- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-18
- Bylos Nr.
- e2-15703-964/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02086-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Atsakovas
- UAB „Statmonta“
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
dalyvaujant ieškovės likviduojamos MB „Gelu“ atstovams nemokumo administratoriui M. R. ir advokatui T. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto MB „Gelu“ ieškinį atsakovei UAB „Statmonta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė (toliau ir - mažoji bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) tarpusavio skolų derinimo-užskaitymo aktą, priteisti iš atsakovės UAB „Statmonta“ (toliau taip pat - bendrovė) 3000 Eur skolą, 73,40 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2023-11-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-365-940/2023 iškėlė jai bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė M. R.. Tikrindamas mažosios bendrijos sudarytus sandorius ir išrašytas sąskaitas faktūras administratorius nustatė, jog (duomenys neskelbtini) ieškovė išrašė sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei už 3000 Eur buvo parduotas (duomenys neskelbtini). Sutikrinus šiuos duomenis su kelių transporto priemonių registravimo sistemoje (eKETRIS) esančia informacija buvo nustatyta, jog mažoji bendrija atsakovei pardavė turėtą (duomenys neskelbtini) C. B.. Atsižvelgiant į tai, jog nei tarp administratoriui perduotų mažosios bendrijos dokumentų, nei banko sąskaitoje nebuvo jokių duomenų apie tai, kokiu būdu atsakovė su mažąja bendrija atsiskaitė už parduotą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl to buvo užklausta UAB „Statmonta“. (duomenys neskelbtini) atsakovė pateikė mažajai bendrijai atsakymą, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) iš MB „Gelu“ vadovo sulaukė pasiūlymo atsakovės (duomenys neskelbtini) parduoti atsakovei ir taip sumažinti esamą įsiskolinimą, kuris tą dieną sudarė 3660,25 Eur. Atsakovė nurodė, kad pirkdama (duomenys neskelbtini) neįtarė, jog MB „Gelu“ yra bloga finansinė padėtis, todėl sutiko. Kartu su atsakymu atsakovė pateikė be kitų dokumentų ir (duomenys neskelbtini) tarpusavio skolų derinimo-užskaitymo aktą, pagal kurį atsakovės mokėtina 3000 Eur piniginių lėšų suma buvo įskaityta į MB „Gelu“ atsakovei mokėtiną 3660,25 Eur dydžio piniginių lėšų sumą. 2025-03-06 administratorius pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, jog MB „Gelu“, atstovaujama administratoriaus, šalių atliktą dvišalį priešpriešinių vienarūšių prievolių užskaitymą laiko neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento bei paprašė nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini), atsiskaityti su mažąja bendrija, pervedant 3000 Eur dydžio piniginių lėšų sumą į jos sąskaitą, tačiau atsakovė nesutiko.
3. Ieškovės vertinimu dvišalis įskaitymo sandoris pripažintinas negaliojančiu, nes jo sudarymo dieną ((duomenys neskelbtini)) mažoji bendrija buvo skolinga 24-iems savo kreditoriams, kurių reikalavimai (visa apimtimi ar iš dalies) susidarė prieš ginčijamą įskaitymą. Ginčijamo įskaitymo metu MB „Gelu“ grėsė bankroto iškėlimas. Sudarytas įskaitymo sandoris sumažino MB “Gelu“ turto apimtį (gautinoje 3000 Eur sumoje). Nei įstatymai, nei jokie kiti teisės aktai ar kiti imperatyvai nenumatė pareigos šalims sudaryti ginčijamą sandorį, nėra jokių objektyvių duomenų apie ginčijamų sandorių sudarymo privalomumo pagrindimą. Atsakovė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nesąžininga, nes žinodama prastą mažosios bendrijos finansinę padėtį, suprasdama, kad bendrija turi ženklius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, vis vien atliko įskaitymą, siekdama kuo didesnio savo reikalavimo patenkinimo. Šis sandoris buvo naudingas tik atsakovei ir žalingas tiek ieškovei, tiek jos kreditoriams. MB „Gelu“ vadovas administratoriui ginčijamo tarpusavio skolų derinimo-užskaitymo akto neperdavė, apie šį sandorį administratoriui tapo žinoma jį gavus iš atsakovės (duomenys neskelbtini). Terminas actio Pauliana ieškiniui pateikti sueina (duomenys neskelbtini). Ieškinys pateiktas (duomenys neskelbtini). Todėl vienerių metų actio Pauliana ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Statmonta“ atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė prieš sandorio sudarymą nežinojo apie sunkią ieškovės finansinę padėtį, galėjusią turėti įtakos jos bankrotui, juo labiau, kad ieškovės atstovas pats į bylą pateikė kredito įstaigos Finbee verslui (duomenys neskelbtini) sudarytą kredito sutartį, o kredito įstaigos tikrai išsamiai ir atsakingai patikrina kredito gavėją dėl jo mokumo. (duomenys neskelbtini) MB „Gelu“ (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę UAB „Statmonta“ dėl (duomenys neskelbtini) atvežimo į remonto vietą ir remonto po eismo įvykio. Už atliktus darbus buvo pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) - 121 eurų sumai už automobilio transportavimą ir (duomenys neskelbtini) - 3012,90 eurų sumai už (duomenys neskelbtini) ir atliktus remonto darbus. (duomenys neskelbtini) MB „Gelu“ (duomenys neskelbtini) įkalbėjo atsakovės vadovą (duomenys neskelbtini) sudaryti (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sumažinant esamą įsiskolinimą už remonto darbus. Jis pats ją atsivežė ir sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini). Jos pagrindu buvo išrašyta sąskaita – faktūra. 2023-08-25 buvo gautas pranešimas ir dokumentai iš MB „Gelu“ apie inicijuojamą bankroto procesą ne teismo tvarka (el.b.t.1, l. 251-252). Atsakovės vadovui (duomenys neskelbtini) susisiekus telefonu su MB „Gelu“ (duomenys neskelbtini) ir pasiteiravus, kas vyksta, (duomenys neskelbtini) buvo patikintas, kad tai laikini nesklandumai ir galutinio sprendimo dar nepriėmė kaip elgsis toliau, galimai nutrauks bankroto procesą, jei pavyks sutarti su VMI ir Sodra. (duomenys neskelbtini) MB „Gelu“ (duomenys neskelbtini) atsiuntė tarpusavio skolų derinimo-užskaitymo aktą, o atsakovė jį pasirašė. UAB „Statmonta“ neturėjo galimybės sekti bankroto bylos eigos, nes procesas ne teismo tvarka. Pažymėjo, kad, neaišku, kada nemokumo administratoriui buvo perduoti LMB „Gelu“ finansiniai dokumentai, todėl ieškinio senaties terminas galimai praleistas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovės likviduojamos MB „Gelu“ atstovas nemokumo administratorius M. R. ieškinį palaikė. Dėl pokalbio su liudytoju ir poveikio jam paaiškino, kad po 2025-06-16 teismo posėdžio jam skambino P. J., sakė, kad neprisimena apie dokumentų nemokumo administratoriui perdavimą, todėl pasiūlė P. J. tai ir pasakyti teisme.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės likviduojamos MB „Gelu“ atstovas advokatas T. U. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) MB „Gelu“ buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, nes (duomenys neskelbtini) ėmėsi inicijuoti įmonės nemokumo procesą. Įmonė buvo nemoki jau (duomenys neskelbtini). Įsipareigojimai viršijo turtą. Jo nebūtų užtekę atsiskaityti su kreditoriais ir dar būtų likę skolų daugiau nei 65 000 Eur. Net ir be skolos Sodrai (duomenų apie skolą VMI tuo metu nebuvo) kitos skolos gerokai viršijo turtą. Atsakovė, gavusi šiuos duomenis, balsavo už bankroto bylos iškėlimą. Vadinasi, ji, žinodama apie ieškovės finansinę būklę ir sudariusi ginčo sandorį, buvo nesąžininga. Aplinkybė, kad ieškovei dar (duomenys neskelbtini) buvo suteikta paskola, o po kelių mėnesių inicijuojamas nemokumo procesas, įrodo ne jos gerą finansinę padėtį, o priešingai, kad įmonės neišgelbėjo ir paskola. Abi ginčijamo sandorio šalys – verslo subjektai. Atsakovė, atlikdama įskaitymą ir neatlikdama mokėjimo, siekė prioritetu prieš kitus kreditorius gauti atsiskaitymą už skolą. Turto vertės nustatymo ataskaita šiuo atveju nereikšminga. Nemokumo administratoriui (duomenys neskelbtini) perdavė tik tuos dokumentus, kurie nurodyti perdavimo akte, kiekvieną punktą tikrinant ir išbraukiant tai, ko negavo. Įskaitymo aktas gautas tik iš atsakovės. Tuo metu, kad ji teikė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo, buvo pridėta tik PVM sąskaita – faktūra. Suderinimo aktas pridėtas nebuvo. Jei atsakovė mano kitaip, turėjo galimybę susipažinti su nemokumo administratoriui pateiktais dokumentais ir teikti įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Statmonta“ atstovas teisininkas A. B. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad, jo manymu, suderinimo aktas turėjo būti pateiktas nemokumo administratoriui su kitais dokumentais (tai būtų normalu). Iki (duomenys neskelbtini) ieškovės nemokumo administratorius apie šį aktą jau žinojo. Suderinimo aktą sudarė MB „Gelu“ (duomenys neskelbtini), todėl jį tikrai turėjo perduoti. (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą apie ketinimą inicijuoti MB „Gelu“ bankroto bylą. Tuomet abiejų įmonių (duomenys neskelbtini) (ieškovės ir atsakovės) susiskambino ir aiškinosi situaciją. MB „Gelu“ (duomenys neskelbtini) teigė, kad susidūrė su sunkumais. Po to (duomenys neskelbtini) gavo skolų suderinimo aktą. Atsakovės (duomenys neskelbtini) jį pasirašė ir išsiuntė atgal. Dėl kitų kreditorių nesiaiškino, nes kaina buvo suderinta dar (duomenys neskelbtini) mėnesį. Nemokumo administratorius grasino liudytojui, sakė, kaip liudyti teisme. Vien dėl to ieškinys atmestinas.
8. (duomenys neskelbtini) parodė, kad MB Gelu vadovavo apie (duomenys neskelbtini), iki jai buvo iškelta bankroto byla. Neprisimena, ar perdavė nemokumo administratoriui tarpusavio skolų suderinimo aktą. Prisijungimo prie MB „Gelu“ elektroninio pašto, jei gerai prisimena, neperdavė. Bankroto bylos iškėlimo metu elektroninis paštas nebeveikė, nes nebuvo atliktas mokėjimas. Po praeito posėdžio skambino atsakovės vadovui, klausė, kas yra žinoma. Kalbėjo ir su MB „Gelu“ nemokumo administratoriumi, tačiau pastarasis nurodymo kaip liudyti nedavė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) MB „Gelu“ pardavė atsakovei UAB „Statmonta“ (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, el. b. t. 1, l. 23). Tą pačią dieną MB „Gelu“ išrašė atsakovei sąskaitą – faktūrą 3 000 Eur sumai (el.b.t.1, l.16). Iš (duomenys neskelbtini) tarpusavio skolų derinimo – užskaitymo akto matyti, kad UAB „Statmonta“ mokėtina 3 000 Eur suma įskaityta į MB „Gelu“ atsakovei mokėtiną sumą (el.b.t.1, l.22). Panevėžio apygardos teismo 2023-11-30 nutartimi MB „Gelu“ iškelta nemokumo byla, jos nemokumo administratoriumi paskirtas M. R. (el.b.t.1, l. 12-15).
10. Ieškovė actio Pauliana pagrindu ginčija aukščiau nurodytą skolų derinimo – užskaitymo aktą, teigdama, kad juo buvo suteiktas prioritetas atsakovei kitų kreditorių atžvilgiu.
11. Įstatymas suteikia nemokumo administratoriui teisę ir pareigą ginti bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių teises ir tesėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą jis gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Taip atvejais, kai ieškinį actio Pauliana pagrindu pareiškia bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, nemokumo administratorius, yra pripažįstama, kad tokiu ieškiniu siekiama apginti ne tik kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios bendrovės, kuri yra ginčijamo sandorio šalis, teises.
12. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
Žemesnės instancijos teismas
13. Iš Panevėžio apygardos teismo 2024-02-29 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-136-940/2024, matyti, kad 2024-02-29 buvo patvirtinti 29-i MB „Gelu“ kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma - 142 582,63 Eur (el.b.t. 1, l. 29-31). Iš nemokumo administratoriaus sudarytos kreditorinių reikalavimų lentelės ir kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų matyti, kad ginčijamo įskaitymo atlikimo dieną, t.y. (duomenys neskelbtini), MB „Gelu“ buvo skolinga 24-iems kreditoriams ir pradelsto įsiskolinimo suma viršijo 130 000 Eur (el.b.t.1, l. 32-245). Taigi ginčijamo įskaitymo atlikimo dieną didžioji dalis bendrijos kreditorių jau turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę, o bendra kreditorinių reikalavimų suma žymiai viršijo ginčijamu sandoriu užskaitytą atsakovės skolą (3000 Eur). To bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir atsakovė. Taigi pirmoji actio Pauliana sąlyga dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės nustatyta.
14. CK 6.66 str. 1 d. numato, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pagal kasacinio teismo praktiką kreditorių teisių pažeidimas siejamas su prievolių jiems nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-167/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje išaiškino, kad įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą.
15. Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-423/2007). Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau.
Žemesnės instancijos teismas
16. Nagrinėjamu atveju jau (duomenys neskelbtini) pačios MB „Gelu“ (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriuo pripažino MB „Gelu“ nemokia (el.b.t.1, l. 250) bei apie tai, kad MB „Gelu“ negali vykdyti turtinių prievolių, pranešė atsakovei (el.b.t.1, l. 251). Tai, kad dar iki ginčijamo tarpusavio skolų užskaitymo akto sudarymo MB „Gelu“ buvo susidūrusi ne su laikinais, o esminiais sunkumais ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, patvirtina ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartyje nustatytos aplinkybės. Teismas konstatavo, kad iš (duomenys neskelbtini) balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos ((duomenys neskelbtini) laikotarpio finansinė atskaitomybė) duomenų nustatyta, kad MB „Gelu“ turto turėjo už 73 937 Eur, iš kurio ilgalaikis materialus turtas sudarė 16 855 Eur, trumpalaikis turtas sudarė 57 082 Eur, iš jų 44 789 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 10 666 Eur atsargos bei 1627 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai, o atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudarė 139 044 Eur, iš jų 113 523 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai ir 25 521 Eur po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai. Atsakovės (duomenys neskelbtini) pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) MB „Gelu“ veikė nuostolingai ir patyrė 111 318 Eur nuostolių. Iš ieškovo pateikto MB „Gelu“ kreditorių sąrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) bendra įmonės skola kreditoriams sudarė 139 860,57 Eur (el.b.t.1, l. 12-15).
17. Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną MB „Gelu“ neturėjo pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, todėl šalims sudarius ginčijamą tarpusavio skolų derinimo – užskaitymo aktą, buvo pažeistos kitų bendrijos kreditorių teisės ir teisės ir teisėti interesai, nes vienam kreditoriui – atsakovei - buvo suteiktas pranašumas, t.y. prioritetas prieš kitus kreditorius gauti reikalavimo patenkinimą. Toks sandoris galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, jei jį ieškovė atlikti privalėtų.
18. Sprendžiant dėl prievolės atlikti ginčijamus mokėjimus, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką prievolė sudaryti sandorį suprantama kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl faktinių aplinkybių, kuriomis esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-313-403/2018). Tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos bendrovei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-130/2013 ir kt.).
19. Kaip jau nurodyta aukščiau, ieškovė (duomenys neskelbtini) buvo skolinga daugeliui kreditorių. Nei įstatymai, nei sutartis nenumatė pareigos šalims sudaryti įskaitymo sandorį. Juo nebuvo siekiama naudos MB „Gelu“ ar jos kreditoriams. Ginčijamu sandoriu nebuvo padidintas bendrijos turtas. Priešingai, jis sumažėjo įskaityta suma (3000 Eur). Juo buvo siekiama naudos vieninteliam kreditoriui – MB „Gelu“, nes žinant apie bendrijos finansines problemas ir negalėjimą atsiskaityti su visais kreditoriais, buvo norima iš esmės sumažinti įsiskolinimą atsakovei, tokiu būdu suteikiant jai prioritetą prieš kitus kreditorius atgauti skolą.
20. Sprendžiant dėl šalių sąžiningumo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.66 str. taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).
21. Nagrinėjamu atveju jau (duomenys neskelbtini) buvo priimtas MB „Gelu“ vienasmenio valdymo organo sprendimas pripažinti, kad MB „Gelu“ yra nemoki (el.b.t.1, l. 250), kuris atsakovei buvo įteiktas (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu (el.b.t.1, l. 251). Su pranešimu buvo įteikti ir bendrijos finansiniai dokumentai, kreditorių sąrašas (el.b.t.1, l.256-261). Iš jų atsakovė galėjo aiškiai matyti, kad ieškovė negali atsiskaityti su kreditoriais, nes jos turto yra gerokai mažiau nei skolų. Nors atsakovė nurodė, kad gavus pranešimą, (duomenys neskelbtini) skambino ieškovės (duomenys neskelbtini) ir klausė apie susidariusią situaciją, o pastarasis patikino, kad tai tik laikini nesklandumai ir galutinio sprendimo, kaip elgsis toliau, dar nepriėmė, galimai nutrauks bankroto procesą, jei pavyks sutarti su VMI ir Sodra, visgi to nepakanka išvadai, kad atsakovė tinkamai įvertino galimą įskaitymo sandorio žalą atsakovės kreditoriams. Pažymėtina, kad gavusi ieškovės pranešimą ir dokumentus, atsakovė pati balsavo už bankroto paskelbimą MB „Gelu“ (el.b.t.1, l. 262), vadinasi, suprato, kad bendrija yra nemoki ir atsiskaityti su visais kreditoriais negali. Antra, kritiškai vertintinas argumentas dėl ieškovės (duomenys neskelbtini) teiginio, kad galimai nutrauks bankroto procesą, jei pavyks sutarti su VMI ir Sodra, nes iš kreditorių sąrašo, siųsto su pranešimu dėl MB „Gelu“ bankroto proceso, matyti, kad skolos VMI tuo metu nebuvo, o skola Sodrai tesudarė 4 276,17 Eur iš bendros 139 044 Eur skolų masės. Taigi net jei ieškovė būtų atsiskaičiusi su Sodra ar susitarusi dėl skolos išdėstymo, tai, atsižvelgiant į skolos dydį, nebūtų reikšminga sprendžiat dėl MB „Gelu“ finansinės padėties. Pateikti duomenys yra pakankami išvadai, kad tiek MB „Gelu“, tiek UAB „Statmonta“ (duomenys neskelbtini) įskaitymo atlikimo metu suprato, kad ieškovė neturi galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais ir atlikdamos 3000 Eur skolos užskaitymą siekė suteikti atsakovei prioritetą prieš kitus kreditorius atgauti dalį skolos, t.y. buvo nesąžiningos.
22. CK 6.66 str. 3 d. numato vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Nemokumo administratorius, gindamas kreditorių interesus, actio Pauliana ieškinį gali pareikšti per vienerius metus nuo to momento, kada bankroto administratoriui buvo perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentai.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovės nemokumo administratoriui dokumentai buvo perduoti (duomenys neskelbtini) perdavimo -priėmimo aktu (el.b.t.2,l. 119). Jame nėra nurodyta, kad perduodamas ginčijamas (duomenys neskelbtini) tarpusavio skolų derinimo-užskaitymo aktas. Apskritai nėra nurodyta, kad perduodami kokie nors aktai. Byloje liudijęs (duomenys neskelbtini) neprisiminė, ar perdavė nemokumo administratoriui tarpusavio skolų suderinimo aktą. Teismas neturi pagrindo nesiremti šio liudytojo parodymais, nes, priešingai, nei teigė atsakovės atstovas, nenustatyta, kad jam nemokumo administratorius darė kokį nors poveikį dėl parodymų. To nepripažino nei jis pats posėdžio metu, nei nemokumo administratorius. To negirdėti ir atsakovės atstovo į bylą pateiktame garso įraše, kuriame girdėti (duomenys neskelbtini) pokalbis telefonu. Garso įraše minimas asmuo „tasai“ neįvardintas, be to, jame neminimas joks nemokumo administratoriaus grasinimas (duomenys neskelbtini). Pats (duomenys neskelbtini) garso įraše priešingų aplinkybių, t.y., kad tarpusavio skolų užskaitymo aktą nemokumo administratoriui perdavė, nenurodė. Darytina išvada, kad, kaip patvirtina byloje esantys duomenys, ginčijamas tarpusavio skolų užskaitymo aktas ieškovės nemokumo administratoriui buvo atsiųstas elektroniniu paštu tik pačios atsakovės (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) atsakymu į paklausimą dėl atsiskaitymo su MB „Gelu“ už įsigytą transporto priemonę (el.b.t., l. 18-19). Ieškinys teismui pateiktas (duomenys neskelbtini). Taigi ieškinio senaties terminas nepraleistas.
24. Teismas daro išvadą, kad nustatytos visos actio Pauliana sąlygos. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) tarpusavio skolų derinimo – užskaitymo aktas pripažįstamas negaliojančiu.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškinį reiškia bankroto administratorius, tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su ĮBĮ 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. ĮBĮ esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, nepagrįstai perleistas turtas (ar jo vertė) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014). Ši praktika aktuali ir galiojant JANĮ, kuris pakeitė ĮBĮ, nes JANĮ 94-98 straipsnių nuostatos nustato iš esmės analogiškus kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos principus.
26. Teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo spręsti, kad negalima taikyti restitucijos pinigais, nes dėl to nepagrįstai ir neproporcingai pablogėtų atsakovės padėtis. Atsakovė administratorei turės teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą ir gauti jo patenkinimą pagal teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių reikalavimų patenkinimo bankroto byloje eilę ir tvarką.
27. Todėl taikant restituciją ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 3000 Eur, kurie buvo įskaityti kaip UAB „Statomonta“ dalis skolos už (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) į MB „Gelu“ atsakovei mokėtiną 3 660,25 Eur dydžio piniginių lėšų sumą. Kadangi priteisiama suma yra gerokai mažesni nei bendra kreditorinių reikalavimų suma, į priteisiamą sumą gali būti nukreipiami visų kreditorių reikalavimai.
28. Priešingai, nei nurodė atsakovė atsiliepime į ieškinį, jį tenkinus nesusidaro nelogiškai ir teisingumui prieštaraujanti situacija, nes nors iš atsakovės priteisiama 3 000 Eur, ji turi teisę pareikšti tokio paties dydžio kreditorinį reikalavimą MB „Gelu“ bankroto byloje.
29. Teismas pažymi, kad šioje byloje buvo sprendžiamas (duomenys neskelbtini) tarpusavio skolų derinimo – užskaitymo akto, o (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumo klausimas, todėl, nors atsakovės pateikta šio (duomenys neskelbtini) retrospektyvinio vertinimo ataskaita ir patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) rinkos kaina (duomenys neskelbtini) buvo net mažesnė, nei atsakovė sutiko už ją mokėti (pagal pažymą dėl retrospektyvinio vertinimo, kaina -2700 Eur, o šalys susitarė dėl jo pardavimo už 3000 Eur), tačiau ji neturi reikšmės (duomenys neskelbtini) tarpusavio skolų derinimo – užskaitymo akto neteisėtumui.
30. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 73,40 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį (duomenys neskelbtini), taikant 11,75 proc. metinę palūkanų normą pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019 išaiškino, kad kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą pinigų sumą ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (CK 6.37 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas. Tuo tarpu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu taikant restituciją, nors pripažintas negaliojančiu sandoris paprastai laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), tačiau kol nėra teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nė viena sandorio šalis neturi pareigos vykdyti restituciją ir grąžinti viena kitai, ką yra gavusi pagal sandorį. Pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas. Dėl šios priežasties tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).
32. Remiantis tokiu išaiškinimu, ieškovei negali būti priteisiamos jos prašomos 73,40 Eur kompensuojamosios palūkanos už laikotarpį (duomenys neskelbtini), nes kol nėra teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nė viena sandorio šalis neturi pareigos vykdyti restituciją ir grąžinti viena kitai, ką yra gavusi pagal sandorį. Procesinės 6 proc. dydžio metinės palūkanos, numatytos CK 6.210 str. 2 d., priteisiamos nuo 3 000 Eur sumos, tačiau ne nuo bylos iškėlimo teisme, kaip prašė ieškovė, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje.
33. Ieškovė patyrė 2 535,68 Eur atstovavimo išlaidų. Jos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, atitinka suteiktų paslaugų apimtį ir bylos sudėtingumą, taip pat LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius. Atsakovė pateikė įrodymus tik apie patirtas 302,50 Eur išlaidas už (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą (el.b.t.2, l. 116-117).
34. CK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
35. Ieškinys tenkintas 97,61 proc., todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 2475 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys didžiąja dalimi atmestas, be to, kaip buvo nurodyta aukščiau, (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita nebuvo reikšminga sprendžiant dėl (duomenys neskelbtini) tarpusavio skolų derinimo – užskaitymo akto teisėtumo, už jos parengimą patirtos išlaidos atsakovei neatlyginamos.
36. CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
37. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, kuris sudarė 69 Eur, mokėjimo valstybei. Ieškinį tenkinus 97,61 proc., valstybei iš ieškovės priteisiamos 67 Eur žyminio mokesčio išlaidų.
38. Byloje patirta 7,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 88, 93, 259-260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) MB „Gelu“ ir UAB „Statmonta“ tarpusavio skolų derinimo-užskaitymo aktą, kuriuo UAB „Statmonta“ mokėtina 3 000 Eur suma įskaityta į MB „Gelu“ atsakovei mokėtiną sumą.
Taikyti restituciją ir priteisti ieškovei MB „Gelu“, j.a.k. 305735238, iš atsakovės UAB „Statmonta“, j.a.k. 300600197, 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 000 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki jo visiško įvykdymo bei 2 475 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) atstovavimo išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Statmonta“, j.a.k. 300600197, valstybei 67 Eur (šešiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.