- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-2123-264/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- E. S., V. T.
- Ieškovas
- A. L.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. S. patikslintą apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-201-375/2013 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovams E. S., V. T., institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: panaikinti L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą dalyje, kurioje V. T. įrašytas L. L. tėvu; nustatyti, kad atsakovas E. S. yra L. L. tėvas; priteisti iš atsakovo E. S. išlaikymą nepilnametei dukrai L. L. periodinėmis 630,00 Lt dydžio išmokomis, mokamomis kas mėnesį, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukros pilnametystės bei 3150,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-07-16 iki 2011-12-16; nepilnametės dukros išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti jos motiną A. L.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo V. T. santuoka nutraukta 2011-01-20 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-2643-615/2011. Tačiau faktiškai ieškovė ir atsakovas V. T. bendro ūkio kaip sutuoktiniai nevedė, kartu negyveno ir jokių santykių neturėjo nuo 2009 m. liepos mėnesio. Nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio ieškovė pradėjo bendrauti su atsakovu E. S.. Kai ieškovė sužinojo esanti nėščia, ji apie tai pasakė atsakovui E. S.. Jokios neigiamos reakcijos iš jo pusės nebuvo, tačiau santykiai pradėjo šalti, o 2010 m. lapkričio mėnesį santykiai visai nutrūko. 2011-07-16 ieškovei gimė jos ir atsakovo E. S. dukra L. Gražiuoju atsakovas tėvystės nepripažino, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Byloje buvo paskirta teismo DNR ekspertizė, kuri nustatė, jog E. S. yra L. L. tėvas. Dukra gimė nepraėjus 300 dienų nuo ieškovės ir atsakovo V. T. santuokos nutraukimo, todėl gimimo liudijime tėvu įrašytas V. T., o ne biologinis tėvas E. S.. Siekiant atstatyti susiklosčiusiems santykiams teisėtumą įrašas dėl V. T. tėvystės turi būti panaikintas ir atitinkamai nustatyta, kad būtent E. S. yra L. L. tėvas. Dukrą L. ieškovė išlaiko viena, todėl iš atsakovo E. S. turi būti priteistas išlaikymas vaikui.
Atsiliepimas
Atsakovas V. T. su ieškiniu ir jame nurodytomis aplinkybėmis, kad jis negali būti L. L. tėvu, sutiko. Įrašas gimimo liudijime atsirado ne jo valia.
Atsakovas E. S. su ieškiniu nesutiko. Ieškovė ginčija V. T. tėvystę, tačiau dėl šio reikalavimo jokių įrodymų nepateikia ir neprašo teismo juos surinkti. Jis neginčija aplinkybės, jog su ieškove bendravo, tačiau jo turimais duomenimis ieškovė tuo pačiu laikotarpiu bendravo ir su kitais vyrais, todėl jam nebuvo pagrindo pripažinti tėvystę. Mergaitei tenkanti išlaikymo suma yra nepagrįsta jokiais teisėtais įrodymais. Ieškovės nurodomos išlaikymui skirtos pinigų sumos yra nepagrįstai per didelės. Jo gaunamos pajamos yra per mažos, kad galėtų skirti 600 Lt metų neturinčio kūdikio išlaikymui.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino; panaikino L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą dalyje, kurioje V. T. įrašytas L. L. tėvu; nustatė, kad atsakovas E. S. yra L. L. tėvas; priteisė iš atsakovo E. S. 3150 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai L. L. už laikotarpį nuo 2011-07-16 iki 2011-12-16; priteisti iš atsakovo E. S. nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2011-12-16 dukters L. L. išlaikymui po 630 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant ieškovei A. L. uzufruktą į šias lėšas; sprendimą išlaikymo dalyje nurodė vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovo E. S. 200 Lt žyminio mokesčio, 1050 Lt už DNR ekspertizės atlikimą, 6127 Lt už advokato paslaugas ieškovei A. L. bei 226 Lt žyminio mokesčio, 125 Lt išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo V. T. santuoka nutraukta 2011-01-20 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr.2-2643-615/2011. 2011-07-16 ieškovei gimė dukra L., kurios tėvu gimimo liudijime buvo įrašytas buvęs sutuoktinis atsakovas V. T.. Ieškovė, per savo advokatą 2011-08-12 buvo pasiūliusi atsakovui E. S. taikiai išspręsti tėvystės klausimą. 2012-04-10 nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė. Ekspertai pateikė išvadą, jog atsakovas yra vaiko L. L. tėvas su 99,999998 procentų tikimybe. Atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – garažai. Atsakovas E. S. vykdo individualią veiklą. Ieškovės vardu yra registruotas automobilis Honda Accord. Atsakovo vardu yra registruotos 2 transporto priemonės.
Dėl tėvystės nustatymo. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai, pareikšti viename ieškinyje tiek dėl tėvystės nuginčijimo, tiek dėl tėvystės nustatymo kaip tik užtikrina proceso ekonomiškumą ir koncentraciją ir atitinka prioritetinės vaiko teisių ir apsaugos ir gynimo principą. Ieškovė, būdama įsitikinusi, kad atsakovas E. S. jos dukters tėvas, elgėsi racionaliai ir veikdama savo dukters interesais siekė kuo greičiau nustatyti biologinį vaiko tėvą bei priversti jį vykdyti įstatyminę pareigą dukrą išlaikyti. Ieškovė su buvusiu sutuoktiniu nebegyveno ir santykių nebepalaikė nuo 2009 m. liepos mėnesio (šią aplinkybę patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-2643-615/2011 dėl ieškovės ir V. T. santuokos nutraukimo abiejų bendru sutikimu). Atsakovas V. T. savo atsiliepime taip pat patvirtino, jog jis nėra ir negali būti ieškovės dukters L. biologiniu tėvu. Buvusio sutuoktinio pavardė vaiko gimimo liudijime buvo įrašyta tik dėl įstatyme įtvirtintos tėvystės prezumpcijos, nes jog po ieškovės ir V. T. santuokos nutraukimo nebuvo praėję 300 dienų (CK 3.140 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio racionalaus pagrindo skirti dvi ekspertizes, nes tai tik užvilkintų ir pabrangintų teisminį procesą. Ekspertizės išvada patvirtino, kad atsakovas E. S. yra ieškovės dukters L., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, todėl šis įrodymas laikytinas visiškai pakankamu pagrindu panaikinti vaiko gimimo liudijime įrašą, kad atsakovas V. T. yra L. L. tėvas ir nustatyti, jog L. L. tėvas yra atsakovas E. S.. Atsakovas, nežiūrint į ekspertų išvadas, vis tiek nesutiko su reikalavimu dėl tėvystės. Teismas jo argumentus, jog ieškovė turi pažįstamų medicinos srityje, nes atvažiavo daryti tyrimą labai pasitikinti, kad reiktų atlikti DNR tyrimą ne Lietuvoje, nes, pasak jo, „ekspertizė yra nupirkta“ atmetė kaip visiškai nepagrįstus ir neįrodytus, nes atsakovas savo nesutikimui su ieškiniu jokių įrodymų, nuneigiančių ekspertų išvadą, išskyrus savo pasamprotavimus, nepateikė.
Dėl išlaikymo priteisimo. Teismas nurodė, kad kaip rodo į bylą ieškovės pateiktos dukters poreikių skaičiuotės ieškovė stengiasi patenkinti maksimalius dukters poreikius: mergaitė maitinama sveiku ir ekologišku maistu, rūpinamasi jos ugdymu, lavinimu, sveikata. Ieškovė dirba, bet mergaitė nelanko darželio, o yra prižiūrima auklės. Teismas sprendė, kad ieškovės pastangų dėka yra tenkinami vaiko maksimalūs, bet realūs ir protingumo kriterijus atitinkantys poreikiai. Tai, kad ieškovė pateikė teismui sąžiningą ir realią poreikių skaičiuotę rodo tai, kad įvairiais mėnesiais išlaidos yra skirtingos - kai kada pakankamai didelės (2012 m. vasario mėnesį - 3926 Lt, 2012 m. rugsėjo mėnesį - 2731 Lt, 2013 m. kovo mėnesį - 3184 Lt, 2013 m. balandžio mėn.- 4296 Lt, 2013 m. gegužės mėnesį - 2230 Lt), o kai kada – visiškai minimalios (2012 m. birželio mėn.- 462 Lt, 2011 m. lapkričio mėn.- 789 Lt, 2011m. spalio mėn.- 203 Lt ir pan.;). Ieškovė dukrą išlaiko viena ir sugeba užtikrinti kokybišką jos poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui tenkinimą. Nežiūrint į ieškovės išleidžiamas vaiko išlaikymui dideles sumas, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo tik šiek tiek didesnę sumą nei pusė MMA - 630 Lt. Sau ieškovė pasiliko ne tik didesnę finansinio išlaikymo naštą, bet ir kasdieninį rūpinimąsi vaiku bei jo nuolatinę priežiūrą, todėl teismas neanalizavo ir nevertino atsakovo atsikirtimo argumentų ir pateiktų duomenų dėl pernelyg padidintų vaiko poreikių, nes pirkdama maistą ieškovė neperka atskirai dukrai ir atskirai sau, todėl kvituose galimai yra ir ieškovės asmeniniam vartojimui pirktos prekės, o tai, kad ieškovė pirko brandintos jautienos nugarinės pjausnio 0,412 kg ar 380 gr. ėrienos kumpio su kaulu tik patvirtina, kad mergaitei perkama tik pati kokybiškiausia mėsa (į 7 mėnesių kūdikio maisto racioną mėsa jau įeina). Teismas atmetė ir kitus argumentus, kad ieškovė pirko rūbus ir žaislus, kurie neatitinka vaiko amžiaus bei lyties, nes visiškai neaiškus tokių atsakovo išvadų pagrindas. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas žmogus, neturintis kitų išlaikytinių ir turintis nemažai nekilnojamojo turto - 5 garažus. Garažuose yra vystoma veikla, iš kurios gaunamos pajamos yra atsakovo pragyvenimo šaltinis - atsakovas užsiima variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu. Į bylą atsakovo pateikti Gyventojų individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalai, pajamų deklaracijos rodo, kad palyginus su 2011 m. jau sekančiais 2012 ir 2013 m. atsakovo pajamos ženkliai sumažėjo. Atsakovas tai aiškino tuo, jog 2011 m. jis parodė fiktyvias pajamas, nes norėjo imti paskolą būsto įsigijimui. Tačiau duomenų apie atsakovo ketinimus įsigyti būstą byloje nėra. Teismas sprendė, kad atsakovo pajamų sekančiais metais ženklus sumažėjimas buvo sąlygotas ne dėl sumažėjusių klientų ir teiktų paslaugų kiekio, o siekio nuslėpti tikrąsias pajamas ir parodyti jas kiek įmanoma mažesnes. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko būtinuosius poreikius bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, turintis pelningą verslą, teismas iš jo priteisė išlaikymą po 630 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės. Kadangi atsakovas neteikė dukrai išlaikymo nuo pat jos gimimo, teismas priteisė iš jo 3150 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas E. S. patikslintu apeliaciniu skundu (4 t. b. l. 20-26) prašo panaikinti Kauno apylinkes teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, prieštarauja bylos medžiagoje pateiktiems įrodymams, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo bei nešališkumo principams. Teismas nuo bylos nagrinėjimo pradžios išsakė išankstinę nuomonę ir tuo pažeidė apelianto teisę į bešališką teismą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Teismo šališkumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad dar nenuginčijus V. T. tėvystės ir nenustačius apelianto tėvystės, iš apelianto buvo priteistas laikinas išlaikymas L. L..
Šalies argumentai
2. Teismas pažeidė imperatyvią CK 3.146 straipsnio 2 dalies normą. Tai, kad ieškovė pareiškime teismui, nutraukiant santuoką su V. T. bendru susitarimu, nurodė, kad santykių nepalaikė nuo 2009 m. liepos mėnesio, tai yra tik ieškovės ir atsakovo V. T. teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr.2-2643-615/201 dėl ieškovės ir V. T. santuokos nutraukimo abiejų bendru sutikimu, išnagrinėta apeliantui nedalyvaujant ir neturi jokios prejudicinės galios šioje byloje. Byloje nėra mokslinių įrodymų, paneigiančių V. T. giminystės ryšį su A. L.. Esant ginčui, apeliantas nesutinka, kad ekspertizė yra neginčijamas mokslinis įrodymas. Ieškovės ir atsakovo V. T. teiginiai nei patvirtina, nei paneigia tą aplinkybę, kad V. T. negali būti L. L. tėvas. Abejones dėl apelianto tėvystės sukėlė ieškovės elgesys jų bendravimo metu, todėl esant ginčui ir abejonėms, teismas privalėjo taikyti kitą imperatyvią Civilinio kodekso normą nustatančią, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.
3. Teismas spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Teismo išvada apie vaiko realius ir protingumo kriterijus atitinkančius poreikius, pagrįsta tik prielaidomis, o ne konkrečias faktais ar įrodymais. Teismas nevertino apelianto pateiktų įrodymų, kad ieškovės prekės pirktos su penkiomis „Medaus“ kortelėmis, trimis „Maxima“ kortelėmis, už prekes mokėta iš dviejų AB SEB bankas kreditinių sąskaitų. Šie faktai patvirtina, kad kvitai yra surinkti keleto skirtingų asmenų; ieškovės pateiktos sauskelnių pirkimo sąskaitos faktūros nepatvirtintos jokiais apmokėjimo dokumentais; ieškovės pateikti kvitai neginčijamai patvirtina, kad prekės buvo perkamos tuo pačiu metu (kelių minučių skirtumu) skirtingose parduotuvėse, esančiuose skirtinguose PC „Akropolis“ aukštuose arba skirtingose miesto dalyse; pagal pateiktus kvitus ieškovė pirko mažiausiai dvi autokėdutes ir dvi kėdutes prie stalo, dantų šepetėliai, dantų pasta, kava, loterijos bilietai, vaistai ir darbužiai ir avalynė neatitinkantys L. L. amžiaus; maistui vidutiniškai išleidžiama šiek tiek virš 200 Lt, o žaislams apie 400 Lt. Įvertinant L. L. poreikius pagal ieškovės pateiktus kvitus, apelianto nuomone, jos poreikių užtikrinimui per mėnesį pakankama suma būtų 600 Lt, t.y. iš kiekvieno tėvų po 300 Lt. Priešingu atveju ieškovė siekia nepagrįstai pagerinti savo finansinę padėtį apelianto sąskaita.
4. Teismas visiškai nepagrindė kokiu pagrindu priteisė 3150 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-07-16 iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Teismas nenustatė ir nepagrindė, kokie buvo vaiko poreikiai nurodytu laikotarpiu; koki išlaikymą teikė dukrai ieškovė; kokie įrodymai patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes ir pagrindžia ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo.
5. Teismas, priteisdamas išlaikymą vaikui, neatsižvelgė į apelianto turtinę padėtį. Teismo išvada, sekančiais metais atsakovas ir parodė ženkliai sumažėjusias pajamas, kad išvengtų jo realų turtinę padėtį atitinkančio išlaikymo priteisimo, pagrįsta tik prielaida, kad paremti šališką teismo sprendimą. Teismas neatsižvelgė į apelianto nurodytas aplinkybes, kad jis nors ir turi 5 garažus, tačiau neturi savo buto. Jam bendraujant su ieškove, nuomojosi butą, tačiau pablogėjus finansinei padėčiai, buvo priverstas nutraukti nuomos sutartį, o šiuo metu yra priverstas gyventi viename iš garažų. Garažai naudojami senų (išardytų) automobilių detalių sandėliavimui. Automobilių remonto verslas, t.y. fizinis darbas, o ne verslas, kuris pats savaime, organizuojant atitinkamą vadybą, duoda pajamas. Apeliantas po traumos keletą mėnesių negalėjo dirbti ir tai ženkliai atsiliepė jo pajamoms. Šiais metais kilo gaisras viename iš garažų, kuris apeliantui pridarė materialinių nuostolių.
6. Teismas ieškovei iš apelianto priteisė 6127 Lt advokato išlaidų. Ši suma yra visiškai nepagrįsta ir ženkliai viršija LR Teisingumo ministro ir Advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijas.
Atsakovas V. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą (4 t. b. l. 31-33) prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo E. S. bylinėjimosi išlaidas. Faktą, kad apeliantas yra L. L. tėvas, patvirtina 2012-04-27 DNR laboratorijos ekspertizės aktas; ieškovės paaiškintos aplinkybės tiek ieškinyje, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu; apelianto teisminio bylos nagrinėjimo metu teikti paaiškinimai, kad jis su ieškove bendravo, kad džiaugėsi jog taps tėvu. Tai, kad apeliantas pripažįsta tėvystę įrodo ir tas faktas, kad 2013 metų kovo 15 dieną atsakovas teikė priešieškinį teismui dėl bendravimo nustatymo su savo dukra. Byloje buvo atsižvelgta tiek į tarptautinių, tiek į nacionalinių teisės aktų reikalavimus bei vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais pagrįstai teiktas prioritetas vaiko interesams ir nepriimtas nepagrįstas sprendimas atlikti dvi DNR ekspertizes. Dėl apelianto DNR ekspertizės atlikimo neprieštaravo ir jo atstovas, dėl vienos ekspertizės atlikimo pasisakė ir VTAS atstovė. Ekspertizės išvados apeliantas neginčijo. Dėl išlaikymo dydžio priteisimo iš apelianto pagrįstumo atsakovas V. T. palieka spręsti teismui, tačiau pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas ir dydžiai buvo vertinami tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek pakankamai detaliai aptarti priimtame teismo sprendime. Apeliantas ir jo atstovas nors posėdžio metu ir išsakė kai kurias pastabas dėl kai kurių pateiktų išlaidų pagrįstumo, tačiau jokių detalesnių skaičiavimų ir pateiktų įrodymų nuginčijimo neatliko. Teismas dėl apeliaciniame skunde keliamo klausimo dėl neva tai padaryto pažeidimo toje pačioje byloje nagrinėjant tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą pasisakė dar 2012 m. vasario 21 d. nutartyje. Teisėjos nušalinimo klausimas buvo išspręstas dar 2013 m. kovo 20 d. nutartimi.
Atsiliepimas
Ieškovė A. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą (4 t. b. l. 34-38) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio mėn. 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus rašytinius dokumentus. Apeliantas nurodydamas, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jokių priežasčių, kodėl bylą reikia nagrinėti iš naujo atsakovas nenurodo. Ieškovės reikalavimai, pareikšti viename ieškinyje tiek dėl tėvystės nuginčijimo, tiek dėl tėvystės nustatymo, užtikrina proceso ekonomiškumą ir koncentraciją ir atitinka prioritetinės vaiko teisių ir apsaugos ir gynimo principą. Nebuvo net keliamas klausimas ar V. T. yra nepilnamečio vaiko L. L. tėvas. Ekspertizės išvada patvirtino, kad apeliantas yra ieškovės dukters tėvas, todėl teismas pagrįstai laikė, kad šis įrodymas yra pakankamas pagrindas panaikinti vaiko gimimo liudijime įrašą, kad atsakovas V. T. yra L. L. tėvas ir nustatyti, jog L. L. tėvas yra E. S.. Nustačius, jog atsakovas E. S. yra nepilnamečio vaiko L. L. tėvas, pagrįstai laikytina, kad atsakovas V. T. negali būti ir nėra nepilnamečio vaiko L. L. tėvas. Nustačius, kad apeliantas yra vaiko tėvas, nebuvo jokio tikslo skirti dar vieną ekspertizę ir aiškintis, ar atsakovas V. T. negali būti L. L. tėvas. Ieškovė nepilnamečio vaiko poreikius detalizavo poreikių skaičiuotėje, bei pateikė dalį išsaugotų su vaiko išlaidomis susijusių mokėjimo kvitų. Ieškovė pateikė ne visus mokėjimo kvitus, nes nuo vaiko gimimo jų nesaugojo ir nekaupė. Nors ieškovė tenkina vaiko maksimalius poreikius, tačiau prašė teismo priteisti iš atsakovo tik šiek tiek didesnę sumą nei pusė MMA - 630 Lt. Nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad jis kvituose rado, jog buvo pirkta kavos, dantų šepetukas ir kt., kadangi yra neįmanoma perkant prašyti kelių kvitų – ieškovei ir vaikui. Apelianto nurodyti daiktai nebuvo įtraukti į vaiko poreikius. Šiuo metu ieškovė jau yra nupirkusi tris automobilines kėdutes, nes jos priklauso nuo vaiko amžiaus ir svorio – iki 8 kg kūdikiui, 8-15 kg, 15-36 kg. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 5 garažai. Garažuose yra vykdoma veikla, iš kurios gaunamos pajamos yra atsakovo pragyvenimo šaltinis - atsakovas užsiima variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu. Nors atsakovas ir nurodo, kad gyvena viename iš garažų bei, kad viename iš jų buvo kilęs gaisras, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Priteistas išlaikymo vaikui dydis yra realus ir atitinkantis atsakovo turtinę padėtį. Tai, kad atsakovas nurodo, jog jo finansinė padėtis pablogėjo, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nepriteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui tokio išlaikymo, kuris užtikrintų jo poreikius. Atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo kriterijus, į tai, kad vidutiniškai ieškovė vaikui išleidžia daug daugiau nei 1260 Lt per mėnesį, teismas pagrįstai priteisė po 630 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo nepilnamečio vaiko gimimo iki 2011-12-16. Be to, atsakovas vertindamas vaiko išlaikymo išlaidas po gimimo, visiškai nevertino tai, kad gimus kūdikiui reikėjo kėdutės, nešioklės, lovytės, kitų baldų, čiužinio, patalynės, buteliukų, drabužių, sauskelnių, žaislų, higienos ir kt. prekių, kuriems yra visiškai akivaizdu, kad ieškovė išleido daugiau nei kad prašė priteisti iš atsakovo, t.y. daugiau nei 3150 Lt. Todėl atsakovo argumentai, kad išlaikymo įsiskolinimas nėra pagrįstas, yra visiškai nepagrįsti. Byla tęsiasi jau du metai. Atsakovas visokiais būdais siekė užvilkinti bylos nagrinėjimą. Tokiu būdu dėl atsakovo kaltės išaugo bylinėjimosi išlaidos. Visi dokumentai pagrindžiantys atstovavimo išlaidas yra byloje ir advokatų atstovavimo išlaidos atsižvelgiant į bylos ilgumą, sudėtingumą neviršija LR Teisingumo ministro ir LR Advokatų tarybos pirmininko patvirtintas rekomendacijas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo
Iš atsakovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas daugiausiai nesutinka ir akcentuoja neteisėtumą sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad atsakovas V. T. nėra L. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas (ieškovė) turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-9/2007, 3K-3-304/2010) CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.
Iš ieškovės bei atsakovo V. T. procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos matyti, kad ieškovė tiesiogiai nurodo apeliantą biologiniu vaiko tėvu, atsakovas V. T. pripažįsta aplinkybę, kad šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2009 m. liepos mėn., kad V. T. pripažįsta, jog nėra vaiko biologiniu tėvu, byloje nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti šiais šalių paaiškinimais, kurie atitinka kitus įrodymus. Ekspertizės išvada patvirtina, kad apeliantas yra L. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šį įrodymą pakankamu pagrindu panaikinti vaiko gimimo liudijime įrašą, kad atsakovas V. T. nėra L. L. tėvas ir nustatyti, jog L. L. tėvas yra E. S.. Kadangi vaiko tėvu gimimo liudijime buvo įrašytas buvęs ieškovės sutuoktinis atsakovas V. T., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pirmuosius 2 ieškinio reikalavimus dėl tėvystės (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; ir kt.).
Apeliantas apeliaciniame skunde išreiškė abejones dėl ekspertizės patikimumo, ieškovės ir atsakovo V. T. nurodytos aplinkybės, kad sutuoktiniai kartu negyveno nuo 2009 m. liepos mėnesio, tačiau nenurodė konkrečių faktų bei nepateikė priešingų įrodymų, kurie teiktų pagrindą abejoti ekspertizės išvadomis, ieškovės ar atsakovo V. T. paaiškinimais. Atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principus nagrinėjamoje byloje išspręsti 2 reikalavimai: tėvystės nuginčijimo ir kartu reikalavimas nustatyti tikrojo biologinio tėvo (apelianto) tėvystę. Todėl apelianto teiginiai, kad byloje nėra mokslinių įrodymų, paneigiančių V. T. giminystės ryšį su A. L., nepagrįsti ir nepaneigia ekspertizės akto išvadų dėl apelianto tėvystės. Ekspertizės išvadą pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė pakankamu pagrindu panaikinti vaiko gimimo liudijime įrašą apie tėvą (V. T.). Apelianto teiginiai dėl ekspertizės skyrimo atsakovo V. T. tėvystei nuginčyti nereikšmingi, nes jau yra ekspertizės aktu patvirtinta apelianto tėvystė, todėl skirti dar vieną apelianto nurodomą ekspertizę yra netikslinga (CK 3.148 straipsnis). Šiuo atveju skundžiamajame teismo sprendime buvo išsamiai išdėstyti teismo motyvai ir nurodytos teisės normos, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas patenkino aptariamus ieškinio reikalavimus. Apeliantui nepagrindus leistinais įrodymais apeliacinio skundo argumentų nagrinėjamu klausimu, daryti priešingas išvadas dėl ginčo, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo (CPK 185 str.).
Dėl priteisto išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, nenustatinėjo, koks išlaikymo dydis būtų pakankamas vaiko poreikiams, todėl iš apelianto priteista suma turėtų būti sumažinama iki 300 Lt.
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto jo dukters L. išlaikymui 630 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį atsižvelgęs į CK 3.192 str. 2d. reikalavimą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.196 str.1 d.1 p.). Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (LR CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių (tėvų) turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, mergaitės poreikius, todėl teisingai nusprendė, kad atsakovas turi teikti po 630 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą savo dukrai L., o vaiko poreikiams reikalinga 1263 Lt . Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės gaunamas pajamas sudaro gaunamas apie 1110 Lt darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, iki 2012-09-01 ji buvo vaiko priežiūros atostogose, kurių metu gavo motinystės pašalpas (1478 Lt -2603 Lt /mėn) jos vardu nuosavybės teisėmis registruotas butas (2 t. b. l. 158-160, 167-172). Atsakovas turi nekilnojamojo turto – 5 garažus (I t., b. l. 86-95, 147-157) bei 2 transporto priemones (2 t. b. l. 163). Atsakovas gauna pajamas iš individualios veiklos, gaunamų pajamų dydį nurodo pats apeliantas (2 t. b. l. 129-139, 141, 173-175). Iš apelianto priteistas išlaikymo dydis nežymiai didesnis nei pusė MMA, apeliacinio skundo argumentai, kad vaiko poreikius atitinka 600 Lt/mėn. nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, o tai, kad ieškovės pateiktuose kvituose yra įgyta ir kitokių prekių, neturi esminės reikšmės, nes ieškovės pateiktuose poreikių paskaičiavimuose yra nurodytos realios ir protingos išlaidos. Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė ir byloje pateikti duomenys apie atsakovo pajamų deklaracijose nurodytų pajamų ženklų sumažėjimą 2012 - 2013 metais lyginant su 2011 m., leidžia manyti, kad apeliantas neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jo turtinė padėtis blogesnė nei ieškovės ir kad jis būtų nepajėgus teikti teismo priteistą 630 Lt/mėn. išlaikymą.
Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Apeliantas į bylą nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kada ir kokių priemonių ėmėsi, kad susirastų papildomą ar geriau apmokamą darbą. Jis yra sveikas, darbingas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į tai atsižvelgė.
Teisėjų kolegija pažymi, jog paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abu tėvai turi teikti vienodą išlaikymą, ir atkreipia dėmesį, kad vaikas gyvena su ieškove, todėl jai tenka kasdienė vaiko priežiūra. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, kuris turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo augančiam mažamečiam vaikui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus yra abiejų tėvų pareiga. Dėl to iš atsakovo priteista 630 Lt suma negali būti pripažinta neprotingai didelė ar pažeidžianti atsakovo interesus. Tai, kad atsakovas šiuo metu gauna mažas pajamas, nepaneigia jo pareigos teikti dukteriai atitinkamo dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas užsiima individualia veikla, neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties, turi vertingo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, todėl sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio sumažinimo, nėra pagrindo remtis atsakovo skundo argumentais, jog jo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki bei šiuo pagrindu keisti skundžiamą teismo sprendimą.
Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintus prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis neatitinka tėvų lygybės, proporcingumo bei CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintų principų.
Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto 3150 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2011-07-16 iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis nuo vaiko gimimo teikė išlaikymą vaikui, teisė į išlaikymą atsirado jam gimus, todėl skundžiamu sprendimu nustačius apelianto tėvystę, teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str.).
Dėl priteistų advokato pagalbos išlaidų dydžio
CPK 98 str. straipsnyje reglamentuojamas išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Rekomendacijose nustatyti priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.) (Rekomendacijų 11 p.). Pastebėtina, kad iš bylą pralaimėjusios šalies priteistinos išlaidos turi būti grindžiamos konkrečiu bylą laimėjusios šalies atstovavimo poreikiu (dalyvavimas konkrečiuose teismo posėdžiuose, konkrečių procesinių dokumentų rašymas), o ne abstrakčia proceso trukme. Remiantis Rekomendacijomis atstovavimo išlaidos priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir už dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga ir už pasirengimus teismo posėdžiui pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2011).
Pažymėtina, kad nei CPK, nei Rekomendacijos nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau šalys privalo atsižvelgti į tai, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu nurodyta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis), teisinė pagalba teikiama, pavyzdžiui, itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus, yra būtina susipažinti su didelės apimties medžiaga ir panašiai. Bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas pagrįstas ir protingumo reikalavimus atitinkančias išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923/2011).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovo E. S. priteisė 6127 Lt advokato pagalbos išlaidas, viršijančias Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius nepagrįstai, jų dydžio pagrįstumo klausimo sprendimo motyvuojamoje dalyje neanalizavo ir savo sprendimo dėl jų dydžio nepagrindė.
Byloje pateikti duomenys apie ieškovės turėtas 6127 Lt išlaidas už advokato pagalbą (3 t. b. l. 109-127). Byloje ieškovės atstovas adv. G. Černiauskas pateikė ieškinį (1256 Lt - 3 t. b. l. 119), 5 prašymus (1 t. b. l. 3-8, 39-40, 59, 68, 83-85, 109), kiti ieškovės atstovai dalyvavo 4 teismo posėdžiuose (bendra trukmė - 6 val.) (1 t. b. l. 53-54, 60, 3 t. b. l. 49, 149-157). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, pagrįstomis ir kompensuotinomis pripažintinos 2756 Lt išlaidos už advokato bei advokato padėjėjo teiktas paslaugas. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas iš esmės nekeistinas, tik sumažintinas priteistų išlaidų už advokato bei advokato padėjėjo teiktas paslaugas dydis iki 2756 Lt.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (dėl bylinėjimosi išlaidų), ne dėl ginčo esmės, todėl apelianto turėtos žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos, dokumentų dėl advokato pagalbos ir kitų bylinėjimosi išlaidų apeliantas nepateikė. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, turėtos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pagrindžiamos į bylą pateiktais dokumentais (4 t. b. l. 84-85) neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nurodytos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas atstovo, dalyvavusio pirmosios instancijos teisme, todėl procesinių dokumentų parengimui nereikėjo didelių darbo sąnaudų, iš apelianto priteistina ieškovei 400 Lt išlaidos už advokato pagalbą (CPK 93, 98 str.). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, tik
Iš E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistas 6127 Lt advokato pagalbos išlaidas sumažinti iki 2756 Lt (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt šešių litų).
Priteisti iš E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)