Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-08-21 · Civilinė byla Nr. 2S-405-1042/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-21
Bylos Nr.
2S-405-1042/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aleksandras Rusakas
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-405-1042/2024Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00982-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4.; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14746-1211/2024, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. pateikė atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2024 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

3. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1246-1070/2024 buvo atmestas analogiškas ieškovo ieškinys atsakovei. Sprendė, kad aplinkybė, jog 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė atnaujinti ieškovui terminą ginčyti atsakovės aktus, nereiškia, kad ieškovo šie aktai galėtų būti ginčijami toje pačioje ar kitoje byloje vėliau. Teismo vertinimu, ieškovas neteisingai interpretuoja 2024 m. balandžio 22 d. teismo sprendimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu apeliantas A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartį ir priimti jo ieškinį. Atskirajame skunde teigia, kad konsultavosi su teisininkais ir mano, kad gali pakartotinai ginčyti administracinius aktus. Tvirtina, kad laiku pateikė teismui savo ieškinį.

5. Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

8. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog pažeistos jo teisės, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

9. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje konstatavo, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1246-1070/2024 buvo atmestas analogiškas apelianto ieškinys atsakovei.

10. Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, tvirtina, kad jam teismo buvo suteikta galimybė ginčyti atsakovės priimtus administracinius aktus.

11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų – teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

12. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, yra nurodęs, kad, jeigu teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, jog asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 14, 15 punktai).

13. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020, 25 punktas).

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1246-1070/2024 atnaujino ieškovui terminą ginčyti atsakovės administracinius aktus ir atmetė ieškovo A. K. ieškinį Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Akivaizdu, kad šios ir prieš tai minėtos civilinės bylos šalys yra tapačios.

15. Kasacinio teismo pažymima, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ieškinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

16. Teismas pažymi, kad iš Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų civilinės bylos Nr. 2-1246-1070/2024 nustatyta, kad ieškovas 2024 m. vasario 8 d. patikslintu ieškiniu prašė panaikinti: 1) atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2023 m. liepos 12 d. priimtą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-230712-00083; 2) 2023 m. liepos 17 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-230717-00090; 3) 2023 m. liepos 25 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-230725-00094. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu atsakovei pareiškė analogiškus reikalavimus. Taigi, minėtų ieškovo ieškinių dalykai visiškai sutampa.

17. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 20 punktas). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-1075/2021, 27 punktas).

18. Teismas, įvertinęs ieškovo ieškiniuose nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad jos yra iš esmės identiškos, nurodant, kad objektas buvo pastatytas ant neįkastų horizontalių gelžbetonių atramų dalių ir objektas nėra statinys, kadangi neatitinka visų įstatyme nustatytų kriterijų.

19. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovas pakartotinai teismui pateikė tapatų ieškinį.

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Aleksandras Rusakas