Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-03-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-44-1123/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-03-27
Bylos Nr.
A6.-44-1123/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01238-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Pažeidėjas
A. S.
Advokatai
Saulius Aviža
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-44-1123/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01238-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. kovo 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S.,jo atstovui advokatui Sauliui Avižai,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) įgaliotai atstovei Kristinai Švelnienei,

išnagrinėjo UAB (duomenys neskelbtini) vadovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovės) vadovui A. S. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau pagal pateiktus duomenis apie lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. A. S. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais (žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais) Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus, t. y. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą A. S., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovui pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.

Pateiktame teismui VMI pareiškime nurodoma, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2022 m. spalio 25 d. duomenimis yra 44 833,35 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. 2021 m. birželio 15 d. Bendrovė su mokesčių administratoriumi sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 42 198,87 Eur sumokėjimo išdėstymo nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2022 m. spalio 25 d. bei 2021 m. rugsėjo 1 d. sudaryta dar viena mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 21 768,00 Eur sumokėjimo išdėstymo nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. Bendrovei nevykdant mokestinės paskolos sutarčių sąlygų, 2022 m. gegužės 9 d. ir 2022 m. gegužės 10 d. sutartys buvo nutrauktos. Pareiškime pažymėta, kad Bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarčių, vadovaujantis VMI viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga. Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas VMI buvo vykdomas nuo 2022 m. gegužės 19 d., priimant 6 nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir 1 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Pareiškime nurodyta, kad siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2022 m. rugsėjo 5 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, Operatyvus patikrinimas baigtas 2022 m. spalio 4 d., surašant 2022 m. spalio 4 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-3970. Bendrovė operatyvaus patikrinimo metu 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikė tik dalį prašomų dokumentų: sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Paysera LT“, UAB išrašus už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank, AB išrašus už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. vasario 21 d. (Bendrovės apskaitą tvarkantis asmuo nurodė, kad nebeturi prisijungimų prie sąskaitos, esančios Swedbank, AB, todėl pateikė turimus išrašus iki 2022 m. vasario 21 d.

Pareiškime pateikta lentelė, kurioje nurodyti didžiausi mokėjimai iš banko sąskaitų, atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą:

Eilės Nr. Data Pervesta suma, Eur Gavėjas Mokestinė nepriemoka, Eur Pradelsta suma pagal Mokestinę sutartį, Eur Mokestinės paskolos likutis, Eur "Swedbank", AB sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur) 1. 2021-09-06 8040,00 UAB (duomenys neskelbtini), dalinis mokėjimas 0,00 1682,00 56520,03 2. 2021-09-06 8070,00 UAB (duomenys neskelbtini), paskola 0,00 1682,00 56520,03 3. 2021-09-09 815,40 UAB (duomenys neskelbtini), išankstinė sąskaita 0,00 1682,00 56520,03 4. 2021-09-12 595,02 UAB (duomenys neskelbtini) 0,00 1682,00 56520,03 5. 2021-09-14 1968,32 UAB (duomenys neskelbtini), išankstinė sąskaita 0,00 1682,00 56520,03 6. 2021-09-15 702,87 UAB (duomenys neskelbtini), už medžiagas 0,00 1682,00 56520,03 7. 2021-09-15 1866,20 UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimas pagal išankstinę sąskaitą 0,00 1682,00 56520,03 8. 2021-09-15 668,60 UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimas pagal sąskaitą faktūrą 0,00 1682,00 56520,03 9. 2021-09-15 5132,00 UAB (duomenys neskelbtini), avansas 0,00 1682,00 56520,03 10. 2021-09-22 500,00 O. J., avansas (metalo gaminiai-vartai) 411,00 1682,00 56520,03 11. 2021-11-07 964,12 UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimas pagal sąskaitas faktūras 0,00 4739,78 48834,47 12, 2021-11-07 1428,17 UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimas už medžiagas 0,00 4739,78 48834,47 13, 2021-11-07 1101,10 UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimas už statybines atliekas pagal sąskaitas faktūras 0,00 4739,78 48834,47 14. 2021-11-08 1000,00 UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimas už UAB Sandeka patalų nuoma 0,00 4739,78 48834,47 15. 2021-11-08 1200,00 A. S., avansas 0,00 4739,78 48834,47 16. 2021-11-08 1000,00 A. S., avansas 0,00 4739,78 48834,47 17. 2022-01-16 7000,00 UAB (duomenys neskelbtini), paskola 2196,62 9645,12 41148,91 18. 2022-01-20 2000,00 Grynųjų išėmimas 9,26 9645,12 41148,91 19. 2022-01-23 2500,00 Grynųjų išėmimas 9,26 9645,12 41148,91 20. 2022-01-23 500,00 Grynųjų išėmimas 9,26 9645,12 41148,91 21. 2022-01-23 700,00 A. S., paskola 9,26 9645,12 41148,91 22. 2022-01-24 1596,53 K. R. įmonė (duomenys neskelbtini), mokėjimas pagal sąskaitą faktūrą 9,26 9645,12 41148,91 23. 2022-01-24 2500,00 Grynųjų išėmimas 9,26 9645,12 41148,91 24. 2022-01-24 500,00 Grynųjų išėmimas 9,26 9645,12 41148,91

"Paysera LT", UAB sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur) 25. 2022-02-24 750,00 IĮ (duomenys neskelbtini), mokėjimas pagal sąskaitą faktūrą 0,00 13487,90 37306,13 26. 2022-02-28 120,00 MB (duomenys neskelbtini), mokėjimas pagal sąskaitą faktūrą 0,00 17330,68 33463,35 27. 2022-03-03 3678,40 UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimas pagal sąskaitas faktūras 0,00 17330,68 33463,35 28. 2022-03-05 200,00 (duomenys neskelbtini) UAB 0,00 17330,68 33463,35 29. 2022-03-23 270,00 (duomenys neskelbtini) 0,00 16793,37 33463,35 30. 2022-03-29 750,20 UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimas pagal sąskaitą faktūrą 0,00 20636,15 29620,57 31. 2022-04-07 460,00 (duomenys neskelbtini) 0,00 20636,15 29620,57 32, 2022-04-07 359,00 (duomenys neskelbtini), paskolos grąžinimas 0,00 20636,15 29620,57 33, 2022-04-07 160,00 (duomenys neskelbtini) 0,00 20636,15 29620,57 34. 2022-04-07 140,00 (duomenys neskelbtini) 0,00 20636,15 29620,57 35. 2022-04-07 140,00 (duomenys neskelbtini) 0,00 20636,15 29620,57 36. 2022-04-07 140,00 (duomenys neskelbtini) 0,00 20636,15 29620,57 37. 2022-04-08 1240,00 V. S. IĮ, už papildomus elektros darbus pagal sutartį 0,00 20636,15 29620,57 38. 2022-04-08 510,63 V. S. IĮ, už LED profilius ir stikliukus 0,00 20636,15 29620,57 39. 2022-05-16 104,70 (duomenys neskelbtini), UAB, paskola 50421,44 0,00 0,00

Šios finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas A. S. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių A. S. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi A. S. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas (b. l. 5-8); mokesčių apskaitos informacinės sistemos balansų duomenų išrašai (b. l. 9-19); 2022 m. spalio 4 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (21.222 Mr) FR1042-3970 elektroninio dokumento nuorašas (b. l. 20-23); Paysera LT, UAB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei Swedbank, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai (b. l. 23-29); mokestinių paskolos sutarčių bei sprendimų jas nutraukti nuorašai (b. l. 29-34).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliota atstovė nurodė, kad pilnai palaiko pareiškimą, šiai dienai (2023 m. kovo 13 d.) yra 43 437,16 Eur nepriemoka ir ji toliau nėra mokama. Bendrovei gruodžio mėnesį jos buveinės adresu buvo siųstas pranešimas dėl bankroto iniciavimo, tačiau iš bendrovės vadovo jokio atsako negauta, verslas nėra vystomas toliau, o eiliškumo pažeidimai akivaizdžiai matosi, nes buvo mokėjimai kitiems kreditoriams, jie turi nepriemoką, kuri nuolatos didėja. Pagal mokėjimo sutartį įmokos visai nebuvo mokamos. Iš banko išrašo matyti, kad įplaukos sudarė (duomenys neskelbtini) Eur, tačiau VMI nebuvo pervesta.

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. parodė, kad jis supranta, dėl ko vyksta teisena. Bendrovės veikla yra (duomenys neskelbtini), jis yra Bendrovės direktorius nuo jos steigimo, 2021 m. rugsėjo mėnesį buvo direktorius. Jis pripažįsta, kad padarė nusižengimą, tačiau nori, kad teismas atsižvelgtų į kitas detales. Bendrovė užsiima (duomenys neskelbtini). Bendrovėje finansinės problemos atsirado po „Covid“ pandemijos, Bendrovė veikloje naudoja bankinį finansavimą, kreditų įstaigų finansavimą ir ne visi, kaip VMI, kuri sutiko daryti mokestinės nepriemokos sutartį, sutiko pandemijos metu bei po to atidėti mokėjimus. Bankinės institucijos ir kredito institucijos toliau skaičiavo palūkanas, tai jis, kaip Bendrovės direktorius, norėdamas tiek toliau išlaikyti verslą, tiek sumokėti visus mokesčius, nenorėdamas, kad Bendrovė bankrutuotų, stengėsi, kad Bendrovė vystytų veiklą, mokesčiai buvo mokami ir buvo stengiamasi mokėti įsiskolinimą. Šiai dienai Bendrovė turi turto ir derinama preliminari sutartis, jis tikisi, kad poros savaičių bėgyje galės smarkiai sumažinti esamą įsiskolinimą. Iš VMI jis negavo nei vieno pranešimo, nei dėl bankroto iniciavimo, nei dėl kažkokios paramos. Nei jis, nei buhalterė nėra gavę jokio pranešimo. Bendrovės adresas yra (duomenys neskelbtini). Bendrovė ketina imtis veiksmų ir sumažinti esamą įsiskolinimą. Įsiskolinimas yra sumažėjęs, nes jei 2021 m. bendras įsiskolinimas buvo apie 64 000 Eur, tai šiai dienai yra likę apie 43 000 Eur, per 2021 m. įsiskolinimas buvo sumažintas 12 000 Eur, o 2022 m. – 5 000 Eur, 2023 metais jau yra sumažintas 1 150 Eur. Jis planuoja per ateinančią savaitę dar pervesti apie 20 000 Eur, o likusią skolą sumokėti iki gegužės mėnesio. Į klausimą, kam buvo daromi mokėjimai ir kokios sąsajos yra tarp Bendrovės ir UAB (duomenys neskelbtini), kuriai mokėjimas buvo atliktas rugsėjo 6 d., nurodė, kad dabar negali atsakyti, koks tai mokėjimas. Dėl grynųjų pinigų išėmimo didelėmis sumomis, tai buvo vykdomi darbai, už kuriuos atsiskaitoma grynaisiais pinigais ir daug mokėjimo pavedimais, tie asmenys, kurie dirba pagal verslo liudijimą, nori atsiskaitymo grynaisiais pinigais. Sutartys dėl paskolos su VMI nebuvo vykdomos, nes jis stengėsi kaip įmanoma greičiau išvystyti turtą, kad jį būtų galima parduoti, taip pat padidėjusios banko palūkanos mažino galimybę susimokėti mokesčius. Jis neginčija, kad yra įsiskolinimai, ir deda pastangas, kad skola būtų dengiama. Jis prisipažįsta, gailisi ir ketina taisyti situaciją, jo veiksmai rodo, kad įsiskolinimas, nors ir po truputį, bet buvo mažinamas, jis per artimiausius mėnesius planuoja įsiskolinimą padengti pilnai. Šiuo metu derinama preliminari sutartis dėl įmonės turto pardavimo, bus gautas avansas ir iš to avanso bus sumokami mokesčiai.

A. S. atstovas advokatas Saulius Aviža paaiškino, kad norėtų atkreipti dėmesį, kad, viena vertus, galima sakyti, kad yra atlikti mokėjimo pavedimai nesilaikant tvarkos, bet vertinant, kokios apimties ir kokio mąsto yra padarytas pažeidimas ir kokie yra A. S. veiksmai siekiant pašalinti po pažeidimo padarytas pasekmes, jo nuomone, negalima vadovautis absoliučiais skaičiais. Kaip VMI nurodė, Swedbank sąskaitos apyvarta buvo (duomenys neskelbtini) Eur ir dėl to VMI nieko neatiteko. Žiūrint į pareiškime nurodytas lenteles, 2021 m. Swedbank sąskaitos apyvartą, 2022 m. Paysera sąskaitos apyvartą, yra labai svarbus momentas, kad, kaip ir nurodo pati VMI, su Bendrove buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, tai reiškia, kad mokėtina suma nebuvo visa apimtimi, kuriai buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, o mokėjimas buvo dalimis. Todėl reikia atsakyti į klausimą, ar atsakomybėn traukiamas asmuo ėmėsi veiksmų, kad ta skola būtų dengiama. Jie pateikia dokumentus dėl mokestinių permokų įskaitymo į mokestinę nepriemoką, iš kurių matyti, kad mokestinės paskolos įmokos yra įskaitomos ir dengiamos. Žinoma, dokumentai suvaikšto ir permokos dengimas ir mokėjimas buvo ne tuo pačiu metu, tai formaliai gaunasi skirtumas tada, kai sueina terminas, kai reikia mokėti pagal mokestinės paskolos sutartį iki tada, kai atliekamas įskaitymas. Tada reikia vertinti, ar A. S. nesumokėjo, kaip lentelėje nurodyta, paskolos likučio 56 000 Eur, ar visgi problema buvo kokie 1 682 eurai, kurie nebuvo sumokėti, bet vėliau padengti kita suma, šis argumentas labai svarbus. Dar svarbesnis momentas, jo nuomone, tai atsakomybę lengvinanti aplinkybė, A. S. veiksmai siekiant pašalinti padarytą žalą, tai jie gali padaryti. Jis, prašydamas prijungti dokumentus prie bylos, nurodė, kad A. S. ėmėsi veiksmų, kad kitos bendrovės perimtų Bendrovės mokestinės nepriemokos skolas. Kitos įmonės tokios teisinės prievolės neturėjo, vadinasi tik dėl A. S. veiksmų ta nepriemoka buvo perimama ir atitinkamai mažinamas skolos likutis. Vertinant tuos skaičius, per 2021-2023 m. bendrai yra padengta apie 18 000 Eur suma. Šioje vietoje, jei žiūrėti tas pavėluotas sumokėti įmokas ir A. S. veiksmus padengiant tuos pavėluotus mokėjimus, būtų matomos labai didelės pastangos. Ir dar jei žiūrėti pagal VMI pareiškimą, nuo kada buvo nutrauktos mokestinės paskolos sutartys, o jos nutrauktos 2022 m. gegužės mėnesį, tai po nutraukimo įvertinus pateiktus išrašus, matyti tik viena suma, o iš kitų bendrovių perimta 18 000 Eur. Tai akivaizdus žmogų charakterizuojantis požymis, nes jis nenori būti skolingas. Prašo šią aplinkybę vertinti sprendžiant atsakomybės klausimą.

2023 m. kovo 13 d. prašymu dėl rašytinių įrodymų pateikimo ir prijungimo prie bylos A. S. atstovas advokatas Saulius Aviža pateikė papildomus dokumentus:

1) 2021 m. liepos 27 d. VMI sprendimas grąžinti (įskaityti) permoką ar nepagrįstai išieškotas sumas;

2) 2021 m. rugpjūčio 26 d. VMI sprendimas grąžinti (įskaityti) permoką ar nepagrįstai išieškotas sumas;

3) 2021 m. rugsėjo 29 d. VMI sprendimas grąžinti (įskaityti) permoką ar nepagrįstai išieškotas sumas;

4) 2021 m. spalio 26 d. VMI sprendimas grąžinti (įskaityti) permoką ar nepagrįstai išieškotas sumas;

5) 2021 m. lapkričio 30 d. VMI sprendimas grąžinti (įskaityti) permoką ar nepagrįstai išieškotas sumas;

6) 2022 m. kovo 9 d. VMI sprendimas grąžinti (įskaityti) permoką ar nepagrįstai išieškotas sumas;

7) 2022 m. kovo 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis;

8) 2022 m. birželio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis;

9) 2022 m. liepos 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis;

10) 2022 m. rugsėjo 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis;

11) 2023 m. vasario 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis;

12) 2022 m. kovo 15 d. VMI sprendimas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo;

13) 2022 m. birželio 10 d. VMI sprendimas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo;

14) 2022 m. rugpjūčio 2 d. VMI sprendimas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo;

15) 2022 m. spalio 3 d. VMI sprendimas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo;

16) 2023 m. kovo 6 d. VMI sprendimas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo (b. l. 65-87).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju A. S. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės pažeidimo. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis matyti, jog A. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas (1 t., b. l. 6), todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. S. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos skyrimo nurodyta, kad A. S., būdamas bendrovės vadovu ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų patenkinti visiems pareikštiems reikalavimams ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, jog būtų laikomasi anksčiau nurodyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovės 42 312,96 Eur PVM mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. balandžio 27 d. 2021 m. birželio 15 d. Bendrovė su mokesčių administratoriumi sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 42 198,87 Eur sumokėjimo išdėstymo nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2022 m. spalio 25 d. bei 2021 m. rugsėjo 1 d. sudaryta dar viena mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 21 768,00 Eur sumokėjimo išdėstymo nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. Bendrovei nevykdant mokestinės paskolos sutarčių sąlygų, 2022 m. gegužės 9 d. ir 2022 m. gegužės 10 d. sutartys buvo nutrauktos. Pareiškime pažymėta, kad Bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarčių, vadovaujantis VMI viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga. Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas VMI buvo vykdomas nuo 2022 m. gegužės 19 d., priimant 6 nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir 1 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas (šiuo atveju, juridinis asmuo), neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje. Pats A. S. teismo posėdžio metu neneigė, kad jis pažeidė įstatyme nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos, t. y. PVM mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2021 m. balandžio 27 d., darytina neginčytina išvada, jog ši įmonė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais ir padengti turimų skolų, kadangi kai buvo sudaryta VMI mokestinė paskolos sutartis, UAB (duomenys neskelbtini), turėdama mokestinių nepriemokų VMI, vietoj šių nepriemokų padengimo ir atsiskaitymo su VMI, kaip trečiosios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus su paskesnėje eilėje esančiais įmonės kreditoriais. Pagal byloje esančius duomenis, pavyzdžiui iš Bendrovės Swedbank banko sąskaitos nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. didžiausi atsiskaitymai vyko su: UAB (duomenys neskelbtini), dalinis mokėjimas-8040 eurų, 7000 eurų, UAB (duomenys neskelbtini), paskola-8070 eurų, UAB (duomenys neskelbtini), išankstinė sąskaita-1968,32 eurų, UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimas pagal išankstinę sąskaitą-1866,20 eurų, UAB (duomenys neskelbtini), avansas-5132 eurų, UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimas už medžiagas-1428,17 eurų, A. S., avansas-1200 eurų, 1000 eurų, Grynųjų išėmimas -2000 eurų, 2500 eurų, 2500 eurų, K. R. įmonė (duomenys neskelbtini), mokėjimas pagal sąskaitą faktūrą-1596,53 eurų bei atlikti kiti smulkūs mokėjimai. Analogiškai ir iš kitos „Paysera LT“ Bendrovės banko sąskaitos vyko atsiskaitymai su kitomis bendrovėmis, kai Bendrovei buvo suteikta mokestinė paskolos sutartis. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad A. S. vadovaujama bendrovė, užuot atsiskaičiusi su aukštesnės eilės kreditore VMI, tenkino žemesnės eilės kreditorių interesus, juolab, kaip minėta, VMI su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė mokestinės paskolos sutartis, kuriomis buvo išdėstyti bendrovės skolų mokėjimai, tačiau bendrovė be pateisinamų priežasčių nesilaikė mokestinės paskolos sutarčių, kurios vėliau buvo nutrauktos. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos ir po mokestinės paskolos sutarčių nutraukimo. ir kt., darytina neginčytina išvada, jog ši įmonė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais ir padengti turimų skolų, kadangi kai buvo suteikta VMI mokestinė paskolos sutartis, UAB (duomenys neskelbtini) turėdama mokestinių nepriemokų VMI, vietoj šių nepriemokų padengimo ir atsiskaitymo su VMI, kaip trečiosios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus su paskesnėje eilėje esančiais įmonės kreditoriais.

Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo pateikė teismui VMI sprendimus grąžinti (įskaityti) permoką ar nepagrįstai išieškotas sumas bei mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis. Teismo vertinimu, šie sprendimai šioje byloje neturi reikšmės sprendžiant, ar A. S. vadovaujama Bendrovė pažeidė VMI kaip kreditorės interesus, nepagrįstai suteikdama pirmumą atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, nes laikotarpiu, kuomet buvo daromi VMI kaip kreditorės teises pažeidžiantys atsiskaitymai, net ir po įmokų užskaitymo pagal pateiktus sprendimus bei perleidus mokestines nepriemokas, tai yra tik jų dalį, pradelsta UAB (duomenys neskelbtini) mokėtinų mokesčių VMI suma pagal mokestinę paskolos sutartį, nebuvo visiškai padengta.

Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo teisme duodamas paaiškinimus pripažino, kad atliko mokėjimus, pažeidžiant kreditorės VMI interesus, tačiau paaiškino, kad jis taip darė, norėdamas toliau išlaikyti verslą, siekdamas, sumokėti visus mokesčius, nenorėdamas, kad Bendrovė bankrutuotų, stengėsi, kad Bendrovė toliau vystytų veiklą, uždirbtų pajamas ir galėtų sumokėti VMI mokesčius. Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atstovas teisme tvirtino, kad atsakomybėn traukiamas asmuo ėmėsi aktyvių veiksmų, kad skola VMI būtų dengiama, kad padaryta žala būtų kuo greičiau pašalinta. Kaip minėta, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Per nustatytą laikotarpį A. S. vadovaujama bendrovė iš esmės nemažino įsiskolinimo VMI, VMI atstovė teisme nurodė, kad nepriemoka šiai dienai yra 43 437,16 Eur ir toliau ji nėra mažinama. Bendrovė galėjo tartis ir su kitais kreditoriais dėl mokėjimų vėlesnio termino, o pirmiau dengti įsiskolinimą VMI, tačiau nedarė to. Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo kreditoriams siekiant išsaugoti verslą, vykdė mokėjimus, susijusius su bendrovės veikla, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad bendrovė veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Bendrovės direktorius privalo bendrovės darbą organizuoti taip, kad bendrovė galėtų tenkinti visų kreditorių reikalavimus, o ne savo subjektyvia nuožiūra pasirinkti atitinkamų kreditorių reikalavimus, kuriuos siekiama tenkinti. Akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) be pateisinamų priežasčių nesilaikė mokestinės paskolos sutarčių sąlygų ir jų nevykdė.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnio 4 punkte nustatyta mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais, 1 punkte laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Pagal MAĮ 2 straipsnio 20 dalį - mokestinė prievolė - mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Toks teisinis reguliavimas nustato Bendrovei kaip mokesčių mokėtojui pareigą teisingai apskaičiuoti mokestį ir laiku jį sumokėti į biudžetą, todėl teismas negali sutikti su traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atstovo teiginiais, kad Bendrovės pastangos siekiant vykdyti mokestines prievoles ar siekiant sumažinti pradelstų mokėjimų VMI sumas, turėtų būti vertinama kaip A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Nagrinėjamoje byloje teismo nustatyti faktai patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, t. y. trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. A. S., kaip įmonės vadovas, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. A. S., būdamas atsakingu už UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą ir žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti darė mokėjimus kitiems kreditoriams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad įmonės vadovo A. S. siekis užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą nelaikytinas šalinančia atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. A. S., būdamas patyręs ilgametis įmonės vadovas, suvokė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, o aptartų administracinį nusižengimą ir paties A. S.. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad įmonės vadovas sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad A. S. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. S. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, neužtikrino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti A. S. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, per paskutinius penkerius metus A. S. daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau už kitokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, paskirtos baudos sumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą. Be to, A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (tokios išvados nepaneigia tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu aiškino, jog mokėjimus atliko, siekdamas užtikrinti įmonės veiklą, tai yra jis iš esmės pripažino esmines administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, tik teigė, kad jis veikė siekdamas užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. S. teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad mokestinė nepriemoka VMI būtų padengta.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. S. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas – 1400 Eur. Taikyti A. S. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas minimalus dydis, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

A. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-44-1123/2023.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė