- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-13
- Bylos Nr.
- eI2-2899-541/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00397-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- M. V., Y. V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Aurelija Maumevičė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. V. ir Y. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos M. V. ir Y. V. (toliau – kartu pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 21S4574, kuriuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos panaikino M. V., gim. (duomenys neskelbtini), išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. LT7406359 (toliau – ir Sprendimas I); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 21S4577, kuriuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos panaikino Y. V., gim. (duomenys neskelbtini), išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. LT7406360 (toliau – ir Sprendimas II); 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjos nurodo, kad Departamentas 2017 m. sausio 17 d. išdavė P. V. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Nr. LT7403405. To pasekoje leidimus nuolat gyventi gavo ir P. V. šeimos nariai – žmona M. V. bei dukra Y. V..
Departamentas, atlikęs pakartotinį P. V. pateiktų dokumentų vertinimą, nustatė, kad P. V. gimimo liudijime Nr. 300514 esantis įrašas, jog tėvo tautybė – lietuvis, neatitinka tikrovės. Dėl to, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Departamentas 2021 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 21S2455 panaikinti P. V. leidimą nuolat gyventi, konstatuodamas, kad P. V. leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis (suklastotą gimimo liudijimą) (toliau – ir 2021 m. birželio 18 d. sprendimas).
Žemesnės instancijos teismas
P. V., nesutikdamas su 2021 m. birželio 18 d. sprendimu, skundė jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-4209-426/2021 (toliau – ir VAAT sprendimas) tenkino P. V. skundą ir panaikino 2021 m. birželio 18 d. sprendimą, kuriuo panaikintas P. V. išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje Nr. LT7403405. Nepaisant to, t. y. jau po VAAT sprendimo priėmimo, kuriuo buvo panaikintas Departamento 2021 m. birželio 18 d. sprendimas, Departamentas 2021 m. sausio 11 d. elektoriniu laišku į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė du naujus sprendimus: Sprendimą I, kuriuo Departamentas panaikino M. V., išduotą leidimą nuolat gyventi ir Sprendimą II, kuriuo Departamentas panaikino Y. V., išduotą leidimą nuolat gyventi.
Paaiškina, kad Sprendimas I, kuriuo buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi P. V. sutuoktinei M. V., ir Sprendimas II, kuriuo buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi P. V. dukrai Y. V., priimti Įstatymo 54 str. 3 d. pagrindu, numatančiu, kad jeigu užsieniečio leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas nuolat gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.
Pažymi, jog Sprendimai I ir II (toliau – kartu Sprendimai), kuriais buvo panaikinti leidimai nuolat gyventi P. V. šeimos nariams (sutuoktinei M. V. ir dukrai Y. V.), ir kurie buvo priimti išimtinai dėl to, jog buvo priimtas 2021 m. birželio 18 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas P. V. leidimas nuolat gyventi, pastarąjį teismui pripažinus nepagrįstu ir neteisėtu bei dėl to jį panaikinus, taip pat yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi teisminiu keliu yra paneigtas jų (Sprendimų) faktinis ir teisinis pagrindas, t. y. panaikinus 2021 m. birželio 18 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikintas P. V. leidimas nuolat gyventi, pagrindo pareiškėjų leidimų nuolat gyventi panaikinimui taip pat nebeliko. Dėl to Sprendimai, kuriais pareiškėjų leidimai nuolat gyventi panaikinti, Įstatymo 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat turi būti panaikinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjų vertinimu, Departamentas ginčijamuose Sprendimuose apsiribojo nurodymu, kad pareiškėjoms nenustatyti jokie kiti pagrindai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau tokio savo sprendimo nemotyvavo, jo nepagrindė.
Nurodo, kad Departamentas yra viešojo administravimo institucija, o Departamento priimti Sprendimai, kuriais buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjoms leidimus nuolat gyventi – individualūs administraciniai aktai, todėl jie turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Todėl mano, kad Departamentui nepakako ginčijamuose Sprendimuose apsiriboti konstatavimu, kad pareiškėjoms nenustatyti jokie kiti pagrindai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nurodo, kad Sprendimų išvados turėjo būti motyvuotos, nurodant kokie konkrečiai veiksmai buvo atlikti, siekiant nustatyti, ar yra (nėra) kiti pagrindai pareiškėjoms gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjų nuomone, kiti pagrindai net ir nebuvo nustatinėjami, dėl to ir pati išvada, kad jie nenustatyti, laikytina deklaratyvia bei stokojančia objektyvaus pagrindo.
Remiasi Įstatymo nuostatomis ir teigia, jog sprendimai dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo šeimos nariams, atvykstantiems gyventi kartu su užsieniečiu, negali būti priimami anksčiau, nei sueina 14 dienų terminas nuo sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas nuolat gyventi pačiam užsieniečiui, įteikimo jam dienos, ir tik tokiu atveju, jeigu jis nėra apskundžiamas. Priešingu atveju, būtų pažeisti ekonomiškumo ir koncentruotumo, taip pat teisėtumo principai, t. y. neišsprendus klausimo dėl pirminio sprendimo, kuriuo grindžiamas sekantis, teisėtumo, jo pagrindu į teisinę apyvartą būtų išleidžiama kiti, galimai, neteisėti bei nepagrįsti sprendimai.
Pažymi kad 2021 m. birželio 18 d. sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi P. V. buvo įteiktas 2021 m. birželio 28 d. elektoriniu paštu. Taigi, 2021 m. birželio 18 d. sprendimo apskundimo terminas suėjo 2021 m. liepos 12 d. Tuo tarpu ginčijami Sprendimai, dėl leidimų nuolat gyventi P. V. šeimos nariams panaikinimo, priimti 2021 m. liepos 5 d., t. y. nesibaigus 2021 m. birželio 18 d. sprendimo apskundimo terminui ir jam neįsigaliojus.
Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjoms Sprendimai buvo išsiųsti el. paštu tik 2022 m. sausio 11 d., t. y. praėjus net 6 mėn. po jų priėmimo, ir net 2 mėn. po VAAT sprendimo, kuriuo panaikintas 2021 m. birželio 18 d. sprendimas, priėmimo. Departamentui žinant, kad 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas, kurio pagrindu priimti ginčijami Sprendimai, yra neįsigaliojęs ir negali būti vykdomas bei yra teismo panaikintas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjų nuomone, tai sudaro dar vieną, savarankišką pagrindą naikinti ginčijamus Sprendimus.
Pareiškėjų nuomone, tai taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl ginčijamų Sprendimų priėmimo datos, nes sprendimai, įprastomis sąlygomis, išsiunčiami kelių dienų eigoje, nuo jų priėmimo, o ne po pusės metų, kas įvyko šiuo konkrečiu atveju. Taigi, paaiškėjus, kad pareiškėjoms skirti Sprendimai priimti po 2021 m. birželio 18 d. sprendimo apskundimo ir (ar) jo panaikinimo, tai parodytų, kad Departamentas elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, priiminėdamas ginčijamus Sprendimus, kadangi tą darė, žinodamas, kad 2021 m. birželio 18 d. sprendimas apskųstas ir dėl to neįsigaliojęs, be to, teismo panaikintinas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
Pareiškėjų vertinimu, nebuvo laikytąsi gero administravimo ir atsakingo valdymo principų, nes pareiškėjoms nebuvo sudaryta galimybė realizuoti teisę būti išklausytoms – prieš priimant ginčijamus Sprendimus, nei su viena iš pareiškėjų Departamento darbuotojai nesusisiekė, aplinkybių, susijusių su leidimų nuolat gyventi naikinimu – nesiaiškino, galimybės pasisakyti pareiškėjoms nesuteikė. Tokiu būdu, Departamentas neištyrė bei neįvertino ar jo darytos prielaidos apie pareiškėjų šeimos nario – P. V., tautybę yra pagrįstos ir teisingos, ar pareiškėjos turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu ir ar 2021 m. birželio 18 d. sprendimas, kuriuo P. V. panaikintas leidimas nuolat gyventi – bus skundžiamas, Įstatymo nustatytu pagrindu, bei ar dėl to bus stabdomas jo vykdymas, tuo pačiu stabdant tolimesnių sprendimų priėmimą, remiantis jo pagrindu.
Pabrėžia, kad jei ginčijami Sprendimai priimti jau po 2021 m. birželio 18 d. sprendimo apskundimo ir (ar) jo panaikinimo, būtų laikoma, kad Departamentas ignoravo gero administravimo, atsakingo valdymo principus, kadangi apie tai žinodamas, toliau priiminėjo sprendimus, paremtus išimtinai panaikinto (apskųsto) sprendimo pagrindu.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė palaikė skunde išdėstytą poziciją ir prašė jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjų leidimai gyventi buvo panaikinti išimtinai 2021 m. birželio 18 d. sprendimu, kuriuo panaikintas P. V. leidimas gyventi. Pabrėžė, kad M. V. darbinės pajamas turėjo būti vertinamos priimant ginčijamą Sprendimą I. Teigė, jog pareiškėjoms ginčijami Sprendimai nebuvo laiku ir tinkamai įteikti. Nurodė, kad Departamento kartu su atsiliepimu į skundą pateiktas 2022 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. 22S65439, kuriuo panaikinamas P. V. leidimas nuolat gyventi, kuris buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniui teismui, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teigė, kad Departamentas nebūtų išdavęs pareiškėjoms naujų leidimų nuolat gyventi, jeigu būtų iš tikrųjų laikęs, kad yra pagrindas naikinti anksčiau išduotus leidimus nuolat gyventi.
Departamentas nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-853-552/2022 Departamento apeliacinis skundas atmestas, o VAAT sprendimas, kuriuo panaikintas Departamento 2021 m. birželio 18 d. sprendimas panaikinti P. V. leidimą nuolat gyventi, paliktas nepakeistas. Departamentas 2022 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 22S65439 (toliau – ir 2022 m. vasario 8 d. sprendimas) nusprendė panaikinti P. V. leidimą nuolat gyventi. Šį sprendimą Departamentas, be kita ko, motyvavo tuo, jog 2021 m. lapkričio 24 d. gavo oficialų (duomenys neskelbtini) nacionalinio antikorupcijos biuro direktoriaus pirmojo pavaduotojo G. U. raštą Nr. 02-145/35099, kuriame teigiama, kad tiek P. V. pateiktame Valstybinio civilinės metrikacijos registro išraše dėl valstybės gimimų registracijos, tiek jo pateiktų gimimo liudijimų ?? Nr. 455444 ir I-?? Nr. 300514 kopijose esanti informacija apie P. V. tėvo V. V. lietuvių tautybę yra suklastota ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus, kurie savo turinio prasme patvirtina tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos priimant Departamento 2021 m. birželio 18 d. sprendimą, t. y., kad P. V. tautybė nėra lietuvis.
Departamento nuomone, nors nuo ginčijamų sprendimo priėmimo atsirado naujų faktinių aplinkybių, tačiau šiuo metu faktinės situacijos esmė nėra pasikeitusi: pareiškėjoms leidimai nuolat gyventi buvo išduoti tuo pagrindu, kad P. V. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi, o P. V. išduotas leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas kaip gautas apgaulės būdu, leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikti tikrovės neatitinkančius duomenis. Todėl teigia, kad pareiškėjoms nebeliko pagrindo, kodėl joms turėtų būti išduoti leidimai nuolat gyventi.
Remiasi Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – Aprašas) nuostatomis ir teigia, kad Departamentas, nepažeisdamas Apraše nustatytos tvarkos, ginčijamus Sprendimus nedelsiant po jų priėmimo išsiuntė pareiškėjoms per Lietuvos migracijos informacinės sistemos (toliau – MIGRIS) komunikaciją. Tik po to, kuomet buvo patikrinta, kad pareiškėjos MIGRIS žinučių neperskaitė, ginčijami Sprendimai joms buvo išsiųsti papildomai el. paštu. Atsižvelgiant į tai, Departamento nuomone, įteikdamas pareiškėjoms ginčijamus Sprendimus, procedūrinių pažeidimų nepadarė ir teisės aktuose nustatytų terminų nepažeidė. Pažymi ir tai, kad dėl susiklosčiusios situacijos pareiškėjų teisės bei teisėti interesai taipogi nenukentėjo, pareiškėjos nepateikė duomenų, kad būtų patyrusios kokią nors žalą. Pabrėžia, kad pareiškėjų atžvilgiu taip pat nebuvo priimti sprendimai dėl jų grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę.
Teigia, kad prieš priimdamas ginčijamus Sprendimus, Departamentas patikrino duomenis apie pareiškėjų ryšius Lietuvos Respublikoje ir nustatė, jog pareiškėja Y. V. nėra registruota Mokinių registre, kas leidžia vertinti, kad pareiškėja, nesimoko pagal jokias Lietuvos Respublikoje registruotas švietimo programas. Taigi, nėra pagrindo daryti prielaidą, kad pareiškėja galėtų gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje mokymosi pagrindu. Taip pat Departamentas patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje esančius duomenis apie pareiškėją M. V. ir nustatė, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje nedirba (pareiškėja Lietuvos Respublikoje dirbo tik laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 28 d. iki 2020 m. kovo 16 d.), taigi, nėra pagrindo daryti prielaidą, jog pareiškėja galėtų gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu. Pažymi ir tai, jog pačios pareiškėjos skunde neįvardijo ir nepateikė tokių duomenų, kad Lietuvos Respublikoje užsiimtų tam tikra veikla, kas leistų vertinti, jog ginčijamų Sprendimų priėmimo metu jos turėjo kitą pagrindą gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, Departamento nuomone, ginčijamuose Sprendimuose pagrįstai konstatuota, kad nenustatyti jokie kiti pagrindai pareiškėjoms gyventi Lietuvos Respublikoje, o vien tai, kad Departamentas nedetalizavo, kokius duomenis patikrino darydamas tokias išvadas, nesudaro pagrindo vertinti, jog priimant ginčijamus Sprendimus I ir II buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. įtvirtinti reikalavimai.
Vadovaujasi Įstatymo 54 straipsnio 3 dalimi ir Aprašo 104 punktu ir teigia, kad Departamentas turėjo teisę ir pareigą panaikinti pareiškėjoms išduotus leidimus nuolat gyventi per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo panaikinti P. V. išduotą leidimą nuolat gyventi. Departamento vertinimu, nors P. V. jo atžvilgiu 2021 m. birželio 21 d. priimtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir šio sprendimo vykdymas buvo sustabdytas, tai nereiškia, jog Migracijos departamentas 2021 m. liepos 5 d. neturėjo teisės priimti ginčijamų Sprendimų I ir II pareiškėjų atžvilgiu.
Pabrėžia, jog Departamentas 2022 m. vasario 10 d. priėmė naują sprendimą, kuriuo tuo pačiu teisiniu pagrindu panaikino P. V. išduotą leidimą nuolat gyventi. Šis sprendimas šiuo metu nėra nuginčytas, o jame išdėstyti motyvai neleidžia abejoti tuo, kad P. V. šiurkščiai pažeidė Įstatymą bei kitus teisės aktus, nes leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu ir kartu su šeimos nariais ne vienerius metus gyveno Lietuvos Respublikoje, nors realiai tokios teisės neturėjo.
Pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigoja užsieniečio apklausti prieš priimant sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo Departamento vertinimu, Departamentas turėjo pakankamus ir objektyvius duomenis ginčijamiems Sprendimams priimti. Nors skunde pareiškėjos išvardija aplinkybes, kurių Departamentas tariamai neišsiaiškino atlikdamas pareiškėjų apklausą (dėl P. V. ir jo tėvo tautybės, dėl pareiškėjų teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu pagrindu, dėl to, ar P. V. skųs jo atžvilgiu priimtą sprendimą ir kt.), tačiau kartu su skundu pareiškėjos nepateikė jokių paaiškinimų ar kitų įrodymų, kurie leistų ginčijamuose Sprendimuose nustatytas aplinkybes vertinti kaip nepagrįstas bei sudarytų pagrindą ginčijamus sprendimus panaikinti, todėl pareiškėjų skundo motyvus vertina kaip deklaratyvius.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje Departamento atstovė nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad pareiškėjoms naujus leidimus nuolat gyventi išdavė, nes baigėsi jau išduotų leidimų nuolat gyventi galiojimas ir nebuvo išspręstas ginčas taip pat dėl to, nes pareiškėjos negali grįžti į kilmės valstybę. Tvirtino, kad ginčijamus Sprendimus įteikė tinkamai bei, kad 2022 m. sausio 11 d. Sprendimus atsiuntė pakartotinai. Paaiškino, kad pirmą kartą Sprendimai buvo siųsti 2021 m. liepą (po jų priėmimo), tačiau negalėjo nurodyti tikslios datos ar pateikti įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 21S4574, kuriuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos panaikino M. V., gim. (duomenys neskelbtini), išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. LT7406359 ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 21S4577, kuriuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos panaikino Y. V., gim. (duomenys neskelbtini), išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. LT7406360 teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2017 m. vasario 6 d. M. V. Departamento valdybai pateikė prašymą jai ir dukrai Y. V. išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 53 straipsnio 7 d. pagrindu. M. V. kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateikė sutuoktinio P. V. prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje jo šeimos nariams: sutuoktinei M. V. ir nepilnametei dukteriai Y. V., nes jos atvyksta gyventi kartu su juo į Lietuvos Respubliką, o M. V. sutuoktinis P. V. turi leidimą nuolat gyventi, išduotą Įstatymo 53 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu.
2017 m. kovo 8 d. Departamentas, išnagrinėjęs M. V. prašymą išduoti leidimus nuolat gyventi ir kartu su šiuo prašymu pateiktus dokumentus ir nenustatęs Įstatymo 35 str. 1 d. nustatytų pagrindų, dėl kurių galėtų būti atsisakyta išduoti pareiškėjoms leidimus nuolat gyventi, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjoms leidimus nuolat gyventi Įstatymo 53 str. 7 d. nustatytu pagrindu. Šio sprendimo pagrindu buvo išrašytas ir M. V. įteiktas leidimas nuolat gyventi Nr. LT7406359 ir Y. V. leidimas nuolat gyventi Nr. LT7406360 (galiojantys nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2022 m. kovo 20 d.).
Nustatęs, kad P. V. leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis, Departamentas 2021 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 21S2455 panaikinti P. V. leidimą nuolat gyventi Įstatymo 54 str. 1 d. 1 p. nustatytu pagrindu.
Departamentas, įvertinęs tai, kad 2021 m. birželio 18 d. sprendimu panaikino P. V. leidimą nuolat gyventi, bei tai kad nenustatė jokių kitų pagrindų pareiškėjoms gyventi Lietuvos Respublikoje, 2021 m. liepos 5 d. priėmė ginčijamus Sprendimus, kuriais, vadovaudamasis Įstatymo 54 str. 3 d., panaikino pareiškėjoms išduotus leidimus nuolat gyventi.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad P. V., nesutikdamas su 2021 m. birželio 18 d. sprendimu, skundė jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-4209-426/2021 tenkino P. V. skundą ir panaikino 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą, kuriuo panaikintas P. V. išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje Nr. LT7403405.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-853-552/2022 (toliau – ir LVAT nutartis) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Departamentas pareiškėjoms išdavė naujus leidimus nuolat gyventi – pareiškėjai M. V. – leidimą nuolat gyventi Nr. 760087363, galiojantį iki 2027 m. kovo 14 d. ir pareiškėjai Y. V. – leidimą nuolat gyventi Nr. 760087361, galiojantį iki 2027 m. kovo 14 d.
Pareiškėjos su Sprendimais panaikinti joms leidimus nuolat gyventi nesutinka ir prašo panaikinti ginčijamus Sprendimus.
Įstatymo 53 straipsnis nustato leidimo nuolat gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Pagal Įstatymo 53 straipsnio 7 dalį, šeimos nariams, atvykstantiems gyventi kartu su užsieniečiu, nurodytu 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, ir kartu gyvenantiems, išduodamas leidimas nuolat gyventi. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis yra lietuvių kilmės asmuo.
Vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu, leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu leidimas gautas apgaulės būdu. Įstatymo 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu užsieniečio leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas nuolat gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.
Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.
Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pažymi, kad Departamento 2021 m. birželio 18 d. sprendimas, kuriuo panaikintas P. V. išduotas leidimas nuolat gyventi, VAAT 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu panaikintas. LVAT nutartimi VAAT sprendimą paliko nepakeistą. 2021 m. birželio 18 d. sprendimas, kuriuo panaikintas P. V. išduotas leidimas nuolat gyventi yra panaikintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taigi, teisinis pagrindas, kuriuo buvo priimti ginčijami Sprendimai nagrinėjamoje byloje, yra išnykęs, kadangi pirminis sprendimas, kurio pagrindu priimti ginčijami Sprendimai panaikinti pareiškėjoms leidimus nuolat gyventi, yra panaikintas. Teismas daro išvadą, kad tai sudaro pagrindą panaikinti nagrinėjamoje byloje ginčijamus Sprendimus.
Teismas atmeta Departamento argumentus, kad kadangi Departamentas 2022 m. vasario 8 d. priėmė naują sprendimą Nr. 22S65439 panaikinti P. V. leidimą nuolat gyventi, todėl faktinė situacija nėra pasikeitusi. Pažymėtina, kad 2022 m. vasario 8 d. sprendimas, kuriuo panaikintas P. V. leidimas nuolat gyventi yra priimtas jau po ginčijamų Sprendimų priėmimo, todėl nagrinėjamos bylos situacijos vertinimui 2022 m. vasario 8 d. sprendimas nėra aktualus.
Pareiškėjos skunde nurodo, kad Departamentas, ginčijamuose Sprendimuose iš esmės tik konstatavo, jog pareiškėjoms nenustatė jokių kitų pagrindų gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau šios sprendimų išvados nemotyvavo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra pasisakyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog Departamentas yra vienas iš subjektų, kontroliuojančių užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Taigi atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam Įstatymu suteikta kompetencija ir įgalinimai priimti administracinius sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties, šiuo tikslu atlikti reikiamų duomenų rinkimą, aplinkybių tyrimą bei faktų patikrinimą (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 29 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 3 dalis, kt.) (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3809-756/2019).
Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdamas sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (redakcija, galiojančia nuo 2020 m. lapkričio 1 d.), kurio 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas, priimdamas neigiamas pasekmes pareiškėjoms sukeliančius sprendimus, turėjo sprendimus tinkamai motyvuoti, t. y. aiškiai įvardinti kodėl pareiškėjų atveju nenustatė kitų Įstatyme numatytų pagrindų suteikiančių pareiškėjoms teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Ginčo atveju, Departamentas tik deklaratyviai konstatavo, kad nenustatė jokių kitų pagrindų suteikiančių pareiškėjoms teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Konstatuotina, kad tokie sprendimai, negali būti vertinami kaip atitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį.
Teismas sutinka su pareiškėjų argumentu, kad Departamentas priimdamas ginčijamus Sprendimus, rėmėsi dar neįsigaliojusiu 2021 m. birželio 18 d. sprendimu, kuriuo panaikintas P. V. leidimas nuolat gyventi. Remiantis Įstatymo 138 straipsnio 1 dalimi užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad P. V. 2021 m. birželio 18 d. sprendimas elektroniniu paštu gavo 2021 m. birželio 28 d. Nagrinėjamoje byloje ginčijami Sprendimai, kurie priimti tuo pagrindu, kad P. V. panaikintas leidimas nuolat gyventi ir nėra kitų pagrindų suteikiančių pareiškėjoms teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, yra priimti 2021 m. liepos 5 d., todėl akivaizdu, kad Departamentas priimdamas ginčijamus Sprendimus rėmėsi dar neįsigaliojusiu 2021 m. birželio 18 d. sprendimu, kuriuo panaikintas P. V. leidimas gyventi, kas taip pat patvirtina ginčijamų Sprendimų neteisėtumą.
Pareiškėjos taip pat kelia klausimą dėl ginčijamų Sprendimų įteikimo tvarkos pažeidimo. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 1V-583 redakcija), (toliau – ir Aprašas) 106 punkte įtvirtinta, jog įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, o Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo aprašo 104 ar 105 punkte nurodyto sprendimo panaikinti leidimą nuolat gyventi priėmimo dienos, jeigu užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildė per MIGRIS arba jeigu užsienietis prašyme išduoti ar pakeisti leidimą (kai šis prašymas užpildytas ne per MIGRIS) nurodė, kad pageidauja pranešimą apie priimtą sprendimą ir (ar) sprendimus leidimo nuolat gyventi išdavimo ar pakeitimo (panaikinimo) klausimais gauti elektroniniu paštu, – privalo nuskaitytą sprendimą išsiųsti užsieniečiui atitinkamai MIGRIS arba prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu elektroninio pašto adresu. Jeigu prašymas išduoti ar pakeisti leidimą užpildytas ne per MIGRIS ir jame nurodyta, kad pranešimą apie priimtą sprendimą ir (ar) sprendimus leidimo nuolat gyventi išdavimo ar pakeitimo (panaikinimo) klausimais užsienietis pageidauja gauti paštu, sprendimo kopija, patvirtinta pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytus dokumentų rengimo reikalavimus, išsiunčiama registruotu paštu užsieniečio deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o jei gyvenamoji vieta nedeklaruota – prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu adresu. Sprendimo lydraštyje nurodoma, kad jei užsienietis nepasinaudos Įstatymo 136 straipsnyje numatyta sprendimo apskundimo teise, jis turi leidimą nuolat gyventi grąžinti lydraštyje nurodytam Departamento skyriui. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nėra pateikta duomenų, ar pareiškėja prašymo išduoti leidimus sau ir nepilnametei dukrai metu, pageidavo gauti elektroniniu paštu ar per MIGRIS sistemą. Departamento atstovė posėdžio metu teigė, kad ginčijami Sprendimai elektroniniu paštu 2022 m. sausio 11 d. buvo siųsti pakartotinai, kadangi pirmą kartą Sprendimai siųsti 2021 m. liepą. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu, Departamento atstovė negalėjo pasakyti tikslios datos kada pareiškėjoms pirmą kartą buvo siųsti ginčijami Sprendimai bei negalėjo pateikti siuntimo faktą patvirtinančių įrodymų. Dėl nurodytos priežasties, teismas, Departamento atstovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybės laiko neįrodytomis. Konstatuotina, jog Departamentas laiku ir tinkamai neišsiuntė pareiškėjoms ginčijamų Sprendimų, taip pažeisdamas Aprašo 106 punktą.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. 21S4574 ir 2021 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. 21S4577, kuriuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos panaikino pareiškėjoms išduotus leidimus nuolat gyventi yra nepagrįsti, todėl yra neteisėti ir naikintini, o pareiškėjų skundas tenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de H. prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjos prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už skundą pareiškėjų atstovė R. V. sumokėjo 25,00 Eur žyminio mokesčio (pradinis mokėtojas M. V.). Pažymėtina, kad už skundo padavimą mokamas 30 Eur žyminis mokestis, o skundą paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Šiuo atveju, pareiškėjų skundas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl pareiškėjos turėjo sumokėti 22,50 Eur žyminio mokesčio. Kadangi pareiškėjų skundas tenkintas, pareiškėjoms iš Departamento priteistina 22,50 Eur suma. Kadangi pareiškėjos, paduodamos skundą elektroninių ryšių priemonėmis sumokėjo 25,00 Eur žyminio mokesčio, t. y. 2,50 Eur daugiau, nei priklauso pagal įstatymą, todėl, vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra teisinis pagrindas grąžinti pareiškėjoms 2,50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų M. V. ir Y. V. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 21S4574, kuriuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos panaikino M. V., gim. (duomenys neskelbtini), išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. LT7406359.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 21S4577, kuriuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos panaikino Y. V., gim. (duomenys neskelbtini), išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. LT7406360.
Priteisti pareiškėjų M. V. ir Y. V. naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Gražinti pareiškėjoms M. V. ir Y. V. 2,50 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.