- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-07
- Bylos Nr.
- I-2925-580/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00941-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jūra Marija Strumskienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- V. A. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. G. skundą atsakovėms Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, dėl įsakymo panaikinimo, valstybinės pensijos perskaičiavimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. A. G. prašė: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA) direktoriaus 2010-06-07 įsakymą Nr. 9FB-6-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo V. A. G.“; 2) įpareigoti NTA perskaičiuoti V. A. G. paskirtą pensiją pagal 13 metų 9 mėnesių 12 dienų jo teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010-11-16 paskirti jam 31,35 procento, skaičiuojamų nuo jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, pensiją, t. y. 3 956,13 Lt, neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, pareiškėjo patiriamus nuostolius – 46 018,88 Lt.
Paaiškino, kad NTA jam pritaikė Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią teisėjui, turinčiam 10 metų teisėjo darbo stažą, skiriama 20 procentų gauto darbo užmokesčio dydžio pensija, nors pareiškėjo teisėjo darbo stažas yra 13 metų 9 mėnesiai ir 12 dienų, t. y. į jo darbo stažą neįskaičiavo 3 metų 9 mėnesių 12 dienų. Nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime pripažino, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas neatitinka teisėjų valstybinės pensijos, kaip konstitucinės teisėjų socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jų įgaliojimams, sampratos, bei Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies nuostatų, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisingumo, proporcingumo, protingumo reikalavimų. Pagal minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą jo pensija turi būti perskaičiuota taip: (35 proc. – 20 proc. = 15 proc. / 5 m. = 3 proc. x 3 m. = 9 proc.) + (3 proc. / 12 mėn. = 0,25 proc. x 9 mėn. = 2,25 proc.) = 11,25 proc. + (0,25 proc. / 30 d. = 0,083 x 12 d.) = 0,1 proc. Teigė, jog jam turi būti mokama 31,35 proc. dydžio, skaičiuojant ją nuo teisėjo vidutinio mėnesinio atlyginimo per 5 paskutinius darbo teisėju metus, pensija.
Tvirtina, kad NTA, ribodama pensijos dydį, nuo 2010-05-25, t. y. nuo teisės įgijimo gauti pensiją dienos, nepagrįstai taikė 2009-12-08 pakeistą Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad maksimalus valstybinės pensijos dydis ir tam pačiam asmeniui paskirtos kitos valstybinės socialinio draudimo pensijos suma sumažinama nuo 1,5 iki 1,3 Statistikos departamento prie Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti taikomas specialusis – Teisėjų valstybinių pensijų – įstatymas. Konstitucinis Teismas prieštaraujančiu Konstitucijai pripažino ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą ta apimtimi, kuria jis apima teisėjų valstybines pensijas.
Nurodė, jog NTA taikant prieštaraujančias Konstitucijai teisės normas pareiškėjui padaryta turtinė žala (nuostoliai), kurią sudaro negautos pajamos (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis) pensijos skirtumas (dėl pritaikyto 20 procentų vietoje 31,35 procentų dydžio nuo 2010-06-29 m. iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos).
Pareiškėjo teigimu, prie paskutinių penkerių metų jo darbo teisėju gauto atlyginimo, kurį apskaičiavo NTA, dar turi būti pridėta per 2005-10-31–2008-10-31 laikotarpį nesumokėto darbo užmokesčio dalis Vyriausybei neteisėtai sumažinus teisėjo darbo užmokestį – 96 703,4 Lt. Perskaičiavus pareiškėjui skirtinos pensijos dydį nuo paskutinių penkerių metų darbo teisėju vidutinio atlyginimo, ji yra 3 956,13 Lt ir turi būti mokama nuo 2010-11-17. Teigė, jog jam turėjo būti išmokėta 63 298,08 Lt (3 956,13 x 16 mėn.), nuo 2010-11-17 iki 2012-03-28 išmokėta 17 279,2 Lt, susidaręs skirtumas – 46 018,88 Lt.
Nurodė, jog Lietuvos valstybė nesilaikė Konstitucijos, nepašalino jos pažeidimų, o priimdama 2012 m. biudžetą, neskyrė pakankamai lėšų NTA, kad ši realiai galėtų užtikrinti pensijų mokėjimą, todėl ji privalo atlyginti pareiškėjui nuostolius. Pareiškėjo manymu, teismas atsiradusią teisinio reguliavimo spragą privalės užpildyti tiesiogiai taikydamas Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010). Nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs analogiškus skundus 2010-12-27 ir 2011-07-14 administracinėse bylose Nr. I-212-437/2010 bei Nr. I-2754-121/2011, yra sukūręs teisinį precedentą, kuriuo remiantis turėtų būti priimtas sprendimas ir pareiškėjo byloje.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Sutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-25 nutartyje nurodytais 29 procentais ir prašė pensiją skaičiuoti imant 29 procentus nuo 12 184 Lt darbo užmokesčio (pridėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-01 nutartimi priteista 96 307,40 Lt suma). Mano, kad jam priklauso 3 533 Lt pensija (12 184 x 29 proc.), kuri taikant Laikinąjį įstatymą mažintina iki 2 826 Lt. Pensijos nepriemoką prašė priteisti nuo 2010-11-18 įskaitytinai, už 2010 m. lapkričio mėnesį atsižvelgiant į dienų skaičių priteisiant 805,63 Lt, o už 2011 m. – 21831,45 Lt (33 920,40 – 12 088,75), už 2012 m. – 33 920 Lt. Taigi, jam iki 2012-12-31 priklausytų 43 724,47 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė teismų administracija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjui V. A. G. 2 114,47 Lt pensija buvo paskirta 2010-06-07 įsakymu, kuris priimtas vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsniu, 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 7 straipsnio 1 dalimi, Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2003-01-21 nutarimu Nr. 68, bei Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisijos, sudarytos NTA direktoriaus 2009-11-23 įsakymu Nr. 6P-78-(1.1) (toliau – ir Komisija), 2010-06-07 išvada Nr. 15FB-06-(4.46).
Nurodė, jog oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą 2010-11-16 ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, NTA neturi galimybių skirti, mokėti ir / ar perskaičiuoti pensijų, kad jos atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Pažymėjo, jog NTA direktorius 2010-11-17 priėmė įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46), kuriuo nurodė mokėti pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, iki bus priimti pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai. Tokiu būdu ne tik užtikrintas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas NTA, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigos vykdymas, bet ir nepaneigta teisėjų pensijų esmė bei paskirtis. Nurodė, jog NTA 2012-02-21 raštu 4R-347-(4.34) pareiškėjas buvo informuotas, jog 2012-02-17 NTA direktorius priėmė įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46).
Paaiškino, jog vykdant įstatymu priskirtą pareigą proporcingai skiriamiems asignavimams, nesant pakankamai biudžeto lėšų 2012 m. bei neturint kitų finansavimo šaltinių buvo priimtas 2012-03-16 įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46), kuriuo pripažintas netekusiu galios NTA direktoriaus 2012-02-17 įsakymas Nr. 9FB-3-(4.46) ir nurodoma, kad pensijos bus skaičiuojamos ir mokamos pagal NTA direktoriaus 2010-11-17 įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46).
Nuo 2010-01-01 ribojimas, nustatytas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,3, o ne ribojimas, nustatytas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,5, taikomas vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai. Be to, Laikinasis įstatymas įsigaliojo, kaip ir Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas, t. y. nuo 2010-01-01.
Pažymėjo,kad 2010-06-07 įsakymas buvo priimtas galiojant Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatoms, todėl pareiškėjo pensijos dydis negalėjo būti apskaičiuojamas kitaip, negu nustato įstatymas. Darė išvadą, kad V. A. G. teiginys, kad į jo darbo stažą neįskaičiuota 3 metai 9 mėnesiai 12 dienų, yra nepagrįstas. Be to, Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime nėra nurodęs, kaip turėtų būti skaičiuojamas pensijos dydis. Vilniaus apygardos administracinis teismas, skaičiuodamas priteistiną pensijos dydį, teisėjo darbo stažą pensijai gauti vertino metais (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-12-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2754-121/2011, 2010-12-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-212-437/2010).
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad, jei teismas sprendimu įpareigotų NTA pareiškėjui mokėti tam tikro dydžio pensiją, pažeistų Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą, t. y. teismas iš esmės pasisakytų dėl klausimų, kuriuos pagal kompetenciją priklauso spręsti įstatymų leidžiamajai valdžiai. Pagal konstitucinę jurisprudenciją pensinio aprūpinimo pagrindai, asmenys, kuriems skiriamos ir mokamos pensijos, pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos, taip pat pensijų dydžiai nustatomi įstatymu (Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimas, 2010-04-20 sprendimas). Teismas, patenkindamas V. A. G. reikalavimą, išspręstų klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį, o tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai gali sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių reglamentavimu. Tokiu atveju gali atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų su atitinkamais teisės aktais laiko atžvilgiu. Be to, teismas galėtų įpareigoti mokėti atitinkamo dydžio pensiją tik iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl pensijų skaičiavimo ir mokėjimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-12-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-212-437/2010).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs iš teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinių santykių.
Pažymėtina, kad šiuo sprendimu teismas išsprendžia tik dalį reikalavimų, kurie buvo keliami pareiškėjo skunde, kadangi dalis reikalavimų yra išspręsti šioje byloje priimtu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-09-24 sprendimu bei patvirtinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-25 nutartimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-25 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-09-24 sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria teismas priteisė V. A. G. iš Nacionalinės teismų administracijos 4 654,24 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-05-25 iki 2010-11-15, bei sprendimo dalį, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo ir jo visiško įvykdymo, paliko nepakeistą. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-09-24 sprendimo dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b. l. 77–92). Taigi, apeliacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010-06-07 įsakymą Nr. 9FB-6-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo V. A. G.“ bei priteisti jam konkrečią pinigų sumą, taip pat tą teismo sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo NTA perskaičiuoti V. A. G. paskirtą pensiją pagal 13 metų 9 mėnesių jo teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010-11-16 paskirti jam 31,25 procento, skaičiuojamų nuo jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, pensiją, jos neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, bet V. A. G. teisėjo valstybinės pensijos ir socialinio draudimo pensijų suma negali būti didesnė negu teisėjo paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkis (neto), perduotos nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-25 nutartį, teismas šią administracinę bylą nagrinės tik aptartoje dalyje.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. A. G. Prezidento 1996-08-12 dekretu Nr. 1013 buvo paskirtas Vilniaus apygardos teismo teisėju. Iš šių pareigų pareiškėjas nuo 2010-05-24 atleistas Prezidento 2010-04-26 dekretu Nr. 1K-351, pasibaigus įgaliojimų laikui. Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2010-06-07 įsakymu Nr. 9FB-6-(4.46) V. A. G. nuo 2010-05-25 skyrė 2 114,47 Lt teisėjų valstybinę pensiją (b. l. 28). Valstybinė teisėjo pensija pareiškėjui buvo paskirta 20 procentų dydžio jo buvusio darbo užmokesčio dydžio pensija. Apskaičiuojant pensiją, buvo vadovautasi Vilniaus apygardos teismo 2010-06-04 rašte (b. l. 127) nurodytu darbo užmokesčio dydžiu – 10 572,33 Lt.
V. A. G. NTA 2012-02-07 padavė 2012-02-06 prašymą perskaičiuoti paskirtą pensiją pagal 13 metų 9 mėnesių 12 dienų jo teisėjo darbo stažą ir nuo 2010-11-16 paskirti 31,35 procento skaičiuojamos nuo jo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, dydžio pensiją, t. y. 3 314,43 Lt, neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais. Pareiškėjas taip pat prašė išmokėti 5 300,68 Lt pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-05-25 iki 2010-11-15 (b. l. 7).
NTA 2012-03-16 rašte Nr. 4R-566-(4.34) nurodė, kad, vykdant įstatymu priskirtą pareigą proporcingai skirtiems asignavimams, nesant pakankamai biudžeto lėšų 2012 m. NTA biudžeto programoje „Teismų savivaldos aptarnavimas ir veiklos užtikrinimas“, neturint kitų finansavimo šaltinių, kuriais būtų užtikrintas pensijų mokėjimas jas perskaičiavus vadovaujantis tiesiogiai Konstitucijoje įtvirtintais pensijų apskaičiavimo principais, išaiškintais Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarime, 2012-03-16 buvo priimtas įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46). NTA kartu su Finansų ministerija ir Teisėjų taryba ieško optimaliausių sprendimų, sprendžiant klausimą dėl teisėjų valstybinių pensijų įstatyminio reglamentavimo atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimus (b. l. 9).
Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo pagrindus, tvarką bei dydžius reglamentuoja 2002-07-02 Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas, kurio 6 straipsnio dalyje nustatytas teisėjų valstybinės pensijos dydis ir jo apskaičiavimo tvarka. Nurodyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją ir atitinkantiems šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas bei įgijusiems ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 45 procentų šio dydžio. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nustatyti ta pačia tvarka apskaičiuojami teisėjų valstybinių pensijų dydžiai asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, bet neįgijusiems 20 metų teisėjo darbo stažo ir atitinkantiems šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas (įgijusiems 15 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą – 35 procentai gauto darbo užmokesčio vidurkio; įgijusiems 10 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą – 20 procentai gauto darbo užmokesčio vidurkio; įgijusiems 5 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą – 10 procentų gauto darbo užmokesčio vidurkio). To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija.
Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime konstatavo, kad: 1) Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08 redakcija) (Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti už praeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ (2009-12-08 redakcija) ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas (Žin., 2009, Nr. 152-6820) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai; 6) Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2010-11-16. Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos kylančios teisėjo nepriklausomumo principo socialinės (materialinės) garantijos reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisėjui tokį socialinį (materialinį) aprūpinimą, kuris atitiktų teisėjo statusą jam einant pareigas, taip pat pasibaigus teisėjo kadencijai. Pagal Konstituciją teisėjams nustatytos socialinės (materialinės) garantijos turi būti tokios, kad atitiktų konstitucinį teisėjo statusą ir jo orumą. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su teisėjų valstybine pensija, įstatymu turi nustatyti šios pensijos skyrimo pagrindus, sąlygas. Įstatymu gali būti nustatytas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos dydis, taip pat gali būti įtvirtinti įvairūs tokios pensijos maksimalaus dydžio nustatymo būdai. Tai darydamas įstatymų leidėjas turi nepažeisti Konstitucijos normų ir principų. Ši byla spręstina ne tik taikant Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, bet ir laikantis Konstitucinio Teismo išaiškinimų dėl šio teisės akto taikymo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013-03-25 nutartyje nustatė reikšmingą teisinį faktą šioje byloje, kuriuo teismas remiasi vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi bei Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi. Teisėjų kolegija išaiškino, kad vienų metų teisėjo darbo stažo „vertė“ yra 3 proc. (35 proc. – 20 proc. = 15 proc. / 5 m.) ir įvertinusi pareiškėjo darbo teisėju stažą (13 metų) padarė išvadą, jog pareiškėjui turi būti nustatyta 29 proc. dydžio teisėjų valstybinė pensija, apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio (20 proc. + 3 x 3 proc. = 29 proc.). Pakartotinai nagrinėjant bylą pareiškėjas taip pat vadovavosi šia išvada ir sumažino reikalaujamos pensijos dydį atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytą procento dydį. Kartu minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nustatė faktą, jog stažas teisėjo pensijai gauti skaičiuojamas tik metais, o ne mėnesiais ir dienomis. Ši išvada padaryta įvertinus Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatas (tarp jų 6 straipsnio), aplinkybę, kad Konstitucinis teismas 2010-06-29 nutarime stažą vertino metais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-339/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-506/2013). Teismas šiame sprendime atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus.
Pareiškėjas ginčija, jog teisėjo valstybinė pensija paskirta netinkamai nustačius jo per paskutinius penkerius metus, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkį, t. y. neįskaičiavus už 2005-10-31–2008-10-31 laikotarpį nesumokėto darbo užmokesčio dalies – 96 703,4 Lt. Kaip jau minėta, pareiškėjo pensija paskaičiuota nuo Vilniaus apygardos teismo 2010-06-04 rašte nurodytos sumos – 10 572,33 Lt. Iš pareiškėjo pensijos byloje esančio Vilniaus apygardos teismo 2013-01-31 rašto Nr. TR-81 (b. l. 155) matyti, kad teismas perskaičiavo pareiškėjo darbo užmokesčio vieno mėnesio vidurkį, jį padidindamas iki 10 865 Lt. Tokio dydžio darbo užmokestis pensijai skaičiuoti buvo patvirtintas ir Vilniaus apygardos teismo 2013-05-10 rašte Nr. TR-384 (b. l. 117). Iš prie šio rašto pridėtos pažymos (b. l. 118-119) akivaizdžiai matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A143-1183/2009 pareiškėjui priteista 96 703,40 Lt suma buvo visiškai įskaičiuota į pareiškėjo darbo užmokestį, kiekvieną pilnai dirbtą mėnesį papildomai priskaičiuojant apie 3 000 Lt sumą, pradedant nuo 2005-11-01 ir baigiant 2008-10-01. Taigi, pareiškėjo argumentas dėl 96 703,40 Lt darbo užmokesčio neįskaičiavimo nėra teisingas. Kartu konstatuotina, kad pareiškėjui priklausanti valstybinė teisėjo pensija paskaičiuota nuo mažesnės sumos nei nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2013-01-31 rašte Nr. TR-81 ir 2013-05-10 rašte Nr. TR-384.
Pagal Nuostatų 3.6. punktą pažyma apie paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkį yra vienas iš privalomų pretenduojančio gauti teisėjo pensiją pateikiamų dokumentų. Pareiškėjas NTA pateikė Vilniaus apygardos teismo 2010-06-04 pažymą Nr. TR-439, kurioje nurodytas 10 572,33 Lt darbo užmokestis. Vilniaus apygardos teismo 2013-05-10 rašte Nr. TR-384 konstatuojama, kad nėra galimybės nustatyti, dėl kokios priežasties skyrėsi 2010 m. pažymoje ir 2013 m. pažymoje nurodytas pareiškėjo darbo užmokestis. Vilniaus apygardos teismui nepateikus paaiškinimo, priežasties nustatymas tampa neįmanomu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šioje byloje skundą grindžia neteisingu darbo užmokesčio paskaičiavimu, daroma pareiškėjui palanki išvada, kad darbo užmokesčio vidurkio skirtumas galėjo atsirasti dėl netinkamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A143-1183/2009 pareiškėjui priteisto darbo užmokesčio įskaičiavimo. Tuo vadovaudamasis, teismas pripažįsta, kad pareiškėjui paskirtina pensija sudaro 3 150,85 Lt (10 865 x 0,29).
NTA 2010-06-08 raštu Nr. 4R-885-(4.34) pareiškėjas buvo informuotas, kad jam NTA direktoriaus 2010-06-07 įsakymu paskirta pensija mokama pritaikius Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytą apribojimą (b. l. 130). Iš NTA pateiktos pažymos (b. l. 100) matyti, kad toks sumažinimas pareiškėjo atžvilgiu taikytas realiai.
Seimas 2009-12-08 priėmė Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo inter alia pakeitė Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą maksimalų valstybinės pensijos dydį bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalų dydį sumažino nuo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio. Šis įstatymo pakeitimas įsigaliojo 2010-01-01. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas nebuvo atitinkamai pakeistas, t. y. liko galioti šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytas minėtas ribojimas 1,5. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, tačiau įstatymų leidėjas šios teisės normos nepakeitė. Kadangi Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra specialus įstatymas, atsakovė iki 2010-11-16 galėjo taikyti tik Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatą pritaikiusi ribojimą, kad teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų suma negali viršyti minėto 1,5 dydžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2696-2011).
Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime pažymėjo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas susiklostyti ir tokioms teisinėms situacijoms, kai asmuo, buvęs teisėju, kurio valstybinių (kitų nei teisėjų valstybinė pensija) ir valstybinių socialinio draudimo pensijų suma viršija užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydį arba yra nedaug mažesnė už šį dydį, teisėjų valstybinė pensija apskritai nebus mokama arba bus mokama nedidelė šios pensijos dalis, t. y. teisėjų valstybinė pensija gali tapti ne realia, o nominalia konstitucine teisėjo socialine (materialine) garantija nutrūkus jo įgaliojimams. Toks Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas paneigia teisėjų valstybinių pensijų, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jo įgaliojimams, esmę, paskirtį, sudaro prielaidas nukrypti nuo iš Konstitucijos, jos 109 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2010-11-16, todėl nuo tos dienos nėra teisinio pagrindo pareiškėjui mokamą pensiją riboti šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo nutarime nėra uždrausta nustatyti valstybinių pensijų ribojimo apskritai, tačiau tokio ribojimo nustatymas yra įstatymo leidėjo, o ne bylą nagrinėjančio teisėjo prerogatyva. Nėra jokio panašaus teisės akto, kuris šioje byloje galėtų būti taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalies pagrindu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, nėra paneigiama. Nagrinėjamoje byloje Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės norma pripažįstama prieštaraujančia Konstitucijai, įsigaliojo dar neužbaigus teisės normos taikymo procedūros, todėl nėra taikymo atgal problemos. Tokioje situacijoje kaip tik yra pasiekiamas Konstitucijos 110 straipsnio tikslas, kad dėl tokio Konstitucijai prieštaraujančio teisės akto taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių, kad nebūtų pažeistos asmens teisės. Antikonstitucinė teisės norma negali sukelti neigiamų padarinių nė vienam asmeniui, jei sprendimas dėl tos teisės normos nėra galutinai įvykdytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219-2004).
2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01 ir galiojo iki 2011-12-31. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...>, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, <...>. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Ši teisės norma buvo analizuojama Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, todėl gali būti taikomas pareiškėjo atžvilgiu. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.
Pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010-06-07 įsakymą Nr. 9FB-6-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo V. A. G.“. Šio įsakymo panaikinimo teisinė pasekmė būtų pareiškėjo teisės į teisėjo valstybinę pensiją praradimas, o tai iš esmės pažeistų paties pareiškėjo interesus. Nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, kad priimant šį įsakymą buvo pažeistos teisės normos. Pareiškėjas turėjo teisėjo stažą, pateikė reikiamus dokumentus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio pagrindai, kuriems esant administracinis sprendimas gali būti panaikinamas, nenustatyti, todėl skundas šioje dalyje atmetamas. Pareiškėjo siekiamas tikslas – pensijos perskaičiavimas, gali būti pasiektas ne naikinant Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010-06-07 įsakymą Nr. 9FB-6-(4.46), tačiau tenkinant pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo perskaičiuoti jam paskirtą pensiją, t. y. išsprendžiant pareiškėjo ir NTA ginčą valstybinės teisėjo pensijos mokėjimo eigoje. Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo perskaičiuoti pensiją tenkinamas iš dalies, nustatant, kad V. A. G. turi būti paskiriama 29 procentų nuo 10 865 Lt darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensija, sudaranti 3 150,85 Lt. Ši suma gali būti mažinama pagal Laikinojo įstatymo I priedo formulę, t. y. taikant koeficientą 0,8, nes pareiškėjo pensija didesnė nei 1 800 Lt.
Teismui paduotu skundu pareiškėjas prašė priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-11-17 iki 2012-03-28, kuris sudaro 46 018,88 Lt. Teismo posėdyje pareiškėjas reikalavimus keitė, pensijos nepriemoką prašė priteisti nuo 2010-11-18 įskaitytinai, už 2010 m. lapkričio mėnesį atsižvelgiant į dienų skaičių priteisiant 805,63 Lt, už 2011 m. – 21 831,45 Lt (33 920,40 – 12 088,75), o už 2012 m. – 33 920 Lt. Tvirtino, kad jam iki 2012-12-31 priklausytų 43 724,47 Lt. Teismas kiekvieną bylą nagrinėja neperžengdamas skundo reikalavimo ribų – 46 018,88 Lt sumos. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti įsiskolinimą tenkintinas iš dalies. Iš atsakovės pateiktos 2013-04-29 pažymos Nr. 3R-694 (b. l. 100–101) matyti, kad pareiškėjui sumažinta pensija buvo mokama iki 2013-01-01. NTA direktoriaus 2013-01-22 įsakymu Nr. 9FB-1-(4.46) „Dėl teisėjų pensijų nustatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos nuo 2013-01-01 bus mokamos vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimu, netaikant Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies ribojimo ir įskaitant kiekvienus teisėjo darbo metus. Nuo 2013-01-01 skaičiuojant teisėjo valstybinę pensiją už 13 metų teisėjo darbo stažą V. A. G. ir taikant Laikinojo įstatymo I priedą mokama 2 520,68 Lt teisėjo valstybinė pensija. Per pažymoje nurodytą laikotarpį nuo 2010-11-16 iki 2013-04-01 pareiškėjui buvo išmokėta 35 771,30 Lt, o turėjo būti išmokėta 71 857,03 Lt. Vadinasi, V. A. G. priteistinas turėtos mokėti ir išmokėtos pensijos skirtumas – 36 085,73 Lt.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012-07-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 konstatavo, jog teisėjų valstybinės pensijos dalis, susidariusi po 2010-11-16, buvo neišmokėta ne dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, nes pastaroji institucija teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Šios teisėjų valstybinės pensijos dalies neišmokėjimas buvo sąlygotas to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo klausimus, o vėliau, po 2010-04-29 Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, laiku neužpildė susidariusios teisės spragos. Esant tokioms aplinkybėms, ši neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, o ne iš Nacionalinės teismų administracijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012). Todėl V. A. G. neišmokėta teisėjų valstybinė pensija priteisiama iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės.
Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų 2003-01-21 Vyriausybės nutarimu Nr. 68, 15 punkte nustatyta, kad jeigu pareiškėjas nesutinka su Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus sprendimu, jis turi teisę per mėnesį nuo įsakymo gavimo dienos apskųsti jį Nacionalinės teismų administracijos direktoriui. Skundai, pateikti Nacionalinės teismų administracijos direktoriui dėl sprendimo, susijusio su teisėjų valstybinės pensijos skyrimu, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatyme nurodytais terminais. Jeigu su Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus sprendimu, priimtu išnagrinėjus skundą, nesutinkama, jis įstatymų nustatyta tvarka skundžiamas teismui. Atsakovas 2012-03-16 rašte Nr. 4R-566-(4.34) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl pensijos perskaičiavimo, taigi paduodamas skundą 2012-03-30, V. A. G. nebuvo praleidęs 1 mėnesio termino.
NTA 2013-04-29 rašte Nr. 4R-1067-(4.34) (b. l. 98) prašė atsižvelgti į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-09-24 sprendimu, kuris dalyje buvo paliktas galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, klaidingai priteistas įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010-05-25 iki 2010-11-15. Priteista suma 4 654,24 Lt suma yra 2 869,75 Lt didesnė už tą, kuri turėjo būti priteista – 1 784,49 Lt. Išmokėjus pareiškėjui priteistą sumą susidarytų 2 869,75 Lt permoka. Kadangi teismo sprendimas dėl šios sumos priteisimo yra įsiteisėjęs, tai šiuo teismo sprendimu nėra teisinių galimybių pakeisti sprendimą dėl vieno iš anksčiau išspręstų pareiškėjo reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją pakeisti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010-06-07 įsakymu Nr. 9FB-6-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo V. A. G.“ paskirtos teisėjo valstybinės pensijos dydį ir nustatyti, kad V. A. G. nuo 2010-11-16 yra paskirta 29 procentų nuo paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensija – 3 150,85 Lt (trys tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt litų ir aštuoniasdešimt penki centai), jos neribojant Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais.
Priteisti V. A. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, 36 085,73 Lt (trisdešimt šešis tūkstančius aštuoniasdešimt penkis litus ir septyniasdešimt tris centus) teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-11-16 iki 2012-03-28.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.