Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi, dirba, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK ) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. liepos 1 d. apie 22 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kelio (duomenys neskelbtini), trečiame kilometre, M. K., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 ir 128 punktų reikalavimus: „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, t. y. M. K., esant blogoms eismo sąlygoms (tamsus paros metas, šlapias asfaltas) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko kelio posūkyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į pakelės griovį ir vertėsi. Šie M. K. kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. automobilio keleiviams L. M. ir J. J. padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu, L. D. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, M. K. parodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 139-142).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo V. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. liepos 1 d., apie 22 val. 40 min. buvo gautas telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) automobilis nuvažiavo į griovį ir sužeisti trys asmenys. Nuvykus nurodytu adresu kelyje (duomenys neskelbtini), trečiame kilometre, buvo rastas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (norvegiški), pilkos spalvos, kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio ir visas apgadintas. Įvykio vietoje rastas automobilio vairuotojas M. K., kuris buvo blaivus. Kartu automobilyje važiavę keleiviai L. M., J. J., L. D. buvo išvežti į Tauragės priėmimo skyrių ( 1 t., b. l. 5-9).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, foto lentelių nustatyta, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini), trečiame kilometre. Kelio danga – šlapias asfaltas. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rastas nuvažiavęs nuo kelio, nuo jo aštuonių metrų atstumu išsibarsčiusios automobilio detalės. Griovyje rasti automobilio padangų slydimo pėdsakai.( 1 t., b. l. 10-24).

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad transporto priemonė ties kelio posūkiu nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į sankasą (1 t., b. l. 25 ). Transporto priemonės aprašas patvirtina, kad buvo apgadintas visas automobilio (duomenys neskelbtini) kėbulas (1 t., b. l. 29-30).

Nukentėjusioji J. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 1 d., apie 22 val., atvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį, (duomenys neskelbtini) rajone, susitikti su draugais. Po to visi nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Viename automobilyje buvo M. L. su draugais. Ji važiavo savo draugo M. K. automobiliu BMW, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Automobilį vairavo M. K.. Abu buvo užsisegę saugos diržus. Gale sėdėjo L. D. bei L. M., jai atrodo, kad jie diržų nesegėjo. Visi buvo blaivūs. Pirmas automobiliu išvažiavo M. L.. Jie nuo jo atsiliko, nes dar užsuko į L. M. namus. Po to važiavo asfaltuotu keliu. Kelio danga buvo šlapia, nes neseniai buvo paliję. Po kurio laiko jie pasivijo M. L. automobilį. M. K. sugalvojo automobilį aplenkti. Lenkiant jis padidino greitį ir automobilio nesuvaldė, pradėjo slysti į kairę pusę. Jie nuvažiavo nuo kelio, pervažiavo griovį ir kaire automobilio puse kliudė pakelės medį. Kas vyko po to gerai neprisimena, nes kurį laiką buvo praradusi sąmonę. Prisimena, kad sąmonę pradėjo atgauti dar būdama automobilyje. M. K. jai padėjo atsisegti saugos diržą ir išlipti iš automobilio. Po to ji buvo atvežta į Tauragės ligoninę. Jai labai skaudėjo kairę ranką, dešinę galvos pusę, jos visas kūnas buvo sumuštas. Ji buvo paguldyta į ligoninę stebėjimui. Rytojaus dieną buvo išleista iš ligoninės. Dar keletą dienų visas jos kūnas buvo skaudus, nuo sumušimų svaigo galva, ant kūno atsirado mėlynės. Tačiau ji jautėsi gerai, todėl daugiau į medikus, nesikreipė. Šiuo metu yra visiškai pasveikusi. Jokių liekamųjų reiškinių jos sveikatai po eismo įvykio neliko. M. K. ji jokių pretenzijų nereiškia. Jis jos atsiprašė, labai gailėjosi dėl to, kas atsitiko. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (1 t., b. l. 86-88).

Iš specialisto išvados Nr. G 1739/2020 (02) nustatyta, kad J. J. eismo įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 46-47).???

Nukentėjusysis L. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 1 d., apie 21 val. jo draugas M. K. pasiūlė kartu su juo pasivažinėti. Tuo metu pas jį namuose buvo ir jo draugė L. D., kuri taip pat sutiko važiuoti. M. K. atvažiavo pas jį į namus automobiliu BMW, kartu su juo buvo J. J.. Taip pat prie jo namų atvažiavo ir kitas automobilis, kurį vairavo M. L.. Visi nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, po to nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini), prie užtvankos. Jis su L. įsėdo į M. automobilį, ant galinės keleivio sėdynės, jis už keleivio, o L. - už vairuotojo. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo J.. Matė, kad M. su J. prisisegė saugos diržus. Jie su L. saugos diržų neprisisegė. Visi buvo blaivūs. Važiuojant link (duomenys neskelbtini), jie trumpam užsuko į jo namus. Buvo sutarę, kad M. jie pasivys. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) lijo, asfaltuota kelio danga buvo šlapia. M. K. iki (duomenys neskelbtini) kaimo važiavo apie 90-100 km greičiu. Po to, pajuto, kad M. pradėjo didinti važiavimo greitį. Pasakė - "žinau, kad gailėsiuosi" ir numojo ranka. Iš tokio jo poelgio suprato, kad jis norėjo prieš juos pasirodyti. Kai jie važiavo per kaimą, jis matė, kad automobilio spidometras rodė 160 km/h greitį. Pačiame kaime prisivijo M. L. vairuojamą automobilį ir jį pralenkė. T. M. "numetė gazą", t. y. leido automobiliui riedėti. Išvažiavus iš kaimo, ties posūkiu į kairę, automobilis pradėjo slysti. Nuvažiavo nuo kelio ir įvažiavo į pakelės griovį. Matė, kad M. ištiesino vairą ir jie pradėjo važiuoti grioviu. Tada pajuto smūgį į kairę automobilio pusę. Kas buvo po to, neprisimena. Buvo praradęs sąmonę. Atsipeikėjo gulėdamas ant žemės, už kokių dešimties metrų nuo automobilio. Buvo šoke, visas drebėjo. Po to greitoji jį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam buvo nustatytas kairiojo kelio sumušimas, plėštinė žaizda dešinėje rankoje, viso kūno sumušimai ir nubrozdinimai. Lūžių nustatyta nebuvo. Jis buvo paguldytas į ligoninę vienai nakčiai. Kitą dieną iš ligoninės buvo išleistas. Po to dar važiavo pas medikus į (duomenys neskelbtini), kur buvo nustatyta, kad ant jo sumušto kelio kaupėsi skysčiai. Jam buvo skirti kelio šildymai. M. K. dėl eismo įvykio jis jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 101-104).

Iš specialisto išvados Nr. G 1737/2020 (02) nustatyta, kad L. M. eismo įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( 1 t., b. l. 51).

Liudytoja L. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sūnus L. M. 2020 m. liepos 1 d. pateko į eismo įvykį. Apie tai jai pranešė policijos pareigūnai. Sūnus buvo paguldytas į ligoninę, jam buvo atlikti tyrimai. Sūnui buvo nustatytas bendras kūno sumušimas, plėštinė žaizda dešinėje rankoje, stiprus kairio kelio sumušimas. Lūžių nustatyta nebuvo. Sūnus ligoninėje stebėjimui praleido vieną parą. Rytojaus dieną buvo išrašytas. Jis vartojo vaistus nuo skausmo, jam buvo skirtos mankštos, šildymai. Sūnus papasakojo, kad važiuojant į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) viršijo važiavimo greitį, nesuvaldė automobilio. Po įvykio M. L. atsiprašė. Ji jam pretenzijų neturi. Byloje civilinio ieškinio nereiškia. (1 t., b. l. 117-119).

Nukentėjusioji L. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 1 dienos vakare, apie 19-20 val. (duomenys neskelbtini) susitiko su savo draugais. Pabendravę nutarė nuvykti į (duomenys neskelbtini). Ji sėdėjo M. priklausančiame automobilyje BMW, ant galinės sėdynės už vairuotojo. Šalia jos sėdėjo L.. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo J.. Ji su L. saugos diržų nesegėjo. M. vairavo automobilį. M. su draugais nuvažiavo tiesiai į (duomenys neskelbtini). Jie atsiliko, nes važiuojant dar užsuko į L. namus. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) kelias buvo šlapias. I. P. kaimo (duomenys neskelbtini) važiavo tvarkingai, greičio neviršijo. Važiuojant per kaimą jai atrodė, kad M. greitį viršijo, važiavo apie 70 km/h per valandą greičiu. Po to jis sugalvojo palenktyniauti. Pasakė - "žinau, kad dėl to gailėsiuos". Suprato, kad nori pasivyti priekyje važiavusį M. vairuojamą automobilį, ir jį pralenkti. M. didino greitį. Ji pajuto, kad ją veikia trauka. Jie visi nutilo, buvo išsigandę ir galvojo kas dabar bus. Ji spėjo pamatyti, kad spidometras rodė 160 km/h greitį. Viskas vyko labai greitai. Važiuojant priekyje pamatė kelio posūkį, tada pajuto, kad pradėjo slysti ir cypti mašinos ratai, pamatė medį. Dar atsimena, kad jie pervažiavo kažkokį kalniuką, ir nuo jo mašina nuskrido ir trenkėsi į žemę. Smūgis buvo stiprus. Ji užpakaline galvos dalimi trenkėsi į galinę sėdynę. Po to prarado sąmonę. Kas vyko toliau, neprisimena. Iš pasakojimų žino, kad įvykio metu ji iškrito iš automobilio. Atsipeikėjo ligoninėje, reanimacijos skyriuje. Kitą dieną buvo išvežta į Klaipėdos ligoninę. Jai buvo lūžę trys stuburo slanksteliai. Klaipėdos vaikų ligoninėje gydėsi mėnesį laiko. Kai ji dar buvo ligoninėje, M. jai rašė žinutes, jos atsiprašė. Grįžus į namus, viskas pasikeitė, matyt pagalvojo, kad jai nieko neatsitiko. Už padarytą nusikaltimą ji M. neatleido. (1 t., b. l. 137-140, 142-144).

Iš specialisto išvados Nr. G 311/2020 (10) nustatyta, kad L. D. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 55-56).

Nukentėjusiosios L. D. įstatyminė atstovė J. D. parodė, jog ji žinojo, kad įvykio vakarą dukra L. su draugu važiavo į (duomenys neskelbtini), prie užtvankos. Po to gavo pranešimą, kad įvyko avarija ir dukra išvežta į Tauragės ligoninę. Atvykus sužinojo, kad jos būklė sunki, patyrė stuburo lūžius. Kartu su dukra išvyko į Klaipėdos vaikų ligoninę, kur buvo gydoma mėnesį laiko. Iki šiol dukra nėra pasveikusi.

L. M. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 1 d., apie 19-20 val. savo automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį ir susitiko su M. K., L. M., E. M., Ž. G., J., kurios pavardės nežino ir L. D.. M. atvažiavo savo automobiliu M. S. pabendravo, o paskui nusprendė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) prie užtvankos. Į jo automobilį atsisėdo Ž. G. ir E. M.. Į M. K. automobilio priekinę keleivio vietą atsisėdo J., ant galinės sėdynės už vairuotojo atsisėdo L. D., šalia jos - L. M.. Važiuojant gavo SMS žinutę, kad M. K. dar važiuos iki L. namų, o paskui juos pasivys. Jis visą kelią važiavo 40-50 km/h, nes laukė kada jie pasivys. P. P. kaimo ribas žymintį ženklą, per galinį veidrodėlį pamatė, kad BMW automobilis artėja prie jų. Tada M. K. pradėjo lenkti jo automobilį. Aplenkus automobilis tolo ir vėliau dingo už kairėje kelio pusėje buvusio medžio. Privažiavęs arčiau pamatė, kad automobilis BMW patyrė avariją. M. K. buvo išlipęs iš automobilio. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo J. Dešinėje automobilio pusėje gulėjo L. M., jis iš automobilio buvo iškritęs. Kitoje automobilio pusėje iškritusi ant žemės gulėjo L. D.. Ji buvo be sąmonės, bet paskui pradėjo kalbėti. Pats automobilis buvo stipriai apgadintas. Vėliau atvyko greitosios pagalbos darbuotojai, kurie visus keturis asmenis išvežė į ligoninę (1 t., b. l. 81-82 ).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad 2020 m. liepos 1 d. apie 22 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), trečiame kilometre, M. K., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), esant blogoms eismo sąlygoms (tamsus paros metas, šlapias asfaltas) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko kelio posūkyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į pakelės griovį, vertėsi ir sužalojo tris automobilio keleivius L. M., J. J. bei L. D.. Šiais veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimą: „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“. Taip pat pažeidė KET 128 punkto reikalavimą: „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“. Būtent šie KET reikalavimų pažeidimai buvo kilusių pasekmių priežastis, nes dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio automobilio keleiviams L. M. ir J. J. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, o L. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jeigu M. K. būtų laikęsis KET reikalavimų, t. y. esant šlapiam asfaltui būtų pasirinkęs saugų važiavimo greitį, kelio posūkyje butų suvaldęs automobilį, nenuvažiavęs į pakelės griovį, automobilis nebūtų vertęsis ir automobilio keleiviai nebūtų sužaloti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, M. K. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusiųjų L. D., L. M., J. J., liudytojo M. L. parodymais nustatyta, kad M. K. vairuodamas automobilį važiavo dideliu greičiu, taip pat jų parodymais nustatyta, kad įvykio metu kelio danga buvo šlapia. Šių aplinkybių neneigė ir kaltinamasis M. K.. Vadinasi, jis suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad važiuodamas dideliu greičiu, šlapia kelio danga gali nesuvaldyti automobilio kelio posūkyje, sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

R. K. pateikė teismui prašymą atleisti sūnų M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 67-68). Nurodė, kad sutinka būti sūnaus laiduotoja, prisiima už jį pilną atsakomybę, tiki, kad sūnus ateityje nepadarys jokių nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų. Teigė, kad niekada nebuvo teista, nėra padariusi administracinių nusižengimų, yra teigiamai chrakterizuojama. Teismo posėdžio metu palaikė prašymą, tvirtino, kad gali laiduoti, jog sūnus ateityje daugiau nusikaltimų nepadarys.

Išnagrinėjus bylos medžiagą yra pagrindas teigti, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. M. K. padarė neatsargų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių jo veikoje nenustatyta. Jis iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą, nukentėjusiosios L. D. įstatyminei atstovei sumokėdamas 500 Eur (3 t., b. l. 42). Kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau nėra teistas (2 t., b. l. 153), jis vieną kartą (2018 metais) baustas administracine nuobauda už automobilio vairavimą neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 90). Kaltinamasis mokosi, taip pat dirba A. G. autotransporto įmonėje, kur charakterizuojamas teigiamai kaip sąžiningas, taktiškas, laiku atliekantis patikėtas užduotis darbuotojas (3 t., b. l. 123). Yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas vertindamas ar asmuo, kuris prašo būti laiduotoju yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui, nustatė, kad R. K. yra kaltinamojo mama. Ji turi pedagoginį išsilavinimą, yra dirbusi anglų kalbos mokytoja. Taip pat dirbo choreografe (duomenys neskelbtini) kultūros namuose, vadovavo jaunimo ir suaugusiųjų kolektyvams, organizavo ir vedė renginius. Dirbo šokių vadove (duomenys neskelbtini) kultūros namuose, subūrė tris meno mėgėjų kolekyvus. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kultūros centro direktorės charekterizuojama kaip labai darbšti, kūrybinga, imli naujovėms, komunikabili, randanti bendrą kalbą tiek su vaikais, jaunimu, tiek su suaugusiais (3 t., b. l. 70). R. K. dalyvauja viešosios įstaigos „Suodnas“ bei asociacijos „(duomenys neskelbtini) miestelio bendruomenė“ veikloje, yra dalyvavusi viešosios įstaigos „Etnoklubas“ veikloje, kur taip pat charakterizuojama kaip darbšti, atsakinga, jautri, iniciatyvi, puikiai dirbanti su jaunimu bendruomenės narė (3 t., b. l. 71-73). R. K. nėra teista, nėra bausta administracinėmis nuobaudomis (3 t., b. l. 74-75, 88, 91). Ji kritiškai vertina sūnaus poelgį. Nurodė, kad sūnus atsižvelgia į jos pastabas, klauso jos nurodymų, ji daro teigiamą įtaką jo elgesiui. Dėl išdėstytų aplinkybių, teismas turi pagrindo manyti, kad R. K. yra verta teismo pasitikėjimo, atsižvelgiant į jos asmenines savybes, yra pagrindas tikėti, kad ji gebės kontroliuoti sūnaus elgesį, daryti jam teigiamą įtaką, yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad sūnus daugiau įstatymų nepažeis. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir nutraukti baudžiamąją bylą dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymo, M. K. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. M. K. perduotinas pagal laidavimą laiduotojai R. K., nustatant laidavimo terminą – vienerius metus šešis mėnesius. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad šiuo metu dėl Covid – 19 pandemijos R. K. nedirba, yra registruota užimtumo tarnyboje, laidavimas skirtinas be užstato.

Nors nukentėjusiosios L. D. įgaliota atstovė tvirtina, kad nėra vienos iš sąlygų atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tai yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje civiliniu atsakovu yra patrauktas transporto priemonės draudikas – AAS „BTA B. I. Company“ filialas Lietuvoje ir būtent iš draudiko nukentėjusioji reikalauja atlyginti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusioji L. D. iš kaltinamojo prašo priteisti išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, tai yra, ne žalos atlyginimą, o proceso išlaidas. Todėl teismas neturi pagrindo teigti, kad nėra visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Šioje byloje nustatyta, kad M. K. nusikaltimą padarė turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, šią teisę jis įgijo 2018 m. liepos 10 d. Nusikaltimo padarymo metu neturėjo dviejų metų vairavimo stažo ir buvo pradedantysis vairuotojas. Todėl kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę ir veždamas net tris keleivius, neturėdamas pakankamos patirties turėjo būti ypatingai atidus kelyje, laikytis visų kelių eismo taisyklių. Pagal KET 129 punktą gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Pagal 131.2 punktą ne gyvenvietėje, kelyje su asfalto ar betono danga pradedantiesiems vairuotojams vairuojant B kategorijos transporto priemonę galima važiuoti ne didesniu kaip 80 km/h greičiu. Iš anksčiau aptartų įrodymų nustatyta, kad M. K. esant šlapiai kelio dangai važiavo žymiai didesniu greičiu. Nukentėjusiųjų L. D. ir L. M. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis važiavo ir 160 km/h greičiu. Taigi, jis ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, dėl ko buvo sužaloti net trys asmenys. Todėl teismas, siekdamas užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat, kad kaltinamasis ateityje laikytųsi įstatymų, skiria baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, aplinkybę, kad anksčiau jam nebuvo paskirta analogiška baudžiamojo poveikio priemonė taip pat ir administracinio poveikio priemonė. Jam skirtinas minimalus 1 metų terminas. Kadangi M. K. nebuvo paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, todėl skirtinos baudžiamosios poveikio priemonės terminas pradėtinas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aplinkybė, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo blaivus, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšminga, nes būtent todėl, jo veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Priešingu atveju jis būtų teisiamas pagal kitą BK 281 straipsnio dalį. Ir vien dėl to, kad jis automobilį vairavo blaivus, nėra pagrindas jam netaikyti draudimą naudotis specialia teise.

Dėl civilinių ieškinių

Civiliniai ieškovai J. D. ir R. D. 2020 m. lapkričio 12 d. ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 90-100). 2021 m. kovo 17 d. patikslintame ieškinyje civiliniai ieškovai nurodė, kad civilinis atsakovas draudimo bendrovė 2021 m. sausio 25 d. sumokėjo jiems 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad jie atsisako reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 45-49). Civilinė ieškovė J. D. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje 111,44 Eur turtinei žalai atlyginti, dėl negautų pajamų. 2021 m. balandžio 1 d. gautas civilinių ieškovų J. D. ir R. D. atstovės advokatės A. J. pareiškimas, kad civilinis atsakovas draudimo bendrovė atlygino 126,46 Eur patirtą žalą dėl negautų pajamų (3 t., b.l. 95-98). Nurodė, kad civilinė ieškovė J. D. atsisako 2021 m. kovo 17 d. patikslinto ieškinio.

Civilinio atsakovo AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje atstovas J. K. rašytiniame pranešime (3 t., b. l. 113-49) ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad draudimo bendrovė civiliniams ieškovams J. D. ir R. D. atlygino 5000 Eur neturtinę žalą pagal civilinį ieškinį, taip pat J. D. kompensavo 126,48 Eur negautų pajamų pagal patikslintą ieškinį.

Byloje nustatyta, kad civilinis atsakovas AAS „BTA B. I. Company“ filialas Lietuvoje, savanoriškai atlygino civiliniams ieškovams J. D. ir R. D. padarytą neturtinę ir turtinę žalą pagal jų pareikštus reikalavimus, todėl procesas dėl jų 2020 m. lapkričio 12 d. civilinio ieškinio bei 2021 m. kovo 17 d. patikslinto civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Nukentėjusioji L. D., atstovaujama įstatyminės atstovės J. D. ir įgalioto atstovo advokatės A. J. patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje 6500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 365,89 Eur turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 1-76). Nurodė, kad nukentėjusioji L. D. neturtinę žalą įvertina 10 000 Eur suma. Draudimo bendrovė pervedė 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl prašė priteisti likusią sumą. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos už mokamą palatą, už reabilitologo, plastikos chirurgo konsultacijas, vaistus, vaistinius preparatus, kurą, keliones viešuoju transportu. Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusiosios atstovė pateikė duomenis, kad civilinis atsakovas AAS „BTA B. I. Company“ filialas Lietuvoje 2021 m. sausio 25 d. ir 2021 m. sausio 28 d. nukentėjusiajai L. D. papildomai sumokėjo 1356,00 Eur neturtinei žalai ir 122,41 Eur bei 38,63 Eur turtinei žalai atlyginti. Tai pat, kaltinamasis 2021 m. kovo 15 d. sumokėjo 500 Eur nukentėjusiosios žalos atlyginimui (3 t., b. l. 36-42). Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė prašė priteisti iš draudimo bendrovės 4644 Eur neturtinei žalai ir 220,02 Eur turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro 180 Eur už mokamą palatą ligoninėje, 20 Eur reabilitologo konsultacijai ir 20,02 eur už įsigytus vaistinius preparatus.

Civilinio atsakovo AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje atstovas rašytiniame pranešime (3 t., b. l.113-119) ir teismo posėdyje nurodė, kad nukentėjusiosios L. D. vertinamas patirtos neturtinės žalos dydis 10 000 Eur yra nepagrįstai didelis, neatitinka aktualiai teismų praktikai, todėl turi būti mažinamas. Draudimo bendrovė įvertinusi pradinius medicininius dokumentus pervedė nukentėjusiajai 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Vėliau, susipažinę su papildomais dokumentais ir gavus draudimo bendrovės gydytojo eksperto išvadą dėl gydymo prognozės, neturtinės žalos išmoką padidino iki maksimalaus Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose nurodyto dydžio - 4856 Eur ir papildomai išmokėjo 1356 Eur. Nurodo, kad dėl eismo įvykio pasekmių, iš dalies atsakinga ir pati nukentėjusioji L. D.. Tyrimo metu nustatyta, kad nukentėjusioji iškrito iš automobilio, kas patvirtina, kad ji nebuvo prisisegusi saugos diržo. Patvirtino, kad draudimo bendrovė nekompensavo nukentėjusiajai turtinės žalos – 180 Eur už mokamą palatą ligoninėje bei 20 Eur už reabilitologo (kineziterapeuto) konsultaciją, nes šios išlaidos nėra būtinosios išlaidos. Taip pat, nekompensavo 20,02 Eur išlaidų už vaistinius preparatus (vitaminų A+D kremą, maisto papildą Jamieson kalcis su vitaminu D3, kalio – magnio maisto papildą, širdies lašus Valentis, Validol tabletes). Nurodė, kad draudimo bendrovė kompensuoja išlaidas tik už įsigytus vaistinius preparatus, o maisto papildai, vitaminai neturi gydomojo poveikio. Taip pat, vitaminų A+D rankų kremas nėra skirtas įvykio metu patirtai traumai gydyti, jis skirtas sausos odos priežiūrai. Draudimo bendrovei kyla pareiga atlyginti tik būtinas išlaidas sietinas su įvykio metu patirta trauma.

L. D. patikslintas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamojo M. K. vairuojama transporto priemonė buvo drausta AAS „BTA B. I. Company“ filiale Lietuvoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu pareiga atlyginti žalą atsiranda draudikui draudimo ribose. Šio įstatymo 11 straipsnyje numatytos draudiko atsakomybės ribos – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (šios ribos taikomos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d.).

Iš anksčiau aptartų įrodymų nustatyta, kad 2020 m. liepos 1 d. M. K., vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį ir sužalojo tris automobilio keleivius, taip pat ir L. D.. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020-09-11 specialisto išvados Nr. G 311/2020(10) (t. 1, b. l. 55-56) nustatyta, jog eismo įvykio metu L. D. nustatyti šie sužeidimai: odos nubrozdinimai kairiajame žąste, nugaroje, poodinės kraujosruvos kairėje rankoje, kojose, galvos smegenų sukrėtimas, stuburo kaklinės dalies 7, stuburo krūtinės dalies 10, 12, juosmens dalies 1 slankstelių kūnų suspaustiniai lūžimai. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. Iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, L. D. nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2020 m. liepos 3 d. buvo gydoma Klaipėdos vaikų ligoninės reanimacijos – intensyvios terapijos skyriuje, nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. liepos 31 d. gydyta ligoninės chirurgijos, traumatologijos skyriuje (2 t., b. l. 15-16). Nukentėjusiajai buvo taikomas gulimas režimas, naudojant kaklinės stuburo dalies fiksaciją kakliniu įtvaru, torakolumbalinės srities fiksaciją ortopediniu įtvaru. 2020 m. liepos 31 d. išrašyta iš ligoninės tolimesniam ambulatoriniam gydymui pagal gyvenamąją vietą. Buvo nurodyta kaklinės bei torakolumbalinės stuburo sričių fiksacija 12 mėnesių. Nurodyta nelankyti mokyklos visus 2020-2021 mokslo metus, taikyti namų mokymą, taip pat nelankyti fizinio lavinimo bei sporto iki 2021 m. gruodžio 31 d. (2 t., b. l. 72-73). Dėl nuolatinių skausmų atsiradusių po traumos, ji kreipėsi konsultacijai į kineziterapeutą, kuris rekomendavo koneziterapinį gydymą (2 t., b. l. 30). Dėl rando ant rankos po autoįvykio buvo konsultuota plastiko chirurgo ir jai taikytas gydymas (2 t., b. l. 75). Iš 2021 m. vasario 25 d. šeimos gydytojo išrašo nustatyta, kad L. D. gydymas tęsiamas iki šiol (3 t., b. l. 43).

Tenkintinas nukentėjusiosios L. D. prašymas priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės neatlygintą 220,02 eur turtinę žalą. Teismas nustatė, kad nukentėjusioji patyrė 180 Eur išlaidų už mokamą palatą (2 t., b. l. 29, 33-60). Iš pateiktų medicininių dokumentų, L. D., jos įstatyminės atstovės J. D. parodymų nustatyta, kad nukentėjusioji VšĮ Klaipėdos ligoninėje gulėjo nuo 2020 m. liepos 2 d. iki liepos 31 d. Dvidešimt dienų nukentėjusioji gulėjo vienvietėje, mokamoje palatoje, už kurią sumokėjo 180 Eur priemoką (9 Eur x 20 d = 180 Eur). Nustatyta, kad nukentėjusioji L. D. įvykio metu patyrė stuburo slankstelių lūžius, jai buvo nustatytas gulimas režimas. Ji negalėjo nueiti į tualetą nusiprausti, atlikti gamtinius reikalus, juos turėjo daryti palatoje, matant kitiems vaikams, dėl ko nukentėjusioji, būdama 15 metų amžiaus gėdijosi, jai atsirado stiprus vidurių užkietėjimas, kuris pasibaigė perkėlus nukentėjusiąją į atskirą mokamą palatą. Taip pat, iš nukentėjusiosios įstatyminės atstovės parodymų nustatyta, kad mokama palata buvo rekomenduota gydytojų siekiant išvengti Covid-19 infekcijos. Todėl yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiosios 180 Eur išlaidos už mokamą palatą ligoninėje buvo būtinos, jos susijusios su patirtų traumų gydymu, todėl priteistinos iš atsakovo. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji 2020 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į savo gyvenamojoje vietoje Šilalės rajone dirbantį reabilotologą (kineziterapiautą) ir patyrė 20 Eur išlaidas (2 t., b. l. 30, 3 t., b. l. 118-119). Nukentėjusioji buvo konsultuota dėl tolimesnio gydymo, susijusio su patirta trauma eismo įvykio metu, buvo įvertinta jos būklė, rekomenduotas kineziterapinis gydymas. Yra pagrindas teigti, kad šios 20 Eur išlaidos susijusios su patirtu sužalojimu, todėl jos nukentėjusiajai turi būti atlyginamos. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji 2020 m. liepos 7 d. įsigijo vitaminų A+ D kremą už 4,99 Eur, kurį nukentėjusioji vartojo tepdama ant kūno atsiradusias žaizdas, jas minkštindama, kad jos nekietėtų ir nerandėtų (2 t., b. 27). 2020 m. liepos 7 d. ir liepos 31 d. įsigijo maisto papildus: Jamieson kalcis su vitaminu D3 už 7,19 Eur, kalio – magnio maisto papildą už 4,99 Eur, širdies lašus Valentis už 1,76 Eur bei Validol tabletes už 1,09 Eur (3 t., b.l. 118-119). Nutatyta, kad nukentėjusioji patyrė odos nubrozdinimus, kaulų lūžius, didelį stresą, todėl jos nurodytos 20,02 Eur išlaidos maisto papildams, vaistams, tepalui stiprinant bendrą organizmo būklę, mažinant įtampą, gerinant žaizdų gijimą pripažįstamos kaip būtinos išlaidos, susijusios su patirtais sužalojimais. Iš civilinio atsakovo AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajai L. D. priteistina 220,02 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, jos yra protingo dydžio, patirtos nukentėjusiosios gydymo metu ir susijusios su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui. Pagal CK 6.250 straipsnį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip buvo nurodyta, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo gydoma reanimacijos – intensyvios terapijos skyriuje (1 lovadienis), chirugijos, traumatologijos skyriuje (28 lovadieniai). L. D. nustatyti odos nubrozdinimai kairiajame žąste, nugaroje, poodinės kraujosruvos kairėje rankoje, kojose, galvos smegenų sukrėtimas, stuburo kaklinės dalies 7, stuburo krūtinės dalies 10, 12, juosmens dalies 1 slankstelių kūnų suspaustiniai lūžimai. Nukentėjusiosios gydymosi periodas buvo sudėtingas, buvo apribota jos judėjimo laisvė, negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo. Iki šios dienos gydymas nėra pasibaigęs. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų L. D. patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, iki šiol išgyvena ir dėl liekamųjų sužalojimo padarinių. Yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala.

Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, teismas, siekdamas kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus nustato piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vertina, kad nukentėjusiosios atžvilgiu padarytas neatsargus nusikaltimas, ji sužalojimus patyrė būdama keleivė. Nusikaltimas padarytas nukentėjusiosios vaikystėje, kuomet vyksta intensyvus fizinis ir psichinis vaiko vystymasis. Nors eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nukentėjusioji patyrė rimtus sveikatos sužalojimus, ji buvo praradusi sąmonę, patyrė galvos smegenų sukrėtimą, stuburo lūžius (stuburo kaklinės dalies 7, stuburo krūtininės dalies 10, 12, juosmeninės dalies 1 slankstelių kūnų suspaustinius lūžimus). Nukentėjusioji visus 2020-2021 mokslo metus, negali lankyti mokyklos, o ir mokydamasi namuose negali ilgai sėdėti, greit pavargsta (2 t., b. l. 62-63). Iki 2021 m. gruodžio 31 d. nukentėjusiajai uždraustas sportas, fizinė veikla, nors iki eismo įvykio buvo sveika, aktyviai dalyvavo šokių studijos veikloje (2 t., b. l. 66). Nukentėjusiajai 12 mėnesių nustatytas kaklinės ir torakolumbalinės srities fiksacija ortopediniu įtvaru. Iki šiol nukentėjusiajai skauda juosmenį, tirpsta kojos, nepasilenkia, negali ilgai stovėti, toli nueiti, netoleruoja fizinio krūvio, skauda sprandą, svaigsta galva, ūžia ausyse, vengia staigių judesių yra sutrikusios apsitarnavimo ir judėjimo funkcijos, jai taikomas reabilitacinis gydymas (3 t., b. l. 43). Nukentėjusiajai galimi ir liekamieji sužalojimo reiškinai.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nustato 7000 Eur neturtinės žalos dydį, kuris teismo vertinimu yra adekvatus, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijų bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Šiaulių apygardos teismo 2020-06-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020, neturtinei žalai atlyginti priteista 7000 Eur, Klaipėdos apygardos teismo 2020-09-25 nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-417/2020 neturtinei žalai atlyginti priteista 6000 Eur). Teismas kartu pažymi, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios įvertintos atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

Byloje nustatyta, kad civilinis atsakovas AAS „BTA B. I. Company“ filialas Lietuvoje nukentėjusiajai L. D. yra atlyginęs 4856,00 Eur neturtinės žalos (3500 Eur ir 1356,00 Eur), taip pat kaltinamasis M. K. atlygino 500 Eur. Nukentėjusiajai viso atlyginta 5356,00 Eur. Iš civilinio atsakovo AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajai L. D. priteistina 1644,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Teismas nenustatė, kad nukentėjusiosios veiksmai įvykio metu būtų prisidėję prie žalos atsiradimo, kaip nurodo civilinio atsakovo atstovas. Vertinant įrodymus buvo nustatyta, kad nukentėjusioji įvykio metu važiuodama automobilyje nebuvo prisisegusi saugos diržo ir eismo įvykio metu iškrito iš automobilio. Tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad būtent dėl saugos diržo neužsisegimo, nukentėjusioji patyrė stuburo lūžius ar kitus sužalojimus. Pažymėtina, kad nukentėjusysis L. M., sėdėjęs automobilyje ant galinės sėdynės taip pat nebuvo prisisegęs saugos diržo ir įvykio metu iškrito iš automobilio, tačiau jis tokių sužalojimų nepatyrė.

Dėl proceso išlaidų

Byloje pateiktas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK) prašymas pripažinti proceso išlaidomis 112,14 eurus sumokėtus psichologei už dalyvavimą nepilnamečių vaikų apklausose (2 t. b. l. 110-126). Nustatyta, kad apklausiant nukentėjusiuosius L. M. ir L. D. dalyvavo specialistas – psichologė. Tauragės apskrities VPK iš savo lėšų atlygino psichologės turėtas 112,14 Eur išlaidas, kaip nurodyta baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 1 dalyje. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Šioje byloje nustatyta, kad psichologo dalyvavimas apklausiant nepilnamečius nukentėjusiuosius buvo privalomas, nes taip numato BPK 186 straipsnio 3 dalis. Kaltinamojo veiksmai niekaip nelėmė šių išlaidų atsiradimo. Nepilnamečių nukentėjusiųjų apklausa buvo būtina siekiant įrodyti kaltinamojo kaltę. Kadangi asmenų kaltę turi įrodyti valstybė, kurias atstovauja valstybinės institucijos, tai proceso išlaidos, susijusios su psichologės dalyvavimu iš kaltinamojo nepriteistinos.

Tauragės apskrities VPK taip pat prašo pripažinti proceso išlaidomis 18,15 Eur išlaidas už automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežimą į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ automobilio saugojimo aikštelę ir automobilio saugojimo išlaidas, patirtas nuo 2020 m. liepos 2 d., po 0,60 Eur už vieną parą (1 t., b. l. 31). Pagal BPK 103 straipsnio 5 dalį proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Tačiau šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Tauragės apskrities VPK būtų patyręs automobilio (duomenys neskelbtini) nugabenimo ir laikymo išlaidas, todėl prašymas atmestinas.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. D. bei civilinių ieškovų J. D. ir R. D. interesus atstovavo advokatė A. J. ir advokato padėjėja G. P.. Pateikti kvitai patvirtina, kad J. D. už atstovavimo paslaugas sumokėjo 2000 Eur (3 t., b. l. 103-111). Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, bylos tyrimo laiką, vykdytų apklausų bei teismo posėdžių skaičių, tai, kad atstovės padėjo civilinams ieškovams rengti civilinius ieškinius, sprendė žalos atlyginimo klausimus su draudimo bendrove, aktyviai susirašinėjo su įvairiomis institucijomis, sprendžia, kad nukentėjusiosios įstatyminės atstovės ir civilinių ieškovų prašoma priteisti išlaidų suma yra proporcinga teisinei pagalbai, todėl ji priteisiama J. D. iš kaltinamojo M. K.. Pažymėtina, kad kaltinmasis yra jauno, darbingo amžiaus, iš jo turtinė ir neturinė žala nėra priteisiama, todėl jis privalo atlyginti nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų dėl jo kaltės patirtas proceso išlaidas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini trys paketai su biologiniais pėdsakais, kurie saugomi Tauragės apskrities VPK pagal 2021 m. sausio 13 d. kvitą B serija BBB 067326 (t.1. b. l.28).

Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), grąžintinas M. K..

M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t., b. l. 144).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305 straipsniais, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Nutraukti baudžiamąją bylą dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje padarymo ir M. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Perduoti M. K. pagal laidavimą be užstato laiduotojai R. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatant laidavimo terminą – vienerius metus šešis mėnesius.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 1 metams uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. K. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje, L. D. 220,02 Eur turtinei žalai ir 1644,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje L. D. civilinį ieškinį atmesti.

Nutraukti procesą pagal civilinių ieškovų J. D. ir R. D. 2020 m. lapkričio 12 d. civilinį ieškinį ir 2021 m. kovo 17 d. patikslintą ieškinį, civiliniam atsakovui AAS „BTA B. I. Company“ filialui Lietuvoje savanoriškai atlyginus padarytą neturtinę ir turtinę žalą.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš M. K. J. D. 2000 Eur turėtų atstovavimo išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Sunaikinti tris paketus su biologiniais pėdsakais, saugomus Tauragės apskrities VPK pagal 2021 m. sausio 13 d. kvitą B serija BBB 067326.

G. M. K. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą IĮ „Jomamotors“ automobilių saugojimo aikštelėje Paberžių g. 7, Tauragėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.