Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-12-07 · Civilinė byla Nr. e2-1728-516/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-07
Bylos Nr.
e2-1728-516/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01494-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „EVA KING“
Atsakovas
S. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1728-516/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01494-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 7 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EVA KING“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria panaikintos atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-4525-580/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EVA KING“ ieškinį atsakovui S. B. dėl piniginių reikalavimų, kylančių iš paskolos sutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EVA KING“ prašė iš atsakovo S. B. (toliau – atsakovas) priteisti 154 001,58 Eur skolą, 11 202,03 Eur palūkanų bei 14 014,14 Eur delspinigių, taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį apsunkinti ar kitaip suvaržyti, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, pavedant ieškovės pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti atsakovo turtą 179 217,75 Eur sumai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas bendrai 179 217,75 Eur sumai.

Šalies argumentai

3. Atsakovas atskirajame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį bei paskirti ieškovei 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę sumos paskiriant atsakovui. Nurodė, kad yra sąžiningas, nėra grėsmės sprendimo įvykdymui, turi pakankamai turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsakovo atskirojo skundo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino, panaikino atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė turimo turto sąrašo, tačiau apie atsakovo turimą turtą galima spręsti iš teismui pateiktų kitų įrodymų: advokatų kontoros „TGS Baltic“ 2017 m. spalio 25 d. rašto bei antstolės Daivos Milevičienės 2018 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymo dėl pranešimo apie turto aprašą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad advokatų kontoros „TGS Baltic“ 2017 m. spalio 25 d. rašte nurodyta, jog atsakovo ir jo sutuoktinės dalintino turto vertė – 3 373 208 Eur, o atėmus įsipareigojimus ir gautą vertę padalijus lygiomis dalimis, vienam sutuoktiniui tenka 1 640 045 Eur vertės turto. Tai, pasak pirmosios instancijos teismo, patvirtina aplinkybę, kad atsakovas turi didelės vertės turto. Antstolė Daiva Milevičienė 2018 m. rugpjūčio 21 d. areštavo 247 860 Eur vertės turtą, iš kurios atsakovui priklauso 186 360 Eur. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, jog atsakovas turi didelės vertės turto ir ieškinio suma atsakovui nelaikytina didele.

6. Atsakovas pateikė duomenis apie tai, kad advokatų kontora „TGS Baltic“ rengė procesinius dokumentus atsakovo sutuoktinei dėl skyrybų, kuriuose bendrą dalintiną turtą įvertino 3 373 208 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą atsakymą į ieškovės 2018 m. kovo 9 d. pretenziją dėl paskolos sumokėjimo, sprendė, kad atsakovas pagrindė aplinkybę, jog jis nuo ieškovės nesislapsto ir skolos apmokėti nevengia. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš pateikto atsakovo atsakymo į ieškovės pretenziją matyti, jog atsakovas teikė konstruktyvius siūlymus prievolei įvykdyti. Toks faktas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina aplinkybę, kad atsakovas neketina sudaryti dirbtinių kliūčių teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovu, jog jis nevengė savo prievolių ieškovui vykdymo, todėl sprendė, kad rizikos dėl preliminaraus sprendimo įvykdymo skundžiamos nutarties priėmimo dieną nebuvo.

7. Sutikdamas su atsakovu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė ieškinyje pateikė tik dalį dokumentų, susijusiu su ginču, tačiau pirmosios instancijos teismas tokius ieškovės veiksmus laikė pozicija byloje, o ne piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl baudos neskyrė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovė UAB „EVA KING“ (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo tikrąją turtinę padėtį ir darydamas išvadą, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė, nepagrįstai vadovavosi išvestiniais dokumentais, kurie niekaip objektyviai nepagrindžia tikrosios atsakovo turtinės padėties;

8.2. Advokatų kontoros, tuo metu atstovavusios atsakovo sutuoktinei, pasiūlyme nurodyta suma nėra detalizuota konkrečiais turto objektais ir jų vertėmis. Pasiūlymas teiktas beveik prieš metus laiko, todėl jis nebeaktualus. Apeliantės žiniomis, atsakovas yra informavęs savo sutuoktinę, jog dalies pasiūlyme vertinto turto nebėra, kadangi atsakovas juos jau yra pardavęs. Todėl pasiūlyme nurodyta suma niekaip nepagrindžia šiuo metu esančios tikrosios atsakovo turtinės padėties;

8.3. Kadangi antstolė yra areštavusi bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą 247 860 Eur vertės turtą, nėra pagrindo vertinant tikrąją atsakovo turtinę padėtį remtis 2018 m. rugpjūčio 21 d. antstolės patvarkymu dėl areštuoto turto aprašo. Pažymėtina, jog net ir vadovaujantis prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios, iš areštuoto turto sumos atsakovui priklausanti turto dalis sudarytų 123 930 Eur. Todėl areštuota suma akivaizdžiai neužtikrina ieškinio reikalavimo sumos, kuri siekia 179 217,75 Eur;

8.4. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovas dalį skolos pripažįsta, nesislapsto ir skolos apmokėti nevengia, todėl nekyla grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigia pirmiausia tai, jog atsakovas skolą ar bent jau jos dalį paskolos sutarties pagrindu turėjo sumokėti dar 2017 m. kovo 14 d. Tačiau iki šiol skolos dalies, kurią atsakovas teigia pripažįstąs, nėra sumokėjęs;

8.5. Kadangi šiuo metu vyksta atsakovo ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo procesas, ką pripažįsta ir pats atsakovas, atsakovas gali siekti sumažinti ar apsunkinti savo turto balansą, todėl būtų apsunkinta apeliantės, kaip atsakovo kreditorės, interesų apsauga.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

9.1. Apeliantė neįrodė nei vienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Apeliantė turėtų įrodyti šių sąlygų visumą: ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, ieškinio suma atsakovui yra didelė, atsakovas nesąžiningai vengia savo prievolių apeliantei vykdymo;

Motyvuojamoji dalis

9.2. Kadangi atsakovo sutuoktinė nebuvo įtraukta byloje taip pat atsakove, ieškinys nėra laikytinas tikėtinai pagrįstu;

9.3. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavęs, jog atsakovui tektų 1 640 045 Eur vertės turto, laikytina, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė;

9.4. Nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas bandytų perleisti savo turtą. Be to, atsakovas neturėtų tokių galimybių, kadangi turtas yra bendrojoje jungtinėje nuosavybėje;

9.5. Nėra pagrindo atsakovą laikyti nesąžiningu, kadangi, atsakydamas į apeliantės pretenziją, atsakovas siūlėsi įvykdyti didelę dalį prievolės, tačiau iš apeliantės nebuvo gautas atsakymas.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, susijusių su ieškinio prima facie (ne)pagrįstumu, nes pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nagrinėjamas pagal faktinius ir teisinius atskirojo skundo argumentus. Panaikindamas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesirėmė argumentu dėl ieškinio prima facie nepagrįstumo, atskirajame skunde taip pat nesiremiama argumentais, susijusiais su netinkamu ieškinio pagrįstumo preliminariu vertinimu, todėl šie atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai nėra apeliacijos objektu šioje byloje.

12. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliantė pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą motyvuoja iš esmės tuo, kad nebuvo pagrindo atsakovo turtinę padėtį vertinti kaip gerą, o atsakovą laikyti sąžiningu. Nesutikdama su teismo nutartimi, kuria panaikintos atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai įvertino argumentus bei įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį ir tai, kad pagal ją, atsakovui ieškinio suma nėra didelė.

13. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi konstatuoti, kad egzistuoja grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, atitinkamai, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teismas turėtų įvertinti, ar tokia grėsmė tebeegzistuoja. Tuo atveju, kai teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko nepranešęs atsakovui, remdamasis tik ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, gavęs atskirąjį skundą dėl nutarties ir turėdamas diskrecijos teisę pats pasinaikinti nutartį (CPK 334 straipsnio 2 dalis), teismas turi galimybę iš naujo įvertinti, ar laikinąsias apsaugos priemones pritaikė pagrįstai, t. y. iš naujo vertinti abiejų CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų egzistavimą, bet jau atsižvelgdamas į abiejų šalių pateiktus argumentus bei įrodymus.

14. 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas rėmėsi didelės ieškinio sumos prezumpcija kaip aplinkybe, patvirtinančia grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atitinkamai, skundžiama nutartimi panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones, analizavo ir vertino atsakovo turtinę padėtį ir ieškinio sumos dydį atsakovui bei būtent šiuo aspektu vertino ar egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

15. Apeliacinis teismas pažymi, kad nuosekliai formuojamoje naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nebesiremiama tik didelės ieškinio sumos kaip galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui kriterijumi. Būtent, dominuojančioje aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

16. Atitinkamai, tiek skundžiamos nutarties argumentacija, kuria grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (ne)buvimas susietas su reikalavimo sumos dydžiu, padidinančiu būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tiek atskirojo skundo argumentai, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, savaime nėra pakankami konstatuoti galimą grėsmę teismo sprendimui įvykdyti kaip vieną iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.

17. Sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ar pritaikytas panaikinti, kaip šiuo atveju), svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti. Asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, nemokumo atveju negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą nulemtų ieškovo reikalavimo ir atsakovo turto disproporcija, o ne kurie nors nesąžiningi jo veiksmai; apie tai taip pat jau ne kartą buvo pasisakyta teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018 ir joje nurodytą teismų praktiką).

18. Apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus taip pat pažymima, kad teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. bent tikėtinai pagrindžiančių sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).

19. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas atsakovo (ne)sąžiningumo aspektu, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad atsakovas neketina sudaryti dirbtinių kliūčių teismo sprendimo įvykdymui, bei, kad jis nevengė savo prievolių apeliantei vykdymo, atsakė į jos pretenziją. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra rizikos teismo sprendimo įvykdymui. Nesutikdama su šiuo teismo argumentu, apeliantė nurodo, kad atsakovas, nors ir pripažindamas dalį skolos, prievolės nevykdo jau nuo 2017 m. kovo 14 d. , be to, dėl vystančio atsakovo ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo proceso, jis gali siekti sumažinti turimą turtą.

20. Apeliacinio teismo vertinimu, tokie argumentai nepripažintini kaip atsakovo nesąžiningumą pagrindžiančios aplinkybės: esant ginčui dėl atsakomybės ribų (atsakovas sutinka, kad yra skolingas ieškovei, tačiau nurodo, kad su juo kartu yra atsakinga ir sutuoktinė, su kuria, pasak atsakovo, ieškovė yra glaudžiai susijusi), prievolės nevykdymas pats savaime neliudija asmens nesąžiningumo, siekio išvengti prievolės ir pan.. Aplinkybė, kad vyksta atsakovo santuokos nutraukimo procesas, savaime taip pat nereiškia, kad jis siekia ar sieks nevykdyti ieškovei palankaus teismo sprendimo. Konkrečių įrodymų, kad atsakovas yra ėmęsis kokių nors nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu, apeliantė nepateikė, tuo tarpu, minėta, kad nesąžiningumas civiliniuose teisniuose santykiuose nėra preziumuojamas. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra įrodyta antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai panaikino atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

21. Remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė