- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-24
- Bylos Nr.
- Ik-2794-121/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00941-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Nijolė Žalnieriūnienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- V. A. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Kategorijos
- 1.2Socialinė apsauga
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio, Egidijos Puzinskaitės, dalyvaujant pareiškėjui V. A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. G. skundą atsakovėms Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl įsakymo panaikinimo, pensijos nepriemokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos (toliau - NTA) direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 9FB-6-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo V. A. G. (toliau - Įsakymas); 2) priteisti iš NTA 5300,68 Lt teisėjų valstybinės pensijos (toliau - pensija) nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 25 d. (įskaitytinai) iki 2010 m. lapkričio 17 d. (įskaitytinai); 3) įpareigoti NTA perskaičiuoti V. A. G. paskirtą pensiją pagal 13 metų 9 mėnesių 12 dienų jo teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti jam 31,35 procento, skaičiuojamų nuo jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, pensiją, t.y. 3.956,13 Lt, neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pareiškėjo patiriamus nuostolius – 46 018,88 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo ir jo visiško įvykdymo.
Paaiškina, NTA jo atžvilgiu pritaikė Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau - TVPĮ) 6 str. 2 dalies nuostatą, pagal kurią teisėjui, turinčiam 10 metų teisėjo darbo stažą, skiriama 20 procentų gauto darbo užmokesčio dydžio pensija. Tačiau faktinis pareiškėjo teisėjo darbo stažas yra 13 metų 9 mėnesiai ir 12 dienų. Todėl, nustačiusi jam 20 procentų dydžio pensiją, NTA į jo darbo stažą neįskaičiavo 3 metų 9 mėnesių 12 dienų.
Konstitucinis Teismas (KT) 2010 m. birželio 29 d. nutarime pripažino, kad TVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas neatitinka teisėjų valstybinės pensijos, kaip konstitucinės teisėjų socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jų įgaliojimams, sampratos, inter alia Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies nuostatų, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisingumo, proporcingumo, protingumo reikalavimų, todėl prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pareiškėjo manymu, pagal minėtą KT nutarimą, jo pensija turi būti perskaičiuota sekančiu būdu: (35 proc. - 20 proc. = 15 proc. : 5 m. = 3 proc. * 3 m. = 9 proc.) + (3 proc. : 12 mėn. = 0,25 proc. * 9 mėn. = 2,25 proc.) = 11,25 proc. + (0,25 proc. : 30 d. = 0,083 * 12 d.) = 0,1 proc. Tokiu būdu jo pensija turi būti paskirta ir mokama ne 20 proc., o 31,35 proc. dydžio, skaičiuojant ją nuo teisėjo vidutinio mėnesinio atlyginimo per 5 paskutinius darbo teisėju metus.
Be to, pareiškėjo teigimu, NTA, ribodama pensijos dydį, nuo 2010-05-25 (t.y. nuo teisės įgijimo gauti pensiją dienos) nepagrįstai taikė 2009 metų gruodžio 8 d. pakeistą Valstybinių pensijų įstatymo (toliau -VPĮ) 3 str., kurio 3 dalyje nustatyta, kad maksimalus valstybinės pensijos dydis ir tam pačiam asmeniui paskirtos kitos valstybinės socialinio draudimo pensijos suma sumažinama nuo 1,5 iki 1,3 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Pareiškėjo teigimu, pagal minėtą KT nutarimą, skaičiuojant ir mokant jam pensiją turėjo būti taikomas ne VPĮ, bet specialusis įstatymas - TVPĮ. NTA, nesilaikydama šios taisyklės, nuo 2010 m. gegužės 25 d. jam mokėtiną pensijos sumą nustatė taikydama „1,3", o ne „1,5" dydį, todėl nepagrįstai sumažino jam mokamos pensijos dydį. Kita vertus, minėta, KT prieštaraujančiu Konstitucijai pripažino ir VPĮ 3 str. 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą ta apimtimi, kuria jis apima teisėjų valstybines pensijas.
Seimo aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas KT sprendimas, kad Seimo aktas prieštarauja Konstitucijai (KT 2011 m. spalio 25 d. nutarimas). 2010 m. birželio 29 d. KT nutarimas buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d., tačiau, nepaisant to, antikonstitucinės teisės normos pareiškėjo atžvilgiu taikomos iki šios dienos.
NTA pareiškėjo atžvilgiu taikant prieštaraujančias Konstitucijai teisės normas, jam padaryta/daroma turtinė žala (nuostoliai), kurią sudaro negautos pajamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249): 1) 5300,68 Lt (dėl pensijos ribojimo „1,3" Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais); 2) pensijos skirtumas (dėl pritaikyto 20 proc. vietoje 31,35 proc. dydžio nuo 2010-06-29 iki KT nutarimo paskelbimo dienos);
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, prie paskutinių penkerių metų jo darbo teisėju gauto atlyginimo, kurį apskaičiavo NTA, dar turi būti pridėta per 2005-10-31-2008-10-31 laikotarpį nesumokėto darbo užmokesčio dalis Vyriausybei neteisėtai sumažinus teisėjo darbo užmokestį – 96 703,40 Lt. Perskaičiavus pareiškėjui skirtinos pensijos dydį nuo paskutinių penkerių metų darbo teisėju vidutinio atlyginimo ji yra 3 956,13 Lt. Pareiškėjo manymu, šio dydžio pensija ir turi būti jam mokama nuo 2010-11-17. Tokiu būdu, laikantis Konstitucijos nuostatų, jam turėjo būti išmokėta 3956,13 * 16 mėn. = 63 298,08 Lt. NTA nuo 2010-11-17 iki 2012-03-28 išmokėjo jam 17 279,20 Lt. Susidaręs skirtumas tarp minėtų sumų yra jam padaryti nuostoliai, kurių suma šiai dienai - 46 018,88 Lt.
Lietuvos valstybė nesilaikė Konstitucijos, nepašalino jos pažeidimų, o priimdama 2012 metų biudžetą, neskyrė pakankamai lėšų NTA, kad ši realiai galėtų užtikrinti pensijų mokėjimą. Todėl ji privalo atlyginti pareiškėjui nuostolius ir, pagal CK 6.37 str. 2 d., mokėti 5 procentų dydžio procesines palūkanas (CK 6.210 str. 1 d.). Pareiškėjui padaryta turtinė žala įstatymų nustatyta apimtimi ir tvarka turi būti visiškai atlyginta (ABTĮ 19 str. 2 d. 3 p.; CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.271 str.).
KT ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymų leidėjo neišspręstus teisės laikymo klausimus gali spręsti teismai, nagrinėjantys ginčus dėl atitinkamų teisės aktų (jų dalių) taikymo (KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimas). Pareiškėjo manymu, teismas atsiradusią teisinio reguliavimo spragą privalės užpildyti tiesiogiai taikydamas Konstitucijos 109 str. 2 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2010-06-07 nutartis Nr. A-662-1735-2010). Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), išnagrinėjęs analogiškus skundus 2010 m. gruodžio 27 d. ir 2011 m. liepos 14 d. administracinėse bylose Nr. I-212-437/2010 ir Nr. I-2754-121/2011, yra sukūręs teisinį precedentą, kuriuo remiantis turėtų būti priimtas sprendimas ir pareiškėjo byloje (b.l. 1-6).
Atsiliepimas
Atsakovė NTA atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjui V. A. G. 2114,47 Lt pensija buvo paskirta Įsakymu, kuris priimtas vadovaujantis TVPĮ 5 straipsniu, 6 str. 2 d. 2 punktu, 7 str. 1 dalimi, Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68 (toliau - Nuostatai), bei Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisijos, sudarytos NTA direktoriaus 2009 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 6P-78-(l.l) (toliau - Komisija), 2010-06-07 išvada Nr. 15FB-06-(4.46) (toliau - Išvada).
2010 m. lapkričio 16 d. buvo paskelbtas KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimas. Oficialiai paskelbus KT nutarimą ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, t. y. NTA neturi galimybių skirti, mokėti ir/ar perskaičiuoti pensijų, kad jos atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. NTA neneigia pareiškėjo teisės gauti pensiją, tačiau, kol nėra teisės aktais nustatyta, kaip turėtų būti pensijos skaičiuojamos/perskaičiuojamos, NTA negali jų perskaičiuoti ir mokėti tokio dydžio, kokio pareiškėjas prašo.
NTA direktorius 2010 m. lapkričio 17 d. priėmė įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46), kuriuo nurodė mokėti pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, iki bus priimti pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai. Tokiu būdu ne tik užtikrintas TVPĮ 7 str. 1 dalyje numatytas NTA, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigos vykdymas, bet ir nepaneigta teisėjų pensijų esmė bei paskirtis. Iki šios dienos įstatyminis pensijų reguliavimas nėra pakeistas.
NTA 2012-02-21 raštu 4R-347-(4.34) pareiškėjas buvo informuotas, kad 2012 m. vasario 17 d. NTA direktorius priėmė įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46), kuriuo buvo nustatyta, kad pensijos skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimu.
Vadovaujantis TVPĮ 7 str. 1 dalimi, NTA tik skiria ir moka pensijas. NTA paaiškina, kad ne kartą buvo kreiptasi į subjektus, turinčius įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, atsižvelgti į susidariusią situaciją ir skubos tvarka spręsti klausimą dėl pensijų teisinio reglamentavimo, tačiau nei Teisėjų tarybos, nei NTA prašymai nebuvo tenkinami.
Vykdant įstatymu priskirtą pareigą proporcingai skiriamiems asignavimams, nesant pakankamai biudžeto lėšų 2012 metams bei neturint kiti finansavimo šaltinių buvo priimtas 2012 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46), kuriuo dėl minėtų priežasčių pripažįstamas netekusiu galios NTA direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 9FB-3-(4.46) ir nurodoma, kad pensijos bus skaičiuojamos ir mokamos pagal NTA direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46).
Nuo 2010 m. sausio 1 d. ribojimas, numatytas VPĮ 3 str. 3 dalyje, t.y. 1,3, o ne ribojimas, numatytas TVPĮ 6 str. 3 dalyje, t.y. 1,5, taikomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 dalimi, 1 str. 2 d. 1 punktu. KT 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas paskirtas ir mokamas pagal TVPĮ, neprieštarauja Konstitucijai. Be to, Laikinasis įstatymas įsigaliojo, kaip ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas, t.y. nuo 2010 m. sausio 1 d.
Įsakymas buvo priimtas galiojant TVPĮ 6 str. 2 dalies nuostatoms, todėl pareiškėjo pensijos dydis negalėjo būti apskaičiuojamas kitaip, negu nustato įstatymas. Todėl pareiškėjo teiginys, kad į jo darbo stažą neįskaičiuota 3 m. 9 mėn. 12 d., yra nepagrįstas. Be to, KT 2010 m. birželio 29 d. nutarime nėra pasisakęs, kaip turėtų būti skaičiuojamas pensijos dydis.
VAAT, skaičiuodama priteistiną pensijos dydį, teisėjo darbo stažą pensijai gauti vertino metais (VAAT 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. I-2754-121/2011, 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. I-212-437/2010).
NTA teigimu, paskirta pensija dar kartą bus perskaičiuota, kai bus pašalinti KT konstatuoti pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.
Jei teismas sprendimu įpareigotų NTA pareiškėjui mokėti tam tikro dydžio pensiją, pažeistų Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą, t. y. teismas iš esmės pasisakytų dėl klausimų, kuriuos pagal kompetenciją priklauso spręsti įstatymų leidžiamajai valdžiai. Pagal konstitucinę jurisprudenciją pensinio aprūpinimo pagrindai, asmenys, kuriems skiriamos ir mokamos pensijos, pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos, taip pat pensijų dydžiai nustatomi įstatymu (KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Teismas, patenkindamas pareiškėjo reikalavimą, išspręstų klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį, o tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai gali sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių reglamentavimu. Tokiu atveju gali atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų su atitinkamais teisės aktais laiko atžvilgiu (LVAT 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartis byloje Nr. I-1722-815/2008). Be to, teismas galėtų įpareigoti mokėti atitinkamo dydžio pensiją tik iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl pensijų skaičiavimo ir mokėjimo (VAAT 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. I-212-437/2010) (b.l. 21-25).
Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, skundo reikalavimus bei argumentus palaikė, pripažino, kad dėl pensijos perskaičiavimo ryšium su jam išmokėtu teisėjo atlyginimu pagal teismo sprendimą nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad NTA direktoriaus 2010-06-07 įsakymu Nr. 9FB-6-(4.46) V. A. G. nuo 2010-05-25 buvo paskirta 2114,47 Lt dydžio pensija (b.l.28).
Dėl taikyto pensijos dydžio ribojimo (taikant Laikinojo įstatymo nuostatas) V. A. G. už laikotarpį nuo 2010m gegužės mėnesio iki 2010-11-15 iš viso neišmokėta 4654,24 Lt pensijos (b.l.13). V. A. G. už laikotarpį nuo 2010-05-25 iki 2010-11-17 prašo priteisti 5300,68 Lt.
Dėl pensijos dydžio ribojimo (taikant Laikinojo įstatymo nuostatas) V. A. G. už laikotarpį nuo 2010-11-16 iki 2011 m. gruodžio mėn. iš viso neišmokėta 9296,04 Lt pensijos (b.l.14).
V. A. G. 2012-02-06 padavė prašymą NTA, prašydamas perskaičiuoti jam paskirtą pensiją pagal 13 m. 9 mėn. 12 d. jo teisėjo darbo stažą ir nuo 2010-11-16 paskirti 31,35 proc. skaičiuojamos nuo jo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, dydžio pensiją, t.y. 3314,43 Lt, neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais; išmokėti 5300,68 Lt pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-05-25 iki 2010-11-15 (b.l. 7).
NTA jam atsakė 2012-03-16 raštu Nr. 4R-566-(4.34), kad, vykdant įstatymu priskirtą pareigą proporcingai skirtiems asignavimams, nesant pakankamai biudžeto lėšų 2012 metams NTA biudžeto programoje „Teismų savivaldos aptarnavimas ir veiklos užtikrinimas“, neturint kitų finansavimo šaltinių, kuriais būtų užtikrintas pensijų mokėjimas jas perskaičiavus vadovaujantis tiesiogiai Konstitucijoje įtvirtintais pensijų apskaičiavimo principais, išaiškintais KT 2010-06-29 nutarime, 2012-03-16 buvo priimtas įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46). NTA, kartu su Finansų ministerija ir Teisėjų taryba ieško optimaliausių sprendimų, sprendžiant klausimą dėl teisėjų valstybinių pensijų įstatyminio reglamentavimo atsižvelgiant į KT nutarimus (b.l. 9).
NTA 2012-07-19 raštu Nr. 4R-1448-(1.13) pažymėjo, kad LVAT 2009-12-01 nutartimi V. A. G. priteista nesumokėta darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2005-09-01 iki 2008-08-31 yra 96 703,40 Lt. Pagal Vilniaus apygardos teismo pateiktą informaciją, ši suma V. A. G. išmokėta dalimis: 2009 m. išmokėta 16828 Lt, 2010 m. – 17 040 Lt, 2011 m. - 1139 Lt, 2012 m. – 61 696,40 Lt, tačiau teisėjo valstybinė pensija V. A. G. perskaičiuota nebuvo, nes NTA negavo pažymos iš teismo, kuriame buvo perskaičiuota nesumokėta darbo užmokesčio dalis, apie paskutinių penkių metų prieš paskiriant pensiją, vidutinio darbo užmokesčio pasikeitimą (b.l. 46).
Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė.
Dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pareiškėjo patiriamus nuostolius – 46 018,88 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo ir jo visiško įvykdymo pagrįstumo.
Anot skundo, šie nuostoliai pareiškėjui padaryti nepakeitus (nepadidinus) jo pensijos dydžio dėl išmokėto pagal teismų sprendimus teisėjo atlyginimo. Atsakovė neneigia turinti duomenų, jog LVAT 2009-12-01 nutartimi V. A. G. priteistas darbo užmokestis 96 703,40 Lt yra visas išmokėtas dalimis per 2009-2012 metus, tačiau pensija jam nebuvo perskaičiuota.
Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68 patvirtintų Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau - Nuostatai) 2 punkte nustatyta, kad asmenys, įgiję teisę į teisėjų valstybinę pensiją, dėl teisėjo valstybinės pensijos skyrimo kreipiasi į Nacionalinę teismų administraciją. Kreipiantis dėl teisėjų valstybinės pensijos paskyrimo, administracijai būtina pateikti Nuostatų 3 punkte nustatytus dokumentus, inter alia prašymą (3.1 p.), pažymą apie paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkį (3.6 p.). Nuostatų 22 punkte nustatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos gavėjas privalo patvirtinti draudžiamųjų pajamų turėjimo faktą, pateikdamas Nacionalinei teismų administracijai valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą.
Toks reglamentavimas suponuoja pareiškėjui pareigą, pasikeitus jo draudžiamosioms pajamoms, šiuo atveju – padidėjus teisėjo atlyginimui, pateikti Nacionalinei teismų administracijai įrodymus apie draudžiamųjų pajamų turėjimo faktą. Pareiškėjas neneigia tokių įrodymų bei prašymo perskaičiuoti teisėjo pensiją administracijai nepateikęs, pastaroji nėra atsisakiusi V. A. G. teisėjo pensiją perskaičiuoti, todėl nelaikytina, jog tarp pareiškėjo ir atsakovės yra kilęs ginčas, reikalaujantis teisminės gynybos. Šis reikalavimas netenkinamas.
Dėl reikalavimo įpareigoti NTA perskaičiuoti V. A. G. paskirtą pensiją pagal 13 metų 9 mėnesių 12 dienų jo teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti jam 31,35 procento, skaičiuojamų nuo jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, pensiją, t.y. 3.956,13 Lt, neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais pagrįstumo.
Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo pagrindus, tvarką bei dydžius reglamentuoja 2002 m. liepos 2 d. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Nr. IX-1011 (TVPĮ), kurio 6 str. 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, bet neįgijusiems 20 metų teisėjo darbo stažo ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, skiriama tokio dydžio teisėjų valstybinė pensija: asmenims, įgijusiems 15 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 35 procentų šio dydžio (1 punktas); asmenims, įgijusiems 10 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 20 procentų šio dydžio (2 punktas).
KT 2010-06-29 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5, 6 straipsnių, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. KT konstatavo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas susiklostyti tokioms teisinėms situacijoms, kai teisėjams, kurių gauto darbo užmokesčio vidurkis, pagal kurį apskaičiuojama teisėjų valstybinė pensija, yra vienodas ar panašus, tačiau jų teisėjo darbo stažo trukmė labai skiriasi, bus paskirta vienodo arba panašaus dydžio teisėjų valstybinė pensija. Pavyzdžiui, teisėjui, turinčiam 9 metų teisėjo darbo stažą, gali būti paskirta tokio pat ar panašaus dydžio teisėjų valstybinė pensija, kaip ir teisėjui, turinčiam 5 metų teisėjo darbo stažą. Be to, toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas susiklostyti ir tokioms teisinėms situacijoms, kai teisėjui, kurio teisėjo darbo stažo trukmė nedaug skiriasi nuo kito teisėjo darbo stažo trukmės, bus paskirta daug mažesnė teisėjų valstybinė pensija nei tam teisėjui, kurio teisėjo darbo stažas yra nedaug didesnis (aišku, jeigu šių teisėjų gauto darbo užmokesčio vidurkis, pagal kurį apskaičiuojama teisėjų valstybinė pensija, yra vienodas ar panašus). T. T. valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuris, viena vertus, sudaro prielaidas suniveliuoti teisėjų, turinčių labai skirtingą teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinių pensijų dydžius, o kita vertus, sudaro prielaidas paskirti labai skirtingo dydžio teisėjų valstybines pensijas teisėjams, kurių teisėjo darbo stažo trukmė nedaug skiriasi, neatitinka teisėjų valstybinės pensijos, kaip konstitucinės teisėjų socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jų įgaliojimams, sampratos, inter alia Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies nuostatų, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisingumo, proporcingumo, protingumo reikalavimų.
2005 m. gegužės 19 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. X-209 12 str. 3 dalyje nustatyta, kad stažas išreiškiamas metais. Jeigu jo dalis apskaičiuota mėnesiais, tai mėnesių skaičius dalijamas iš dvylikos.
Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68 patvirtintų Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 20 punkte nustatyta, kad teisėjo darbo stažas teisėjo valstybinei pensijai gauti, įgytas dirbant teisėju skirtinguose teismuose ir skirtingu laiku, teisėjų valstybinei pensijai gauti sumuojamas: įskaitomi metai, mėnesiai ir dienos. Darbo stažo dalis, apskaičiuota dienomis, išreiškiama mėnesiais – dienų skaičius dalijamas iš 30. Likęs dienų skaičius, nesudarantis pilno mėnesio, į darbo stažą neįskaitomas.
Nuostatai yra specialusis aktas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo atžvilgiu.
Pareiškėjo stažas yra 13 metų 9 mėn. 12 d. Pareiškėjas prašo priteisti pensijos nepriemoką, kurią apskaičiuoja pagal 13 m. 9 mėn. 12 d. stažą Pensijai gauti (31,35 proc.). Tačiau pagal cituotą Nuostatų 20 punktą stažas teisėjų valstybinei pensijai apskaičiuoti skaičiuojamas metais ir mėnesiais ir pareiškėjo atveju yra 13 m. 9 mėn.
Iš aukščiau cituoto, bet iki šiol galiojančio reglamentavimo (TVPĮ 6 str. 2 dalies 1 ir 2 p.) darytina išvada, jog vienų metų teisėjo darbo stažo „vertė“ yra 3 proc. (35 % - 20 %=15 %/5 m.), pareiškėjo atveju už 3 teisėjo darbo stažo metus (nuo 11 iki 13 metų įskaitytinai) jam skirtina 9 proc. dydžio; už 9 mėn. - 2,25 proc. (3 proc.:12 mėn. = 0,25 proc.*9 mėn.) dydžio, taigi iš viso pareiškėjui skirtina 31,25 proc. (20% + 9% + 2,25%) pensija, apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio.
Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, jog atsakovė neteisingai, taikydama teisės aktą, kuris pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, pareiškėjui paskyrė per mažą pensiją, todėl ji įpareigotina perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą Pensiją pagal 13 metų ir 9 mėn. jo teisėjo darbo stažą Pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. jam paskirtina 31,25 procentų, skaičiuojamų nuo jo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas.
Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 9FB-6-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo V. A. G., nurodyti būdu perskaičiavus pensiją, savaime neteks galios.
Dėl Pensijos ribojimo Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais.
Minėta, jog atsakovė pareiškėjui Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio taikymą grindžia 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (Laikinasis įstatymas) 1 str. 2 d. 1 punktu ir tuo, kad ši teisės norma KT pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai.
Laikinojo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato socialinių išmokų: valstybinių pensijų ir kitų išmokų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, <...> perskaičiavimo ir kompensuojamojo uždarbio socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio nustatymo tvarką, išmokos vaikui mokėjimo sąlygas ir dydžius. Laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 1 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems šias socialines išmokas: valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą.
KT 2010-06-29 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Tačiau buvusiems teisėjams pensija perskaičiuojama ne pagal Laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 1 punktą, o pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį, kuria nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Toks reglamentavimas reiškia, kad pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuojama ne pagal VPĮ, o pagal TVPĮ apskaičiuota pensija; toks reglamentavimas taip pat reiškia, kad iš pradžių turi būti apskaičiuojamas teisėjo valstybinės pensijos dydis pagal TVPĮ 6 straipsnio reikalavimus (įskaitant (iki 2010-11-15) ribojimą iki Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio), o po to ši pensija dar kartą perskaičiuojama, pagal Laikinąjį įstatymą taikant koeficientą.
Iš pasakyto kolegija daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai, ne pagal įstatymus iki KT 2010-06-29 nutarimo įsigaliojimo (2010-11-15) apskaičiuodama pareiškėjui pensiją, taikė Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, o ne 1,5 dydžio ribojimą.
Atsakovė neneigia, jog tokiu būdu apskaičiuotos (t.y. taikant 1,3 dydžio ribojimą) pareiškėjo pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2010 m. lapkričio 15 d. yra 4654,24 Lt, kuri priteistina pareiškėjui.
KT 2010-06-29 nutarimu pripažinus, kad Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, susidaro teisinė situacija, kad teisėjams riboti pensijų bendrą sumą nebegalima nei pagal TVPĮ 6 str. 3 dalį, nei pagal VPĮ 3 str. 3 dalį.
Tačiau kolegija pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas, nustatančias socialinės apsaugos teisės konstitucinius pagrindus, teisėjo valstybinės pensijos ir socialinio draudimo pensijų suma negali būti didesnė negu teisėjo paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkis (neto, t.y. be mokesčių, dydis), nes priešingu atveju būtų laikytina, kad teisėjas, esantis pensijoje, kaip gaunantis socialinę paramą asmuo, galėtų gauti daugiau negu tuomet, kai jis ėjo teisėjo pareigas. Kitaip tariant, tas pats asmuo, kai jis yra remtinas asmuo, faktiškai gautų daugiau negu tada, kai jis yra einantis pareigas asmuo.
Teismas taip pat pabrėžia, kad jis šiuo sprendimu apgina pareiškėjo teises laikinai, nes teisėjų valstybinės pensijos dydį bei sąlygas nustato įstatymų leidėjas. Valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas); įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė, nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas); įstatyme gali būti nustatytas maksimalus tokių pensijų dydis, taip pat gali būti įtvirtinti įvairūs tokios pensijos maksimalaus dydžio nustatymo būdai.
Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, jog atsakovė įpareigotina perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą Pensiją ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d., iki nebus priimtos atitinkamų teisės aktų pataisos, jam mokėti 31,25 procento, skaičiuojamų nuo jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, pensiją, jos neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, bet V. A. G. teisėjo valstybinės pensijos ir socialinio draudimo pensijų suma negali būti didesnė negu teisėjo paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkis (neto).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 d., 127 str., kolegija
nusprendė:
pareiškėjo V. A. G. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti V. A. G. iš Nacionalinės teismų administracijos 4654,24 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d.
Įpareigoti Nacionalinės teismų administracijos perskaičiuoti V. A. G. paskirtą pensiją pagal 13 metų 9 mėnesių jo teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti jam 31,25 procento, skaičiuojamų nuo jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, pensiją, jos neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, bet V. A. G. teisėjo valstybinės pensijos ir socialinio draudimo pensijų suma negali būti didesnė negu teisėjo paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkis (neto).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.