Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjus, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent: 2025 m. gegužės 8 d. apie 18.47 val. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, vairavo kelių transporto priemonę – S. L. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, t. y. 2025 m. gegužės 8 d. 21.50 val. alkotesteriu Alcotest 7510, ARKB-0141, patikros Nr. 2216583, jai nustatytas 1,68 ‰ (promilių) neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

E. L. teisiamajame posėdyje kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną dirbo (duomenys neskelbtini) laukuose, rinko akmenis, pagal paslaugų kvitus. Apie 13 val. per pietus išgėrė su draugu alkoholio – 0,5 litro butelį degtinės. Iš darbo juos parvežė apie 17 val., nuėjo pas mamą pasiimti mašinos. Pas mamą pabuvo gal 10 min. ir išvažiavo. Mašiną pasiėmė iš mamos kiemo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini). Mama pasakė, kad ji atrodo įtartina, bet nieko nesuprato, nes ji pasakė mamai, kad rinko akmenis ir yra pavargusi. Paskui nuvažiavo iki sodo, pas draugą, pabuvo apie valandą ir važiavo namo, ten, kur šiuo metu gyvena į (duomenys neskelbtini) kaimą. Sode alkoholio nebevartojo. Nuvažiavo apie 13 kilometrų. Į (duomenys neskelbtini) kaimą grįžo apie 18.30 ar 19 val. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), ten moteris įtarė, kad ji išgėrusi ir iškvietė policiją. Ji truputį su mašina apgadino duris, nes ištraukė raktelį, nenumynė sankabos ir mašina truputį pariedėjo. Ta moteris – darbuotoja J. iš (duomenys neskelbtini). Nesijautė girta, galvojo, kad nebėra girtumo, todėl vairavo. Tokį didelį nustatytą girtumą galėjo įtakoti nuovargis, dėl depresijos beveik iš viso nevalgo. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Vartojo vaistus nuo depresijos, buvau nutraukusi, apie 2 savaites nevartojo. Dabar nebegyvena (duomenys neskelbtini), ją išvarė. Jos vaikai laikinai gyvena su jos mama. Dabar sprendžiama, ar mama bus vaikų globėja metams, nes buvo rasta ne pirmą kartą išgėrusi su vaikais. Per išgėrinėjimus vos neprarado vaikų, juos buvo iškraustę į (duomenys neskelbtini), ji išėjo iš darbo, buvo didelė depresija, gydėsi ligoninėje. Yra įtraukta į rizikos grupę. Turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Nurodė, kad mama jai gali daryti didelę įtaką, nes mama yra negerianti, tvarkinga, darbšti. Jos gyvena viena šalia kitos, dažnai būna kartu. Mama jai perdavė mašiną, esant neblaiviai, nes nesuprato, kad ji yra išgėrusi. Jei mama būtų supratusi, kad ji neblaivi, tikrai nebūtų davusi automobilio. Su mama bendrauja beveik kiekvieną dieną. Šiuo metu neturi galimybės sumokėti 3870 Eur automobilio vertės. Prašo teismo skirti sumokėti dalimis, nes šiuo metu neturi legalaus darbo. Dabar gydosi, vaikšto į priklausomybių centrą, pas psichiatrą, psichologą, vartoja antidepresantus. Savo veiksmus vertina labai blogai. Labai gailisi dėl to ką padarė.

Liudytoja S. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad teikė prašymą teismui šioje baudžiamojoje byloje ir prašė atleisti E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kad ji nebūtų teista. Stengsis, kad ji daugiau taip nebedarytų. Nurodė, kad dukra grįžo iš darbo ir paprašė paskolinti mašiną, nes reikėjo penktadienį važiuoti į savivaldybę dėl kompensacijos. Ji nesuprato, kad dukra vartojo alkoholį. Buvo paraudusiu veidu. Ji paklausė dukros, kodėl jos veidas raudonas, ji atsakė, kad rinko akmenis. Ji koridoriuje nukabino automobilio raktelį ir įdavė. Dukra atbėgo, buvo tik kokias 3-4 minutes, paprašė paskolinti mašiną, nesuprato, kad buvo išgėrusi, jokio kvapo nebuvo. Jei būtų žinojusi, kad ji išgėrusi, būtų pati sėdusi ir ją nuvežusi. Paskui po 2 val. įvyko įvykis. Apie šį įvykį sužinojo, nes iš pradžių jai paskambino anūkas, tada ji skambino dukrai. Taip pat paskambino moteris iš (duomenys neskelbtini), sakė, kad dukra mašinoje neužtraukė rankinio ir mašina nuriedėjo į garažo duris. Dukra turi problemų dėl alkoholio vartojimu. Gali daryti įtaką savo dukrai, kalbėsis su ja, jos bendrauja, atvirai pasikalba. Dukra prisiekė jai, kad daugiau taip nebebus. Ji stengsis, kad daugiau tokių dalykų nebūtų. Kad dukra nedarytų naujų veikų, jos kalbėsis, padės spręsti alkoholio problemas, nebeduos automobilio vairuoti. Dukra nebegalės vairuoti, nebeturės teisių. Ji yra pensininkė, iki pensijos 45 metus dirbo buhaltere transporto įmonėje. Transporto priemones vairuoja nuo 2012 ar 2016 metų. Jei teismas taikytų laidavimą su užstatu, nelabai galėtų sumokėti užstato. Jos pensija yra 700 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. L. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 373 291 straipsniai):

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą E. L. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi ji vairavo transporto priemonę S. I., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkotesteriu nustatytas 1,68 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačios kaltinamosios parodymai tiek ikiteisminio, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, liudytojos J. D. parodymai dėl neblaivios vairuotojos, nustatyto neblaivumo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo/neskyrimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji, jos gynėjas, laiduotoja prašė atleisti kaltinamąją E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Byloje yra pateiktas laiduotojos S. L. 2025 m. gegužės 14 d. prašymas atleisti E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 113).

Šios aplinkybės rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatyme numatytam laidavimo termino minimumui, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji E. L. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą teismas atsižvelgia į tai, jog E. L. tokį šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, nors nurodė, kad teisė vairuoti jai buvo atimta kažkada anksčiau, byloje tokių duomenų nesurinkta. Vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas neblaivumas nežymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, nėra bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nustatytos aplinkybės teismui suponuoja išvadą, kad E. L. padarytas šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas yra greičiau atsitiktinio pobūdžio, todėl atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jai skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, minimaliam įstatyme numatytam terminui – vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 9 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. BK 72 straipsnio 5 dalyje reglamentuoja, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui – S. L. (b. l. 34), kuri buvo perdavusi naudotis transporto priemonę kaltinamajai nežinodama, kad ji vairuos ją neblaivi, todėl prokuroras pagrįstai nutarė konfiskuoti ne automobilį, o šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalį. Pagal VšĮ Emprekis informaciją, vidutinė automobilio S. I., 2011 metų gamybos, kaina Lietuvoje su PVM yra 3870,00 Eur (b. l. 35). Kaltinamoji ir kaltinamosios gynėjas prašė, kad būtų išieškota kuo mažesnė konfiskuotino automobilio S. I. vertės dalis, atsižvelgiant į sunkią kaltinamosios padėtį, tai, kad šiuo metu neturi pastovaus darbo ir pajamų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir kaltinamosios paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad kaltinamoji nedirba nuo 2024 metų pabaigos, iš darbo išėjo pati dėl paūmėjusios depresijos, registravosi Užimtumo tarnyboje. Pastarųjų šešerių metų laikotarpiu epizodiškai lankėsi pas gydytojus psichiatrus, buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (b. l. 68), turi du mažamečius vaikus, kuriuos augina viena. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą mažinti konfiskuotino turto vertę, nustatant konfiskuotino turto vertę lygią 25 procentams nustatytos automobilio vertės.

Atsižvelgiant į išdėstytą kaltinamajai E. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. transporto priemonės S. I., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančios pinigų sumos – 967,00 Eur, konfiskavimas.

E. L. nustatytinas devynių mėnesių terminas savanoriškai sumokėti konfiskuotiną pinigų sumą.

Pagal BK 72⁵ straipsnį teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad kaltinamoji E. L. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat pripažino turinti problemą dėl alkoholio vartojimo, teismo vertinimu dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje gali daryti teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui ir padėti jai spręsti alkoholio vartojimo problemą, todėl kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje. Baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai E. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 87-99).

Nagrinėjant bylą kaltinamajai E. L. ginti paskirtas advokatas Mindaugas Klemenis. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gegužės 14 d. pirminė pažyma Nr. APD-2025-21271 (b. l. 128-131), iš kurios matyti, kad už E. L. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 50,00 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, į tai, kad gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, šios išlaidos iš jos nėra priteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nutarimu grąžintas automobilio savininkei S. L., paliktinas jos žinioje be apribojimų (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kardomosios priemonės – dokumento paėmimo, skyrimo metu paimtas dokumentas – E. L. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 01403903, esantis voke prie bylos galinio bylos viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ Regitra.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

E. L. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės (BK 40 straipsnio 8-9 dalys).

E. L. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 3, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. L., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojos S. L. atsakomybei, vienerių metų terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7, 10 punktais, 3 dalimi, 68, 72, 72⁵ straipsniais paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus;

konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio S. I., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 967,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus);

įpareigoti dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant dešimties mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2025 m. gegužės 9 d.

Nustatyti E. L. devynių mėnesių terminą savanoriškai sumokėti konfiskuotiną pinigų sumą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį S. I., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti automobilio savininkei S. L. be apribojimų.

E. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. 001403903, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ Regitra.

Išaiškinti E. L., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdžius teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti E. L., kad konfiskuotą pinigų sumą turi sumokėti per devynis mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtis: bylos numeris 1-347-1079/2025. Savanoriškai nesumokėjus konfiskuotos pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti E. L., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojai S. L., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.