- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2A-1235-275/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02813-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- D. Z., J. Z.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
- Kategorijos
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovams J. Z. ir D. Z. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. R., I. R., (duomenys neskelbtini)-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Ignitis“ (AB „Lesto“ teisių perėmėja) (toliau – ir ieškovė) 2015 m. kovo 13 d. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš (duomenys neskelbtini)-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) 9 535,80 Eur skolos ir 134,87 Eur delspinigių už per laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. vasario mėnesio tiektą elektros energiją pastatams (duomenys neskelbtini), ieškinį grįsdama tuo, kad 2013 m. spalio 1 d. su atsakove buvo sudaryta Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei elektros energijos persiuntimo paslaugą, o atsakovė įsipareigojo už persiųstą elektros energiją sumokėti, tačiau išrašytas sąskaitas apmokėjo tik iš dalies ir liko skolinga 9535,80 Eur. 2015 m. lapkričio 24 d. patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 10 155,07 Eur skolos ir 438,58 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. spalio mėnesio.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino.
3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad ieškovės ir Bendrijos 2013 m. spalio 1 d. sudaryta elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis galiojo tik tris mėnesius. Sutartis dėl elektros energijos tiekimo nagrinėjamu atveju buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, tačiau ne tarp bendrijos ir ieškovės, tačiau tarp kiekvieno faktinio elektros energijos gavėjo (vartotojo) ir ieškovės: ieškovė tiekė elektros energiją bendrijos butų ir (ar) kitų patalpų savininkams, o pastarieji priėmė elektros energiją ir už sunaudotą jos kiekį per Bendriją mokėjo ieškovei. Nesant tarp tiekėjo ir bendrijos sudarytos sutarties, ji neturi pareigos atsiskaityti už suteiktą elektros energiją – tokią pareigą turi faktiniai elektros energijos vartotojai, t. y. butų ir (ar) kitų patalpų savininkai.
Šalies argumentai
4. Ieškovė 2017 m. gruodžio 11 d. pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovais nurodė dalies patalpų, esančių pastatuose (duomenys neskelbtini), savininkus, o Bendriją – trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Paaiškino, kad dėl dalies patalpų yra sudarytos atskiros elektros energijos pirkimo–pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutartys, kurių pagrindu per įrengtus skaitiklius yra tiekiama elektros energija, todėl ieškinį reiškia savininkams tų patalpų, dėl kurių nėra sudarytų atskirų sutarčių. Taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog teismas atleido Bendriją nuo pareigos pateikti duomenis apie Bendrijos narius ir kokiu būdu dalijamos įmokos už sunaudotą elektros energiją patalpų savininkams, ieškovė, vadovaudamasi viešai prieinamais Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsniu, skolą padalijo tarp patalpų savininkų proporcingai jų valdomų patalpų plotui. Prie ieškinio ieškovė pridėjo skolos paskirstymo lentelę, kurioje nurodė visus patalpų savininkus, neturinčius individualių sutarčių, jiems priklausančių patalpų plotus ir proporcingai paskirstytas skolos sumas už kiekvieną mėnesį nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2015 m. spalio mėn. imtinai, iš viso prašydama priteisti 10 593,65 Eur skolos.
5. Ieškovė 2018 m. gegužės 25 d. pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų D. Z. – 7162,07 Eur, J. Z. – 5686,70 Eur, V. P. – 1271,41 Eur, M. P. – 792,30 Eur, turizmo UAB „Litamicus“ – 430,61 Eur. Nurodė, kad patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimus savininkams tų patalpų, dėl kurių nėra sudarytų atskirų sutarčių dėl elektros energijos tiekimo. Skola paskaičiuota proporcingai valdomų patalpų plotui atsakovams V. P., M. P. ir TUAB „Litamicus“ už 2014 m. sausio–vasario mėn. (atsižvelgiant į tai, kad šie asmenys nuo 2014 m. vasario-kovo mėn. sudarė tiesiogines sutartis su ieškove dėl elektros energijos tiekimo ir atsiskaitinėjo pagal šių sutarčių pagrindu įrengtų skaitiklių duomenis), o atsakovams D. Z. ir J. Z. – už 2014 m. sausio – 2018 m. sausio mėn.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo TUAB „Litamicus“ ieškovo naudai dalį 250 Eur skolos (atsakovas pripažino nurodytos skolos dalį), likusioje dalyje ieškovo reikalavimus atmetė.
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teismas konstatavo, kad Bendrija ilgą laiką atliko tarpininko tarp ieškovo ir atsakovų ginčo patalpų savininkų, pastariesiems atsiskaitant su ieškovu už į jų patalpas pateiktą elektros energiją, vaidmenį. Ieškovas ginčo laikotarpiu už sunaudotą elektros energiją teikė Bendrijai sąskaitas pagal pastatų įvadinių skaitiklių parodymus, o Bendrija, atlikusi atitinkamus paskaičiavimus pateikdavo sąskaitas patalpų savininkams dėl jų mokėtinos sumos pagal, kurias pastarieji atsiskaitydavo su Bendrija. Pažymėjo, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant iš naujo ieškovo prašymų teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pagrįstai buvo įpareigojęs Bendriją pateikti teismui duomenis, kokiu metodu bendrijos nariams buvo paskirstomos mokėtinos sumos už sunaudotą elektros energiją (pvz., proporcingai valdomų patalpų plotams ar kt.), kurie bendrijos nariai ir kiek yra sumokėję Bendrijai už laikotarpiu nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio (imtinai) sunaudotą elektros energiją. Tačiau Bendrijai atsisakius duomenis pateikti teismui nutartimi be pagrindo atleido ją nuo šios pareigos. Nurodė, jog ieškovė pati tokių duomenų neturi galimybės gauti. Padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo visą įrodinėjimo naštą perkėlė tik ieškovui. Atsakovai teigdami, jog yra atsiskaitę su ieškovu teikdami mokėjimus per Bendriją turi pareigą pateikti įrodymus, kad jie ginčui spręsti aktualiu laikotarpiu buvo Bendrijos nariais ir yra atsiskaitę su Bendrija, pagal jos pateiktas sąskaitas. Bendrija įpareigotina pateikti duomenis apie iš patalpų savininkų, ginčui spręsti aktualiu laikotarpiu, surinktas lėšas ir jų perdavimą ieškovui.
Šalies argumentai
8. Ieškovė UAB „Ignitis“ patikslino ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovų skolą už elektros energiją proporcingai jų valdomų patalpų plotui: iš D. Z. – 7 162,07 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. sausio iki 2018 m. sausio mėn., iš J. Z. – 5 686,70 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. sausio iki 2018 m. sausio mėn., iš V. P. – 1 271,41 Eur už 2014 m. sausio–vasario mėn., iš M. P. – 792,30 Eur už 2014 m. sausio–vasario mėn., iš TUAB „Litamicus“ – 430,61 Eur už 2014 m. sausio–vasario mėn. ir iš visų atsakovų – 6 proc. metines procesines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovės TUAB „Litamicus“ taikos sutartį ir bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų šiai atsakovei nutraukė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtino ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų M. P. atžvilgiu ir nutraukė atitinkamą bylos dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovės V. P. taikos sutartį ir bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų šiai atsakovei nutraukė.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį atsakovams J. Z. ir D. Z. tenkino iš dalies. Priteisti ieškovei iš atsakovės J. Z. 5 686,70 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 5 686,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 127,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovei iš atsakovo D. Z. 7 162,07 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 7 162,07 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 161,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Šalies argumentai
11. Atsakovas D. Z. pateikė prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad teismo sprendimu už akių nepagrįstai konstatuota, jog ginčo laikotarpiu jis nebuvo sudaręs su ieškove rašytinės sutarties dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo, todėl ieškinys jo atžvilgiu patenkintas nesant tam pagrindo. Paaiškino, kad 2016 m. spalio 26 d. sudarė su ieškove elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir pagal šią sutartį yra atsiskaitęs remiantis individualaus elektros skaitiklio parodymais. Už ankstesniu laikotarpiu (iki 2016 m. spalio 26 d.) suvartotą elektros energiją yra atsiskaitęs su Bendrija, sumokėdamas Bendrijos skolą AB „Vilniaus vandenys“ pagal šalių sudarytą 2015 m. spalio 26 d. taikos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi tenkino atsakovo D. Z. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.
Šalies argumentai
13. Ieškovė UAB „Ignitis“, atsižvelgdama į atsakovo pateiktus duomenis apie atsiskaitymą nuo 2016 m. spalio 26 d. pagal sutarties su ieškove pagrindu įrengtą skaitiklį, patikslintu ieškiniu sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovo D. Z. 6 958,03 Eur skolos, o iš atsakovės J. Z. – 5 524,69 Eur skolos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. spalio mėn., taip pat 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistų sumų.
14. Atsakovas D. Z. pateikė papildomus įrodymus, kuriais įrodinėjo, kad iki 2016 m. spalio 26 d. jo patalpose buvo įrengti elektros skaitikliai, jų parodymus jis teikdavo Bendrijai, o už elektros energiją, suvartotą per ginčo laikotarpį (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 26 d.), yra atsiskaitęs su Bendrija, apmokėdamas Bendrijos išrašytą 2016 m. sausio 29 d. sąskaitą faktūrą, tik pinigus sumokėjo ne Bendrijai, bet pagal susitarimą su Bendrija, dengdamas Bendrijos skolą AB „Vilniaus vandenys“, sąskaitoje nurodytą 4733,61 Eur sumą tiesiogiai pervedė AB „Vilniaus vandenys“.
15. Atsakovė J. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini)-oji daugiabučių namų savininkų bendrija prašė netenkinti atsakovo D. Z. prašymo atmesti ieškinį. Paaiškino, kad sąskaitos Nr. AAA238 bei AAA239 teiktos ne atsakovams, kaip fiziniams asmenims, o juridiniam asmeniui. Pabrėžė, jog už dalį energijos, tiektos namo savininkams, įskaitant ir atsakovui, apmokėjo bendrija iš nuosavų lėšų, todėl ieškovas ieškinį reiškia ne už energijos tiekimą nuo 2013 m. spalio 1 d., o tik nuo 2014 m. vasario mėn. ar vėlesnio laiko. Pažymėjo, kad bendrija jokių lėšų iš atsakovo negavo. Nesutiko su atsakovo argumentu, jog už elektros energiją atsakovas sumokėjo Bendrijai. Nurodė, kad atsakovo sumokėjimas AB „Vilniaus vandenys“ nesusijęs su apmokėjimu už jam ieškovo suteiktą elektros energiją, nes bendrija elektros energijos paskirstymo neatliko ir neatlieka, nesurenka ir neatlieka mokėjimų elektros tiekėjui už atsakovą. Pažymėjo, kad sąskaitų Nr. AAA238 ir Nr. AAA239 neturi ir jų pateikti teismui negali.
17. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, papildomai nurodė, kad prašomą priteisti skolą apskaičiavo remdamasi bendro įvadinio elektros skaitiklio duomenimis, neapmokėtą elektros energiją padalydama proporcingai butų ir kitų patalpų savininkų turimų patalpų plotui. Nurodė, kad dalis patalpų savininkų ginčo laikotarpiu turėjo individualius skaitiklius, todėl jiems bendra skola neskaičiuota, o su dalimi patalpų savininkų bylos nagrinėjimo eigoje buvo sudarytos taikos sutartys, tačiau ieškovė jiems priskaičiuotų sumų kitų patalpų savininkams neišdalijo. Didžiausio ploto patalpas pastate valdo UAB „Kennedy Forbes“, tačiau iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ieškovė nustatė, kad šios patalpos yra visiškai apleistos ir elektros energija jose nevartojama, todėl šių patalpų ieškovė neįtraukė į bendrą plotą, dalydama pagal įvadinio skaitiklio parodymus apskaičiuotą skolą patalpų savininkams, neturintiems individualių skaitiklių. Nurodė, kad atsakovo galbūt atliktas atsiskaitymas už Bendriją su AB „Vilniaus vandenys“, taip užskaitant jo skolą už elektrą, neturi įtakos ieškovei, nes ji nėra susitarimo tarp Bendrijos, atsakovo ir AB „Vilniaus vandenys“ šalis. Atsakovas gali pareikšti reikalavimą Bendrijai. Pažymėjo, kad atsakovo iki 2016 m. spalio 29 d. naudotų elektros skaitiklių įrengimas nebuvo derintas su ieškove, jų parodymais nėra pagrindo remtis.
18. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teigė, kad atsakovas įsigijo patalpas su jose jau įrengtais trimis elektros skaitikliais (patalpos užima tris aukštus, kiekviename aukšte buvo įrengta po skaitiklį), ir nors pripažino, kad šie skaitikliai nebuvo sertifikuoti, metrologiškai patikrinti ir suderinti su ieškove, tačiau jų parodymus teikė namo administratorei Bendrijai, kuri už viso pastato įvadinio skaitiklio apskaičiuotą elektros energiją atsiskaitydavo tiesiogiai su ieškove. Paaiškino, jog elektros skaitiklių parodymai kiekvieną mėnesį el. paštu buvo siunčiami Bendrijai. Aplinkybę, kad Bendrija priėmė atsakovo skaitiklių parodymus ir pagal juos skaičiavo mokestį už atsakovo patalpose suvartotą elektros energiją, patvirtina Bendrijos išrašytos sąskaitos faktūros. Atsakovas tvirtino atsiskaitęs už elektrą su Bendrija pagal sąskaitą faktūrą Nr. AAA 238, apmokėdamas bendrijos skolą AB „Vilniaus vandenys“. Pateikė atsakovo parengtą skolos suvestinę, kuria pripažįsta, kad yra skolingas ieškovei 570,95 Eur (skola apskaičiuota remiantis atsakovo nesertifikuotų skaitiklių parodymais). Akcentavo, kad ieškovė nepateikė aiškaus skolos apskaičiavimo, t. y. suvestinės, iš kurios būtų matyti, kokiu pagrindu nustatytas iš atsakovų prašomos priteisti skolos dydis (pagal pirminį patikslintą ieškinį prašyta priteisti bendra 10 000 Eur suma, kurią ieškovė prašė priteisti iš visų patalpų savininkų, vėliau dar kartą patikslinus ieškinį, skola padidėjo iki 15 000 Eur dviem atsakovams). Tvirtino, kad didžiausių patalpų savininkė UAB „Kennedy Forbes“ nepagrįstai buvo atleista nuo mokėjimo už elektrą, nes jos patalpose, nors ir apleistose, yra galimybė vartoti elektros energiją ir ji faktiškai buvo vartojama (vyko filmavimai ir pan.), ieškovė nepateikė įrodymų, kad tose patalpose elektros energija nebuvo vartojama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo D. Z. 3 185,44 skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteisė ieškovei iš atsakovės J. Z. 2 529,37 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 56,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovės 28,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteisė valstybei iš atsakovo 110,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteisė valstybei iš atsakovės 110,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Grąžino ieškovei 8 Eur žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
20. Teismas nustatė, kad atsakovams ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. spalio mėn. nuosavybės teise priklausė patalpos, esančios (duomenys neskelbtini): D. Z. – 2/3 dalys 106,11 kv. m bendro ploto patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis 101,74 kv. m bendro ploto patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis 100,18 kv. m bendro ploto patalpos Nr. (duomenys neskelbtini); J. Z. – 1/3 dalis 106,11 kv. m bendro ploto patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis 101,74 kv. m bendro ploto patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis 100,18 kv. m bendro ploto patalpos Nr. (duomenys neskelbtini).
21. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis, kuria konstatuota, kad sutartys dėl elektros energijos tiekimo konkliudentiniais veiksmais buvo sudarytos tarp ieškovės ir butų bei kitų patalpų savininkų, o ne tarp ieškovės ir Bendrijos, priimta ir įsiteisėjo tik 2017 m. kovo 28 d., taigi jau pasibaigus laikotarpiui, už kurį ieškovė prašo priteisti skolą šioje byloje. Iki šios teismo nutarties priėmimo ieškovė, Bendrija ir jos administruojamų pastatų patalpų savininkai faktiškai elgėsi taip, lyg sutartis tarp ieškovės ir Bendrijos būtų galiojusi.
22. Nustatė, kad iki 2017 m. kovo 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo patalpų savininkai įmokas už elektrą mokėjo per Bendriją. Ieškovė nuo 2013 m. spalio 31 d. ir per visą ginčo laikotarpį sąskaitas už elektros energiją išrašinėjo ir teikė Bendrijai, o ne patalpų savininkams. Teismas pažymėjo, kad byloje yra pakankamai įrodymų daryti išvadą, kad per ginčo laikotarpį už elektros energiją patalpų savininkai atsiskaitė per Bendriją, tik nėra duomenų, kaip konkrečiai buvo paskirstoma bendra suma už suvartotą elektros energiją. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų sprendė, kad Bendrija išrašinėjo sąskaitas patalpų savininkams už elektros tiekimą.
23. Teismas sprendė, kad, nesant tikslių duomenų apie tai, kaip per ginčo laikotarpį buvo skirstoma suvartota elektros energija patalpų savininkams ir kokiu būdu apskaičiuota susidariusi skola, nebūtų teisinga šią skolą priteisti iš atsakovų proporcingai jų valdomų patalpų daliai. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti skaičiavimai yra tik apytikriai, pagrįsti hipotetiniais kriterijais, todėl negali būti pripažinti pagrįstais ir jų pagrindu nustatytas atsakovų prievolės dydis. Teismo vertinimu, esant pakankamai duomenų išvadai, kad per ginčo laikotarpį įprastai buvo atsiskaitoma per Bendriją, teisinga ir pagrįsta atsakovų skolos dydį apskaičiuoti remiantis tuo, kaip atsakovams tenkanti suma už elektrą buvo nustatoma atsiskaitant per Bendriją.
24. Nustatė, kad atsakovas D. Z. pateikė duomenis, kad jam ir atsakovei J. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose patalpose buvo įrengti trys skaitikliai, jų parodymus jie teikė Bendrijai. Atsakovas pripažino, kad skaitikliai nebuvo sertifikuoti, nebuvo įrengti su ieškovės žinia (atsakovo teigimu, įsigyjant patalpas skaitikliai jau buvo įrengti), tačiau skaitiklių parodymus Bendrija priėmė ir jų pagrindu išrašė sąskaitas. Atsakovas pateikė 2013 m. gruodžio 12 d. Bendrijos išrašytą sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. 216 už 2013 m. spalio 1 d. – 2013 m. lapkričio 31 d. laikotarpį, kurioje nurodyta, kad už elektros tiekimą atsakovo patalpoms priskaičiuota mokėti 1530,19 Lt, suvartotos elektros energijos kiekis nustatytas pagal trijų atsakovo patalpose esančių skaitiklių parodymus. 2016 m. sausio 29 d. Bendrija išrašė sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. 239 už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2016 m. sausio 29 d., į ją taip pat įtrauktas mokestis už elektros tiekimą pagal skaitiklių parodymus – iš viso 4508,20 Eur (neįskaičius sutarties administravimo mokesčio). Atsakovas taip pat pateikė rašytinius įrodymus apie Bendrijai teiktus skaitiklių parodymus, skaitiklių parodymai sutampa su sąskaitose faktūrose nurodytais rodmenimis, pagal juos apskaičiuotas suvartotos elektros energijos kiekis. Teismas pripažino, kad atsakovas įrodė, jog jo ir atsakovės J. Z. patalpose suvartota elektros energija buvo apskaitoma pagal jose įrengtus skaitiklius, nors ir įrengtus be ieškovės žinios, bet naudotus santykiuose su Bendrija paskirstant įvadiniu skaitikliu užfiksuotą suvartotos elektros energijos kiekį (CPK 185 straipsnis).
25. Nurodė, kad atsakovo pateikta 2016 m. sausio 29 d. sąskaita faktūra serija AAA Nr. 239 išrašyta už paslaugas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2016 m. sausio 29 d., nors pagal skaitiklių parodymus matyti, kad į ją įtraukta ir elektros energija už 2014 m. sausio mėnesį. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų skolą už elektrą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio mėn. Atsakovas nepateikė Bendrijos išrašytos sąskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. vasario iki 2016 m. spalio mėn. Teismo vertinimu, konstatavus, kad šiuo atveju teisingiausia atsakovų skolos dydį nustatyti pagal tai, kaip mokėjimai už elektrą buvo paskirstomi santykiuose su Bendrija, tuo pačiu kriterijumi remiantis skola turi būti apskaičiuojama už visą ginčo laikotarpį, t. y. pagal atsakovų skaitiklių, nors ir nesertifikuotų, parodymus. Byloje yra pateikti atsakovų patalpų skaitiklių duomenys bei jų pagrindu atlikti skaičiavimai, iš kurių matyti, kad atsakovų patalpoms tenkanti skola už elektros energiją per laikotarpį nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. įskaitytinai sudaro 1 206,61 Eur.
26. Teismas konstatavo, kad atsakovams tenkanti bendra skola už elektros energiją už laikotarpį nuo 2014 m. sausio iki 2016 m. rugsėjo mėn. įskaitytinai sudaro 5 714,81 Eur (4508,20 + 1206,61). Atsižvelgiant į atsakovams priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės teisės į patalpas dalis, sprendė, kad atsakovui D. Z. tenka 3185,44 Eur, J. Z. – 2529,37 Eur skolos.
27. Nurodė, kad atsakovas D. Z. byloje įrodinėjo, kad jis yra atsiskaitęs už elektros energiją su Bendrija, apmokėdamas Bendrijos išrašytą sąskaitą ne tiesiogiai Bendrijai, bet sumokėdamas Bendrijos skolą akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“. Šią aplinkybę atsakovas įrodinėjo pateiktu susirašinėjimu elektroniniu paštu su Bendrija ir AB „Vilniaus vandenys“ atstovais, taip pat išrašais iš banko sąskaitos, iš kurių matyti, kad 2016 m. vasario 15 d., 2016 m. rugpjūčio 3 d., 2017 m. vasario 7 d. pavedimais D. Z. sumokėjo AB „Vilniaus vandenys“ iš viso 4000,68 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta kaip „apmokėjimas už paslaugas pagal sąskaitą Nr. AAA238 (DNSB (duomenys neskelbtini))“. Atsakovas nurodė, kad sąskaitos faktūros serija AAA Nr. 238 neturi ir į bylą pateikti negali, tačiau tai yra ta pati sąskaita kaip ir 2016 m. sausio 29 d. sąskaita faktūra serija AAA Nr. 239, kurią Bendrija išrašė už paslaugas, įskaitant elektros energiją. Atsakovo teigimu, sąskaita faktūra AAA Nr. 238 buvo nepasirašyta, todėl Bendrija išrašė kitą analogišką sąskaitą AAA Nr. 239, kurią jis ir apmokėjo ne tiesiogiai Bendrijai, bet įvykdydamas Bendrijos prievolę AB „Vilniaus vandenys“ pagal susitarimą su Bendrija.
28. Teismas pripažino neįrodyta, kad sąskaitos faktūros serija AAA Nr. 238 ir serija AAA Nr. 239 yra viena ir ta pati sąskaita, nes to nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas: atsakovo pateiktuose banko sąskaitos išrašuose, atliekant mokėjimus AB „Vilniaus vandenys“, nurodyta tik sąskaita serija AAA Nr. 238, tačiau jos turinys iš jokių bylos duomenų negali būti nustatytas, byloje taip pat nepateikta jokio susitarimo, kuris patvirtintų, kad atsakovo mokėjimai AB „Vilniaus vandenys“ reiškia jo atsiskaitymą su Bendrija už elektrą, informacijos apie atsiskaitymą už elektrą, net ir netiesioginės, nėra ir atsakovo pateiktuose susirašinėjimuose elektroniniu paštu su Bendrija ir AB „Vilniaus vandenys“. Padarė išvadą, kad joks byloje esantis įrodymas atsakovo teiginių apie atsiskaitymą su Bendrija už elektrą nepatvirtina.
29. Nurodė, kad atsakovo atstovo paaiškinimai ir jo nurodyta aplinkybė, kad AB „Vilniaus vandenys“ sumokėta suma (4000,68 Eur) ir 2016 m. sausio 29 d. sąskaitoje faktūroje serija AAA Nr. 239 nurodyta suma už elektrą (4733,61 Eur) yra panašios, nėra pakankami daryti išvadai apie atsiskaitymą už elektrą sumokant Bendrijos skolą AB „Vilniaus vandenys“.
30. Atkreipė dėmesį, kad teismas byloje buvo įpareigojęs Bendriją pateikti sąskaitą AAA Nr. 238, tačiau Bendrija nurodė, kad jos neturi, taigi nebuvo pagrindo pakartotinai reikalauti pateikti šį įrodymą. Pažymėjo, kad įrodinėjimo našta saisto visų pirma šalis – ieškovę ir atsakovus, ir joms tenka įrodinėjimo pareigos neįvykdymo procesinės pasekmės (CPK 178 straipsnis). Bendrija šioje byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo. Tačiau tai neužkerta kelio atsakovui, manančiam, kad Bendrija nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita, pareikšti savarankišką reikalavimą Bendrijai kitoje civilinėje byloje.
31. Teismas konstatavo, kad atsakovai neįrodė, jog už ginčo laikotarpiu suvartotą elektros energiją yra atsiskaitę, todėl ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir jai priteisė iš atsakovo D. Z. 3185,44 Eur, o iš atsakovės J. Z. – 2529,37 Eur skolos už jiems priklausančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
32. Atsakovas D. Z. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo D. Z. buvo priteista 2 480,17 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
33. Nurodė, kad teismas pripažino, kad atsakovas įrodė, jog jo ir atsakovės J. Z. patalpose suvartota elektros energija buvo apskaitoma pagal jose įrengtus skaitiklius, nors ir įrengtus be ieškovės žinios, bet naudotus santykiuose su Bendrija paskirstant įvadiniu skaitikliu užfiksuotą suvartotos elektros energijos kiekį. Teismui, nusprendus, jog atsakovo skola ieškovui turi būti apskaičiuojama remiantis atsakovo patalpose buvusių elektros skaitiklių parodymais, nustatant bendrą skolos sumą turėjo būti remiamasi atsakovo pateiktais įrodymais apie kiekvieną mėnesį suvartotą elektros energijos kiekį ginčo laikotarpiu (2014-01-01 – 2016-09-30). Atsakovui D. Z. priklausančiose patalpų dalyje iš viso buvo sunaudota 2014 m. – 6382 kwh, 2015 m. – 6074 kwh, 2016 m. – 6116 kwh. Taigi atsakovas už 2014 m. turėjo mokėti 991,45 Eur, už 2015 m. – 932,13 Eur, o už 2016 m. sausio – rugsėjo mėn. – 790,08 Eur, iš viso 2713,66 Eur. Jeigu teismas būtų vadovavęsis savo išvada ir skolą būtų skaičiavęs pagal atsakovui priklausančiose patalpose įrengtų elektros skaitiklių parodymus, jis iš atsakovo galėjo priteisti daugiausia 2713,66 Eur, o ne 3185,44 Eur.
34. Pažymėjo, kad teismas visiškai nepagrįstai sprendime nurodė, jog atsakovas neįrodė, jog už jam ir atsakovei J. Z. tiektą elektros energiją buvo sumokėjęs tiesiogiai Bendrijai 4 000,38 Eur, ir todėl jis nėra ir negali būti skolingas ieškovei. Pažymėjo, kad Bendrija pagal 2015 m. spalio 26 d. sudarytą taikos sutartį Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-525-433/2015 buvo skolinga UAB „Vilniaus vandenys“ 5128,90 Eur. Paaiškino, kad Bendrija 2013 m. gruodžio 12 d. išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. 216, kurioje be kita ko buvo nurodyta sumokėti už suvartota elektros energiją už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 31 d. (sąskaita buvo apmokėta 2014 m. sausio 27 d.) pagal elektros skaitiklių duomenis – A1 14362-15242 (880 kwh), A2 52744-53313 (569 kwh), A3 36322-37212 (890 kwh). Bendrijos 2016 m. sausio 29 d. sąskaita faktūra serija AAA Nr. 239 nors ir buvo išrašyta už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2016 m. sausio 29 d., tačiau elektros energijos duomenys buvo skaičiuojami nuo prieš tai buvusioje 2013 m. gruodžio 12 d. sąskaitoje faktūroje serija AAA Nr. 216 nurodytų rodmenų pagal elektros skaitiklių duomenis – A1 15242-24964 (9722 kwh), A2 53313-59816 (6503 kwh), A3 37212-45556 (8344 kwh). Teigė, kad Bendrijos sąskaita AAA Nr. 238 galėjo būti išrašyta tik už tą pačią suvartotą elektros energiją ir vandenį kaip kad buvo nurodyta 2016 m. sausio 29 d. sąskaitoje faktūroje serija AAA Nr. 239. Jokių kitų paslaugų Bendrija atsakovui neteikė todėl negalėjo išrašyti sąskaitos. Bendrija negalėjo išrašyti sąskaitos faktūros serija AAA Nr. 238 už ankstesnį laikotarpį, nes jis buvo apskaitytas ir apmokėtas pagal 2013 m. gruodžio 12 d. sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. 216. Bendrija negalėjo išrašyti sąskaitos faktūros serija AAA Nr. 238 ir už vėlesnį laikotarpį nei nurodyta 2016 m. sausio 29 d. sąskaitoje faktūroje serija AAA Nr. 239, nes dar nebuvo žinoma duomenų apie suvartotą elektros energiją. Nurodė, kad aplinkybę, jog sąskaitos faktūros serija AAA Nr. 238 ir sąskaitos faktūros serija AAA Nr. 239 buvo identiškos, patvirtina ir Bendrijos 2016 m. sausio 29 d. raštas, kuriame Bendrija tą apačią 2016 m. sausio 29 d., kai buvo išrašyta ir pateikta sąskaita faktūra serija AAA Nr. 239, teikia nurodymą ją visą apmokėti mokant tiesiogiai UAB „Vilniaus vandenys“.
35. Nurodė, jog kadangi Bendrija atsisakė pateikti sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. 238, teismas turėjo vadovautis contra spoliatorem prezumpcija, pagal kurią šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs, ir pripažinti, jog sąskaitos faktūros serija AAA Nr. 238 ir serija AAA Nr. 239 yra identiškos bei padaryti išvadą, jog atsakovas sumokėjo UAB „Vilniaus vandenys“ pagal 2015 m. spalio 26 d. sudarytą taikos sutartį už Bendriją.
36. Ieškovė UAB „Ignitis“ apeliaciniu skundu prašė atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
37. Nurodė, kad atsakovo nuomone, teismas turėjo vertinti Bendrijos atsakovui išrašytas sąskaitas už elektros energiją ne kaip visumą , o vertinti tik sąskaitose nurodytus skaitiklių rodmenų skirtumus ir pritaikyti kitokį tarifą, nei buvo nurodytas šiose sąskaitose. Teigė, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog nustatant atsakovų skolos dydį reikėtų vadovautis duomenimis, kaip atsakovams tenkanti suma už elektrą buvo nustatoma atsiskaitant per Bendriją, todėl nėra jokio pagrindo atgaline data perskaičiuoti Bendrijos išrašytų sąskaitų.
38. Pažymėjo, kad atsakovo mokėjimo pavedimuose UAB „Vilniaus vandenys“ nurodoma sąskaitos faktūros serija AAA Nr. 238. Tokios sąskaitos byloje nėra, todėl teismas pripažino neįrodyta, jog sąskaitos faktūros serija AAA Nr. 238 ir serija AAA Nr. 239 yra viena ir ta pati sąskaita, nes to nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas. Atsakovo pateiktuose banko sąskaitos išrašuose, atliekant mokėjimus UAB „Vilniaus vandenys“, nurodyta tik sąskaita serija AAA Nr. 238, tačiau jos turinys iš jokių bylos duomenų negali būti nustatytas, byloje taip pat nepateikta jokio susitarimo, kuris patvirtintų, kad atsakovo mokėjimai UAB „Vilniaus vandenys“ reiškia jo atsiskaitymą su Bendrija už elektrą, informacijos apie atsiskaitymą už elektrą, net ir netiesioginės, nėra ir atsakovo pateiktuose susirašinėjimuose elektroniniu paštu su Bendrija ir UAB „Vilniaus vandenys“.
39. Pažymėjo, kad visa sąskaitos AAA Nr. 239 suma sudaro 5 276,33 Eur, iš jų 4733,61 Eur už elektros energiją, tuo tarpu 4 000,68 Eur sumos, kurią atsakovas sumokėjo pagal sąskaitą AAA Nr. 238, sąskaitoje AAA Nr. 239 nėra. Taigi atsakovo nurodyti argumentai nepagrindžia, kad sąskaitos faktūros serija AAA Nr. 238 ir serija AAA Nr. 239 yra viena ir ta pati sąskaita.
40. Nurodė, jog kadangi Bendrija byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nėra jokio pagrindo dėl Bendrijos nepateiktų įrodymų taikyti neigiamas pasekmes kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Vadovaujantis contra spoliatorem prezumpcija, neigiamos pasekmės galėtų kilti tik pačiai Bendrijai, kuri nepateikė įrodymų.
Atsiliepimas
41. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini)-oji daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
42. Nurodė, kad nesutinka su skundo argumentais, jog atsakovas už iš jo prašomą priteisti elektros energiją atsiskaitė su ieškovu ir/arba trečiuoju asmeniu. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo neteikė elektros energijos ir sąskaitų atsakovams neišrašė. Sąskaitos buvo išrašytos kitam asmeniui, o paaiškėjus aplinkybėms, jog Bendrijos sudaryta elektros energijos sutartis negaliojanti, dokumentas dėl mokėjimo už elektrą atšauktas. Paaiškėjus, kad paslaugų paskirstymo vartotojams duomenys Nr. 238 ir Nr. 239 iš esmės neteisingi, nes buvo adresuoti netinkamam subjektui, buvo panaikinti.
43. Pažymėjo, kad atsakovo sumokėjimas UAB „Vilniaus vandenys“ nesusijęs su apmokėjimu už jam ieškovo suteiktą elektros energiją, nes Bendrija elektros energijos paskirstymo neatliko, nesurenka ir neatliko mokėjimų elektros tiekėjui už atsakovą.
44. Atsakovas D. Z. pateikė prašymą priimti papildomą įrodymą. Pateikė tarp UAB „Vilniaus vandenys“, Bendrijos ir I. R. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-525-433/2015 pateiktą taikos sutartį, kuri patvirtina, jog atsakovas nebuvo nurodytos taikos sutarties šalimi ir mokėjimą UAB „Vilniaus vandenys“ už Bendriją galėjo atlikti tik esant Bendrijos atstovo nurodymams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
45. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
46. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų, kaip nekilnojamojo turto objektų, savininkų prievolės atsiskaityti už patiektą ir sunaudotą elektros energiją.
47. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį, abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.
48. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. spalio mėn. nuosavybės teise priklausė patalpos, esančios (duomenys neskelbtini): D. Z. – 2/3 dalys 106,11 kv. m bendro ploto patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis 101,74 kv. m bendro ploto patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis 100,18 kv. m bendro ploto patalpos Nr. (duomenys neskelbtini); J. Z. – 1/3 dalis 106,11 kv. m bendro ploto patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis 101,74 kv. m bendro ploto patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis 100,18 kv. m bendro ploto patalpos Nr. (duomenys neskelbtini).
49. Ieškovė tiekė elektros energiją į atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas. Šalys neginčija, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartis dėl elektros tiekimo į nurodytas patalpas, sudaryta nebuvo.
50. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartyje nurodė, kad sutartis dėl elektros energijos tiekimo nagrinėjamu atveju buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais tarp kiekvieno faktinio elektros energijos gavėjo (vartotojo) ir ieškovės: ieškovė tiekė elektros energiją bendrijos butų ir (ar) kitų patalpų savininkams, o pastarieji priėmė elektros energiją ir už sunaudotą jos kiekį per Bendriją mokėjo ieškovei. Taip pat nurodė, kad pareigą atsiskaityti už elektros energiją turi faktiniai elektros energijos vartotojai, t. y. butų ir (ar) kitų patalpų savininkai, t. y. tame tarpe ir atsakovai.
Žemesnės instancijos teismas
51. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas įrodė, jog atsakovų patalpose suvartota elektros energija buvo apskaitoma pagal jose įrengtus skaitiklius, nors ir įrengtus be ieškovės žinios, bet naudotus santykiuose su Bendrija paskirstant įvadiniu skaitikliu užfiksuotą suvartotos elektros energijos kiekį. Teismas sprendė, kad skola turi būti apskaičiuojama už visą ginčo laikotarpį, t. y. pagal atsakovų skaitiklius, nors ir nesertifikuotus, parodymus. Dėl nurodytos aplinkybės ginčo tarp bylos šalių nėra.
52. Pirmosios instancijos teismas skaičiuojant atsakovų ieškovei mokėtiną sumą už sunaudotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2016 m. sausio 29 d. rėmėsi į bylą pateikta Bendrijos išrašyta sąskaita faktūra serija AAA Nr. 239 už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2016 m. sausio 29 d., pagal kurią nustatė, kad atsakovų mokėtina suma už elektrą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 29 d. sudaro 4508,20 Eur. Skaičiuojant atsakovų mokėtiną sumą už elektrą už laikotarpį nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. teismas rėmėsi atsakovo pateiktais paskaičiavimais (10 t., b. l. 70), kaip labiau atitinkančiais teisingumo kriterijų, pagal kuriuos mokėtina suma už nurodytą laikotarpį sudaro 1 206,61 Eur. Bendrai atsakovų mokėtiną sumą už elektrą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. sudaro 5714,81 Eur.
53. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas turėjo vertinti ne Bendrijos jam išrašytas sąskaitas už elektros energiją su jose nurodyta už atitinkama laikotarpį mokėtina suma, o vertinti tik sąskaitose nurodytus skaitiklių rodmenų skirtumus ir pritaikyti kitokį tarifą, nei buvo nurodyta šiuose sąskaitose. Ieškovas pateikė naują galimą skolos paskaičiavimą (10 t., b. l. 177).
54. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams priklausančiuose patalpose, kurie užima pastato tris aukštus, kiekviename aukšte buvo įrengta po skaitiklį. Šie skaitikliai nebuvo sertifikuoti, metrologiškai patikrinti ir suderinti su ieškove. Atsakovai teigė, kad skaitiklių parodymus teikė namo administratorei Bendrijai, kuri už viso pastato įvadinio skaitiklio apskaičiuotą elektros energiją atsiskaitydavo tiesiogiai su ieškove. Duomenų, kaip konkrečiai buvo skirstoma bendra suma už suvartotą elektros energiją tarp patalpų savininkų byloje nėra. Taigi nagrinėjamu atveju neįmanoma tiksliai apskaičiuoti atsakovams tenkančios skolos už elektros energiją dydžio.
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nustatant skolos dydį, esant duomenų, kad per ginčo laikotarpį įprastai už elektros energiją buvo atsiskaitoma per Bendriją, reikėtų vadovautis turimais duomenimis, t. y. kaip atsakovams tenkanti suma už elektrą buvo nustatoma atsiskaitant per Bendrija. Taigi perskaičiuoti Bendrijos išrašytų sąskaitų nėra pagrindo.
56. Apeliaciniame skunde atsakovas teigė, kad už suvartotą elektros energiją jis sumokėjo Bendrijai atitinkamą pinigų sumą pervesdamas už ją UAB „Vilniaus vandenys“ ir tokiu būdu padengdamas Bendrijos prievolę UAB „Vilniaus vandenys“. Bendrija nurodytų aplinkybių nepripažino, nurodydama, kad atsakovo sumokėjimas UAB „Vilniaus vandenys“ nesusijęs su apmokėjimu už atsakovams suteiktą elektros energiją.
57. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti tiesiogiai su paslaugos tiekėjų, t. y. ieškove. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovai neatsiskaitė su ieškovė už jiems tiekta elektros energija už ginčo laikotarpį. Nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės aplinkybė, ar už elektros energija atsakovai yra atsiskaitė Bendrijai, kadangi tokią pareigą atsakovai turi ne Bendrijai, o ieškovei. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovų priteisė ieškovei skolą už suvartotą elektros energiją.
58. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, manantys, kad Bendrija nepagrįstai praturtėjo atsakovo sąskaita, kadangi atsakovas padengė už ją skolą UAB „Vilniaus vandenys“, gali Bendrijai pareikšti savarankišką reikalavimą kitoje byloje.
59. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
60. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.