Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-03-25 · Administracinė byla Nr. A-520-417-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-2794-121/2012Sprendimas · 2012-09-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-03-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-06-07Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2014-03-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-25
Bylos Nr.
A-520-417-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00941-2012-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Artūras Drigotas, Dalia Višinskienė (pran.)
Atsakovas
Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Pareiškėjas
V. A. G.
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A520-417/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00941-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. G. skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl įsakymo panaikinimo, pensijos nepriemokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA) direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 9FB-6-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo V. A. G.“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš NTA 5 300,68 Lt teisėjų valstybinės pensijos (toliau – ir pensija) nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 25 d. (įskaitytinai) iki 2010 m. lapkričio 17 d. (įskaitytinai); 3) įpareigoti NTA perskaičiuoti V. A. G. paskirtą pensiją pagal 13 metų 9 mėnesių 12 dienų jo teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti jam 31,35 proc., skaičiuojamų nuo jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, pensiją, t. y. 3 956,13 Lt, neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pareiškėjo patiriamus nuostolius – 46 018,88 Lt, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo ir jo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas paaiškino, kad NTA jam pritaikė Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas, TVPĮ) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią teisėjui, turinčiam 10 metų teisėjo darbo stažą, skiriama 20 procentų gauto darbo užmokesčio dydžio pensija. Tačiau faktinis pareiškėjo teisėjo darbo stažas yra 13 metų 9 mėnesiai ir 12 dienų. Todėl, nustačiusi jam 20 procentų dydžio pensiją, NTA į jo darbo stažą neįskaičiavo 3 metų 9 mėnesių 12 dienų.

Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. birželio 29 d. nutarime (toliau – ir Konstitucinio Teismo nutarimas) pripažino, kad TVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas neatitinka teisėjų valstybinės pensijos, kaip konstitucinės teisėjų socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jų įgaliojimams, sampratos, inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 straipsnio 2 dalies nuostatų, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisingumo, proporcingumo, protingumo reikalavimų, todėl prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjo manymu, pagal minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą jo pensija turi būti perskaičiuota tokiu būdu: (35 proc. – 20 proc. = 15 proc. / 5 m. = 3 proc. x 3 m. = 9 proc.) + (3 proc. / 12 mėn. = 0,25 proc. x 9 mėn. = 2,25 proc.) = 11,25 proc. + (0,25 proc. / 30 d. = 0,083 x 12 d.) = 0,1 proc. Teigė, jog tokiu būdu jo pensija turi būti paskirta ir mokama ne 20 proc., o 31,35 proc. dydžio, skaičiuojant ją nuo teisėjo vidutinio mėnesinio atlyginimo per 5 paskutinius darbo teisėju metus.

Be to, pareiškėjo teigimu, NTA, ribodama pensijos dydį, nuo 2010 m. gegužės 25 d. (t. y. nuo teisės įgijimo gauti pensiją dienos) nepagrįstai taikė 2009 m. gruodžio 8 d. pakeistą Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas, VPĮ) 3 straipsnį, kurio 3 dalyje nustatyta, kad maksimalus valstybinės pensijos dydis ir tam pačiam asmeniui paskirtos kitos valstybinės socialinio draudimo pensijos suma sumažinama nuo 1,5 iki 1,3 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Pareiškėjo teigimu, pagal minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą skaičiuojant ir mokant jam pensiją turėjo būti taikomas ne VPĮ, bet specialusis įstatymas – TVPĮ. Nurodė, jog NTA nuo 2010 m. gegužės 25 d. pareiškėjui mokėtiną pensijos sumą nustatė taikydama 1,3, o ne 1,5 dydį, todėl nepagrįstai sumažino jam mokamos pensijos dydį. Paminėjo, jog Konstitucinis Teismas prieštaraujančiu Konstitucijai pripažino ir VPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą ta apimtimi, kuria jis apima teisėjų valstybines pensijas.

Nurodė, jog NTA taikant prieštaraujančias Konstitucijai teisės normas pareiškėjui padaryta/daroma turtinė žala (nuostoliai), kurią sudaro negautos pajamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis): 1) 5 300,68 Lt (dėl pensijos ribojimo 1,3 Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais); 2) pensijos skirtumas (dėl pritaikyto 20 proc. vietoje 31,35 proc. dydžio nuo 2010 m. birželio 29 d. iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos).

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, prie paskutinių penkerių metų jo darbo teisėju gauto atlyginimo, kurį apskaičiavo NTA, dar turi būti pridėta per 2005 m. spalio 31 d. – 2008 m. spalio 31 d. laikotarpį nesumokėto darbo užmokesčio dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybei neteisėtai sumažinus teisėjo darbo užmokestį – 96 703,40 Lt. Nurodė, jog perskaičiavus pareiškėjui skirtinos pensijos dydį nuo paskutinių penkerių metų darbo teisėju vidutinio atlyginimo ji yra 3 956,13 Lt. Pareiškėjo manymu, šio dydžio pensija ir turi būti jam mokama nuo 2010 m. lapkričio 17 d. Teigė, jog jam turėjo būti išmokėta 3 956,13 x 16 mėn. = 63 298,08 Lt. Nurodė, jog NTA nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki 2012 m. kovo 28 d. išmokėjo jam 17 279,20 Lt. Paaiškino, kad susidaręs skirtumas tarp minėtų sumų yra jam padaryti nuostoliai, kurių suma – 46 018,88 Lt.

Skunde nurodė, jog Lietuvos valstybė nesilaikė Konstitucijos, nepašalino jos pažeidimų, o priimdama 2012 metų biudžetą neskyrė pakankamai lėšų NTA, kad ši realiai galėtų užtikrinti pensijų mokėjimą, todėl ji privalo atlyginti pareiškėjui nuostolius ir pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį mokėti 5 proc. dydžio procesines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjo manymu, teismas atsiradusią teisinio reguliavimo spragą privalės užpildyti tiesiogiai taikydamas Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010). Nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs analogiškus skundus 2010 m. gruodžio 27 d. ir 2011 m. liepos 14 d. administracinėse bylose Nr. I-212-437/2010 ir Nr. I-2754-121/2011, yra sukūręs teisinį precedentą, kuriuo remiantis turėtų būti priimtas sprendimas ir pareiškėjo byloje.

Atsiliepimas

Atsakovas NTA atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjui V. A. G. 2 114,47 Lt pensija buvo paskirta Įsakymu, kuris priimtas vadovaujantis TVPĮ 5 straipsniu, 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 7 straipsnio 1 dalimi, Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68 (toliau – ir Nuostatai), bei Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisijos, sudarytos NTA direktoriaus 2009 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 6P-78-(1.1) (toliau – ir Komisija), 2010 m. birželio 7 d. išvada Nr. 15FB-06-(4.46) (toliau – ir Išvada).

Nurodė, jog oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą 2010 m. lapkričio 16 d. ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, NTA neturi galimybių skirti, mokėti ir/ar perskaičiuoti pensijų, kad jos atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus.

Pažymėjo, jog NTA direktorius 2010 m. lapkričio 17 d. priėmė įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46), kuriuo nurodė mokėti pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, iki bus priimti pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai. Tokiu būdu ne tik užtikrintas TVPĮ 7 straipsnio 1 dalyje numatytas NTA, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigos vykdymas, bet ir nepaneigta teisėjų pensijų esmė bei paskirtis. Nurodė, jog NTA 2012 m. vasario 21 d. raštu 4R-347-(4.34) pareiškėjas buvo informuotas, kad 2012 m. vasario 17 d. NTA direktorius priėmė įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46).

Paaiškino, jog vykdant įstatymu priskirtą pareigą proporcingai skiriamiems asignavimams, nesant pakankamai biudžeto lėšų 2012 metams bei neturint kitų finansavimo šaltinių buvo priimtas 2012 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46), kuriuo dėl minėtų priežasčių pripažintas netekusiu galios NTA direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 9FB-3-(4.46) ir nurodoma, kad pensijos bus skaičiuojamos ir mokamos pagal NTA direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46).

Nurodė, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. ribojimas, numatytas VPĮ 3 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,3, o ne ribojimas, numatytas TVPĮ 6 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,5, taikomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teigė, jog Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas paskirtas ir mokamas pagal TVPĮ, neprieštarauja Konstitucijai. Be to, Laikinasis įstatymas įsigaliojo, kaip ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d.

Pažymėjo, jog Įsakymas buvo priimtas galiojant TVPĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatoms, todėl pareiškėjo pensijos dydis negalėjo būti apskaičiuojamas kitaip, negu nustato įstatymas. Darė išvadą, jog pareiškėjo teiginys, kad į jo darbo stažą neįskaičiuota 3 metai 9 mėnesiai 12 dienų, yra nepagrįstas. Be to, Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime nėra pasisakęs, kaip turėtų būti skaičiuojamas pensijos dydis. Nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, skaičiuodamas priteistiną pensijos dydį, teisėjo darbo stažą pensijai gauti vertino metais (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. I-2754-121/2011, 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. I-212-437/2010).

Šalies argumentai

Skunde nurodė, jog, jei teismas sprendimu įpareigotų NTA pareiškėjui mokėti tam tikro dydžio pensiją, pažeistų Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą, t. y. teismas iš esmės pasisakytų dėl klausimų, kuriuos pagal kompetenciją priklauso spręsti įstatymų leidžiamajai valdžiai. Pagal konstitucinę jurisprudenciją pensinio aprūpinimo pagrindai, asmenys, kuriems skiriamos ir mokamos pensijos, pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos, taip pat pensijų dydžiai nustatomi įstatymu (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Teismas, patenkindamas pareiškėjo reikalavimą, išspręstų klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį, o tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai gali sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių reglamentavimu. Tokiu atveju gali atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų su atitinkamais teisės aktais laiko atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartis byloje Nr. I-1722-815/2008). Be to, teismas galėtų įpareigoti mokėti atitinkamo dydžio pensiją tik iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl pensijų skaičiavimo ir mokėjimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimas byloje Nr. I-212-437/2010).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo V. A. G. skundą patenkino iš dalies: priteisė V. A. G. iš Nacionalinės teismų administracijos 4 654,24 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d.; įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją perskaičiuoti V. A. G. paskirtą pensiją pagal 13 metų 9 mėnesių jo teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti jam 31,25 procento, skaičiuojamų nuo jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, pensiją, jos neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, bet V. A. G. teisėjo valstybinės pensijos ir socialinio draudimo pensijų suma negali būti didesnė negu teisėjo paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkis (neto).

Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pareiškėjo patiriamus nuostolius – 46 018,88 Lt ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo ir jo visiško įvykdymo pagrįstumo, rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68 patvirtintų Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2, 3, 22 punktais. Nurodė, jog toks reglamentavimas suponuoja pareiškėjui pareigą pasikeitus jo draudžiamosioms pajamoms, šiuo atveju – padidėjus teisėjo atlyginimui, pateikti Nacionalinei teismų administracijai įrodymus apie draudžiamųjų pajamų turėjimo faktą. Nustatė, jog pareiškėjas neneigia tokių įrodymų bei prašymo perskaičiuoti teisėjo pensiją NTA nepateikęs, o NTA nėra atsisakiusi pareiškėjui teisėjo pensiją perskaičiuoti, todėl spendė, jog tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra kilusio ginčo, reikalaujančio teisminės gynybos, ir šio reikalavimo netenkino.

Pasisakydamas dėl reikalavimo įpareigoti NTA perskaičiuoti V. A. G. paskirtą pensiją pagal 13 metų 9 mėnesių 12 dienų jo teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti jam 31,35 proc., skaičiuojamų nuo jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, pensiją, t. y. 3 956,13 Lt, neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, pagrįstumo pirmosios instancijos teismas nurodė Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą, kuriuo buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas vadovavosi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, Nuostatų 20 punktu. Nurodė, jog Nuostatai yra specialusis aktas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo atžvilgiu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti pensijos nepriemoką, kurią apskaičiuoja pagal 13 metų 9 mėnesių 12 dienų stažą pensijai gauti (31,35 proc.), tačiau pagal Nuostatų 20 punktą stažas teisėjų valstybinei pensijai apskaičiuoti skaičiuojamas metais ir mėnesiais ir pareiškėjo atveju yra 13 metų 9 mėnesiai. Teismas, remdamasis TVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, darė išvadą, jog vienų metų teisėjo darbo stažo „vertė“ yra 3 proc. (35 proc. – 20 proc. = 15 proc. / 5 m.), pareiškėjo atveju už 3 teisėjo darbo stažo metus (nuo 11 iki 13 metų įskaitytinai) jam skirtina 9 proc. dydžio, už 9 mėnesius – 2,25 proc. (3 proc. / 12 mėn. = 0,25 proc. x 9 mėn.) dydžio, iš viso pareiškėjui skirtina 31,25 proc. (20 proc. + 9 proc. + 2,25 proc.) pensija, apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio. Pažymėjo, jog Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 9FB-6-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo V. A. G.“ nurodytu būdu perskaičiavus pensiją savaime neteks galios.

Dėl pensijos ribojimo Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais pažymėjo, jog atsakovas pareiškėjui Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio taikymą grindžia Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir tuo, kad ši teisės norma Konstitucinio Teismo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Pažymėjo, jog buvusiems teisėjams pensija perskaičiuojama ne pagal Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kuria nustatyta, kad paskirtos ir VPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Teigė, jog toks reglamentavimas reiškia, kad pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuojama ne pagal VPĮ, o pagal TVPĮ apskaičiuota pensija; toks reglamentavimas taip pat reiškia, kad iš pradžių turi būti apskaičiuojamas teisėjo valstybinės pensijos dydis pagal TVPĮ 6 straipsnio reikalavimus (įskaitant (iki 2010 m. lapkričio 15 d.) ribojimą iki Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio), o po to ši pensija dar kartą perskaičiuojama pagal Laikinąjį įstatymą taikant koeficientą. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai, ne pagal įstatymus iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo (2010 m. lapkričio 15 d.) apskaičiuodamas pareiškėjui pensiją taikė Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, o ne 1,5 dydžio ribojimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog dėl Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo susidaro teisinė situacija, kad teisėjams riboti pensijų bendrą sumą nebegalima nei pagal TVPĮ 6 straipsnio 3 dalį, nei pagal VPĮ 3 straipsnio 3 dalį. Taip pat teismas pabrėžė, kad jis šiuo sprendimu apgina pareiškėjo teises laikinai, nes teisėjų valstybinės pensijos dydį bei sąlygas nustato įstatymų leidėjas. Darė išvadą, jog atsakovas įpareigotinas perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pensiją ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki bus priimtos atitinkamų teisės aktų pataisos jam mokėti 31,25 proc., skaičiuojamų nuo jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, pensiją, jos neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, bet V. A. G. teisėjo valstybinės pensijos ir socialinio draudimo pensijų suma negali būti didesnė negu teisėjo paskutinių 5 metų, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, gauto darbo užmokesčio vidurkis (neto).

III.

Atsakovai Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Atsiliepimas

Apeliaciniame skunde išdėsto iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino teisės normas, reglamentuojančias teisėjų valstybinių pensijų ribojimus. Atkreipia dėmesį į tai, jog teismas skaičiavo, kad už kiekvienus teisėjų darbo stažo metus priskaičiuojami 3 proc., tačiau kitose bylose dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo skaičiavo po 2 proc. Teigia, jog administraciniai teismai, nagrinėdami bylas dėl stažo teisėjų valstybinei pensijai apskaičiuoti, procentus nustato sveikaisiais skaičiais. Pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, patenkindamas pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo mokėti tam tikro dydžio valstybinę pensiją, faktiškai išsprendė klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį, o tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai gali sukelti koliziją su šių teisinių santykių reglamentavimu. Taip pat teismo prašo atsižvelgti į tai, kad 2012 metams NTA biudžete numatyta teisėjų valstybinėms pensijoms išmokėti suma planuota nesant teisinio reglamentavimo, atitinkančio Konstituciją, ir įvertinus esamą valstybės ekonominę ir finansinę situaciją gali kilti sunkumų vykdyti teismo sprendimus (iš viso teisėjų valstybinių pensijų gavėjų yra 97, NTA 2012 m. spalio 3 d. duomenimis, 35 teisėjų valstybinių pensijų gavėjai teismui yra pateikę skundus).

Pareiškėjas V. A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą pakeisti. Taip pat pareiškėjas prašo pataisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas: a) dėl teisėjo darbo stažo skaičiavimo (į darbo stažą neįskaityta 12 dienų, tai prieštarauja Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo išaiškinimams); b) dėl nenagrinėto pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už žalą, padarytą pensijos nepriemoka nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir jo visiško įvykdymo (šis klausimas išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-212-437/2010, kurios sprendimą patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nr. A502-2696/2011 – pareiškėja T. S.); c) dėl atsisakymo įpareigoti NTA perskaičiuoti vidutinį penkerių metų teisėjo atlyginimą, įskaitant į jį neteisėtai sumažintą teisėjo atlyginimo dalį – 96 703,40 Lt (už laikotarpį nuo 2005 m. spalio 31 d. iki 2008 m. spalio 31 d.), kurią pripažino Lietuvos Respublikos Seimas, priėmęs 2008 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą Nr. X-1761, ir kurios dydį nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A143-1183/2009), neteisėtai sumažinta darbo užmokesčio dalis baigta mokėti 2012 metais.

Atsiliepime išdėsto šiuos pagrindinius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų nuostatų, pagal kurias buvo nustatytas pareiškėjui paskirtas teisėjų valstybinės pensijos dydis ir ribojamas jos mokėjimas, taikyti negalėjo, o atsiradusią teisės spragą privalėjo užpildyti tiesiogiai taikydamas Konstituciją – jos 109 straipsnio 2 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą.Teismo sprendimas, įpareigojantis atsakovą išmokėti pensijos nepriemoką nuo jos paskyrimo iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, o po jo paskelbimo mokėti pensiją neribojant jos šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, yra teisėtas ir pagrįstas.Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime suformulavo principinę teisėjo darbo stažo skaičiavimo nuostatą, pagal kurią negali būti pripažinta atitinkanti Konstitucijos reikalavimus tokia situacija, kai teisėjas, turintis didesnį darbo stažą, gauna tokio pat dydžio pensiją, kaip ir teisėjas, turintis mažesnį darbo stažą. Teigia, jog šis principas niekada nebus įgyvendintas, jei stažas nebus skaičiuojamas visas: metai, mėnesiai ir dienos. Pažymi, jog teismas, sprendime nurodęs vienerių metų vidutinio teisėjo atlyginimo 3 proc. dydį, laikėsi Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme nustatyto dydžio. Pareiškėjas nesutinka ir su atsakovo pateiktu siūlymu procentinį darbo stažo vertinimą apvalinti iki sveikojo skaičiaus, kadangi pareiškėjui tai reikštų nepagrįstą jo pensijos sumažinimą.Atsakovų nurodomos aplinkybės dėl valstybės 2012 metams skirtų lėšų teisėjų valstybinėms pensijoms mokėti trūkumo nėra išskirtinės ar labai nepalankios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Pažymi, jog pareiškėjo atveju nuo 2010 m. lapkričio 16 d. dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo praeis daugiau nei dveji metai ir šis laikotarpis yra pakankamas pasirengti tinkamai vykdyti teismo sprendimą. Nurodo, jog būtent taip šį klausimą (atsisakyti atidėti sprendimo vykdymą) sprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje administracinėje byloje Nr. A502-2696/2011).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs iš teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinių santykių.

Pareiškėjas V. A. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 9FB-6-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo V. A. G.“; 2) priteisti iš NTA 5 300,68 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 25 d. (įskaitytinai) iki 2010 m. lapkričio 17 d. (įskaitytinai); 3) įpareigoti NTA perskaičiuoti V. A. G. paskirtą pensiją pagal 13 metų 9 mėnesių 12 dienų jo teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti jam 31,35 proc., skaičiuojamų nuo jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, pensiją, t. y. 3 956,13 Lt, neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pareiškėjo patiriamus nuostolius – 46 018,88 Lt, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo ir jo visiško įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs pareiškėjo skundą, priteisė V. A. G. iš NTA 4 654,24 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d.; įpareigojo NTA perskaičiuoti V. A. G. paskirtą pensiją pagal 13 metų 9 mėnesių jo teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti jam 31,25 procento, skaičiuojamų nuo jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, pensiją, jos neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, bet V. A. G. teisėjo valstybinės pensijos ir socialinio draudimo pensijų suma negali būti didesnė negu teisėjo paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkis (neto).

Teismas nustatė, jog NTA direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 9FB-6-(4.46) V. A. G. nuo 2010 m. gegužės 25 d. buvo paskirta 2 114,47 Lt dydžio pensija (b. l. 28). Dėl taikyto pensijos dydžio ribojimo (taikant Laikinojo įstatymo nuostatas) V. A. G. už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2010 m. lapkričio 15 d. iš viso neišmokėta 4 654,24 Lt pensijos (b. l. 13), o už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2011 m. gruodžio mėnesio iš viso neišmokėta 9 296,04 Lt pensijos (b. l. 14).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies suformulavimas leidžia daryti išvadą, kad teismas pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 9FB-6-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo V. A. G.“ bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pareiškėjo patiriamus nuostolius – 46 018,88 Lt, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo ir jo visiško įvykdymo, atmetė. Tačiau teismo sprendimo rezoliucinė dalis nevisiškai atitinka teismo sprendimo motyvus.

Įvertinus pareiškėjo skunde suformuluotus konkrečius reikalavimus bei pirmosios instancijos teismo sprendimą, darytina išvada, jog teismo sprendimas iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo reikalavimų panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 9FB-6-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo V. A. G.“ bei priteisti jam konkrečias pinigų sumas. Taip pat teismas iš esmės netinkamai išsprendė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti NTA perskaičiuoti V. A. G. paskirtą pensiją pagal 13 metų 9 mėnesių 12 dienų jo teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti jam 31,35 proc., skaičiuojamų nuo jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, pensiją, t. y. 3 956,13 Lt, neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais. Dėl šių reikalavimų pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir ši dalis bylos grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pažymėtina, jog vykdydamas teisingumą, teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012). Be to, teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų galima realiai įvykdyti. Kadangi teismo sprendimas vykdomas pagal teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytą teismo nurodymą, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje privalu išdėstyti patenkinto reikalavimo turinį (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 5 dalis 1 punktas). Tai turi būti padaryta itin aiškiai ir nedviprasmiškai. Teismo nurodymas, išdėstytas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, neturi sudaryti byloje dalyvaujantiems asmenims galimybės skirtingai aiškinti teismo sprendimo turinį, to, kaip konkrečiai ir kokia apimtimi jis turėtų būti vykdomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A438-624/2008, 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-3017/2011, 2011 m. liepos 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011).

Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde kėlė teismui reikalavimus, nurodydamas priteisti jam iš atsakovų konkrečias pinigų sumas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs pareiškėjo skundą, konkrečių skaičiavimų neatliko, nenurodė, kokio konkretaus dydžio pensija ir iš kurio atsakovo pareiškėjui priteistina, t. y. teismas, kaip jau buvo minėta, tik įpareigojo NTA perskaičiuoti V. A. G. paskirtą pensiją pagal 13 metų 9 mėnesių jo teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti jam 31,25 procento, skaičiuojamų nuo jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, pensiją, jos neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, bet V. A. G. teisėjo valstybinės pensijos ir socialinio draudimo pensijų suma negali būti didesnė negu teisėjo paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkis (neto), nors pareiškėjas prašė priteisti konkrečias pinigų sumas.

Teismas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo skundą, turi atlikti skaičiavimus ir nustatyti konkretų pareiškėjui priteistinos pensijos dydį bei asmenį, iš kurio priteistinos nustatytos sumos. Priešingu atveju, nenustačius konkretaus pareiškėjui mokėtino teisėjų valstybinės pensijos dydžio bei atsakino asmens, būtų apsunkinamas teismo sprendimo vykdymas, gali kilti neaiškumų vykdant sprendimą. Be to, pažymėtina, jog teismai, nagrinėdami analogiškas bylas, apskaičiuoja ir teismo procesiniu dokumentu nustato konkretų asmeniui mokėtiną teisėjų valstybinės pensijos dydį ir iš ko šios sumos yra priteistinos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-339/2013, 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-506/2013, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-100/2013). Be to, teismas, kaip jau buvo minėta, sprendimo rezoliucinėje dalyje turi aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyti dėl visų pareiškėjo skunde iškeltų reikalavimų.

Dėl reikalavimo priteisti iš NTA 5 300,68 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 25 d. (įskaitytinai) iki 2010 m. lapkričio 17 d. (įskaitytinai).

Teisėjų valstybinė pensija yra viena iš Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu nustatytų valstybinių pensijų (Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą. Pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. Specialusis teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantis įstatymas yra 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymas.

Teisėjų valstybinės pensijos dydį nustato Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos dydis ir jo apskaičiavimo tvarka. Nurodyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas bei įgijusiems ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 45 procentų šio dydžio. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatyti ta pačia tvarka apskaičiuojami (iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio) teisėjų valstybinių pensijų dydžiai asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, bet neįgijusiems 20 metų teisėjo darbo stažo ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas (įgijusiems 15 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą – 35 procentai gauto darbo užmokesčio vidurkio; įgijusiems 10 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą – 20 procentai gauto darbo užmokesčio vidurkio; įgijusiems 5 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą – 10 procentų gauto darbo užmokesčio vidurkio). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas maksimalaus teisėjų valstybinės pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų bendro dydžio ribojimą numatė ne tik specialiuoju Teisėjų valstybinių pensijų įstatymu, bet ir Valstybinių pensijų įstatymu ir šio ribojimo apimtis pagal šiuos įstatymus skyrėsi. 2009 m. gruodžio 8 d. Valstybinių pensijų pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2010 m. sausio 1 d., ankstesnis šiuo įstatymu nustatytas ribojimas, kuris buvo apibrėžtas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžiu ir šia prasme sutapo su Teisėjų valstybinių pensijų įstatymu numatytu ribojimu, buvo pakeistas nustatant ribojimą 1,3 šio dydžio. Taigi nuo 2010 m. sausio 1 d. teisėjų valstybinės pensijos dydžio ribojimas buvo numatytas pagal du įstatymus, tačiau skyrėsi ribojimo apimtis (pagal specialųjį Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį – užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio, pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį – 1,3 šio dydžio).

2012 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-2196 (įsigaliojo nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis buvo išdėstyta nauja redakcija, kurioje yra įrašytas buvusio dydžio valstybinės pensijos ribojimas – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydis.

2009 m. gruodžio 9 d. yra priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, įsigaliojęs 2010 m. sausio 1 d., kuris taikomas ir teisėjų valstybinėms pensijoms skaičiuoti. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems šias socialines išmokas: valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XII-92 Laikinojo įstatymo 15 straipsnis yra pakeistas ir nustato, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai – iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino, kad: Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino prieštaraujančias Konstitucijai ir teisėjų valstybinę pensiją ribojančias Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nustatė, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra lex specialis.

Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d. (Žin., 2010, Nr.134-6860). Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai darė išvadą, kad atsakovas Nacionalinė teismų administracija nepagrįstai, ne pagal įstatymus iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo apskaičiuodamas pareiškėjui pensiją taikė Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3, o ne 1,5 dydžio ribojimą. Teismas, tinkamai nustatęs, kad dėl taikyto pensijos dydžio ribojimo V. A. G. už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2010 m. lapkričio 15 d. iš viso neišmokėta 4 654,24 Lt pensijos, pagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos. Pažymėtina, jog pagal TVPĮ 7 straipsnio 1 dalį teisėjų valstybines pensijas skiria ir moka Nacionalinė teismų administracija, o pagal to paties įstatymo 9 straipsnio 1 dalį teisėjų valstybinė pensija, laiku neišmokėta dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, išmokama už visą praėjusį laiką Nuostatų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog priteistos sumos pareiškėjas neginčija.

Darytina išvada, jog ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Dėl skundo reikalavimo įpareigoti NTA perskaičiuoti V. A. G. paskirtą pensiją pagal 13 metų 9 mėnesių 12 dienų jo teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti jam 31,35 proc., skaičiuojamų nuo jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, pensiją, t. y. 3 956,13 Lt, neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais.

Kaip jau buvo minėta, naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas neatlikęs konkrečių pensijos skaičiavimų, nenurodęs, kokio konkretaus dydžio pensija pareiškėjui priteistina, įpareigojo NTA perskaičiuoti V. A. G. paskirtą pensiją pagal 13 metų 9 mėnesių jo teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti jam 31,25 procento, skaičiuojamų nuo jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, pensiją, jos neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, bet V. A. G. teisėjo valstybinės pensijos ir socialinio draudimo pensijų suma negali būti didesnė negu teisėjo paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkis (neto). Pabrėžtina, jog teismo sprendime nėra nurodyta, kas turi mokėti priteistiną pareiškėjui perskaičiuotą pensiją.

Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjui priteistinos sumos yra siejamos su pareiškėjo vidutiniu darbo užmokesčiu. Byloje nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo pasiūlyti bylos šalims pateikti įrodymus, kurių pagrindų būtų galima atlikti skaičiavimus ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 straipsnis). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Vadinasi, teismo sprendime negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam sprendimui priimti. Baigiamieji teismo aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuolat akcentuoja administracinio teismo pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, tinkamai taikyti materialiosios teisės normas, laikytis teismo procesą reglamentuojančių teisės aktų ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą (ABTĮ 57, 81, 86 straipsniai). Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-506/2013, kt.).

2010 m. birželio 29 d. nutarime Konstitucinis Teismas inter alia pabrėžė, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuris, viena vertus, sudaro prielaidas suniveliuoti teisėjų, turinčių labai skirtingą teisėjo darbo stažą, valstybinių pensijų dydžius, o kita vertus, sudaro prielaidas paskirti labai skirtingo dydžio teisėjų valstybines pensijas teisėjams, kurių teisėjo darbo stažo trukmė nedaug skiriasi, neatitinka teisėjų valstybinės pensijos, kaip konstitucinės teisėjų socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jų įgaliojimams. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Seimas iki šiol neužpildė dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų eliminavimo iš teisės sistemos teisės taikymo atžvilgiu susidariusio teisinio vakuumo, t. y. nenustatė naujo teisinio reguliavimo, kuris leistų užtikrinti, kad nutrūkus teisėjo įgaliojimams pareiškėjas gautų teisėjo statusą ir jo orumą atitinkančias teisėjo socialines (materialines) garantijas, turėjo įvykdyti teisingumą individualioje byloje ad hoc pašalindamas egzistuojančią teisės spragą.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, jog nustatant ir apskaičiuojant teisėjams priteistinas pensijų sumas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas nepaneigė galimybės teisėjams, kaip ir kitiems asmenims, taikyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, kuri taikoma teisėjų valstybinėms pensijoms vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuri taikoma ir šiuo metu, nes yra pratęstas šio perskaičiavimo galiojimas iki 2013 m. gruodžio 31 d. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-100/2013).

Teisėjų kolegija sutinka, jog nagrinėjamoje byloje turi būti perskaičiuota pareiškėjui priklausanti pensija, tačiau tai sprendimu turėjo atlikti pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareiškėjo (teisėjo) darbo stažą, pagal kurį turi būti apskaičiuota pensija, kartu netinkamai nustatė ir procentinį pareiškėjui priklausančios pensijos dydį.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, Nuostatų 20 punktu. Nurodė, jog Nuostatai yra specialusis aktas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo atžvilgiu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti pensijos nepriemoką, kurią apskaičiuoja pagal 13 metų 9 mėnesių 12 dienų stažą pensijai gauti (31,35 proc.), tačiau pagal Nuostatų 20 punktą stažas teisėjų valstybinei pensijai apskaičiuoti skaičiuojamas metais ir mėnesiais ir pareiškėjo atveju yra 13 metų 9 mėnesiai. Teismas, remdamasis TVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, darė išvadą, jog vienų metų teisėjo darbo stažo „vertė“ yra 3 proc. (35 proc. – 20 proc. = 15 proc. / 5 m.), pareiškėjo atveju už 3 teisėjo darbo stažo metus (nuo 11 iki 13 metų įskaitytinai) jam skirtina 9 proc. dydžio, už 9 mėnesius – 2,25 proc. (3 proc. / 12 mėn. = 0,25 proc. x 9 mėn.) dydžio, iš viso pareiškėjui skirtina 31,25 proc. (20 proc. + 9 proc. + 2,25 proc.) pensija, apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo atliktais skaičiavimais sutinka tik iš dalies.

Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, jog teisėjų darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti sudaro laikas nuo 1990 m. kovo 11 d., kurį asmuo dirbo teisėju Lietuvos teritorijoje veikiančiuose teismuose (Konstituciniame Teisme, bendrosios kompetencijos ar specializuotuose teismuose) arba nuo Lietuvos paskirtu ar išrinktu bet kokio tarptautinio teismo teisėju. Jeigu asmuo teisėjo darbo stažą įgijo dirbdamas teisėju skirtinguose teismuose ir skirtingu laiku, jo įgytas teisėjo darbo stažas teisėjų valstybinei pensijai gauti sumuojamas Nuostatų nustatyta tvarka. Nuostatų 20 punkte įtvirtinta, jog teisėjo darbo stažas teisėjo valstybinei pensijai gauti, įgytas dirbant teisėju skirtinguose teismuose ir skirtingu laiku, teisėjų valstybinei pensijai gauti sumuojamas: įskaitomi metai, mėnesiai ir dienos. Darbo stažo dalis, apskaičiuota dienomis, išreiškiama mėnesiais – dienų skaičius dalijamas iš 30. Likęs dienų skaičius, nesudarantis pilno mėnesio, į darbo stažą neįskaitomas. Įvertinus šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog Nuostatų 20 punkte nurodytas teisėjo darbo stažo apskaičiavimo būdas taikomas tuomet, kai teisėjo darbo stažas teisėjo valstybinei pensijai gauti yra įgytas dirbant teisėju skirtinguose teismuose ir skirtingu laiku. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas darbo teisėju stažą įgijo dirbdamas skirtinguose teismuose ir skirtingu laiku, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti Nuostatų 20 punktą ir vadovautis jame nurodytu stažo skaičiavimu.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog stažas išreiškiamas metais. Jeigu jo dalis apskaičiuota mėnesiais, tai mėnesių skaičius dalijamas iš dvylikos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog iš Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatų (tarp jų 6 straipsnio) matyti, jog stažas teisėjo valstybinei pensijai gauti skaičiuojamas metais. Konstitucinis teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime taip pat stažą vertino metais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pripažintas tinkamu teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimas įvertinant kiekvienus teisėjo darbo stažo metus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-339/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-506/2013). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog stažas teisėjo valstybinei pensijai gauti turi būti skaičiuojamas metais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisėjo darbo stažas yra 13 metų.

Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, jog asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, bet neįgijusiems 20 metų teisėjo darbo stažo ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, skiriama tokio dydžio teisėjų valstybinė pensija: asmenims, įgijusiems 15 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 35 procentų šio dydžio; asmenims, įgijusiems 10 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 20 procentų šio dydžio. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vienų metų teisėjo darbo stažo „vertė“ yra 3 proc. (35 proc. – 20 proc. = 15 proc. / 5 m.). Remiantis tuo, kas pirmiau nurodyta, įvertinus pareiškėjo darbo teisėju stažą (13 metų), darytina išvada, jog pareiškėjui turi būti nustatyta 29 proc. dydžio teisėjų valstybinė pensija, apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio (20 proc. + 3 x 3 proc. = 29 proc.).

Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas skaičiavo, kad už kiekvienus teisėjų darbo stažo metus priskaičiuojami 3 proc., tačiau kitose bylose dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo skaičiavo po 2 proc. Pažymėtina, jog yra administracinių bylų, kuriose teismas už kiekvienus teisėjų darbo stažo metus skaičiavo po 2 proc. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-339/2013, 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-506/2013), tačiau tose bylose faktinės bylos aplinkybės buvo ne tokios pačios kaip nagrinėjamos bylos, t. y. nustatytas kitoks pareiškėjų (teisėjų) darbo stažas (administracinėje byloje Nr. A502-339/2013 – 9 metai; administracinėje byloje Nr. A502-506/2013 – 16 metų), todėl buvo taikytos kitos Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1–2 dalių nuostatos. Be to, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai nustatė, jog pareiškėjui už 3 teisėjo darbo stažo metus (nuo 11 iki 13 metų įskaitytinai) turi būti pridedami 9 proc. (3 x 3 proc.) prie išmokėtinos valstybinės teisėjų pensijos dydžio.

Taigi pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinę bylą, turi atsižvelgti į metais apskaičiuojamą darbo teisėju stažą, pagal kurį nustatytinas procentinis mokėtinos pensijos dydis, bei visa tai įvertinęs turi nustatyti konkretaus dydžio pareiškėjui priteistiną teisėjo valstybinę pensiją iš konkretaus subjekto. Pirmosios instancijos teismas turi būti aktyvus, rinkti įrodymus, reikalingus teisingai nustatyti konkrečią pareiškėjui priteistiną sumą.

Dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 9FB-6-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo V. A. G.“.

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 9FB-6-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo V. A. G.“ sprendimo rezoliucinėje dalyje iš vis nepasisakė. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 9FB-6-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo V. A. G.“ teismo sprendime nurodytu būdu perskaičiavus pensiją savaime neteks galios.

Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nelaikytina tinkamu sprendimu dėl pareiškėjo reikalavimo, teismas nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo tenkinimo ar netenkinimo. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą turi priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų ir jo rezoliucinėje dalyje nurodyti teismo išvadą prašymą patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto reikalavimo turinį, arba prašymą atmesti (ABTĮ 87 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Tai įvertinus, minėta teismo sprendimo dalis taip pat naikintina ir gražintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pareiškėjo patiriamus nuostolius – 46 018,88 Lt, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo ir jo visiško įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, rėmėsi Nuostatų 2, 3, 22 punktais. Nurodė, jog toks reglamentavimas suponuoja pareiškėjui pareigą pasikeitus jo draudžiamosioms pajamoms, šiuo atveju – padidėjus teisėjo atlyginimui, pateikti Nacionalinei teismų administracijai įrodymus apie draudžiamųjų pajamų turėjimo faktą. Nustatė, jog pareiškėjas neneigia tokių įrodymų bei prašymo perskaičiuoti teisėjo pensiją NTA nepateikęs, o NTA nėra atsisakiusi pareiškėjui teisėjo pensiją perskaičiuoti, todėl spendė, jog tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra kilusio ginčo, reikalaujančio teisminės gynybos, ir šio reikalavimo netenkino.

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog NTA nuo 2010 m. lapkričio 17 d. taikydama prieštaraujančias Konstitucijai teisės normas nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki 2012 m. kovo 28 d. išmokėjo pareiškėjui 17 279,20 Lt, tačiau laikantis Konstitucijos nuostatų pareiškėjui turėjo būti išmokėta 63 298,08 Lt (3 956,13 x 16 mėn.). Nurodė, skirtumas tarp priklausiusios gauti sumos ir faktiškai išmokėtos sumos yra jam padaryti nuostoliai, kurie sudaro 46 018,88 Lt.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis patirtus nuostolius (46 018,88 Lt) sieja su laikotarpiu po Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo jam priklausiusia mokėti, tačiau neišmokėta, pensija. Galima daryti išvadą, jog pareiškėjas mano, kad tokia suma jam turėtų būti priteista perskaičiavus iš naujo jam mokėtiną pensiją.

Įvertinus teismo sprendimo argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės šio pareiškėjo reikalavimo neišnagrinėjo, nesiaiškino, kokių konkrečiai nuostolių atlyginimo pareiškėjas siekia, ar jo reikalavimas yra pagrįstas bei kokia šio reikalavimo sąsaja su skundo reikalavimu įpareigoti NTA perskaičiuoti V. A. G. paskirtą pensiją pagal 13 metų 9 mėnesių 12 dienų jo teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti jam 31,35 proc., skaičiuojamų nuo jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, pensiją, t. y. 3 956,13 Lt, neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl šio pareiškėjo reikalavimo taip pat naikintina ir šis pareiškėjo reikalavimas perduotinas iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kas priteisiant neišmokėtą teisėjų valstybinės pensijos dalį turėtų būti laikomas atsakovu, iš kurio priteistinos konkrečios sumos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog tais atvejais, kai asmeniui teisėjų valstybinės pensijos dalis neišmokėta ne dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, nes ši institucija teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, o šios teisėjų valstybinės pensijos dalies neišmokėjimas buvo nulemtas tuo, kad Lietuvos valstybė, konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo klausimus, o vėliau, po Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, laiku neužpildė susidariusios teisės spragos, ši neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, o ne iš Nacionalinės teismų administracijos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-506/2013).

Pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas dėl minėto pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, turėtų vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, jog tarp pareiškėjos ir atsakovų – Nacionalinės teismų administracijos bei Lietuvos valstybės – yra susiklostę ne civiliniai prievoliniai, bet teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisiniai santykiai. CK nėra įsakmiai nurodyta, kad teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisiniams santykiams yra taikomos kurios nors šio kodekso normos. Teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinius santykius reglamentuoja viešosios teisės normos – Valstybinių pensijų įstatymas, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas ir Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68. Šiuose teisės aktuose yra išdėstytos taisyklės, kokia tvarka skiriamos bei mokamos teisėjų valstybinės pensijos, nurodytas jų mokėjimo šaltinis, aptarti valstybinių pensijų permokų išieškojimo bei nepriemokų išmokėjimo klausimai, ginčų, kylančių dėl valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo, sprendimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje byloje sprendė, jog pareiškėjai neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis nelaikytina pareiškėjai padaryta turtine žala. Nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjai neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti taikytinos teisėjų valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog kadangi egzistuoja įstatymo garantuotas teisinis mechanizmas pažeistoms pareiškėjos teisėms į pensiją ginti ir pareiškėja šiuo mechanizmu naudojosi, pareiškėjos teisės į pensiją bus apgintos išmokėjus jai visą priklausančią teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už praeitą laikotarpį. Viešosios teisės normos, reglamentuojančios teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo santykius, dėl pensijų neišmokėjimo nenumato kitokių teisinių pasekmių – procesinių palūkanų, delspinigių, netesybų ar pan., todėl jos negali būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas pirmiau nurodyta, taip pat konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo ir jo visiško įvykdymo.

Apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nepripažintini pagrįstais. Byloje nepateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad atsakovo Nacionalinės teismų administracijos turtinė padėtis yra ypač bloga, kad dėl sunkios turtinės padėties jis negali įvykdyti sprendimo dalies, kuria įpareigotas atlyginti pareiškėjui V. A. G. 4 654,24 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuolat pabrėžiamas sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto taikymo išimtinumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-508/2011). Be to, sprendžiant klausimą dėl sprendimo dalies vykdymo negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai. Nagrinėjamu atveju atsakovui Nacionalinei teismų administracijai nepateikus įrodymų apie savo finansinę padėtį, byloje nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos tinkamam teismo sprendimo vykdymui, prašymas atidėti sprendimo vykdymą netenkinamas.

Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, kt.). Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 straipsnis), nesurinko įrodymų ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikintina. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje turi būti nustatomos ir vertinamos byloje nenustatytos ir neįvertintos aplinkybės (pareiškėjui priteistinos pensijos dydis), suteikta galimybė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo reikalavimų panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 9FB-6-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo V. A. G.“ bei priteisti jam konkrečią pinigų sumą, taip pat ta teismo sprendimo dalis, kuria teismas įpareigojo NTA perskaičiuoti V. A. G. paskirtą pensiją pagal 13 metų 9 mėnesių jo teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti jam 31,25 procento, skaičiuojamų nuo jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, pensiją, jos neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, bet V. A. G. teisėjo valstybinės pensijos ir socialinio draudimo pensijų suma negali būti didesnė negu teisėjo paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkis (neto), ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė V. A. G. iš NTA 4 654,24 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d., bei sprendimo dalis, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo ir jo visiško įvykdymo, paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą pakeisti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė V. A. G. iš Nacionalinės teismų administracijos 4 654,24 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d., bei sprendimo dalį, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo ir jo visiško įvykdymo, palikti nepakeistą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė