Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2020-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1123-829/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-14
Bylos Nr.
e1-1123-829/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41678-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1123-829/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41678-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 14 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. P. 2019 m. rugsėjo 28 d. apie 21 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ranka sudavė smūgį broliui E. P. į veidą ir vieną kartą spyrė į krūtinę, dėl ko E. P. virto ir susižalojo nugarą bei kairės rankos alkūnę, tuo nukentėjusiajam E. P. sukėlė fizinį skausmą; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką tyčia, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje sudavė vieną smūgį ranka motinai B. P. į krūtinę, tuo nukentėjusiajai B. P. sukėlė fizinį skausmą (I).

Be to kaltinamasis A. P. 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 1 val. 10 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė vieną smūgį ranka motinai B. P. į kairį skruostą, tuo nukentėjusiajai B. P. sukeldamas fizinį skausmą (II).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. P. visiškai prisipažino kaltu pagal jam inkriminuotus nusikaltimus. Be to jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo E. P., nukentėjusiosios B. P., liudytojo J. P. parodymais, tarnybiniais pranešimais ir kitais byloje surinktai dokumentais.

Kaltinamasis A. P. parodė, kad smurtavęs prieš brolį E. P. ir motiną B. P. prisipažįsta ir dėl to nuoširdžiai gailisi. 2019 m. rugsėjo 28 d. buvo namuose, kur apsistojo gyventi prieš pusantro mėnesio grįžęs iš Danijos. Kartu namuose tuo metu buvo brolis E. P., motina B. P. ir tėvas J. P. Jie visi buvo stipriai neblaivūs. Apie 21 val. visi nuėjo gulti. Jis atsigulė ant savo lovos ir įsijungė televizorių. Girdėjo, kaip E. P. galimai pradėjo pyktis su patėviu, t. y. jo tėvu. Jam pasirodė, kad E. P. ir jo tėvas vienas kitam kažką pasakė, todėl jis priėjo prie brolio E. P. ir ranka sudavė vieną smūgį į veidą. Po to, kiek pamena, jis E. P. nusispyrė nuo savęs, todėl jis griuvo ant kambaryje buvusio staliuko. Į konfliktą įsikišo motina B. P., kuri greičiausiai skyrė jį nuo brolio, todėl jis motinai sudavė smūgį į krūtinę, norėdamas ją nuo savęs patraukti. Po to jis išėjo į lauką ir daugiau su savo šeimos nariais nekonfliktavo. 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 1 val. nakties nuvyko pas savo mamą B. P. paiimti kačiuko. Vyko kartu su drauge N. M.. Abudu buvo išgėrę. Nuvykus, mama jau miegojo. Ji paprašė atvažiuoti kitą dieną, nes jau buvo naktis ir nenorėjo su jais bendrauti, norėjo miego. Dėl to jis supyko ant mamos ir jai ranka sudavė vieną kartą per veidą. Dėl to nuoširdžiai gailisi. Pasielgė kvailai, nes buvo girtas. Viskas vyko tėvų namo viduje. Po smūgio sudavimo mamai, tėvas J. P. jį ir draugę išstūmė pro duris į lauką ir jie išvažiavo namo. Dėl įvykusio nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 68–70, 167–170).

Nukentėjusysis E. P. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. vakare, apie 21 val. su savo šeimos nariais: broliu A. P. ir motina B. P., patėviu J. P. buvo namuose, kuriuose visi gyvena. Visi buvo išgėrę alkoholinių gėrimų. Jau buvo vėlu, todėl jis nuėjo atsigulti ir pažiūrėti televizorių. Brolis A. P. nuėjo taip pat atsigulti tame pačiame kambaryje. Staiga A. P. pašoko iš savo lovos, priėjęs prie jo gulinčio sudavė vieną smūgį į veidą. Jam atsistojusiam, nieko nesakęs brolis spyrė į krūtinę, dėl ko jis griuvo ant stiklinio staliuko, po to ant grindų ir galva trenkėsi į sieną. Stiklinis staliukas sudužo ir jam griūnančiam perpjovė nugarą. Patėvis J. P. tuo metu buvo išėjęs į lauką, o viską matė motina B. P., kuri iškart šoko į jų tarpą, norėdama juos išskirti. A. P. sudavė smūgį motinai į krūtinę. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (t. 1, b. l. 34–36).

Nukentėjusioji B. P. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. apie 21 val. ji buvo namuose kartu su sutuoktiniu J. P., sūnumis E. P., A. P. Tuo metu visi buvo pavartoję alkoholinių gėrimų. Jau buvo atsigulę, kai išgirdo A. P. grasinimus suduoti smūgius. Matė, kaip A. P. priėjo prie gulinčio E. P. ir sudavė vieną smūgį jam į veidą. E. P. atsikėlus, A. P. jį užpuolė, dėl ko E. P. griuvo ant stiklinio staliuko, kuris dužo. Paėmusi besimėtantį batą juo sudavė A. P. per nugarą sakydama, kad jis apsiramintų. A. P. atsisuko į ją ir sudavė vieną smūgį į krūtinę, dėl ko ji pargriuvo ant lovos. Dėl suduoto smūgio jai skaudėjo. Į medikus dėl to kreiptis atsisakė. Civilinio ieškinio nereiškia. 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 1 val. į jos namus su savo sugyventine N. M. atvyko neblaivus sūnus A. P., kurie pasakė, kad nori pasiimti kačiuką ir dešrą. Ji atsakė, kad naktį neis ieškoti kačiuko, o dešrą gali pasiimti. Sūnui pasiėmus, kas jam reikalinga, liepė jam važiuoti namo, nes norėjo miego ir nenorėjo su jais neblaiviais naktį bendrauti. Dėl to supykęs sūnus jai iš karto trenkė stipriai ranka vieną kartą į kairį skruostą, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Medikų pagalbos jai neprireikė, nes be sumušimo, rimtesnio sužalojimo ji nepatyrė. Po sūnaus smūgio, jos sutuoktinis J. P. išstūmė A. P. į lauką. Ji su sūnumi kartu negyvena. Civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b. l. 49–51, 134–135).

Liudytojas J. P. parodė, kad sūnus A. P. gyvena su sugyventine N. M. Gyvendamas su N. M. sūnus pradėjo daug gerti, visad būna piktas. 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 1 val. 30 min. pas juos į namus atvažiavo girtas A. P. su N. M. Atvažiavo kačiuko, nes, kaip suprato, jo norėjo N. M. N. M. girta namuose pradėjo šūkauti, tuomet jo žmona B. P. jai ir sūnui pasakė baigti kelti triukšmą ir eiti iš namų, nes yra naktis. Dėl to A. P. supyko ir dešine ranka sudavė vieną smūgį B. P. į dešinį skruostą. Po smūgio B. tą vietą susiėmė rankomis. Suprato, kad jai skaudėjo. Viskas vyko namų viduje, kambaryje. Po smūgio jis A. P. iš namų išvarė (t. 1, b. l. 149–152).

2019 m. rugsėjo 28 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje vietą –(duomenys neskelbtini), nukentėjusieji E. P. ir B. P. nurodė, kad prieš juos 2019 m. rugsėjo 28 d. apie 21 val. 25 min. fizinį smurtą naudojo šeimos narys A. P., tai yra E. P. spyrė į galvą, dėl ko jis griuvo ir susižalojo nugarą bei kairę alkūnę, o B. P. sudavė smūgį į galvą, du smūgius į krūtinę ir spyrė į dešinę koją (t. 1, b. l. 24–28).

2019 m. rugsėjo 28 d. Tarnybiniame pranešime dėl girtumo nustatymo užfiksuota, kad įtariamajam A. P. 21 val. 51 min. nustatytas 3,49 prom. girtumas (t. 1, b. l. 31).

2019 m. rugsėjo 29 d. Medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. nukentėjusiajam E. P. nustatyta diagnozė – galvos sumušimas, nepatikslintos kilmės sąmonės netekimas (t. 1, b. l. 37).

2019 m. rugsėjo 28 d. Asmens apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota nukentėjusiojo E. P. išorinė kūno apžiūra bei akivaizdžiai matomi smurto požymiai – kraujosruva kairiame smilkinyje ir žaizdos kaktoje, kairėje alkūnėje ir nugaroje (t. 1, b. l. 38–39, 40–42).

2019 m. rugsėjo 28 d. Asmens apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota nukentėjusiosios B. P. išorinė kūno apžiūra bei akivaizdžiai matomi smurto požymiai – paraudimas krūtinėje, kraujuojanti žaizda dešinėje blauzdoje (t. 1, b. l. 52, 53–56).

2020 m. rugpjūčio 30 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 113–115, 116–121).

2020 m. rugpjūčio 30 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje vietą – (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji B. P. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 1 val. 10 min. jos namuose neblaivus sūnus A. P. žodinio konflikto metu ranka sudavė vieną smūgį jai per veidą, kas sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 122–125).

2020 m. rugpjūčio 30 d. Tarnybiniame pranešime dėl girtumo nustatymo užfiksuota, kad įtariamajam A. P. 3 val. 55 min. nustatytas 2,53 prom. girtumas (t. 1, b. l. 128–129).

2020 m. rugpjūčio 30 d. Asmens apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota nukentėjusiosios B. P. išorinė kūno apžiūra. Jokių sužalojimų žymių nesimato (t. 1, b. l. 142–143, 144–146).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. P. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (I) kaip fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariams, kadangi kaltinamasis A. P. 2019 m. rugsėjo 28 d. tyčia ranka sudavė smūgį broliui E. P. į veidą ir vieną kartą spyrė į krūtinę, dėl ko E. P. virto ir susižalojo nugarą bei kairės rankos alkūnę, tuo nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką tyčia sudavė vieną smūgį ranka motinai B. P. į krūtinę, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Be to ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. P. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (II) kaip fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui, kadangi kaltinamasis A. P. 2020 m. rugpjūčio 30 d. tyčia sudavė vieną smūgį ranka motinai B. P. į kairį skruostą, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Teismas kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajam A. P. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (I), skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui; už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (II), skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti viešuosius darbus 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje: per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamasis A. P. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokia siūloma bausmės rūšimi (t. 2, b. l. 15–17).

Skiriant kaltinamajam A. P. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadiją – nusikaltimai padaryti dėl menkavertės priežasties – pykčio protrūkio, baigti; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą – neteistas, administracine tvarka baustas, baudos nėra sumokėjęs, nedirba, duomenų charakterizuojančių kaltinamąjį bei ar kaltinamasis yra gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje valstybinis kaltintojas nepateikė; į tai, kad nereiškiami civiliniai ieškiniai; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.

Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis, tai yra viešieji darbai, yra tinkamai parinkta, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (I), skirti 5 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui; už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (II), skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui.

Bausmių bendrinimas pagal BK 38 straipsnio 4 dalį numatytą atvejį nėra numatytas nei BK 63 straipsnyje, nei BK 64 straipsnyje. Šiuo aptariamuoju atveju kaltinamasis A. P. naują nusikalstamą veiką padarė po nutarimo, kuriuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, priėmimo, o tai suponuoja, kad turėtų būti taikomos BK 64 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės. Tačiau 2019 m. spalio 9 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, A. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam bausmė nebuvo paskirta. BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmių subendrinimą, kai per neatliktos bausmės laiką vėl padaroma nusikalstama veika, todėl, teismas daro išvadą, kad A. P. paskirtos bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio taisykles (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendis byloje 1A-276-493/2019; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-233-519/2016). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, tai yra prie griežtesnės 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės (I) pridedant švelnesnės 5 mėnesių viešųjų darbų bausmės dalį – 3 mėnesius viešųjų darbų ir paskirtina galutinė subendrinta 9 mėnesiai viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šiuo atveju kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos turėtų paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. P., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2019 m. rugsėjo 28 d. 21 val. 51 min., paleistas 2019 m. rugsėjo 29 d. 13 val. 38 min. (t. 1, b. l. 73–74, 77–78). Taip pat A. P., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 30 d. 4 val. 2 min., paleistas 2020 m. rugpjūčio 30 d. 16 val. 12 min. (t. 1, b. l. 178–180, 184–185).

A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina (t. 1, b. l. 155–157, 160–162).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (I), ir skirti 5 (penkis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (II), ir skirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Į paskirtą bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. 21 val. 51 min., iki 2019 m. rugsėjo 29 d. 13 val. 38 min., ir nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. 4 val. 2 min., iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. 16 val. 12 min., t .y. vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms (1:6).

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 5 (penkių) mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti, skaičiuojamą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Masevičiūtė