęs prie kaltinamųjų pajuto, kad jam sužeidė kaklą, nes burnoje juto kraują, ėmė juo springti. Tuo metu D. R. jam buvo už nugaros. Jis nežino, ar D. R. įvykio vietoje turėjo dujų balionėlį. Kaltinamieji stovėjo šalia vienas kito, kur tuo metu buvo merginos, nepamena. Jis nepastebėjo, kuris iš jaunuolių sužalojo jam kaklą, nes jis bėgo link jų prisidengęs veidą rankomis, kad jam į akis nepakliūtų dujos. Pajutęs, kad jį sužalojo, jis nubėgo už automobilio apie 40 metrų ir sustojo ant teniso kortų, kur atsitūpė. Jis nežino, ar tuo metu jam buvo suduota daugiau smūgių, nes po sužalojimo į kaklą bėgo į šalį. Jis niekam nespėjo suduoti ar pasakyti kokius nors žodžius. Kai jis nubėgęs atsitūpė, pamatė, kad šalia D. R. buvo dviese, jie buvo ties automobilio priekiu ir visi judėjo. Praėjus maždaug dviem minutėms, jis grįžo ginti D. R.. Eidamas link jų pamatė, kaip D. R. susmuko, o abu kaltinamieji buvo prie jo. Priėjus D. R. jau gulėjo ant asfalto ties automobilio priekiu. Kai antrą kartą grįžo prie D. R., jam buvo suduoti smūgiai į kairį šoną. Tuo metu jis nesuprato, kad jam buvo smūgiuojama peiliu. Sugrįžęs antrą kartą, gindamasis galėjo suduoti smūgius kaltinamiesiems, tačiau to neprisimena. Mano, kad šalia jo buvo abu kaltinamieji ir jį laikė, nes nuo vieno jis būtų pabėgęs, jį laikė už striukės, jam bandant ištrūkti, net perplyšo striukė. Jis nežino, kuris iš kaltinamųjų jį sužalojo. Jis antrą kartą nubėgo į tą pačią vietą ant žolės. Kažkuris iš kaltinamųjų jį vijosi, sakydamas „ateik čia“. Jam buvo negera, jis buvo pritūpęs ant žolės, kur buvo keletą minučių. Kai grįžo prie automobilio, kaltinamųjų jau nebuvo, o D. R. gulėjo ant žemės, ties automobilio priekiu, ant asfalto. Jis nesikėlė, prašė paversti ant šono. Jis suprato, kad D. R. sužalotas. Po to jis surado išmėtytus savo daiktus – telefoną, raktus, piniginę, žiebtuvėlį, kuriuos rado ne ties automobiliu, o ant žolės, link Parko gatvės. Iš to sprendžia, kad įvykio metu jie judėjo. Greitai atvažiavo greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai ir jis buvo išvežtas į ligoninę. Įvykio metu jis neturėjo rankose jokio įrankio, nežino dėl ko įvyko konfliktas. Jis nežino, ar D. R. turėjo dujų balionėlį įvykio vietoje. Jis buvo sunkiai sužalotas, dėl sužalojimo gydėsi, patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, dėl jam padarytų sužalojimų yra nustatytas neįgalumas, jo darbingumas sudaro tik 55 procentus, jis negali tęsti ankstesnio darbo, negali vairuoti automobilio, jam yra išoperuotas šonkaulis, pažeista arterija, gydymas tęsiamas. Šiuo metu jis perka vaistus, susileisdamas kasdien 2 ampules nuo skausmo. Iki šiol jam žala neatlyginta. Prašo priteisti 4765,75 Lt turtinės žalos, atsiradusios dėl padarytų sužalojimų ir kompensuoti už patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, nepatogumus dėl darbingumo netekimo, priteisiant 150 000 Lt neturtinės žalos. Jis nurodo, kad įvykio metu buvo sugadinti jo drabužiai - 200 Lt vertės striukė, 150 Lt vertės džemperis, 200 Lt vertės sportinės kelnės, 50 Lt vertės marškinėliai, 400 Lt vertės sportiniai bateliai, kurie dėl supjaustymo ir aptaškymų krauju tapo netinkami tolimesniam dėvėjimui, viso už juos prašo priteisti 1000 Lt. M. B. nurodė, jog gydymosi laikotarpiu pirko vaistus, spec. pagalvę ir pagal pateiktus receptus jis turėjo 456,77 Lt. išlaidų (b.l.68-73, 5 t.). Be to, dėl sužalojimų jis buvo nedarbingas nuo 2012-03-19 iki 2012-10-01 ir gavo ligos pašalpą, kuri buvo mažesnė nei gautas atlyginimas iš dviejų darboviečių, todėl dėl to neteko 3308,98 Lt pajamų. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jį atstovavo advokatas, kuriam už suteiktas paslaugas sumokėjo 2000 Lt, todėl šias išlaidas prašo priteisti iš kaltinamųjų.

Iš Panevėžio apskrities VPK nusikaltimų tyrimo biuro rašto matyti, kad nustatyta, jog M. B. kraujyje rasta 1,21 promilės etilo alkoholio (2 t., b. l. 40).

Alkotesterio duomenimis, 2012-03-17 05.13 val. A. R. nustatytas 1,51 promilės apsvaigimas nuo alkoholio (2 t., b. l. 63).

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. B. parodė vietą automobilių stovėjimo aikštelėje netoli pramogų centro „Impuls“, kur stovėjo automobilis „S. I.“, kuriuo jie atvažiavo, iš kur į įvykio vietą atėjo kaltinamieji, vietą prie automobilio, kur jie stovėjo, kai prie jų priėjo kaltinamieji, kur kaltinamieji nuėję stovėjo su merginomis, vietą, kur A. R. buvo papurkšta dujomis, kur jam buvo suduotas pirmas smūgis į kaklą. Jis parodė kryptį, kur nubėgo A. R. po to, kai jam buvo papurkšta dujomis, vietą, kur jis nubėgo ir sustojo po to, kai gavo smūgį į kaklą, vietą ant žolės, kurioje matė D. R. ir prie jo buvusius abu kaltinamuosius, kurie mosikavosi rankomis, vietą, kurioje matė gulintį D. R. (1 t., b. l. 168–171, 172–181, 182).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. B. atpažino Š. T. kaip asmenį, kuris įvykio vietoje – aikštelėje prie sporto klubo „Impuls“ papurškė dujų A. R. į veidą, o E. A. – kaip asmenį, kuris įvykio vietoje buvo su Š. T. (1 t., b. l. 160–167).

Iš tarnybinio pranešimo ir daiktinių įrodymų apžiūros protokolo matyti, kad 2012-03-17 5.40 val. kaltinamąjį E. A. pristatant į policijos komisariatą buvo paimtas iš jo dujų balionėlis su užrašu „Pfeffer KO“ su natūraliu labai agresyviu pipirų koncentratu (priskiriamas prie „D“ kategorijos ginklų), odinė peilio dėtuvė ir žiebtuvėlis-peiliukas (3 t., b. l. 170–173).

Iš dokumentų, daiktų pateikimo protokolų matyti, kad M. B. pateikė kompaktinį diską, kuriame yra fotonuotraukos su užfiksuotais jam padarytais sužalojimais, neįgaliojo pažymėjimą Nr. 0726574, išduotą 2012-10-02, ir darbingumo lygio pažymą Nr. 0664255, kuriuose nurodyta, kad jam nustatytas darbingumo lygis – 55 % ir jis yra tik iš dalies darbingas (2 t., b. l. 1, 2–10, 13, 14, 15, 16).

Iš neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų matyti, kad 55 proc. darbingumo lygis M. B. nustatytas nuo 2012-10-02 iki 2013-10-01 ir jis negali dirbti keliant krovinius rankomis (2 t., b. l. 16).

L. R. Š. parodė, kad kaltinamieji yra jos pažįstami, kuriuos pažinojo ir sveikinosi susitikę, jų santykiai iki įvykio buvo normalūs. Su M. B. ji draugavo ir prieš 3 metus išsiskyrė, bet jų santykiai buvo normalūs, o brolius A. ir D. R. pažinojo kaip M. B. draugus. 2012 m. kovo 16 d. vakare ji su drauge A. L. automobiliu važinėjo po Panevėžio miestą, apie 23 val. telefonu susitarė susitikti su M. B.. Su juo ir jo draugais broliais Du ir A. R. jie A. L. vairuojamu automobiliu atvažiavo prie pramogų centro „Impuls“, kur kalbėjosi, išgėrinėjo. Apie 4 val. A. L., pamačiusi pro šalį einančius pažįstamus kaltinamuosius, pakvietė prieiti ir jiems priėjus kalbėjosi su jais. Prieš savaitę ji buvo sutikusi E. A. klube ir su juo šoko, todėl nuėję prie automobilio galo su juo trumpai pašoko, tuo metu automobilyje grojo muzika. Ji matė, kad tuo metu Š. T. su A. L. paėję į šoną apsikeitė telefono atminties kortelėmis. Ji iki įvykio jautėsi apsvaigusi nuo alkoholio. Sugrįžus A. R., nerėkdamas ir neįžeidžiančiai pasakė „mes jau važiuosim namo, jūs pasisveikinot, gal jau eikite, o mes baigsime gerti ir važiuosime namo“, ir tada prasidėjo tarp A. ir D. R. ir kaltinamųjų žodinis konfliktas, nes nukentėjusieji ragino juos išeiti, o jie sakė, kad „tai ne jūsų aikštelė“, kodėl jie turi išeiti. Ji su A. L. prašė kaltinamųjų išeiti ir nekonfliktuoti, sakė kad irgi išvažiuos, ir tuo metu pamatė, kaip Š. T. pastūmė A. R., prie jo pribėgo E. A., Š. T. papurškė dujomis. Tuo metu jie visi stovėjo vienoje krūvoje ir dujų pateko jai į veidą. Ji užsimerkė, rankomis užsidengė veidą. Atsimerkusi pamatė, kad vaikinai būdami vienoje krūvoje stumdėsi, ji nesuprato, kas ant ko puola ir su A. L. pradėjo juos skirti. Ji laikė Š. T. už pečių, o Asta tuo metu bandė sulaikyti E. A., bet jis nustūmė ją ir liepė nesikišti. Tuo metu A. R. nebuvo, matė, kaip Šarūnas su Edvinu bėgo paskui bėgančius D. R. ir M. B.. M. B. buvo sugrįžęs du kartus ir kiekvieną kartą abu kaltinamieji vijosi jį. Po to ji pamatė ateinantį D. R., kuris bandė sėstis ir pargriuvo. Jis buvo susiėmęs už pilvo, prašė parversti jį ant šono, jam iš burnos bėgo kraujas. Tuo metu atėję E. A. ir Š. T. priėję prie gulinčio D. R. jam iš abiejų pusių į nugarą ir į pilvą kojomis įspyrė ne mažiau kaip po 2 smūgius kiekvienas. Ji su Asta rėkė ir juos atitraukė nuo D. R.. Tuo metu ji pamatė ateinantį M. B., kurį pamatę abu kaltinamieji vijosi, o sugrįžę ne mažiau kaip po vieną kartą įspyrė gulinčiam D. R. į pilvo, nugaros sritį – juosmenį. Ji su Asta vėl juos nustūmė, išeinant vienas iš jų pasakė: „mūsų čia nematėte, aš žinau kur tu gyveni“. Jiems išėjus sugrįžo M. B., kuris laikėsi už kaklo, jam bėgo kraujas, suprato, kad jis sužalotas peiliu, ir ji su juo išvyko greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę. Ji matė, kad Š. T. konflikto metu papurškė iš dujų balionėlio, tačiau nepastebėjo, kad kiti buvę jaunuoliai turėtų dujų balionėlį ar peilį ir jį būtų naudoję. Vėliau ji sužinojo, kad D. R. mirė įvykio vietoje.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. Š. parodė vietą automobilių aikštelėje prie pramogų centro „Impuls“, kur stovėjo A. L. automobilis, kur ji su A. Š. ir nukentėjusiaisiais stovėjo, kai priėjo kaltinamieji, vietą, kur keitėsi su Š. T. telefono atminties kortelėmis, vietą, kur A. L. su E. A. šoko, kur stovėjo, kai ji su Asta sugrįžo ir visi stovėjo, kai kilo žodinis konfliktas, vietą, kurioje atėjęs sužeistas D. R. nugriuvo ir kur stovėjo kaltinamieji, kai spardė gulintį D. R. (2 t., b. l. 87 –89, 90–95).

Alkotesterio duomenimis, 2012-03-17 05.08 val. R. Š. nustatytas 1,99 promilės apsvaigimas nuo alkoholio (2 t., b. l. 72).

Liudytoja A. L. parodė, kad 2012-03-16 apie 20 val. susitiko su drauge R. Š., kuri telefonu susitarė susitikti su M. B.. Apie 23 val. Laisvės aikštėje susitiko su A. R. ir M. B., iš naktinio klubo „N. T.“ automobiliu nuvažiavo paimti A. R. brolį Dą. Nusipirkę alkoholinių gėrimų visi automobiliu nuvažiavo į aikštelę prie Parko gatvėje esančio pramogų centro „Impuls“, kur išlipę iš automobilio kalbėjosi, išgėrinėjo. Apie 3 val. pamatė nuo centro ateinančius tris asmenis, tarp kurių buvo jai ir R. Š. pažįstami E. A. ir Š. T.. Su jais ėjusi mergina stabtelėjo ir nuėjo Parko gatve, o E. A. ir Š. T. priėjo prie jų, kalbėjosi. Ji su Š. T. nuėjo į kitą automobilio pusę pasikeisti atminties kortelėmis, o tuo metu atėjęs D. R. klausė, ką jis čia veikia, gal galėtų išeiti. Š. T. paklausė, kodėl jis negali pabūti, kodėl jam aiškina. Tuo metu ji juos abu nuramino ir visi grįžo prie likusių. D. R. tai pasakė be pakelto tono, nes jis yra nekonfliktiškas ir visi nukentėjusieji ne tokie, kad pirmi pradėtų konfliktą. Pamena, kad iki konflikto jos draugė Asta šoko su E. A., tačiau tai truko trumpai. Pamena, kad Š. T. rankoje pamatė dujų balionėlį, iš kurio jis purškė dujas priešais stovinčiam A. R. į veidą. Ji tuo metu buvo šalia ir dujos pateko jai į akis. Mano, kad A. R. Š. T. papurškė dėl to, kad jis liepė jiems išeiti, sakė, kad jie nori pabūti su panelėmis, o Š. T. atsakė „ką čia aiškinat, čia mūsų aikštelė“, ir po to Š. T. su A. R. susistumdė. Po dujų papurškimo, A. R. bėgo „Impulso“ link ir sugrįžo, kai viskas jau buvo pasibaigę, buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Po dujų papurškimo prasidėjo tarpusavio stumdymasis, visi išsilakstė į tamsą ir ji nieko nematė, nežino, į kurią pusę nubėgo D. R.. Prasidėjus stumdymuisi ji su Reda liepė E. A. ir Š. T. baigti, išeiti, nes jie puolė nukentėjusiuosius gaudyti. Pamena, kad D. R. atėjo nuo automobilio galo, nuo Parko gatvės ir susiėmęs sėdosi ant bortelio. Ji pribėgo su R. Š. prie jo, jį kalbino, pavertė ant šono ir pamatė, kad jam iš burnos bėgo kraujas. D. R. gulint prie jo pribėgo E. A. ir Š. T. ir spardė gulintį D. R.. Abu jie įspyrė po du kartus, spardant vienas buvo prie galvos, kitas prie kojų, tačiau, kuris iš jų kurioje vietoje stovėjo ir kur pataikė spirdami, neįsidėmėjo. Ji nepastebėjo, kad konflikto metu kuris nors turėtų peilį ir kitokius įrankius, konfliktas vyko apie 10 minučių. Pamena, kad E. A. akys buvo pilnos įsiūčio, raudonos, jis jai pasakė, kad nebandytų sakyti, kad jie čia buvo, nes jis žino, kur ji gyvena. Vienu metu ji pamatė M. B. netoli „Impulso“ ant žolės, matė, kad jis buvo pasilenkęs į priekį, kaire ranka laikėsi už šono, matė, kad E. A. ir Š. T. bėgo link jo, tačiau ką jam darė nematė, nes tuo metu ji buvo prie D. R. ir nesitraukė nuo jo. Tuo metu priėjo mergina, kuri ėjo kartu prieš įvykį su kaltinamaisiais, ir jie visi išėjo. Ji su R. Š. bandė sulaikyti Š. T., tačiau laikant Redai, jis išsinėrė iš striukės ir išbėgo gaudyti vaikinų, o jai laikant E. A., ji buvo nustumta ir vos neatsitrenkė į medį. Ji pranešė greitosios medicinos pagalbos tarnybai ir atvykę šios tarnybos darbuotojai išvežė M. B. į ligoninę, o D. R. konstatavo mirtį. Kaltinamiesiems išėjus iš įvykio vietos, ji, surinkusi Š. T. telefono numerį, jam pasakė, kad jie užmušė žmogų.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. L. parodė vietą aikštelėje prie pramogų centro „Impuls“, kur stovėjo jų automobilis, ir vietą prie automobilio, kur ji su A. Š., nukentėjusiaisiais stovėjo, kai atėjo kaltinamieji, vietą prie automobilio, kur keitėsi su Š. T. atminties kortelėmis, vietą, kur kilo žodinis konfliktas ir kur Š. T. papurškė A. R. dujomis, kur po konflikto gulėjo D. R., kai kaltinamieji jį spardė (2 t., b. l. 105–107, 108–112).

Alkotesterio duomenimis, 2012-03-17 05.06 val. patikrinus A. L. girtumą alkotesteriu alkoholio nerasta (2 t., b. l. 99).

Liudytojas A. Ž. ir I. Š. parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK NTB smurtinių nusikaltimų skyriuje. 2012-03-17 gavus pranešimą apie nusikaltimą prie pramogų centro „Impuls“, jie nuvyko į įvykio vietą, kur buvo rastas vyriškio lavonas, jie sulaikė kaltinamuosius. Apžiūrėjus įvykio vietą, buvo rastas dujų balionėlis, o bute, kur buvo sulaikyti kaltinamieji, jie ieškojo nusikaltimo įrankio – peilio, tačiau nerado. Abu kaltinamieji teigė, kad peilį išmetė, bėgdami iš įvykio vietos, todėl jie pakartotinai apžiūrėjo įvykio vietą ir maršrutą nuo įvykio vietos iki F. G. namų, tačiau peilis nebuvo surastas.

Liudytoja F. G. parodė, kad šiuo metu ji gyvena su Š. T., iki įvykio su juo draugavo, kaltinamąjį E. A. pažįsta kaip Š. T. draugą. 2012 m. kovo 17 d. su Š. T. ir drauge buvo E. A. namuose, kur visi išgėrė pusę litro degtinės, po to apie 2–3 valandas buvo naktiniame klube, kur kaltinamieji išgėrė po du bokalus alaus. Į namus išėjo su Š. T. ir E. A., ir einant pro pramogų centrą „Impuls“ išgirdo, kad aikštelėje prie automobilio buvusios merginos pašaukė Edviną ir Šarūną, ir jie nuėjo, o ji ėjau toliau. Prie konteinerių ji parūkė, laukdama ateinančio Š. T., skambino jam, ragindama ateiti. Praėjus 4–5 minutėms ji išgirdo merginų riksmus ir ėjo link įvykio vietos. Priėjusi pamatė, kad prie Š. T. buvusi mergina jį stūmė ir sakė „eik iš čia, dink“, o jai priėjus, liepė jai pasiimti Š. T.. Ji nepastebėjo kitų įvykio vietoje buvusių asmenų, nes ji nešioja akinius ir į tolį gerai nemato. Ji vedė Š. T. už rankos, o jis nesipriešino. Pastebėjo nuo įvažiavimo į aikštelę vietos ateinantį E. A.. Jis ėjo sparčiu žingsniu, sakė, kad geriau eitų pas ją į namus. Eidamas Š. T. nuvilko striukę ir laikėsi už dešinės rankos. Ji nesuprato, kad jis būtų sužalotas, girdėjo kaip Š. T. sakė Edvinui „kas dabar bus, ką mes padarėm, gal sumušėm, gal tas žmogus merdėja“. E. A. jam liepė nesijaudinti, nes jis penkis kartus įdūrė ne į „baisias“ vietas ir nieko čia tokio neatsitiks. Laiptinėje pastebėjo, kad E. A. rankos kruvinos. Atėjus į jos butą, matė kaip Š. T. padėjo ant stalo dujų balionėlį, o E. A. – peilį. Tas peilis buvo neatlenkiamas, apvalia rankena, kotas panašus į guminį, juodos ir raudonos spalvos, kote buvo skylė, geležtės plotis apie 2–3 cm, o ilgis apie 10 cm, panašus į virtuvinį peilį. Peilio geležtė ir dalis rankenos buvo kruvini. Ji nuplovė peilį vandeniu. E. A. pasakė, kad ji niekam nerodytų peilio ir kad jį paslėptų. Ji įdėjo peilį į čiužinio pompos dėžutę, kurią padėjo į spintelę. Ji matė sužalojimą Š. T. rankoje, kurį sutvarstė, matė, kad E. A. buvo įdurta į koją, tačiau nė vienas iš jų nesakė, kaip buvo sužaloti. Po to E. A. virtuvėje Š. T. sakė „atsiprašau, kad taip įvyko“. Ji manė, kad jis atsiprašinėja dėl to, kad Šarūnui netyčia įdūrė. Š. T. ir E. A. atsigulus, E. A. sakė, kad kai atvyks policija, sakys tiesą – jie gynėsi. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė Š. T. ir E. A.. Jie paėmė kitus kaltinamųjų paliktus daiktus (dujų balionėlį, manikiūro žirklutes), tačiau peilio ji jiems neperdavė. Po kelių valandų ji su policijos pareigūnais vyko parodyti maršruto, kuriuo jie ėjo ieškodami peilio, tačiau jiems apie paslėptą peilį nepasakė. Apie turimą peilį ji pasakė Š. T. tėvui, vėliau peilį perdavė Š. T. tėvo pažįstam vyriškiui vardu Juozas, kuris, jos manymu, išmetė jį į Nevėžio upę ties pėsčiųjų tiltu. Po to policijos pareigūnams ji pasakė tiesą apie peilį ir su vyriškiu vardu Juozas buvo nuteista už daiktinio įrodymo slėpimą.

Iš F. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji parodė vietą Parko gatvėje ties pramogų centru „Impuls“, kur stovėjo laukdama Š. T. ir E. A., vietą, kur susitiko su Š. T., ir vietą ties pėsčiųjų perėja prie Nevėžio upės, kur ji padavė J. I. rankšluostį su įvyniotu E. A. jai perduotu peiliu (2 t., b. l. 153–154).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-26 baudžiamojo įsakymo matyti, kad F. G. nuteista pagal BK 237 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, J. I. – pagal BK 237 straipsnio 1 dalį 8 MGL bauda. Jie nuteisti už tai, kad F. G. 2012-03-17 nuplovė nuo E. A. jai perduoto peilio kraują, slėpė peilį spintoje, neperdavė jo policijos pareigūnams ir tą pačią dieną apie 17 val. jį perdavė J. I., kuris peilį išmetė į upę (2 t., b. l. 191–194).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 148/12 (05) nurodyta, kad D. R. mirė nuo kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su širdies pažeidimu. Tą rodo skersinė 4 cm ilgio žaizda (Nr. 2) pakrūtinio dešinėje su nusitęsiančiu kanalu į kairę krūtinplėvės ertmę, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, širdies tamponada krauju. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2012-03-19 11.00 val., lavono radimo aplinkybių ir laikymo sąlygos (buvo laikomas šaldytuve) rodo, kad nuo D. R. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 1–3 paros laiko. D. R. lavono kraujyje rasta 3,13 promilės, šlapime – 3,52 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. D. R. lavone nustatyta:

– kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas su širdies pažeidimu, prasidedantis odos žaizda (Nr. 2), esančia pakrūtinio dešinėje, 4,5 cm į dešinę nuo kūno vidurio linijos, 119 cm nuo pado su nusitęsiančiu kanalu į kairę krūtinplėvės ertmę. Pagal makro ir mikroskopinį vaizdą sužalojimas padarytas vienašmeniu duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, turinčiu plokščią geležtę aštriais ašmenimis su pavieniais defektais tiesiojoje dalyje, stačiakampio pavidalo pentį išreikštomis briaunomis, kuris panirimo per odą metu ašmenimis buvo nukreiptas dešinėn, o geležtė pasvirusi į ašmenų pusę. Šis sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, prieš pat mirtį;

– paviršinės durtinės žaizdos krūtinės ląstoje, kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda pilvo sienoje su kepenų ir taukinės pažeidimu, kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda juosmens kairėje su kairio inksto ir diafragmos pažeidimu, aklos durtinės pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje, juosmens nugariniame paviršiuje, kairiame sėdmenyje, kairėje šlaunyje, pagal makroskopinį vaizdą, padaryta plokščiu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu (-ais) prieš mirtį;

– odos nubrozdinimas kaktos kairėje, pagal makroskopinį vaizdą padarytas kietu buku daiktu prieš mirtį.

Visi sužalojimai yra vienodo senumo, tai yra padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito. Pasisakyti, kuris padarytas pirmiau, kuris vėliau, nėra galimybės. D. R. lavone nustatytos durtinės-pjautinės žaizdos padarytos plokščiu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu (-ais), kuo galėjo būti peilis (-iai). Odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje padarytas kietu buku daiktu ar jo paviršiumi. D. R. lavono žaizdose pagal makro ir mikroskopinį vaizdą užsifiksavę grupinės priklausomybės žalojusio daikto (-ų) požymiai. D. R. lavone nustatytos durtinės- pjautinės žaizdos padarytos 12 trauminių poveikių, odos nubrozdinimas – vienu trauminiu poveikiu. Kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas su širdies pažeidimu, kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda pilvo sienoje su kepenų ir taukinės pažeidimu, kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda juosmens kairėje su kairio inksto ir diafragmos pažeidimu, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrukdymas. Aklos durtinės-pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje, juosmens nugariniame paviršiuje, kairiame sėdmenyje, kairėje šlaunyje sutrikdytų sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Paviršinės durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstoje, odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį nėra galimybės pasisakyti, ar nustatyti sužalojimai padaryti kovos ar savigynos metu. Po kūno sužalojimų, nustatytų D. R. lavone, padarymo jo galimybė atlikti savarankiškus veiksmus nėra atmetama, tačiau tai galėjo trukti neilgai, nes progresavo nukraujavimas bei tai truko tol, kol išsivystė širdies tamponada krauju. Tiksliai atsakyti, kiek laiko nukentėjusysis galėjo gyventi po sužalojimų padarymo, nėra galimybės, tačiau mirtis nebuvo momentali, nes vyko kraujavimas į krūtinplėvės ertmę (prikraujavo 1 litrą). Labiausiai tikėtina, kad tai galėjo trukti nuo keliolikos iki keliasdešimt minučių (1 t., b. l. 103–105).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 423/12 (05) nurodyta, kad M. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame žaste, žaizda kairėje ausyje, durtinės-pjautinės žaizdos kakle, pilvo sienos kairiame šone (kiauryminė) su 12-to šonkaulio, pašonkaulinės arterijos ir blužnies pažeidimu, pjautinės žaizdos kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairiame juosmenyje, padaryta duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu (-ais), kuo galėjo būti peilis, išskyrus poodinę kraujosruvą kairiame žaste, kuri padaryta kietu buku daiktu. Sužalojimai pagal makroskopinį vaizdą padaryti ne mažiau kaip prieš 10 dienų iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Remiantis nukentėjusiojo apžiūra ir med. dokumentų duomenimis, sužalojimuose užsifiksavę tik rūšinės priklausomybės žalojusio daikto (-ų) požymiai ir yra netinkantys žalojusio daikto (-ų) identifikacijai. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 9 trauminiais poveikiais. Durtinė-pjautinė žaizda pilvo sienos kairiame šone (kiauryminė) su 12-to šonkaulio, pašonkaulinės arterijos ir blužnies pažeidimu, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktu, kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai, nesant duomenų, kad sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį nėra galimybės pasisakyti, ar nustatyti sužalojimai padaryti kovos ar savigynos metu (1 t., b. l. 1840–185).

Teismo medicinos specialistas R. Ž. teisme parodė, jis atliko D. R. lavono tyrimą ir apžiūrėjo sužalotą nukentėjusįjį M. B.. Peržiūrėjęs E. A. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašus konstatuoja, kad nustatytos durtinės-pjautinės žaizdos D. R. kūne – pakrūtinio srityje, kurios buvo pagrindinė mirties priežastis, atitinka E. A. parodymus įvykio vietoje, kai jis parodė, kad kelis kartus smūgiavo peiliu į pilvo sritį, iš apačios į viršų, žaizda Nr. 2 ir Nr. 4, pagal kanalo kryptį atitinka taip, kaip rodė E. A.. Nustatyti sužalojimai M. B., kurie buvo aprašyti medicininiuose dokumentuose, ir taip, kaip rodė E. A., neatitinka, nes tokiais mostais 2 cm gylio durtinių žaizdų kakle, krūtinės kairiame šone padaryti negalima, nes sužalojimas padarytas smaigaliu, dūrimo veiksmu, o ne mostais, kaip nurodo E. A.. Kairiame dilbyje du pjautiniai sužalojimai galėjo būti padaryti tokiais mostais.

D. R. buvo padarytas nubrozdinimas kairėje kaktos pusėje, M. B. – poodinė kraujosruva kairiame žaste. Šie išvadoje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti kietais, bukais daiktais, paviršiniais, o taip pat nugriuvus. Kiekvienas iš šių sužalojimų kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus mediciniškai D. R. ir M. B. padarytų durtinių ir pjautinių žaizdų pobūdį, gylį, organų sužalojimą konstatuotina, kad jie sukėlė didelį fizinį skausmą. Nors žuvusio D. R. kraujyje rasta 3,3 promilės ir šlapime 3,5 promilės etilo alkoholio, tačiau toks alkoholio kiekis negalėjo labai prislopinti skausmo. Didžiausią skausmą sukėlė sužeidimas, kuris buvo mirties priežastimi – sužeidimas pakrūtinės srityje, su širdies pažeidimu, taip pat žaizda Nr. 4, pilvo sienos dešiniame šone, su kepenų pažeidimu, žaizda Nr. 7, kuri yra juosmens srityje, su inkstų pažeidimu, sėdmenų sužeidimai, nes šių sužeidimų žaizdos pačios giliausios ir dėl to labai skausmingos. Atsižvelgiant į tai, kad įvykis buvo kovo mėnesį, kad abu nukentėjusieji buvo su striukėmis, todėl jiems sudavus smūgius rankomis bei spardant, tose kūno vietose galėjo nelikti objektyvių sužalojimų požymių, nes ne po kiekvieno smūgio galėjo likti sužalojimų.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G357/12 (05) nurodyta, kad iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. PR12/6014 matyti, kad Š. T. į šį skyrių kreipėsi 2012-03-17 11.10 val. Objektyviai: dešinio dilbio viduriniame trečdalyje kiauryminė durtinė žaizda 2,5 x 2cm ir 2,5 x 1,5 cm su odos, poodžio, raumens pakenkimu. Pritaikius vietinę nejautrą žaizda susiūta. Išvadoje nurodyta, kad Š. T. nustatyta durtinė dilbio žaizda. Sužalojimas susiformavo nuo vieno poveikio aštriu, duriančių savybių turinčiu daiktu, kuo galėjo būti ir peilio geležtė, neilgu laikotarpiu iki kreipimosi į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių. Š. T. sveikata sutrikdyta nežymiai (3 t., b. l. 89).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G360/12 (05) nurodyta, kad iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. PR12/6029 matyti, kad E. A. į šį skyrių kreipėsi 2012-03-17 12.02 val. Objektyviai: kairio klubo srities durta-pjauta žaizda 3 x 0,6 cm su odos, poodžio, raumenų pakenkimu. Pritaikius vietinę nejautrą žaizda susiūta. Išvadoje nurodyta, kad E. A. nustatyta durtinė-pjautinė žaizda kairėje klubinėje srityje. Sužalojimas padarytas neilgu, iki kelių valandų laikotarpiu iki pateikimo į ligoninės priėmimo skyrių, nes medicininėje dokumentacijoje nėra užfiksuota kokių nors gijimo požymių. E. A. sveikata sutrikdyta nežymiai (4 t., b. l. 93).

Teismo medicinos specialistas N. R. teisme parodė, kad jis apžiūrėjo E. A. ir Š. T. kūno sužalojimus ir surašė išvadą. Pagal E. A. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašą E. A. pademonstruotus rankų judesius ir pozą, tokia tikimybė, kad E. A. jo nurodytomis aplinkybėmis galėjo būti sužalotas, nėra atmestina. E. A. nustatyta kairio klubo srities durta pjauta žaizda, 3 x 0,6 cm, su odos paodžio raumenų pakenkimu. Turint omenyje, kad šioje srityje poodinis riebalinis sluoksnis nebūna labai storas, tai žaizda nelaikytina labai gilia. Po tokio sužalojimo žmogus, esantis šoko ar susijaudinimo būsenos, gali būti aktyvus, nes nebuvo didesnių sužalojimų ar stambių kraujagyslių pažeidimo, kas sukeltų rimtesnes pasekmes. Kadangi med. dokumentuose nurodytas sužalojimas rodo, kad jis padarytas aštriu daiktu, tokie sužalojimai, kurie minimaliai pažeidžia odos vientisumą, kelia mažesnius skausminius pojūčius, tuo labiau, tokiomis aplinkybėmis, kai yra stresinė būklė, skausminis pojūtis gali būti minimalus. Neatmestina, kad dėl streso patirto sužalojimo galėjo ir nepajausti. Neatmetama galimybė, kad kaltinamasis, mojuodamas, suduodamas daug smūgių, galėjo ir pats susižaloti, nes tam neprieštarauja sužalojimo anatominė lokalizacija. Apžiūrėjus abu kaltinamuosius, objektyvių požymių, kad jiems į akis buvo papurkšta dujų, nenustatyta. Š. T. yra nustatyta durtinė žaizda dešinėje rankoje, objektyvūs medicininiai duomenys neteikia informacijos apie žalojusio įrankio individualias savybes.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadose Nr. 11-1458 (12), 11-2543 (12), MK 103/12 (01) nurodyta, kad tirti pateiktuose D. R. rūbuose – striukėje yra aštuoni kiauryminiai ir keturi viršutinio audeklo bei pašiltinimo sluoksnio durtiniai-pjautiniai pažeidimai, marškiniuose ir marškinėliuose – po aštuonis kiauryminius durtinius-pjautinius pažeidimus, džinsinėse kelnėse – keturi kiauryminiai durtiniai-pjautiniai pažeidimai (lokalizacija nurodyta tiriamojoje dalyje). Tiriamieji kiauryminiai durtiniai-pjautiniai drabužių pažeidimai padaryti mažiausiai vienuolika smūgių. Drabužių durtiniai-pjautiniai pažeidimai padaryti duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią, vienašmenę geležtę, t. y. peiliu.

Tirti pateiktuose M. B. rūbuose – striukėje yra dešimt kiauryminių ir keturi viršutinio audeklo ir pašiltinimo sluoksnio durtiniai-pjautiniai, bliuzone – septyni kiauryminiai ir trys viršutinio trikotažo durtiniai-pjautiniai, marškinėliuose – keturi kiauryminiai durtiniai-pjautiniai pažeidimai (lokalizacija nurodyta tiriamojoje dalyje). Tiriamieji kiauryminiai durtiniai-pjautiniai drabužių pažeidimai padaryti mažiausiai septyniais smūgiais. Drabužių durtiniai-pjautiniai pažeidimai padaryti duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią geležtę su ašmenimis, tikėtina – peiliu.

Žemesnės instancijos teismas

Tirti pateiktuose Š. T. rūbuose – striukėje yra vienas, megztinyje – du kiauryminiai durtiniai-pjautiniai pažeidimai (lokalizacija nurodyta tiriamojoje dalyje). Tiriamieji striukės ir megztinio durtiniai-pjautiniai pažeidimai padaryti vienu smūgiu duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią, vienašmenę geležtę, t. y. peiliu.

Tirti pateiktose E. A. kelnėse yra vienas durtinis-pjautinis pažeidimas (lokalizacija nurodyta tiriamojoje dalyje). Tiriamasis kelnių durtinis-pjautinis pažeidimas padarytas vienu smūgiu duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią, vienašmenę geležtę, t. y. peiliu.

Tirti pateiktų D. R., M. B., Š. T. ir E. A. drabužių durtinių- pjautinių pažeidimų morfologiniai požymiai yra bendrieji, būdingi didelės grupės duriamiesiems-pjaunamiesiems įrankiams. Požymių, rodančių vienu ar keliais įrankiais padaryti tirti pateiktų drabužių pažeidimai, nėra.

Tirti pateiktų Š. T. striukės ir megztinio dešinės rankovės tiriamieji pažeidimai atitinka Š. T. dešinės rankos dilbio sužalojimą.

Tirti pateiktų E. A. kelnių tiriamasis pažeidimas atitinka E. A. kairės pusės klubo sužalojimą.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyti, kokioje padėtyje buvo Š. T., E. A. ir asmuo (-ys), kurio veiksmais tai buvo padaryta kūnų sužalojimų ir drabužių pažeidimų padarymo metu, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (1 t., b. l. 61–77).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(3140)-IS1-7188 nurodyta, kad: ant tirti pateiktų 9 vnt. tamponų su nuoplovomis, laboratorijoje pažymėtų Nr. 1–9 (mėg. Nr. 1–9), padarytomis 2012-03-17 įvykio vietos apžiūros metu prie pastato esančioje automobilių aikštelėje, Parko g. 14, Panevėžyje, rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000001 %.

Ant tirti pateikto žiebtuvėlio (mėg. Nr. 11, Nr. 12), paimto 2012-03-17 įvykio vietos apžiūros metu prie pastato esančioje automobilių aikštelėje, Parko g. 14, Panevėžyje, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su D. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0, 000000000002 %; mėg. Nr. 12 – žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta.

Ant tirti pateiktos peilio dėtuvės (mėg. Nr. 13), paimtos 2012-03-17 pirminės asmens apžiūros metu iš įtariamojo E. A., žmogaus kraujo nerasta, rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant tirti pateiktų Š. T. džinsų (mėg. Nr. 22, Nr. 23): mėg. Nr. 22 – rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su Š. T. genotipu; mėg. Nr. 23 – rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso žmogaus kraujas, nes mėg. Nr. 23 rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių tik vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant N. A. tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. A. genotipu.

Žemesnės instancijos teismas

Ant tirti pateiktos Š. T. striukės (mėg. Nr. 24–26): mėg. Nr. 24 – rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso žmogaus kraujas, nes mėg. Nr. 24 rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių tik vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant N. A. tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. B. genotipu; mėg. Nr. 25, Nr. 26 – rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su Š. T. genotipu.

Ant tirti pateiktų Š. T. batų (mėg. Nr. 27, Nr. 28): mėg. Nr. 27 – rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso žmogaus kraujas, nes mėg. Nr. 27 rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių tik vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant N. A. tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. B. genotipu; mėg. Nr. 28 – rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso žmogaus kraujas, nes mėg. Nr. 28 rasta sumaišyta daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant tirti pateiktų E. A. kelnių (mėg. Nr. 29–31): mėg. Nr. 29, Nr. 30 – rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su D. R. genotipu; mėg. Nr. 31 – rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su E. A. genotipu.

Ant tirti pateiktos E. A. striukės (mėg. Nr. 32–34): mėg. Nr. 32 – rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso žmogaus kraujas, nes mėg. Nr. 32 rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių tik vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant N. A. tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. B. genotipu; mėg. Nr. 33 – rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso žmogaus kraujas, nes mėg. Nr. 33 rasta sumaišyta daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. 34 – rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. B. genotipu.

Ant tirti pateiktų E. A. batų (mėg. Nr. 35, Nr. 36): mėg. Nr. 35 – rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su D. R. genotipu; mėg. Nr. 36 – rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. B. genotipu.

Ant tirti pateiktų M. B. kelnių (mėg. Nr. 39–42): mėg. Nr. 39, Nr. 40, Nr. 42 – rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. 41 – rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su D. R. genotipu.

Ant tirti pateiktos M. B. striukės (mėg. Nr. 43–49): mėg. Nr. 43 – rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso žmogaus kraujas, nes mėg. Nr. 43 rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. 45 – rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. 44, Nr. 46–49 – rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. B. genotipu.

Ant tirti pateiktų M. B. batų (mėg. Nr. 50–53): mėg. Nr. 50, Nr. 52, Nr. 53 – rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. B. genotipu; mėg. Nr. 51 – rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant tirti pateiktų D. R. džinsų (mėg. Nr. 54–58): mėg. Nr. 54, Nr. 56 – rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su D. R. genotipu; mėg. Nr. 55 – rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. 57, Nr. 58 – rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. B. genotipu.

Ant tirti pateiktos D. R. striukės (mėg. Nr. 59–64), rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su D. R. genotipu.

Ant tirti pateiktų D. R. batų (mėg. Nr. 65–67): mėg. Nr. 65 – rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su D. R. genotipu; mėg. Nr. 66 – rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. B. genotipu; mėg. Nr. 67 – rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti kam priklauso žmogaus kraujas, nes mėg. Nr. 67 rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių tik vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant N. A. tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. R. genotipu (1 t., b. l. 46–56).

Alkotesterio duomenimis, 2012-03-17 06.28 val. Š. T. nustatytas 1,16 promilės apsvaigimas nuo alkoholio (3 t., b. l. 31).

Alkotesterio duomenimis, 2012-03-17 06.18 val. E. A. nustatytas 1,08 promilės apsvaigimas nuo alkoholio (4 t., b. l. 3).

Iš Bendrosios pagalbos centro pateikto rašto matyti, kad 2012-03-17 nuo 04.00 val. iki 04.17 val. buvo užfiksuoti pranešimai apie sužalotus asmenis prie sporto klubo „Impuls” Panevėžyje (2 t., b. l. 49, 50–52).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir bausmės skyrimas

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais nustatyta, kad 2012-03-17 naktį, apie 3–4 val., nukentėjusieji A. R., D. R., M. B. su A. L. ir R. Š. aikštelėje, esančioje Parko gatvėje prie pramogų centro „Impulsas“, stovėdami prie A. L. automobilio, kalbėjosi, gėrė alkoholinius gėrimus. A. L. ir R. Š., pamačiusios pro šalį gatve einančius pažįstamus kaltinamuosius E. A. ir Š. T., juos pakvietė prieiti ir jiems priėjus, kalbėjosi, E. A. šoko su A. L., o R. Š., paėjusi toliau, apsikeitė su Š. T. atminties kortelėmis. Nukentėjusiųjų A. R., M. B., kaltinamųjų bei liudytojų A. L., R. Š. parodymais nustatyta, kad tarp nukentėjusiųjų A. ir D. R. ir kaltinamųjų kilo žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusieji ragino kaltinamuosius išeiti, o kaltinamieji atsisakė, sakydami, kad tai ne jų aikštelė, kodėl jie turi išeiti, kodėl jie aiškina. Žodinio konflikto metu Š. T. papurškė A. R. į veidą dujomis, tarp jų įvyko tarpusavio susistumdymas ir toliau besitęsiančio konflikto metu peiliu D. R. buvo mirtinai sužalotas, o M. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

E. A. pripažįsta peiliu mirtinai sužalojęs D. R. ir sunkiai sužalojęs M. B., o Š. T. pripažįsta, kad įvykio vietoje papurškęs dujomis, vienam iš vaikinų sudavė smūgius į galvą, įspyrė į petį ir rankos delnu sudavė per galvą, pripažįsta du kartus įspyręs sėdinčiam nukentėjusiajam D. R., abu kaltinamieji nurodo, kad tai padarė gindamiesi nuo nukentėjusiųjų užpuolimo.

Nukentėjusieji A. R., M. B., liudytojos A. L., R. Š. parodė, kad žodinio konflikto metu smurtą pirmieji pavartojo kaltinamieji: Š. T. papurškė dujomis A. R. į veidą, kuris gavęs dujų pabėgo ir daugiau įvykio vietoje nebuvo, o abu kaltinamieji vartojo smurtą prieš M. B. ir D. R., juos vaikėsi ir įvykio vietoje D. R. buvo mirtinai sužalotas, o M. B. dėl gautų sužalojimų išvežtas greitosios medicininės pagalbos automobiliu.

Vertindama kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus teisėjų kolegija, vadovaujasi nukentėjusiųjų A. R., M. B., liudytojų A. L., R. Š. parodymais, kurie dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklūs, atitinka tarpusavyje ir vieni kitus papildo, juos patvirtina kiti bylos įrodymai, kurie sujungti į visumą, sudaro logišką įrodymų grandinę.

Teismas, vertindamas kaltinamųjų parodymus, pripažįsta juos nepatikimais, nes jie dėl esminių bylos aplinkybių yra nenuoseklūs, nelogiški, prieštaringi tarpusavyje, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys. E. A. tuoj po įvykio, ėmėsi priemonių paslėpti nusikaltimo įrankį – peilį, todėl akivaizdu, kad jie siekdami sušvelninti savo atsakomybės laipsnį, nesako visos tiesos, todėl jų parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką ir atmeta.

Nukentėjusieji A. R., M. B., liudytojos A. L. ir R. Š. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus apie esmines bylos aplinkybes, nurodydami tokią įvykių seką: tęsiantis nurodytam žodiniam konfliktui tarp Š. T. ir A. R. bei D. R., Š. T. papurškė dujas iš dujų balionėlio į veidą A. R., kuris gavęs į akis dujų, išbėgo iš įvykio vietos. Nukentėjusysis A. R. parodė, kad jis pastebėjo, kad tuo metu, kai Š. T. purškė jam į akis dujas, netoliese buvęs E. A. traukė iš kišenės daiktą, kuris sublizgėjo, ir nubėgęs iš įvykio vietos pagalvojo, kad tai galėjo būti peilis. Nukentėjusysis M. B. patvirtino, kad tuoj pat po Š. T. dujų papurškimo, jam prisiartinus prie kaltinamųjų siekiant apginti A. R., buvo sužalotas peiliu į kaklą ir nubėgo iš įvykio vietos. M. B. pasišalinus, įvykio vietoje liko tik nukentėjusysis D. R.. M. B. parodė, kad po sužalojimo į kaklą, jis nubėgęs iš įvykio vietos apie 40 m ir pritūpęs matė, kad šalia D. R. buvo abu kaltinamieji ir visi jie judėjo. Supratęs, kad kaltinamieji prieš D. R. vartoja smurtą, jis grįžo ginti D. R. ir matė, kaip D. R. susmuko, o tuo metu abu kaltinamieji buvo prie jo. Jam priėjus, kaltinamieji jam sudavė smūgius į kairį šoną, kaip vėliau sužinojo, tai buvo smūgiai peiliu, mano, kad šalia buvo abu kaltinamieji, kurie jį laikė stipriai už striukės, o jam bandant ištrūkti, plyšo striukė. Jo parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai - apžiūrėjus teisme daiktinį įrodymą – M. B. striukę, jos išorinėje dalyje, dešinėje pusėje, rastas 20 x 5 cm nekiauryminis plyšimas. M. B. nurodė, kad ištrūkęs jis bėgo, o kaltinamieji vijosi. Jam sugrįžus, D. R. gulėjo ties automobilio priekiu sužalotas, atvykę greitosios medicinos tarnybos darbuotojai konstatavo D. R. mirtį. Šią įvykių eigą patvirtino ir įvykio vietoje buvusios liudytojos A. L. bei R. Š.. Abi liudytojos patvirtino, kad Š. T. papurškus dujomis į veidą A. R., jis daugiau įvykio vietoje nebuvo, ir tai atitinka A. R. parodymus, kad jis, gavęs dujų į akis, pabėgo iš įvykio vietos. A. L. ir R. Š. patvirtino, kad po to Š. T. ir E. A. gaudė bėgančius D. R. ir M. B., jos bandė sulaikyti Š. T. ir E. A., laikydamos juos, bet buvo jų nustumtos. Šios liudytojos patvirtino ir M. B. parodymus, kad jis du kartus buvo sugrįžęs į įvykio vietą ir abu kartus kaltinamieji jį vijosi, o sugrįžę abu spardė gulintį, mirtinai sužeistą D. R.. Abi liudytojos patvirtino, kad nė vienas iš nukentėjusiųjų nesmurtavo prieš kaltinamuosius, o kaltinamieji juos puolė ir šį konfliktą baigė kaip „nugalėtojai“, o išeinant E. A. pasakė „mūsų čia nematėte, aš žinau kur gyvenat“. Šių liudytojų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių sutampa su nukentėjusiųjų parodymais, kurie vieni kitus nuosekliai ir logiškai papildo. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šios liudytojos būtų suinteresuotos apkalbėti kaltinamuosius, derinti parodymus vienos ar kitos šalies naudai, juo labiau kad jų santykiai su nukentėjusiais ir kaltinamaisiais iki įvykio buvo geri. Jų parodymus patvirtina objektyvūs įrodymai – specialisto išvados, kuriose nurodyta A. R. ir M. B. sužalojimų mastai ir pobūdis, A. R. mirties priežastis. Teismo medicinos specialistas nustatė, kad D. R. lavone nustatytos durtinės pjautinės žaizdos padarytos 12 trauminių poveikių ir odos nubrozdijimas vienu trauminiu poveikiu, o mirtis įvyko nuo kiauryminio durtinio - pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su širdies pažeidimu, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, širdies tamponada krauju dėl ko D. R. mirė, o M. B. nustatyta poodinė kraujosruva žaste, žaizda kairėje ausyje, pjautinės -durtinės žaizdos 9 trauminiais poveikiais, o durtinė- pjautinė žaizda pilvo sienos kairiame šone su 12-0 šonkaulio pažeidimu, pašonkaulinės arterijos ir blužnies pažeidimu kurie vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialistas nustatė, kad D. R. ir M. B. nustatytos durtinės-pjautinės žaizdos padarytos plokščiu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, kuo galėjo būti peilis. E. A. pripažįsta, kad visus durtinius - pjautinius sužalojimus D. R. ir M. B. padarė peiliu, kurį laikė kišenėje, dėtuvėje, o po įvykio, siekdamas paslėpti peilį, jį perdavė F. G.. Sulaikius E. A. po įvykio, jo kišenėje buvo rasta ir paimta peilio dėtuvė (b. l. 170-173, 3 t.). 2012-11-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad F. G. 2012-03-17 nuplovė nuo E. A. jai perduoto peilio kraują, slėpė jį spintoje ir tą pačią dieną jį perdavė J. I., kuris peilį išmetė į upę, už ką jie nuteisti, o peilis nesurastas (2 t., b. l. 191–192). Specialisto išvadoje konstatuota, kad ant E. A. striukės ir batų rasta nukentėjusiojo M. B. kraujo, o ant kelnių ir batų rasta D. R. kraujo, ant Š. T. striukės ir batų rasta nukentėjusiojo M. B. kraujo, o tai rodo, kad įvykio vietoje kaltinamieji kontaktavo su D. R. ir nukentėjusiuoju M. B. (1 t., b. l. 46–56).

Antanaitis pripažįsta, kad smogė peiliu D. R. ir M. B., padarydamas D. R. mirtiną sužalojimą, o M. B. – sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau nurodo, kad jis tik gynėsi nuo jų užpuolimo ir pirmą kartą jis smogė peiliu, kai šokant su R. Š., su vienu iš nukentėjusiųjų jis susistumdė ir pajuto, kad yra jo sužalotas peiliu į koją, o antrajam peiliu smogė po to, kai pamatė, kad vienas iš nukentėjusiųjų puolė Š. T., papurkšdamas dujomis iš dujų balionėlio. Tačiau jo nurodytų aplinkybių nepatvirtina kiti bylos duomenys, o nurodytos aplinkybės dėl konflikto pradžios prieštarauja liudytojos R. Š. parodymams, kuri nurodė, kad konfliktas prasidėjo ne tada, kai ji šoko su E. A., o kai pašokusi su juo, sugrįžo prie visų, stovėjusiųjų vienoje vietoje. Tai, kad konfliktas prasidėjo stovint visiems vienas greta kito, kai Š. T. papurškė dujomis A. R. į veidą ir jie susistumdė, patvirtino ir nukentėjusieji bei liudytoja A. L.. Bylos duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusieji įvykio vietoje turėjo dujų balionėlį ir peilį: įvykio vietoje ir pas nukentėjusiuosius peilis ir dujų balionėlis nerastas (įvykio vietoje rastas tik Š. T. panaudotas dujų balionėlis), nukentėjusieji negalėjo peilio ar dujų balionėlio paslėpti, nes D. R. įvykio vietoje buvo mirtinai sužalotas, M. B. iš įvykio vietos išvežtas greitosios medicinos tarnybos automobiliu sunkiai sužalotas, A. R. į įvykio vietą grįžo atvykus policijos pareigūnams. E. A. nurodytą aplinkybę, kad konflikto metu nukentėjusieji papurškė dujomis Š. T., paneigė teisiamajame posėdyje ir kaltinamasis Š. T.. Esant tokioms aplinkybėms E. A. parodymai, kad jis panaudojo peilį prieš nukentėjusįjį, kuris jį galimai sužalojo peiliu į koją, o prieš antrąjį panaudojo peilį, siekdamas apginti Š. T., kai jam papurškė dujomis, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Specialistas, peržiūrėjęs teisme E. A. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašą, paneigė E. A. nurodytą M. B. sužalojimo būdą, t. y. kad jo nurodytu būdu – ginantis – mosuojant peiliu, M. B. negalėjo būti sužalotas į kaklą bei padaryti sužalojimai kairiame krūtinės šone, nes sužalojimas padarytas smaigaliu, dūrimo veiksmu, o ne mostais, kaip nurodo E. A..

Žemesnės instancijos teismas

Š. T. ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu skirtingai aiškino įvykio aplinkybes, keitė parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu Š. T. nurodė, kad jis nukentėjusiajam papurškė dujomis po to, kai prie jo ir E. A. priėjo du jaunuoliai ir jam vienas iš jų bandė suduoti, o kitas jaunuolis E. A. nieko nedarė (1 t., b. l.67), jis neigė spardęs sėdintį jaunuolį (1 t., b. l. 33, 73), vėlesnėse apklausose ir teisme jis nurodė, kad vienam iš nukentėjusiųjų jis papurškė dujomis į veidą po to, kai vienas iš nukentėjusiųjų jį pastūmė, trenkė į galvą, o antrasis nukentėjusysis spyrė į kojas, pripažino, kad įvykio pabaigoje įspyrė sėdinčiam jaunuoliui, kad abi liudytojos traukė jį nuo sėdinčio jaunuolio. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje nurodė, kad jį iš įvykio vietos vijosi nukentėjusysis, nurodė, kad galimai jis turėjo butelį (1 t., b. l. 73), vėlesnėse apklausose ir teisme nurodė, kad tai galėjo būti peilis, ir sprendžia iš to, kad vėliau rankoje pastebėjo sužalojimą peiliu. Nustatytos ir anksčiau aptartos aplinkybės paneigia, kad nukentėjusieji turėjo ir naudojo įvykio vietoje peilį, o jo nurodytą aplinkybę, kad jis, papurškęs dujomis, pabėgo iš įvykio vietos paneigia nukentėjusysis M. B., liudytojos R. Š. ir A. L., kurie parodė, kad viso įvykio metu abu kaltinamieji buvo kartu. Ant Š. T. striukės ir batų rasta nukentėjusiojo M. B. kraujo, o tai patvirtina M. B. ir liudytojų parodymus, kad įvykio metu jis buvo šalia nukentėjusiojo ir kontaktavo su jo drabužiais tada, kai šis jau buvo sužalotas.

Įvykio metu kaltinamieji (išskyrus pačių padarytus sužalojimus peiliu, kurie bus aptarti vėliau) nepatyrė jokių sužalojimų, nenustatyta, kad nukentėjusieji konflikto metu būtų panaudoję kokius nors įrankius, ar vartoję kitokį smurtą prieš kaltinamuosius. Įvertinus D. R. ir M. B. sužalojimų pobūdį, mastą ir tai, kad pjautiniai-durtiniai sužalojimai nukentėjusiųjų kūnuose ir jų drabužiuose padaryti priekiniame ir nugariniame paviršiuose, kaltinamieji smurtinių veiksmų nenutraukė ir tuomet, kai E. A. sužalotas A. R. gulėjo bejėgiškos būklės, nesipriešindamas, kaltinamųjų teiginiai apie būtinąją gintį ir jų veiksmų pavojingumo nesuvokimą neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Byloje esantys duomenys rodo, kad kaltinamieji puolė nukentėjusiuosius, demonstruodami niekinamą požiūrį į aplinkinius ir pažeisdami viešąją tvarką.

Remiantis nukentėjusiųjų bei tiesioginių nusikaltimo liudytojų parodymais nustatyta, kad abipusis kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų konfliktas buvo, tačiau jis tebuvo nereikšmingas pretekstas kaltinamųjų chuliganiškoms paskatoms reikštis ir formuotis. Šių asmenų pasikeitimas žodinėmis frazėmis, kad ir nemandagiomis ar abipusiai įžeidžiančiomis, bet iš esmės nereikšmingomis, pripažintini menkaverte dingstimi vartoti smurtą prieš nukentėjusiuosius. Kaltinamieji pirmieji pradėjo vartoti smurtą: Š. T. panaudojo dujas, papurkšdamas vienam iš nukentėjusiųjų – A. R., o šiam pabėgus, E. A. peiliu smūgiavo įvykio vietoje likusiems nukentėjusiesiems M. B., padarydamas sunkų kūno sužalojimą, o D. R. padarė kūno sužalojimus, nuo kurių jis mirė. Š. T., būdamas kartu su E. A., sudavė D. R. ir M. B. smūgius, kartu su E. A. laikė M. B. neleisdamas jam pasišalinti, spardė gulintį, mirtinai sužalotą A. R.. Iš A. R. drabužių apžiūros matyti, kad jo drabužiuose užfiksuoti 8 kiauryminiai durtiniai - pjautiniai drabužių ir 4 viršutinio audeklo bei pašiltinimo sluoksnio pažeidimai, kiauryminiai durtiniai-pjautiniai padaryti mažiausiai vienuolika smūgių duriamuoju - pjaunamuoju įrankiu – peiliu, o M. B. drabužiuose yra dešimt kiauryminių ir 4 viršutinio audeklo ir pašiltinimo sluoksnio durtiniai - pjautiniai pažeidimai, kiauryminiai durtiniai - pjautiniai drabužių pažeidimai padaryti mažiausiai septyniais smūgiais duriamuoju - pjaunamuoju įrankiu, tikėtina peiliu. Šie drabužių pažeidimai padaryti kaltinamiesiems tiek iš priekio, tiek nugaros pusėje.

Byloje esantys duomenys nepatvirtina buvus būtinumui gintis nuo nukentėjusiųjų. E. A. parodymai, kad vienas iš įvykio vietoje buvusių nukentėjusiųjų sudavė smūgį peiliu į koją ir papurškė dujomis Š. T., neatitinka realios situacijos. E. A. ir Š. T. turėjo visas galimybes pasišalinti iš įvykio vietos, bet nepasišalino, vartojo smurtą prieš beginklius ir būtent nukentėjusieji gynėsi nuo kaltinamųjų veiksmų.

Teismo medicinos specialistas, po įvykio, apžiūrėjęs E. A. ir Š. T. nustatė, kad E. A. nustatyta kairio klubo srities durta-pjauta žaizda 3 x 0,6 cm su odos, poodžio, raumenų pakenkimu, o Š. T. dešinio dilbio viduriniame trečdalyje nustatyta kiauryminė durtinė 2,5 x 2 cm ir 2,5 x 1,5 cm žaizda su odos paodžio, raumens pakenkimu (3 t., b. l. 89, 4 t., b. l. 93). Abu kaltinamieji teigia, kad durtinės-pjautinės žaizdos jiems buvo padarytos įvykio metu, tačiau jų parodymų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Nukentėjusieji neigė panaudoję įvykio vietoje peilį ir šiuos jų parodymus patvirtina anksčiau aptartos aplinkybės. Bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji po įvykio atėjo į F. G. butą, kur ir buvo sulaikyti. Nors išeidami iš įvykio vietos kaltinamieji nežinojo apie nukentėjusiųjų sužalojimų mastą, tačiau liudytojos A. L. ir kaltinamojo Š. T. parodymais nustatyta, kad greitai po įvykio A. L. telefonu paskambino Š. T. ir pranešė, kad jie užmušė žmogų. Abu kaltinamieji policijos pareigūnų buvo sulaikyti 2012-03-17: E. A. – 6.10 val., Š. T. – 6.25 val., t. y. praėjus maždaug pusantros valandos po įvykio, todėl kaltinamieji turėjo galimybę pasiruošti gynybai, suderindami tarpusavio parodymus – jie gynėsi nuo nukentėjusiųjų užpuolimo ir tuo tikslu savo kūnuose galėjo padaryti durtinius-pjautinius sužalojimus, kad galėtų pagrįsti gynybos nuo nukentėjusiųjų užpuolimo versiją. Šiuos jų parodymus paneigia nustatytos ir aptartos bylos aplinkybės – nukentėjusieji įvykio vietoje neturėjo peilio ir kaltinamieji negalėjo būti sužaloti įvykio vietoje peiliu.

Nustatyta, kad D. R. mirė nuo jam padarytų sužalojimų peiliu, o M. B. dėl peiliu padarytų sužalojimų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Visus sužalojimus peiliu padarė E. A., o Š. T. sudavė smūgius rankomis D. R. ir nukentėjusiajam M. B. bei spardė gulintį sužalotą D. R.. Nors Š. T. vartojo smurtą tuo pačiu metu vartojant smurtą E. A., kuris panaudojo peilį, mirtinai sužalodamas D. R. ir sunkiai sutrikdydamas M. B. sveikatą, tačiau byloje nėra nenuginčijamų duomenų apie tai, Š. T. žinojo, suvokė ir pritarė E. A. vartojamo smurto mastui, t. y. kad jis nukentėjusiųjų žalojimui naudoja peilį, nes E. A. peilį išsitraukė ir panaudojo staiga, po to, kai Š. T. papurškė nukentėjusiajam A. R. dujomis, E. A. nusikalstami veiksmai buvo daromi naktį, mažai apšviestoje vietoje, truko trumpą laiką. Tai, kad E. A. naudoja peilį, pradžioje nesuprato įvykio vietoje ir nukentėjusysis M. B., to nepastebėjo ir liudytojos A. L. ir R. Š.. Liudytoja F. G. patvirtino, kad po įvykio einant su kaltinamaisiais, Š. T. apgailestavo, kad labai sumušė nukentėjusiuosius, o E. A. sakė jam nesijaudinti, nes jis tik 5 kartus įdūrė ne į svarbias vietas ir nieko neatsitiks, todėl nepaneigta, kad Š. T. apie tai, kad E. A. panaudojo peilį įvykio metu sužinojo tik po įvykio, eidamas su E. A. į F. G. namus. Esant tokioms aplinkybėms Š. T. veika nėra susijusi priežastiniu ryšiu su D. R. gyvybės atėmimu bei M. B. sunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl Š. T. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktą ir 135 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktą išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl E. A. nusikalstamų veiksmų – suduotų smūgių peiliu ir dėl to atsiradusių padarinių – M. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo ir D. R. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys. E. A. šiuos nusikalstamus veiksmus padarė viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, matant ir stebint pašaliniams asmenims, iš chuliganiškų paskatų, t. y. nesant jokių asmeninio pobūdžio motyvų, dėl menkavertės dingsties smūgiavo peiliu D. R. ir M. B., nors jie jokios grėsmės nekėlė, siekdamas pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, taip sutrikdydamas viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, nes įvykį matė liudytojos R. Š. ir A. L., kurios dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė šoką, į įvykio vietą buvo iškviestos spec. tarnybos – greitoji medicinos pagalba bei policijos pareigūnai. E. A. iki tol nepažinojo nukentėjusiųjų, jų nesiejo asmeniniai ir dalykiniai santykiai, jo veika kvalifikuotina kaip tyčinis nužudymas ir sunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų ir atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Padarytos veikos objektyvieji požymiai leidžia daryti išvadą apie kaltinamojo E. A. tyčią nužudyti D. R. ir sunkiai sutrikdyti M. B. sveikatą: smogdamas peiliu į gyvybiškai svarbias vietas – D. R. – krūtinę, o M. B. – kaklą, pilvą, suprato, kad kelia pavojų jų gyvybei ir sveikatai, numatė, kad gali nužudyti ar sunkiai juos sužaloti ir nors nenorėjo sukelti nukentėjusiojo D. R. mirties, o M. B. padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau sąmoningai leido kilti tokiems padariniams, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Išteisinus Š. T. iš kaltinimo nusikaltimais, numatytais BK 129 straipsnio 2 dalies 6,8 punktuose ir 135 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktuose, iš kaltinimo E. A. šalintina dalis, kad jis šiuos nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe su Š. T.. Byloje nėra duomenų, kad E. A. smogė peiliu į galvą M. B., nes teismo medicinos specialisto nustatytas M. B. sužalojimas galvos srityje – žaizda kairėje ausyje nepriskirta durtiniams – pjautiniams sužalojimams (1 t., b. l. 185), todėl iš kaltinimo E. A. šalintina dalis, kad jis peiliu smogė M. B. į galvą. Prokurorė kaltinime nurodė, kad E. A. smogė D. R. ir M. B. peiliu ne mažiau kaip po 16 kartų. Specialistas nustatė, kad D. R. ir M. B. drabužiuose yra užfiksuota daugiau durtinių-pjautinių sužalojimų, negu jų nustatė teismo medicinos ekspertas jų kūnuose, tačiau byloje tikslių duomenų apie smogtus smūgius (kuriais nepadaryti kūno sužalojimai) nenustatyta. Teismo medicinos specialistas nustatė, kad D. R. lavone nustatytos durtinės-pjautinės žaizdos padarytos 12 trauminių poveikių, o M. B. – 9 trauminiais poveikiais, todėl iš kaltinimo šalintina dalis, kad E. A. peiliu smogė D. R. ir M. B. po 16 kartų, nurodant kad smogiant peiliu D. R. lavone nustatytos durtinės-pjautinės žaizdos padarytos 12 trauminių poveikių, o M. B. – 9 trauminiais poveikiais. Tai nekeičia esminių faktinių aplinkybių ir nepažeidžia kaltinamųjų teisės į gynybą.

Teismų praktikoje fizinio smurto pavartojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013). Įvertinęs kaltinamųjų veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis E. A. peiliu, viešoje vietoje mirtinai sužalodamas D. R., o M. B. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą bei spardydamas mirtinai sužalotą D. R., o Š. T., dėl menkavertės dingsties, t. y. iš chuliganiškų paskatų papurškė dujomis nukentėjusiajam A. R. į veidą, sudavė D. R. ir nukentėjusiajam M. B. smūgius rankomis, vartojant smurtą laikė nukentėjusįjį M. B., kartu su E. A. neleisdamas pasišalinti, spardė gulintį mirtinai sužeistą D. R., taip sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką ir siekė tokių padarinių, taigi veikė tiesiogine tyčia, ir ši E. A. ir Š. T. veika atitinka BK 284 str. 1 d.

E. A. buvo kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, t.y., kad D. R. nužudė, o M. B. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą itin žiauriai. Nužudymas, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis įstatymo požymis, kuris nustatomas, įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją. Bylos duomenimis, E. A. D. R. peiliu padarė durtinius - pjautinius sužalojimus krūtinės ląstoje, pilvo sienoje, juosmens srityje, dešinėje plaštakoje, juosmens nugariniame paviršiuje, kairiame sėdmenyje, kairėje šlaunyje, visus sužalojimus padarė 12 trauminių poveikių įtakoje, iš jų vieną mirtiną sužalojimą - krūtinės ląstoje su širdies pažeidimu, o M. B. peiliu padarė pjautinius - durtinius sužalojimus kakle, pilvo sienos kairiame šone, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairiame juosmenyje, visus sužalojimus padarė 9 trauminių poveikių pasekoje, iš jų dėl vienos durtinės – pjautinės žaizdos pilvo sienos kairiame šone buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad daro nužudymą itin žiauriai. Atsižvelgdamas į suduotų smūgių skaičių, padarytų kūno sužalojimų pobūdį, smurto intensyvumą, nusikaltimui panaudotus įrankius ir tai, kad sužalojimai buvo padaryti spontaniškai, per labai trumpą laiką, pripažintina, kad E. A. neturėjo specialaus tikslo ir nesiekė D. R. nužudyti, o M. B. sunkai sužaloti itin žiauriai, t.y. nustatytos aplinkybės kuriomis buvo nužudytas D. R., o M. B. sunkiai sutrikdyta sveikata, neperžengia paprasto ( nekvalifikuoto) nužudymo bei sunkaus sveikatos sutrikdymo ribų, todėl kvalifikuojanti aplinkybė „itin žiauriai“ iš jo kaltinimų šalintina.

Nukentėjusioji L. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 16 760 Lt turtinės ir 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro sūnaus D. R. 6320 Lt laidojimo išlaidos ir 10 440 Lt už paminklo ir tvorelės pastatymą ant jo kapo. D. R. laidojimo išlaidas nukentėjusioji pagrindė rašytiniais įrodymais – laidojimo paslaugų bendrovės ,,Ramybės takas“ čekiais, sąskaitomis faktūromis, kitais rašytiniais dokumentais (1 t., 127–145). Ši turtinė žala reali, kilo dėl jos sūnaus D. R. nužudymo, dėl kurio kaltas E. A., todėl turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš šio kaltinamojo.

Nukentėjusysis M. B. prašo priteisti 4765,75 Lt turtinės ir 150 000 Lt neturtinės žalos. Iš M. B. drabužių apžiūros protokolo matyti, kad jo drabužiai – striukė, džemperis, sportinės kelnės, marškinėliai, kuriuos dėvėjo įvykio metu, yra sugadinti kiauryminiais ir paviršiniais sužalojimais, sportiniai bateliai, aptaškyti krauju, todėl tolimesniam dėvėjimui netinkami. Nukentėjusiojo nurodytų drabužių vertė – striukė (200 Lt), džemperis (150 Lt), sportinės kelnės (200 Lt), marškinėliai (50 Lt), sportiniai bateliai (400 Lt) yra reali. M. B. pateikė jam išrašytų vaistų receptus ir vaistinių, kuriose pirko vaistus, čekius, reabilitacijos centre jis įsigijo spec. pagalvę „BEMER3000“ ir dėl to turėjo 456,77 Lt išlaidų (5 t., b. l. 68–73). Iš VSDFV Panevėžio skyriaus išduotos pažymos matyti, kad M. B. buvo nedarbingas nuo 2012-03-19 iki 2012-10-01 (5 t., b. l. 66–67). Įvykio metu M. B. dirbo dviejose darbovietėse: UAB „Dominari“ ir „Taurakalnis“, dėl sunkiai sutrikdytos sveikatos jis gavo ligos pašalpą, kuri buvo mažesnė nei gautas atlyginimas darbovietėse ir dėl to neteko 3308,98 Lt pajamų. Visos nukentėjusiojo turėtos išlaidos yra realios, susijusios su jo sunkiu sveikatos sutrikdymu, kurį padarė kaltinamasis E. A., todėl priteistinos iš šio kaltinamojo.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais šiuo atveju neįmanoma, todėl teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiųjų neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Nukentėjusioji L. R. neteko jauno sūnaus, su kuriuo ji buvo emociškai susijusi, su juo siejo bendras gražias gyvenimo viltis ir dėl to patyrė neigiamus, ypač didelius emocinius pergyvenimus, nepatogumus. Dėl E. A. padaryto nusikaltimo nukentėjusiajam M. B. buvo padaryta pjautinė žaizda pilvo sienos kairiame šone su 12-o šonkaulio, pašonkaulinės arterijos ir blužnies pažeidimu, durtinė-pjautinė žaizda kakle, kairiame žaste, kairiame dilbyje, dėl Š. T. pavartoto smurto nustatyta poodinė kraujosruva kairiame žaste, žaizda kairėje ausyje. Nukentėjusysis po sužalojimo kentė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tapo neįgalus, jo darbingumas sudaro tik 55 procentus, jis negali kelti krovinių, todėl negalėjo grįžti į ankstesnį darbą, jis iki šiol vartoja vaistus nuo skausmo, padaryti sveikatos sutrikdymo padariniai turės įtakos jo ateičiai.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką, yra nurodęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų, todėl nustatant žalos dydį šioje situacijoje teismas vadovaujasi bendraisiais teisės sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis E. A. turto neturi, iš jo priteistina gana didelė suma turtinės žalos atlyginimui, dirbdamas bausmės atlikimo vietoje jis galėtų atlyginti tik nedidelę dalį prašomos priteisti sumos, todėl priteisus visą nukentėjusiųjų prašomą neturtinę žalą, jis neturėtų realių galimybių ją atlyginti ir toks sprendimas nepateisintų nukentėjusiosios lūkesčių. Įvertinus paminėtas aplinkybes, L. R. priteistinos neturinės žalos dydis mažintinas iki 150 000 Lt, o M. B. iki 80 000 Lt. Visa neturtinė žala L. R. priteistina iš E. A., o įvertinus tai, kad smurtą prieš M. B. naudojo abu kaltinamieji, neturtinė žala M. B. priteistina iš abiejų kaltinamųjų. Atsižvelgiant į tai, kad E. A. veiksmais jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o Š. T. padarė nežymius sužalojimus, didesnė dalis neturtinės žalos priteistina iš E. A..

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusieji L. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atstovavo advokatas, kuris pateikė kvitus dėl 2700 Lt įmokos advokatui už atstovavimą (b.l.1431 t., 56, 196 5 t), nukentėjusįjį M. B. teisme atstovavęs advokatas pateikė kvitus dėl 2000 Lt įmokos advokatui už atstovavimą (b.l.55,197, 5 t.) ir prašė šias sumas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamųjų. Atsižvelgus į bylos apimtį, atstovo atlikto darbo sąnaudas ( surašyti pareiškimai dėl civilinio ieškinio), atstovaudamas nukentėjusiuosius dalyvavo 8 teismo posėdžiuose, nuteistųjų turtinę padėtį, šios išlaidos nėra per didelės, todėl išieškotinos iš kaltinamųjų, proporcingai nuo jų padarytų nusikalstamų veikų apimties ir pobūdžio.

Asmenys, kurių tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, išleistas nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (CK 6.263 str.). Nustatyta, kad M. B. dėl 2012-03-17 padaryto sveikatos sutrikdymo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir už jam suteiktas paslaugas buvo apmokėta 4106,40 Lt iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl tenkinamas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys, priteistinos iš kaltinamojo E. A. gydymosi išlaidos, kurias turėjo Valstybinė ligonių kasą gydant M. B. (CK 6.279 str., Sveikatos draudimo įstatymo 27 str.).

Skirdama bausmę E. A. ir Š. T. teisėjų kolegija vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į BK 61 str. numatytas bausmių skyrimo nuostatas.

E. A. padarė tris tyčinius nusikaltimus: du labai sunkius, smurtinius, numatytus BK 129 str. 2 d. 8 p. ir 135 str. 2 d. 8 p., nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, numatytą BK 284 str. 1 d. Kaltinamojo E. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas jo apsvaigimas nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.), tai patvirtina alkotesterio parodymai (nustatytas 1,08 promilės apsvaigimo nuo alkoholio, 3 t., b. l. 31), o jo smurtinių veiksmų pobūdis – mirtinas D. R. sužalojimas ir sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam M. B. dėl menkavertės dingsties – rodo, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., padarė veikdamas bendrininkų grupe. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: jis praeityje teistas už kitokio pobūdžio nusikaltimą, teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu, nusikalstamos veikos metu dirbo, charakterizuojamas gerai (4 t., b. l. 135, 138), nebaustas, padarė tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių du labai sunkūs už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, padarytos žalos neatlygino. Nenustatyta aplinkybių, kurioms esant galima būtų mažinti įstatymu numatytą bausmę arba skirti švelnesnę bausmę, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Š. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 1,18 promilės apsvaigimas), nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, padarytos žalos neatlygino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, praeityje neteistas, nebaustas, nusikalstamos veikos metu dirbo, charakterizuojamas gerai (3 t., b. l. 161, 168), padarė vieną nesunkų nusikaltimą, todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, jam skirtina arešto bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 297 str., 301 str., 303 str. 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.,

nusprendžia:

Pripažinti E. A. kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 str. 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų, pagal BK 135 str. 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteisti areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. d. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 135 str. 2 dalies 8 punktą subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 16 (šešiolikai metų). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu, paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 16 (šešiolikai) metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. sausio 23 d. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2013-03-17 iki 2014-01-23. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą E. A. palikti nepakeistą.

P. Š. T. kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį areštu 60 parų. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime – suėmime nuo 2013-03-17 iki 2012-05-17 ir laikyti jį atlikusiu bausmę. Kardomąsias priemones Š. T. rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento - asmens tapatybės kortelės paėmimą, registraciją policijoje panaikinti, asmens tapatybės kortelę gražinant Š. T..

Š. T. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktus ir BK 135 straipsnio 2 dalies 6,8 punktus išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Priteisti iš Edvino A. L. R. 16 760 Lt turtinės žalos, 150 000 Lt neturtinės žalos, ir 2200 Lt atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš Edvino A. M. B. 4765,75 Lt turtinės žalos, 78 000 Lt neturtinės žalos ir 1800 Lt atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš Š. T. M. B. 2000 Lt neturtinės žalos ir 200 Lt atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš Š. T. L. R. 500 Lt atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš Edvino A. V. ligonių kasai 4106,40 Lt.

Daiktinius įrodymus – du 2 litrų tapos plastikinius butelius su etiketėmis „Coca cola“, du 0,5 l tapos stiklinius butelius su etiketėmis „Švyturys baltas kvietinis alus“, du plastikinius vienkartinius puodelius ir du popierinius vienkartinius puodelius, supakuotus į pakuotes Nr. 0000664, 0000665, 0000666 , šių pakuočių baltai raudonos ir baltai žalios spalvos plastikinius šiaudelius su puodelių dangteliais, tuščią cigarečių „LM“ pakelį, 3 daktiloskopines plokšteles nuo 2 litrų talpos plastikinių butelių su užrašais „Coca cola“, supakuotus į voką, 3 avalynės pėdsakų fragmentus, nukopijuotus ant gipso išliejų, D. R. kaktos plaukus (1 t., b. l. 109), D. R., M. B. drabužius ir batus, dujų balionėlį, paimtą įvykio vietoje, sunaikinti kaip menkaverčius.

Š. T. striukę, megztinį, kelnes ir avalynę gražinti Š. T..

Iš E. A. paimtus striukę, kelnes ir avalynę, peilio dėtuvę, dujų balionėlį, žiebtuvėlį „Lighter“ grąžinti E. A..

Iš Š. T. išimtus 55,20 Lt, kurie perduoti į Panevėžio AVPK Finansų skyrių pagal 2012-09-28 kvitą AAB Nr. 001626, vykdymo procese perduoti šiuo nuosprendžiu priteistam civiliniam ieškiniui padengti (3 t., b. l. 111, 112).

Iš E. A. paimtus 40,68 Lt, kurie perduoti į Panevėžio AVPK Finansų skyrių pagal 2013-02-12 kvitą AAB Nr. 001655 (3 t., b. l. 185), ir auksinį žiedą, kuris perduotas į Panevėžio AVPK Finansų skyrių pagal 2013-02-12 kvitą BBB Nr. 054007 (3 t., b. l. 182, 179), vykdymo procese perduoti šiuo nuosprendžiu priteistam civiliniam ieškiniui padengti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam E. A. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą šiame teisme.

Teisėjai Bronė VidzėnienėPetras Valdas MeidusEvaldas Vanagas