- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-06
- Bylos Nr.
- eI3-7457-583/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00738-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- G. V.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
2024 m. balandžio 22 d. nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą pareiškėjui G. V. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. AG-927/03-2023.
Paaiškino, kad Komisija 2024 m. vasario 2 d. sprendimu nusprendė tenkinti pareiškėjo G. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundą ir panaikino Inspekcijos 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 2D-20321 „Dėl jūsų prašymo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigojo atsakovę atlikti veiksmus – priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Komisija skundžiamame sprendime nurodė, jog vertinant pareiškėjo Inspekcijai pateikto prašymo turinį, matyti, kad pareiškėjas prašė atsakovės pateikti atsakymus į nurodytus konkrečius klausimus, į kuriuos nebuvo tinkamai atsakyta, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 45 punkto reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas buvo tenkintas ir Sprendimas panaikintas.
Atsakovė laikosi pozicijos, kad Komisijos 2024 m. vasario 2 d. sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Teigia, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 16 d. atsakovei pateikė prašymą, kuriame išdėstė šiuos reikalavimus:
1) nedelsiant pradėti vykdyti savo tarnybines funkcijas užtikrinant, jog visi Inspekcijos darbuotojai laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
2) įpareigoti Inspekcijos Šiaulių skyriaus darbuotojus, vertinant leistiną pastato adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (toliau – ir Pastatas), fasadinės sienos aukštį vadovautųsi informacija, kuri buvo 2017 metais pateikta teismui kaip oficialioji Inspekcijos pozicija bei tais duomenimis, kurie nurodyti įsiteisėjusiose teismo sprendimuose;
3) kuo skubiau informuoti apie Inspekcijos Šiaulių skyriaus darbuotojams pateiktą nurodymą pradėti laikytis įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nurodytos informacijos, kad garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2 sužemintos sienos aukštis atitiktų šalia esančio bokso šlaitinio stogo aukštį.
Pažymėjo, kad dėl iš esmės tapataus turinio pareiškėjo klausimų jau yra pasisakyta Komisijos išnagrinėtose bylose Nr. AG3-111/23-2021, Nr. AG3-168/25-2023 ir Nr. AG2-195/16-2023.
Sprendimu pareiškėjui priminta, kad į jo klausimus susijusius su Pastato aukščiu jau buvo atsakyta Inspekcijos 2023 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. 2D-19643 bei 2023 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 2D-7423. Į pareiškėjo klausimus susijusius su Inspekcijos darbuotojų priskirtų pareigų vykdymų jau yra atsakyta Inspekcijos 2023 m. balandžio 7 d. rašte Nr. 2D-6196 ir kitais Inspekcijos raštais ir pareiškėjas buvo informuotas, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis, į jo keliamus analogiškus klausimus atsakovė pakartotinai neatsakinės.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė atkreipė dėmesį, kad klausimai susiję su Pastato aukščiu buvo sprendžiami administracinio nusižengimo byloje. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 20 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-31-875/2023 nusprendė netenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo ir paliko Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą, pažymėdamas, jog pareiškėjas subjektyviai interpretuoja įvykdytą nusižengimą ir tai negali būti laikoma neteisėtą elgesį pateisinančią priežastimi. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. vasario 23 d. išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-924/2021 aiškiai ir konkrečiai pasisakė, jog Inspekcija pareiškėjui teikė pakankamus daugkartinius išaiškinimus dėl Pastato dalių aukščių, tačiau pats pareiškėjas, turėdamas abejonių dėl kadastrinių duomenų neatitikimo faktiniams duomenims, nesiėmė priemonių šiems duomenims patikslinti. Atsakovė teigia, kad minėti teismų sprendimai yra įsiteisėję ir privalomi visiems. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Inspekcijos 2023 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 2D-6196.
Atsakovės nuomone pareiškėjas teikdamas daugkartinius prašymus iš esmės siekia, kad būtų atnaujinta jau užbaigta administracinė procedūra ir joje būtų priimtas naujas, kitoks sprendimas, nors šis siekis, pagal aktualų teisinį reguliavimą ir įsiteisėjusius teismų bei Komisijų sprendimus, negali būti įgyvendintas.
Pažymi, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 15 d. informavo Inspekciją, kad įvykdė jam surašytą privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-60-170518-00019 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) ir 2022 m. rugsėjo 27 d. atlikus patikrinimą vietoje nustatyta, jog pareiškėjas išardė savavališkai rekonstruoto garažo dalis bei sutvarkė statybvietę. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo samprotavimus apie Privalomojo nurodymo įvykdymo negalimumą ir klausimai susiję su Pastato aukščiu pareiškėjui nebekalia teisinių pasekmių.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad Komisija privalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą arba jį priėmus, palikti skundą nenagrinėtu, kadangi Sprendimas yra informacinio pobūdžio raštas kuris akivaizdžiai nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir jį panaikinus pareiškėjo teisių bei pareigų apimtis nepasikeitė. Pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė Privalomasis nurodymas, kurio teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o ne skundžiamas raštas.
Atsakovė nurodo, kad Komisija priimdama skundžiamą sprendimą nesigilino į bylos esmę, neatsižvelgė į pareiškėjo keliamų klausimų turinio atžvilgiu priimtus bei įsiteisėjusius teismų ir Komisijos sprendimus, todėl priėmė formalų ir neteisėtą sprendimą. Komisija visiškai nevertino ar Inspekcija jau yra atsakiusi į pareiškėjo 2023 m. lapkričio 16 d. pateiktus klausimus ankstesniais raštais, kurie buvo įvardinti Sprendime. Akivaizdu, kad Komisija nagrinėtoje administracinėje byloje tyrimą atliko neišsamiai bei formaliai, todėl jos 2024 m. vasario 2 d. sprendimas turėtu būti panaikintas.
Pareiškėjas G. V. atsiliepime į atsakovės skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad 2017 m. gegužės 18 d. atsakovė surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo be kita ko įpareigojo pareiškėją sužeminti garažo boksų Nr. 1 bei Nr. 2 išorines laikančiąsias sienas iki šalia esančių boksų šlaitinio stogo lygio. Inspekcijos surašytame patikrinimo akte Nr. SPA-536 pateiktoje situacijos schemoje nurodyta, kad šis aukštis siekia 2,55 m. Vis dėlto teisminių ginčų metu, Inspekcijos atstovė, teikdama oficialiąją institucijos poziciją, įvairių pasisakymų teismo posėdžiuose metu ir pateiktuose atsiliepimuose teigė, kad Pastato fasadinės sienos aukštis privalo siekti 2,60 m. Tačiau atsakovė konstatavo, kad Privalomasis nurodymas įvykdytas, tik kai Pastato fasadinės sienos aukštis buvo sumažintas iki 2,40 m. Akcentuoja, kad minėti atsakovės veiksmai įrodo, jog ji elgiasi neadekvačiai, kadangi vienokius reikalavimus Pastato sienos aukščiui nurodo teismams, o patikrinimų vietoje metu reikalauja kitokio aukščio.
Pareiškėjas nurodo, jog 2023 m. lapkričio 16 d. prašymu siekė paraginti atsakovę, jog ji laikytųsi savo oficialios pozicijos išdėstytos teismams pateiktuose atsiliepimuose ir teismų posėdžių metu pateiktuose paaiškinimuose ir gauti oficialus atsakymus, kodėl išsiskyrė skirtingų Inspekcijos darbuotojų pozicijos sprendžiant klausimą kokio aukščio privalo būti Pastato siena, jog būtų konstatuota, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Atsakovė Sprendime atsakymų į pateiktus klausimus nepateikė, todėl Komisija pagrįstai konstatavo, kad ji pažeidė Taisyklių 45 punkto reikalavimus.
Atkreipė dėmesį, jog Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. vasario 1 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-12-900/2023 nurodė, jog savaime suprantama, kad skiriantis šalia garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 2, esančių kitų aštuonių boksų šlaitinio stogo lygiui, iki jų neįmanoma sužeminti boksų Nr. 1 bei Nr. 2 išorinės laikančiąsias sienas. Taip Šaulių apylinkės teismas patvirtino, kad atsakovė Privalomuoju nurodymu reikalavo neįmanomo dalyko.
Žemesnės instancijos teismas
Teigė, kad 2018 m. spalio 9 d. išsiuntė raštą Inspekcijai, kuriame nurodė, jog įvykdė Privalomąjį nurodymą – sužemino garažo boksų fasadines sienos aukštį ir jis sutampa su greta esančio garažų bokso šlaitinio stogo lygiu. Tačiau atsakovė atsisakė konstatuoti, jog Privalomasis nurodymas įvykdytas ir reikalavo įvykdyti, tai kas Šiaulių apylinkės teismo nutarimu buvo pripažinta neįmanomu dalyku. Akivaizdu, jog atsakovei nuolat keičiant reikalavimus Pastato sienos aukščiui bei reikalaujant, jog aukštis atitiktu milimetru tikslumu, buvo neįmanoma užbaigti Pastato remonto darbų ir sumontuoti stogo konstrukcijų, ko pasekoje į boksų vidų patekdavo krituliai.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovė vilkindama pateikti atsakymą į klausimą koks yra leistinas Pastato fasadinės sienos aukštis, piktnaudžiauja valdžia, pažeidžia gero administravimo principą, todėl Komisija pagrįstai nusprendė panaikinti Sprendimą. Pabrėžė, jog jis tik siekia, kad atsakovė nurodytų leistiną Pastato sienos aukštį, kad išvengtu ateityje ginčų su Inspekciją dėl galimai netinkamo Pastato aukščio, tačiau ji atsisako pateikti šią informaciją, o tai akivaizdus biurokratizmo požymiai.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. V. nurodė, jog nepalaiko Inspekcijos skunde suformuluotų reikalavimų, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime pateiktų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. AG-927/03-2023 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad Inspekcija 2017 m. gegužės 18 d. pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo jį įpareigojo išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina sutvarkyti statybvietę – demontuoti surenkamų plokščių denginį virš garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 2, sužeminti minėtų boksų išorines laikančiąsias sienas iki šalia esančių boksų šlaitinio stogo lygio.
Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu pateikti informaciją ir atlikti veiksmus. Prašyme pareiškėjas teigė, kad iš Privalomajame nurodyme suformuluoto reikalavimo, Inspekcijos atstovų teismams pateiktų rašytinių bei žodinių paaiškinimų nėra aišku kokio aukščio privalo būti Pastato sienos aukštis. Pabrėžia, kad vienais atvejais teigiama, jog sienos aukštis privalo siekti 2,60 m., kitais atvejais 2,55 m., o dar kitu metu teigiama, kad aukštis negali viršyti 2,40 m.
Minėtame prašyme pareiškėjas atsakovei suformulavo trys reikalavimus: 1) nedelsiant pradėti vykdyti savo tarnybines funkcijas užtikrinant, jog visi Inspekcijos darbuotojai laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, tame tarp ir teismams pateiktos oficialios Inspekcijos pozicijos; 2) įpareigoti Inspekcijos Šiaulių skyriaus darbuotojus, vertinančius leistiną Pastato fasadinės sienos aukštį, remtis informacija, kuri buvo 2017 metais pateikta teismui kaip oficialioji Inspekcijos pozicija (leistinas Pastato aukštis – 2,60 m.) bei tais duomenimis, kurie nurodyti įsiteisėjusiose teismo sprendimuose; 3) kuo skubiau informuoti apie Inspekcijos Šiaulių skyriaus darbuotojams pateiktą nurodymą pradėti laikytis įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nurodytos informacijos, kad garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2 sužemintos sienos aukštis atitiktų šalia esančio bokso šlaitinio stogo aukštį, kuris Inspekcijos nustatytais duomenimis siekia 2,55 m.
Atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjo 2023 m. lapkričio 16 d. prašymą priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad prašymas arba skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą jau yra pateikęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi ir asmuo nepateikė naujų duomenų leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Atkreipiamas pareiškėjo dėmesys, kad į 2023 m. lapkričio 16 d. prašyme suformuluotus klausimas jau yra atsakyta Inspekcijos 2023 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 2D-6196, 2023 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 2D-7423 ir 2023 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 2D-19643.
Atsakovė atsižvelgdama į šias aplinkybes bei vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis pareiškėjo prašymą vertino kaip pakartotinį, kuriame nenurodoma naujų aplinkybių, todėl nurodė, kad dėl pateiktame prašyme keliamų klausimų nebus pasisakoma. o dėl jo prašyme keliamų klausimų pasisakoma nebus.
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendime padaryta išvada, kad į jo prašyme keliamus klausimus jau yra atsakyta kitais Inspekcijos raštais, 2023 m. gruodžio 28 d. kreipėsi su skundu į Komiją. Skunde pareiškėjas Komisijos prašė panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti 2023 m. lapkričio 16 d. prašymą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).
Įvertinus minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją darytina išvada, kad iš esmės nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo (rašto) Nr. 2D-20321 „Dėl jūsų prašymo“, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip jau paminėta, atsakovė Sprendime padarė išvada, jog pareiškėjo 2023 m. lapkričio 16 d. prašymas yra kartotinis, todėl remdamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis atsisakė jį nagrinėti. Akivaizdu, jog nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra aplinkybė ar Inspekcija Sprendime pagrįstai nurodė, jog į pareiškėjo keliamus klausimus jau yra atsakyta ankstesniais raštais.
VAĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2023-01-01 iki 2023-11-30) 2 straipsnio 10 dalis numato, kad prašymas - su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundas - asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis).
Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, teikdamas skundą turi nurodyti kokios konkrečios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, ir kaip institucija, į kurią kreipiasi galėtų apginti jo pažeistas teises. Asmuo, kreipdamasis dėl kitų asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų, turi nurodyti, kad jam suteikta teisė reikalauti ginti tų asmenų teises ir teisėtus interesus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4529-520/2020).
VAĮ 7 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog visi viešojo administravimo subjektai: 1) teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją; 2) konsultuoja asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; 3) vykdo administracinę procedūrą; 4) atlieka viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą (kai viešojo administravimo subjektas yra viešasis juridinis asmuo).
Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 16 d. rašte akcentavo, jog jam nėra aišku kaip reikėtų vertinti Inspekcijos darbuotojų pateiktas skirtingas pozicijas dėl leistino maksimalaus Pastato aukščio, todėl prašė institucijos vadovo pašalinti šiuos prieštaravimus. Teismo vertinimu rašto turinys įrodo, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti konsultaciją Inspekcijos kompetencijos klausimais, todėl pareiškėjo raštas VAĮ prasme laikytinas prašymu.
Atvejus, kada viešojo administravimo subjektas gali atsisakyti nagrinėti asmens prašymą yra reglamentuoti VAĮ 11 straipsnio 3 dalyje. Minėtos dalies 3 punktas teigia, kad prašymas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Akivaizdu, jog teisės aktai suteikia teisę viešojo administravimo subjektui asmens prašymą palikti nenagrinėtu, jeigu jis nustato, kad į jį jau buvo atsakyta anksčiau ir prašyme asmuo nepateikė jokių naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.
Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 11 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Taisyklių 29 punkte nurodyta, jog prašymai ir skundai gali būti nenagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, taip pat kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.
Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 2) į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (Taisyklių 45 punktas).
Nagrinėjame byloje nustatyta, kad atsakovė atsakydama į daugkartinius pareiškėjo pateiktus raštus 2023 m. balandžio 7 d. pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. 2D-6196 „Dėl jūsų kreipimosi (G. V.)“. Vertinant minėto rašto turinį matyti, kad pareiškėjas Inspekcijai pateikė 15 prašymų, kurie iš esmės susiję su Pastato aukščiu ir Inspekcijos darbuotojų vertinimu šiuo aspektu. Atsakyme atsakovė akcentavo, jog pareiškėjas pateiktuose kreipimuose kelia klausimus į kuriuos jau yra atsakyta daugkartiniais raštais ir jam jau yra žinoma Inspekcijos pozicija dėl Pastato aukščiui keliamų reikalavimų. Pažymima, jog keliamais klausimais išsamiai buvo pasisakyta Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-12-900/2023, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-31-875/2023. Minėtuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta, kad jis norėdamas įvykdyti Privalomąjį nurodymą privalo sužeminti Pastato išorines laikančiąsias sienas iki šalia esančio garažų bokso Nr. 3 šlaitinio stogo lygio. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad iš pareiškėjo teikto skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėjas tai suprato ir žinojo. Teigiama, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-30-220927-00138 buvo konstatuota, jog Privalomasis nurodymas yra įvykdytas.
Inspekcija atsakydama į daugkartinius pareiškėjo pateiktus raštus 2023 m. balandžio 28 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. 2D-7423 „Dėl jūsų kreipimųsi“. Iš jo turinio nustatyta, kad raštu atsakoma į 4 pareiškėjo prašymus, kuriuose keliami klausimai susiję su lestinu Pastato aukščiu ir dėl galimai įvykdytų Inspekcijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atsakovė, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis, nusprendė nenagrinėti pareiškėjo prašymų, motyvuodama tokį sprendimą aplinkybe, kad pareiškėjo prašymai yra kartotiniai, į juose keliamus klausimus jau yra atsakyta Inspekcijos 2023 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 2D-6196 ir kitais daugkartiniais atsakymais.
Atsakovė atsakydama į daugkartinius pareiškėjo teiktus prašymus 2023 m. lapkričio 15 d. jam pateikė atsakymą Nr. 2D-19643 „Dėl jūsų prašymų (G. V.)“. Rašte teigiama, jog juo yra atsakoma į 5 pareiškėjo prašymus, kurie visi susiję su Pastato aukščiu, Inspekcijos darbuotojų pozicija šiuo klausimu ir galimai Inspekcijos darbuotojų padarytais teisės aktų reikalavimų pažeidimais vykdant jų kompetencijai priskirtas funkcijas. Atsakovė rašte pabrėžė, kad į visus prašymuose keliamus klausimus jau yra atsakyta 2023 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 2D-6196, 2023 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 2D-7423 ir kitais daugkartiniais raštais, todėl remiantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis pateikti prašymai buvo palikti nenagrinėti. Atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėjui ne kartą buvo išaiškinta, kad į analogiškus jau išnagrinėtiems prašymams, nebus atsakoma, nebent bus pateikti nauji duomenys, leidžiantys abejoti ankstesnių atsakymų teisingumu.
Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas į atsakovę su prašymais, susijusiais su leistinu Pastato aukščiu ir galimai neteisėtais Inspekcijos pareigūnų veiksmais/neveikimu, 2023 metais kreipėsi mažiausiai 24 kartus. Akivaizdu, jog atsakovė Sprendime pagrįstai nurodė, kad į pareiškėjo 2023 m. lapkričio 16 d. prašyme keliamus klausimus jau yra atsakyta ankstesniais raštais, todėl ji turėjo teisę palikti pareiškėjo prašymą nenagrinėtu.
Taip pat paminėtina, jog ginčai dėl pareiškėjo keliamų klausimų, susijusių su savavališkos statybos padarinių šalinimu buvo nagrinėjamai teismine tvarka ir yra priimti bei įsiteisėję tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinio teismo procesiniai sprendimai.
Šiaulių apylinkės teisme yra išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. II-12-900/2023, kurioje pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes 2022 m. liepos 1 – 15 d. Pastate atliko statybos darbus, kurie nesusiję savavališkos statybos padarinių šalinimu. Bendrosios kompetencijos teismas 2023 m. vasario 1 d. nutarime nurodė, jog Privalomajame nurodymo reikalavimas „sužeminti boksu išorines laikančiąsias sienas iki šalia esančių boksų šlaitinio stogo lygio“ surašytas dviprasmiškai, tačiau jis vėliau buvo pakoreguotas, patikslinant, jog reikalaujama sužeminti garažo boksų Nr. 1 bei Nr. 2 išorines laikančiąsias sienas iki šalia esančio bokso šlaitinio stogo lygio. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas tai suprato ir žinojo, tai patvirtina jo skundo turinys.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. vasario 23 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-942/2021, kurioje pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl savavališko Pastato rekonstravimo neturint projekto ir privalomo statybą leidžiančio dokumento, atmetė pareiškėjo prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentus, jog administracinį pažeidimą padarė vadovaudamasis klaidinga Inspekcijos konsultacija.
Analizuojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-413-822/2023 matyti, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriame buvo reikalaujama panaikinti Inspekcijos 2021 m. liepos 7 d. sprendimą, kuriuo ji atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymus, kuriuose buvo keliami klausimai susiję su Pastato aukščiu ir Inspekcijos darbuotojų vertinimu (įpareigojimais) šiuo aspektu, kadangi pareiškėjui į analogiškus klausimus jau buvo atsakyta ankstesniais Inspekcijos raštais. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog atsakovė padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo prašymai yra kartotiniai, todėl remiantis VAĮ įtvirtintu teisiniu reguliavimu, turėjo teisę atsisakyti nagrinėti pareiškėjo pateiktus prašymus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi šias esmines savybes: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 14 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje - sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-1062/2019; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-481-415/2020 ir kt.).
Remiantis anksčiau minėtu darytina išvada, kad pareiškėjui buvo ir yra žinoma oficiali Inspekcijos pozicija dėl leistino Pastato aukščio – ji jam ne kartą buvo išdėstyta atsakovės siųstuose raštuose, į šį klausimą yra atsakyta ir įsiteisėjusiuose teismo procesiniuose sprendimuose. Taipogi pareiškėjui jau buvo pateikti Inspekcijos atsakymai į pakartotinai keliamus klausimus, susijusius su Inspekcijos tarnautojų kompetencija, galiojančiu teisiniu jų veiklos ir atsakomybės reglamentavimu.
Pažymėtina ir tai, kad teikiamų prašymų, kartojant iš esmės tuos pačius klausimus nagrinėjimas negali būti neapibrėžtas, begalinis ir savitikslis, nes viešojo administravimo subjektų, tame tarpe ir Inspekcijos veikla, negali būti grindžiama ir vertinama tik formaliais kriterijais ar pažodžiui atsakyta į keliamus klausimus, kas neatitiktų nei racionalumo, nei ekonomiškumo principų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą netinkamai aiškino Viešojo administravimo įstatymo ir Taisyklių 45 punkto nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Todėl teismas sprendžia, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. AG-927/03-2023 naikintinas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepargrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. vasario 2 d. sprendimą byloje AG-927/03-2023 ir pareiškėjo G. V. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. 2D-20321 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.