- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- eI2-4209-426/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02292-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- BĮ Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Rasa Valiukaitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. (V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 21S2455, kuriuo atsakovas panaikino jam išduotą Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Nr. LT7403405 (toliau – ir Sprendimas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. gruodžio 8 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti jam Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – ir Leidimas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 53 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. kad yra lietuvių kilmės, kadangi jo tėvas V. V. (V. V.) – lietuvių tautybės.
Siekdamas pagrįsti savo kilmę, pareiškėjas atsakovui pateikė gimimo liudijimo kopiją, patvirtintą notaro ir pažyma (Apostille), taip pat savo ir tėvo gimimo liudijimo originalus. Pareiškėjo gimimo liudijime jo tėvo tautybė nurodyta lietuvis, o V. V. gimimo liudijime nurodyta, kad jo tėvas, pareiškėjo senelis, taip pat buvo lietuvis. Tai reiškia, kad ir pareiškėjas yra lietuvių kilmės. Pareiškėjas atsakovui pateikė įrodymus apie gaunamas pajamas ir darbovietę Lietuvoje, be to, su šeima deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvena Lietuvoje. Todėl Departamentas 2017 m. sausio 17 d. pareiškėjui ir jo šeimos nariams išdavė Leidimus.
Lietuvos Respublikos Prezidentas 2019 m. birželio 25 d. dekretu Nr. 1K-1676 pareiškėjui supaprastinta tvarka suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas 2021 m. birželio 9 d. pateikė prašymą leisti jam prisiekti Lietuvos Respublikai. Tačiau 2021 m. birželio 21 d. jis gavo atsakovo tos pačios dienos priimtą sprendimą Nr. 4U-679 „Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Ukrainos piliečiui P. V.“. Departamentas 2021 m. birželio 18 d. priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, nes neva jį gavo apgaulės būdu, kadangi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo gimimo liudijime įrašyta, jog jo tėvo tautybė – lietuvis, tačiau jo gimimo akto įraše pažymėta, kad tėvo tautybė – ukrainietis. Dėl to atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas pateikė suklastotą savo gimimo liudijimą.
Pareiškėjo nuomone, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, kadangi atsakovas padarė tik prielaidas, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis. Sprendime nepaneigta, kad Leidimo išdavimo procedūros metu pareiškėjas pateikė reikalingus dokumentus. Aiškina, kad pateikė savo gimimo liudijimo kopiją, patvirtintą pažyma (Apostille), tai reiškia, kad Ukrainos kompetentinga institucija įsitikino šiame liudijime esančio antspaudo, pareigūno pareigų bei parašo autentiškumu.
Paaiškina, kad dokumentų originalų teismui pateikti negali, kadangi 2018 m. bute Ukrainoje, kuriame gyveno iki persikėlimo į Lietuvą, kai dar nebuvo išsivežęs daiktų, įvykdyta vagystė, pavogti dokumentai, pareiškėjo bei jo tėvo gimimo liudijimai. Tačiau iš kopijų akivaizdu, kad tiek pareiškėjo, tiek jo tėvo gimimo liudijimai surašyti vienodu, tvarkingu braižu, nėra jokio rankraštinių įrašų braižo pasikeitimo, nesikeičia rašymo linija – ji vienodos spalvos, storio, nėra išsiliejimų.
Atsakovas su Sprendimu nepateikė pareiškėjo gimimo akto įrašo ar kitos informacijos, iš kurios galima būtų identifikuoti, kokiais duomenimis remdamasis teigia, kad neva pareiškėjo gimimo akto įraše jo tėvo tautybė nurodyta ukrainietis. Pareiškėjas negali identifikuoti, kuo remiantis daroma išvada apie jo tėvo tautybę, taigi negali efektyviai ginti savo pažeistų teisių, nes neaišku, ar kreiptis į atitinkamas institucijas gauti savo gimimo akto įrašo kopiją, siekiant patikrinti jame esančią informaciją, ar kreiptis, kad šios paaiškintų tautybės neatitikimą, jei toks yra, ir ištaisytų klaidą. Atkreipia dėmesį, kad, remiantis pareiškėjo gimimo liudijimo duomenimis, tėvas V. V. yra lietuvių tautybės, o motina – ukrainietė. Pareiškėjas neatmeta galimybės, kad jo gimimo įraše tėvo tautybė galėjo būti nurodyta klaidingai, nes Ukrainoje didžiosios dalies vaikų tėvų tautybė ukrainiečiai, tad buvo labiau įprasta įrašyti šią tautybę nei lietuvis. Mano, kad darbuotojas, daręs gimimo akte įrašus, galėjo suklysti. Pareiškėjas, susipažinęs su Sprendimu, klausė savo tėvo, kokia jo tautybė ir ar galėjo būti taip, kad jis visgi yra ukrainietis, o ne lietuvis. Tačiau V. V. patvirtino, kad jis yra lietuvis, tokiu visada save laikė, tai nuolat girdėjo iš savo tėvo, kuris buvo lietuvis ir jam svarbu, kad vaikai turėtų jo tautybę.
Mano, kad Departamentas turėjo išsamiai išsiaiškinti situaciją ir kreiptis į pareiškėją, sudarydamas galimybę pateikti paaiškinimus ir reikšmingus dokumentus, o ne iš karto panaikinti Leidimą ir apkaltinti dokumentų klastojimu. Atkreipia dėmesį, kad Sprendime Departamentas remiasi tuo, jog pareiškėjas, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. neva negauna jokių pajamų. Pareiškėjas paaiškina, kad jis kurį laiką negavo darbo užmokesčio, nes įmonėje dėl COVID-19 pandemijos buvo susidariusi sunki finansinė padėtis, tačiau šiuo metu darbo užmokestį gauna ir teikia teismui tai pavirtinančius įrodymus.
Pareiškėjas pažymi, kad jis nusprendė neskųsti atsakovo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo „Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Ukrainos piliečiui P. V.“, kadangi draudimas atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją taikomas nuo Sprendimo panaikinti leidimą nuolat gyventi įsigaliojimo.
Šalies argumentai
Migracijos departamentas nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad 2016 m. gruodžio 8 d. pareiškėjas su prašymu išduoti Leidimą kartu pateikė ir Ukrainos pasą Nr. EE368762, gimimo liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini), kopiją, patvirtintą notaro ir pažyma (Apostille), rašytinį pareiškimą, kuriuo deklaravo, kad laiko save lietuviu, o 2016 m. gruodžio 22 d. papildomai pateikė savo gimimo liudijimą ir savo tėvo gimimo liudijimą. Pareiškėjo gimimo liudijime nurodyta, kad jo tėvo V. V. tautybė – lietuvis, taigi šio dokumento pakako lietuvių kilmei įrodyti, todėl pareiškėjui buvo išduotas Leidimas.
Tačiau Departamentas, atlikęs pakartotinį dokumentų vertinimą, nustatė, kad pareiškėjo gimimo liudijime esantis įrašas, jog tėvo tautybė – lietuvis, neatitinka tikrovės, nes gimimo liudijime nurodytame pareiškėjo gimimo akto įraše, padarytame (duomenys neskelbtini), įrašyta pareiškėjo tėvo tautybė – ukrainietis, todėl atsakovas nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą.
Paaiškina, kad Departamentas gavo Ukrainos Interpolo biuro pateiktą informaciją, jog pagal Teisingumo ministerijos Lvovo srities Teisingumo departamento pateiktus duomenis, pareiškėjo gimimo įraše Nr. 1012, registruotame (duomenys neskelbtini), įrašyta, jog jo tėvo tautybė – ukrainietis, o pateiktas pareiškėjo gimimo liudijimas Nr. 300514 dalyje, kurioje nurodyta, kad jo tautybė – lietuvis, neatitinka tikrovės. Taigi, išvada, kad pareiškėjas Leidimą gavo apgaulės būdu, paremta kompetentingos institucijos oficialia informacija.
Departamentas pažymi, kad dokumento tvirtinimas pažyma (Apostille) nepagrindžia dokumento turinio tikrumo ir kad jis parengtas laikantis dokumentų rengimą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų. Vien tai, kad pareiškėjas pateikė savo gimimo liudijimo kopiją, patvirtintą notaro ir pažyma (Apostille), nereiškia, jog šio dokumento turinys yra tikras ir teisingas. Argumentai, kad pateikė savo ir tėvo gimimo liudijimų originalus, kuriuose nėra klastojimo požymių, neturi teisinės reikšmės. Prašymo dėl Leidimo išdavimo priėmimo metu pareiškėjo pateiktų dokumentų tikrumas nebuvo ir negalėjo būti vertinamas, o tik apžiūrėjus pateiktus gimimo liudijimus objektyviai nebuvo įmanoma nustatyti, ar juose įrašyti duomenys yra teisingi. Siekiant tuo įsitikinti, buvo būtina kreiptis į kompetentingas užsienio valstybės institucijas dėl informacijos gavimo, kas ir buvo padaryta.
Migracijos departamentas nėra kompetentingas nustatinėti, kas, kokiu būdu ir kaip suklastojo minėtus dokumentus. Atsakovas taip pat nedisponuoja gimimo liudijimų originalais, todėl jie negalėjo būti perduoti atsakingoms teisėsaugos institucijoms tyrimui dėl galimo dokumentų klastojimo atlikti. Be to, teiginiai, kad dokumentų originalų teismui pareiškėjas negali pateikti dėl įvykusios vagystės yra nepagrįsti, kadangi nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad gimimo liudijimų originalai buvo pavogti, juolab kad pareiškėjo gyvenamoji vieta nuo 2017 m. sausio 31 d. deklaruota Lietuvos Respublikoje ir nėra pagrindo spręsti, kad dokumentų originalus jis vėliau išvežė į Ukrainą.
Pažymi, kad pareiškėjas gali iš Ukrainos institucijų gauti kitus oficialius dokumentus, patvirtinančius jo tėvo kilmę, tačiau tokių dokumentų iki šiol nesurinko ir nepateikė. Atsakovas akcentuoja, kad teisės aktai neįpareigoja užsieniečio apklausti prieš priimant sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo. Be to, Sprendime nekonstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 26 straipsnyje numatytų leidimo gyventi išdavimo sąlygų dėl to, jog negauna jokių pajamų. Minėta aplinkybė buvo nustatyta vertinant jo ryšius Lietuvos Respublikoje ir tai, ar išduoto leidimo nuolat gyventi panaikinimas atitinka proporcingumo reikalavimus.
Pareiškėjas pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus, kad kreipėsi į Ukrainos kompetentingas institucijas ir gavo iš Valstybinio gyventojų civilinės metrikacijos registro išrašą apie gimimo valstybinę registraciją pagal Ukrainos šeimos kodeksą. Pažymėjo, kad pareiškėjo gimimo akto įraše Nr. 1012, įrašo data (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog jo tėvo V. V. tautybė yra lietuvis.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytą poziciją ir prašė jį tenkinti.
Atsakovo atstovė nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 21S2455 panaikinti pareiškėjui P. V. išduotą Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Nr. LT7403405 teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas, Ukrainos pilietis, 2016 m. gruodžio 8 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti jam Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, vadovaudamasis Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsižvelgdamas į tai, jog jo tėvas V. V. yra lietuvių tautybės, todėl ir save laiko lietuvių kilmės. Kartu su prašymu pateikė iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. galiojusį kelionės dokumentą – Ukrainos pasą Nr. EE368762, gimimo liudijimo Nr. 300514, išduoto (duomenys neskelbtini), kopiją, patvirtintą notaro ir pažyma (Apostille), rašytinį pareiškimą, kuriuo deklaravo, kad laiko save lietuviu. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 22 d. Migracijos valdybai papildomai pateikė savo gimimo liudijimą Nr. 300514 ir savo tėvo V. V. gimimo liudijimą Nr. 455444.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymą, nenustatęs UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių būtų galima atsisakyti išduoti leidimą, 2017 m. sausio 17 d. UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu priėmė sprendimą išduoti P. V. leidimą nuolat gyventi Nr. LT7403405, galiojusį nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2022 m. sausio 27 d. Pažymėtina, kad leidimai buvo išduoti ir pareiškėjo šeimos nariams.
Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 10 straipsniu ir 30 straipsniu, 2019 m. birželio 25 d. dekretu Nr. 1K-1676 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka“ suteikė pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybę.
Departamentas, atlikęs pakartotinį pareiškėjo pateiktų dokumentų vertinimą, kreipėsi į Ukrainos Interpolo biurą ir gavo informaciją, jog pagal Teisingumo ministerijos Lvovo srities Teisingumo departamento pateiktus duomenis, pareiškėjo gimimo įraše Nr. 1012, registruotame (duomenys neskelbtini), įrašyta, kad jo tėvo tautybė – ukrainietis. Taigi, atsakovas nustatė, kad pareiškėjo gimimo liudijime Nr. 300514 esantis įrašas, jog tėvo tautybė – lietuvis, neatitinka tikrovės.
Departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2021 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 21S2455 panaikinti leidimą nuolat gyventi, konstatuodamas, kad P. V. leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis (suklastotą gimimo liudijimą). Taip pat Departamentas 2021 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 4U-679 „Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Ukrainos piliečiui P. V.“ uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo leidimo nuolat gyventi paskelbimo negaliojančiu dienos.
Pareiškėjas su sprendimu panaikinti jam leidimą nuolat gyventi nesutinka ir prašo panaikinti.
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (leidimas nuolat gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Šį leidimą užsienietis gali gauti, jeigu atitinka vieną iš Įstatymo 53 straipsnyje išdėstytų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnio nustatytas sąlygas.
Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis yra lietuvių kilmės asmuo. Vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu, leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu leidimas gautas apgaulės būdu. Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.
Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 1V-583 redakcija), (toliau – ir Aprašas) 16.1 punkte įtvirtinta, kad Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą patvirtina šie dokumentai: dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ar 5 dalyje, arba lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje (16.1.1 papunktis); dokumentai, patvirtinantys giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jeigu užsienietis yra šio asmens palikuonis (16.1.2. papunktis); vardo ar pavardės keitimą patvirtinantys dokumentai, jeigu šie asmens duomenys dokumentuose, nurodytuose aprašo 16.1.1 ir 16.1.2 papunkčiuose, nesutampa su asmens duomenimis aprašo 5.1 papunktyje nurodytame kelionės dokumente (16.1.3 papunktis).
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė šiuos dokumentus lietuvių kilmei patvirtinti: savo pasą, gimimo liudijimo, kuriame nurodyta, kad jo tėvo V. V. tautybė – lietuvis, patvirtintą kopiją, pareiškimą, kad laiko save lietuviu, kaip ir jo tėvas, taip pat pateikė savo ir savo tėvo V. V. gimimo liudijimus. Šių dokumentų pagrindu Departamentas ir išdavė pareiškėjui leidimą nuolat gyventi.
Tačiau Migracijos departamentas, pakartotinai atlikęs pateiktų dokumentų vertinimą, nustatė, kad pareiškėjo gimimo liudijime Nr. 300514 esantis įrašas apie tėvo tautybę neatitinka tikrovės. Pareiškėjo asmens byloje (kopijoje) pateiktas Migracijos departamento susirašinėjimas elektroniniais laiškais su Ukrainos Interpolo biuru, iš kurio matyti, kad pagal Teisingumo ministerijos Lvovo srities Teisingumo departamento duomenis, pareiškėjo gimimo įraše Nr. 1012, registruotame (duomenys neskelbtini), įrašyta, kad pareiškėjo tėvo V. V. yra Ukrainos pilietis, o jo motina – Ukrainos pilietė. Pažymėta, kad jo pateiktas gimimo liudijimas nėra tikras, o ypač informacija stulpelyje „tėvas – Lietuvos pilietis“. Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepateikė jokio įrodymo, patvirtinančio šias aplinkybes, t. y. minėto gimimo įrašo, kuriuo remiasi Sprendime, tvirtindamas, jog pareiškėjo tėvas – ukrainietis.
Kaip minėta, vadovaujantis Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalimi ir Aprašo 16.1 punktu, aplinkybę, kad užsienietis yra lietuvių kilmės asmuo, sudarančią pagrindą išduoti leidimą užsieniečiui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu. Pažymėtina, kad minėtose teisės normose nėra konkrečiai įvardyti konkretūs dokumentai ar jų rūšys, taip pat neįtvirtinti reikalavimai juos išdavusioms institucijoms, dokumentų kiekiui ar pan., išskyrus reikalavimą, jog dokumentuose turi būti nurodyta, kad bent vienas iš asmens tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo gimimo liudijime nurodyta, kad vienas iš jo tėvų, t. y. tėvas – lietuvis, taip pat atsakovui buvo pateiktas pareiškėjo tėvo gimimo liudijimas, kuriame nurodoma, kad pastarojo tėvas (pareiškėjo senelis) – lietuvis, pateiktas ir rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu. Taigi, nagrinėjamu atveju Migracijos departamentui buvo pateikti Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas taip pat pateikė Ukrainos valstybinio gyventojų civilinės metrikacijos registro išrašą apie gimimo valstybinę registraciją pagal Ukrainos šeimos kodekso 126, 133, 135 straipsnius, iš kurio matyti, kad pareiškėjo tėvo V. V. tautybė – lietuvis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra pasisakyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog Departamentas yra vienas iš subjektų, kontroliuojančių užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Taigi atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam Įstatymu suteikta kompetencija ir įgalinimai priimti administracinius sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties, šiuo tikslu atlikti reikiamų duomenų rinkimą, aplinkybių tyrimą bei faktų patikrinimą (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 29 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 3 dalis, kt.) (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3809-756/2019).
Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdamas sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (redakcija, galiojančia nuo 2020 m. lapkričio 1 d.), kurio 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Administraciniai aktai, kuriuose sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., 2009 m. spalio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, priimdamas neigiamas pasekmes pareiškėjui sukeliantį sprendimą, turėjo vertinti būtent tuos dokumentus, kurie teisės aktuose numatyti kaip lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai ir taip įrodantys asmens teisę gauti ir turėti leidimą nuolat gyventi pagal jo prašyme nurodytą pagrindą. Atsakovas iš esmės nei skundžiamame Sprendime, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo kartu su prašymu pateikti dokumentai (pareiškėjo ir jo tėvo gimimo liudijimas ir patvirtinimas, kad pareiškėjas save laiko lietuviu) buvo nepakankami, nepatikimi ar neatitinka tikrovės. Ginčo atveju atsakovas, remdamasis tik susirašinėjimu elektroniniais laiškais su kompetentinga institucija, prieštaringai konstatavo, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi, kaip matyti iš bylos, priešingai, pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, jog yra lietuvių kilmės, o pats Migracijos departamentas šių aplinkybių motyvuotai nepaneigė. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo į bylą pateiktas Ukrainos valstybinio gyventojų civilinės metrikacijos registro išrašas apie gimimo valstybinę registraciją patvirtina, kad jo tėvo tautybė – lietuvis, o duomenų, kad yra priešingai, byloje nenustatyta.
Šio ginčo atveju darytina išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, ir surinktų įrodymų visumoje neleidžia teigti esant rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamento Sprendimas panaikinti pareiškėjui P. V. išduotą leidimą nuolat gyventi yra nepagrįstas, todėl yra neteisėtas ir naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už skundą jis sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma priteistina iš atsakovo pareiškėjo naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo P. V. (V.) skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 21S2455, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje Nr. LT7403405.
Priteisti pareiškėjo P. V. (V.) naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.