Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo Nr. 81-3309, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. redakcija) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Pakeista nuosprendžio dalis dėl civilio ieškinio – panaikintas solidarus civilio ieškinio atlyginimas iš D. D. ir J. K.. Priteista iš nuteistojo D. D. 1027,66 eurų (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko skundas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo J. K., ir ši bylos dalis perduota nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

Šakių rajono apylinkės teismo 2014-12-11 nuosprendžiu J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

8. Dėl BK 38 straipsnio 4 dalies taikymo

10. BK 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Ši materialinės teisės norma įpareigoja teismą, nagrinėjantį bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, tame pačiame nuosprendyje (jeigu dėl naujo nusikaltimo priimamas apkaltinamasis nuosprendis) išspręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą ir už veikas, dėl kurių anksčiau kaltinamasis, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nesujungdamas nagrinėjamos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) su byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje J. K. Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, ir viename nuosprendyje neskirdamas bausmės už visas padarytas nusikalstamas veikas, netinkamai taikė BK 38 straipsnio 4 dalį ir nesivadovavo BPK 254 straipsnio 1 dalimi.

11. BPK nenustatyta bylų sujungimo ir sujungtų bylų nagrinėjimo tvarka, kai nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą. Tai laikytina teisės spraga, tačiau teisės spragos buvimas negali trukdyti teismui vykdyti teisingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarime yra išaiškinęs, kad „teisės spragų <...> pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Kartu pabrėžtina, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose kasacinėse nutartyse Nr. 2K-357/2005, 2K-586/2005, 2K-125/2006 yra pateikti išaiškinimai, kaip turi vykti baudžiamasis procesas, kai paaiškėja, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime, plėtodamas ankstesnėje konstitucinėje jurisprudencijoje vystytą doktriną apie vienodos teismų praktikos svarbą, pabrėžė, kad „teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami“. Tai reiškia, kad siekiant įgyvendinti teisingumo principą bylose, kuriose kyla BK 38 straipsnio 4 dalies taikymo klausimai, kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-357/2005, 2K-586/2005, 2K-125/2006, 2K–P–429/2007 turi būti remiamasi kaip teisės šaltiniais, kol įstatymų leidėjas nepašalins teisinio reguliavimo spragos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–P–429/2007).

12. Plenarinė sesija konstatavo, kad paaiškėjus, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, turi būti taikoma baudžiamojo proceso įstatymo analogija ir bylos nagrinėjimas teisme turi vykti tokia tvarka: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 232 str. 1 p., 233 str.); 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis BPK 295 straipsniu, joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis pagal BK 38 str. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis BPK 232 straipsnio 4 punktu, bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui); 5) nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 6) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d., BPK 307 str.), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė.

13. Tokiu būdu, vadovaujantis aukščiau išdėstyta plenarinės sesijos nutartimi, remiantis BK 38 straipsnio 4 dalies nuostatomis, šios baudžiamosios bylos sujungiamos į vieną baudžiamąją bylą ir sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Dėl to, kad J. K., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas (susitaikius su nukentėjusiuoju), per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis teismo sprendimas, tai yra 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendis atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, nustoja galioti ir tokiu būdu yra sprendžiamas J. K. baudžiamosios atsakomybės klausimas už visas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d.).

14. Pažymėtina, kad prokuroro apeliaciniame skunde nėra keliamas J. K. kaltės klausimas, 2014 m. kovo 28 d. padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 284 straipsnio 1 dalyje, ir 2015 m. birželio 6 d. padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme. Esant šiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai, kuriais pagrįstos Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendyje ir Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendyje, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, išdėstytos išvados, apeliacinės instancijos teismo posėdyje pakartotinai netirtos, o įrodymų tyrimas baudžiamosiose byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo atnaujintas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšiai ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui.

15. Teisėjų kolegija nustatė: J. K. iš anksto susitaręs ir veikdamas grupėje su M. J., L. K. ir K. A., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, 2014 m. kovo 28 d., naktį, apie 23 val. 55 min., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodami žmonių bendravimo taisykles, be jokios svarbios dingsties, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė: J. K., L. K. ir K. A. – po vieną, M. J. – ne mažiau kaip vieną smūgį ranka V. Ž. į veido sritį, tuo padarydami nukentėjusiajam muštinę žaizdą kaktoje, dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą kairio kampo srityje (ties 38 dantimi) ir ties 44, 45 dantimis (dešinėje pusėje) ir tuo dėl dvigubo apatinio žandikaulio lūžimo nesunkiai sutrikdė V. Ž. sveikatą bei šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl šiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

16. Bausmės skyrimas

17. Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

18. J. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kiti du jo padaryti nusikaltimai, numatyti BK 284 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr. X-1233 redakcija), priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis kaltę dėl 2014 m. kovo 28 d. padarytų nusikalstamų veikų pripažino, gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, savo noru atlygino bei pašalino padarytą žalą, dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2015 m. birželio 7 d., kaltės nepripažino. Minėtas nusikalstamas veikas J. K. padarė bendrininkų grupėje, o 2014 m. kovo 28 d. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. J. K. anksčiau neteistas, tačiau pakartotinai nusikalto per vienerius metus, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka, nuobaudos negalioja, dirba.

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes sprendžia, kad už 2014 m. kovo 28 d. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, J. K. skirtinos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai parinktini mažesni nei sankcijų vidurkiai. Taip pat, teismas sprendžia, kad J. K. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendis, už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje paskirta tinkamai individualizuota bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

12. Šiuo atveju bausmių bendrinimas pagal BK 38 straipsnio 4 dalį numatytą atvejį nėra numatytas nei BK 63 straipsnyje, nei BK 64 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje (Nr. 2K–P–429/2007) yra tik pasisakyta, kad kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė. Plenarinės sesijos nutartyje nenurodytas konkretus Baudžiamojo kodekso straipsnis, pagal kurį bendrinamos bausmės. Šiuo aptariamuoju atveju J. K. naują nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio, kuriuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, priėmimo, o tai suponuoja, kad turėtų būti taikomos BK 64 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės. Tačiau 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu J. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam bausmė nebuvo paskirta. BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmių subendrinimą, kai per neatliktos bausmės laiką vėl padaroma nusikalstama veika, todėl, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad J. K. paskirtos bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio taisykles. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2014 m. kovo 28 d. epizodas), bendrintinos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 6 d. epizodas), padarymą. Parenkant pridedamos bausmės dalį atsižvelgtina į tai, kad visas nusikalstamas veikas J. K. padarė 2014-2015 metais, duomenų apie naujai pradėtus ikiteisminiu tyrimus jo atžvilgiu nėra, 2018 m. sausio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo pakeistas 2017 m. balandžio 28 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendis, paskirtą bausmę nuteistasis atliko ir iš Probacijos tarnybos registro buvo išbrauktas (duomenys neskelbtini) pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pasekmes, į tai, kad kaltinamasis dirba, atlygino nukentėjusiajam V. Ž. žalą, į tai, kad nėra duomenų, jog J. K. būtų padaręs daugiau naujų nusikalstamų veikų, mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Todėl paskyrus J. K. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę už visas nusikalstamas veikas, tikslinga taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, įpareigojant J. K. tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 5, 8). Kolegijos vertinimu, skirtinas bausmės vykdymo atidėjimas 1 (vieneriems) metams leis pasiekti bausmės tikslus ir sulaikyti J. K. nuo naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų.

20. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog BK 75 straipsnio nuostatos J. K. taikytos netinkamai, todėl ši prokuroro apeliacinio skundo dalis atmestina.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisiškai reikšmingas aplinkybes vertino nė vienai neteikdamas išskirtinės reikšmės. Sprendžiant paskirtos bausmės dydžio klausimą, o vėliau sprendžiant dėl jos atidėjimo buvo vertinama tai, kad nuteistasis J. K. nuo 2015 m. birželio 7 d. nepadarė naujų nusikalstamų veikų, yra dirbantis. Duomenų, leidžiančių manyti, kad J. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai nebūtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nagrinėjamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į teisiškai reikšmingas bausmės paskyrimui aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad paskyrus nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, tai neišvengiamai turės neigiamos įtakos jo socialiniams ryšiams, kadangi nuteistasis pastaruoju metu savo elgesį koreguoja teigiama linkme ir tai sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis Probacijos įstatymu yra vykdoma probuojamų asmenų elgesio kontrolė, kuri susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe, pažeidus probacijos sąlygas. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendį.

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2014 m. kovo 28 d. veika), ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2014 m. kovo 28 d. veika, įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį (2014 m. kovo 28 d. nusikalstamos veikos) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, panaikinus 2017 m. balandžio 28 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 6 d. veika, įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinę bausmę J. K. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant J. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.