Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo antstolio Sauliaus Užkuraičio atstovei antstolio padėjėjai Indrei Jankauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Sauliaus Užkuraičio pareiškimą dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys G. J., D. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėjas antstolis Saulius Užkuraitis (toliau – ir antstolis) kreipėsi į teismą, prašydamas skirti skolininkei G. J. 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną išieškotojo D. M. naudai nuo 2025 m. balandžio 16 d. (registracijos Nr. DOK-51937). Teismo posėdžio metu antstolio atstovė patikslino, kad prašo skirti vienkartinę 300,00 Eur baudą už kiekvieną neįvykdymą (2025 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas).

5. Antstolio atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad ji asmeniškai buvo VšĮ „Šeimos santykių institutas“ 2025 m. balandžio 16 d. ir 2025 m. balandžio 23 d. 2025 m. balandžio 16 d. skolininkė atvyko, neužgesino automobilio, jį pastatė prie geltonos linijos, atbėgo į VšĮ „Šeimos santykių institutas“ ir pasakė, kad dukra neina. Motina neatliko jokių aktyvių veiksmų, šalių dukra nelipo iš automobilio, sėdėjo, žiūrėjo į telefoną, motina ir psichologė prašė kelis kartus išlipti, dukra atsisakė. 2025 m. gegužės 7 d. situacija keitėsi, matyti, motina kažkokius veiksmus atliko, kad dukra atvyktų į susitikimą 2025 m. gegužės mėnesį. Dėl 2025 m. balandžio 23 d. – atostogos nėra staigmena, jos yra planuojamos, skolininkė informavo laiku. Susitikimų laiką derina ne antstolis, jis negavo informacijos, kad 2025 m. balandžio 23 d. susitikimas perkeltas, todėl ji vyko į VšĮ „Šeimos santykių institutas“ ir fiksavo nutarties nevykdymą (2025 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (CPK 771 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

9. Bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, 40 punktas).

10. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-583-1172/2025, nutarė pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo D. M. bendravimo su nepilnamete dukra M. M. bendravimo tvarką ir iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną atsakovo D. M. bendravimo su nepilnamete dukra M. M. tvarką, pagal kurią atsakovas su dukra bendrauja:

10.1. Atsakovas D. M. bendrauja su nepilnamete dukra M. M. VšĮ „Šeimos santykių institutas“ ar kitoje šios įstaigos specialisto pasiūlytoje vietoje, dalyvaujant psichologui ar kitam specialistui.

10.2. Ieškovė G. J. turi pareigą nustatytu laiku pristatyti nepilnametę dukrą M. M. į VšĮ „Šeimos santykių institutas“ ar kitą šios įstaigos specialisto pasiūlytą vietą. Tuo atveju, jei ieškovė G. J. negali nustatytu laiku pristatyti M. M. į VšĮ „Šeimos santykių institutas“ ar kitą specialisto pasiūlytą vietą, ji privalo iš anksto (ne vėliau nei prieš tris valandas) apie tai informuoti atsakovą D. M. ir susitikimas su vaiku perkeliamas į artimiausią dieną ar savaitę.

10.3. Tuo atveju, jeigu ieškovė G. J., atsakovas D. M. ir (ar) jų dukra M. M. dėl objektyvių priežasčių – vaiko ir (ar) tėvų ligos ar kitų objektyvių aplinkybių – nustatytu laiku negali atvykti į VšĮ „Šeimos santykių institutas“ ar kitą šios įstaigos specialisto pasiūlytą vietą, šalys privalo nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu informuoti viena kitą ir suderinti su psichologu ar kitu specialistu kitą susitikimo laiką, tačiau visais atvejais per mėnesį turi įvykti ne mažiau nei du atsakovo D. M. susitikimai su nepilnamete dukra M. M.

11. 2025 m. kovo 27 d. išieškotojas D. M. pateikė antstoliui priverstiniam vykdymui minėtą nutartį. 2025 m. kovo 27 d. antstolis parengė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, teismo nutartyje nurodyta, kad nutartis vykdoma skubiai, todėl raginimas skolininkei nebuvo siųstas. 2025 m. balandžio 1 d. išieškotojo atstovė informavo antstolį, kad tėvo ir dukros susitikimas vyks 2025 m. balandžio 16 d. VšĮ „Šeimos santykiu institutas“. 2025 m. balandžio 2 d. antstolis priėmė patvarkymą ir informavo G. J., kada ir kur vyks tėvo ir dukters susitikimas. 2025 m. balandžio 16 d. skolininkė dukrą atvežė iki VšĮ „Šeimos santykiu institutas“, vaikas nelipo iš automobilio. 2025 m. balandžio 17 d. antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. 2025 m. balandžio 17 d. išieškotojo atstovė informavo antstolį, kad tėvo ir dukters susitikimas vyks 2025 m. balandžio 23 d. 2025 m. balandžio 22 d. skolininkė elektroniniu paštu informavo antstolį, kad 2025 m. balandžio 23 d. bus išvykusi atostogų, prašė perkelti susitikimo laiką. 2025 m. balandžio 23 d. antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.

12. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad vaiko tėvai negeba susitarti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku. Teismo posėdžio metu vaiko motina nurodė, kad ji vaiką atveža iki VšĮ „Šeimos santykių institutas“, jos vertinimu tik tiek jai priklauso atlikti pagal nutartį, ji dirba su dukra – kalba, ramina, įkalbinėja, tai pakankamas jos elgesys. Skolininkė nurodė, kad vaikas neparuoštas bendravimui su tėvu psichologiškai, vaiko pas psichologą neveda, vestų, jei apmokėtų už paslaugas tėvas, nemokamų psichologo paslaugų neieškojo.

13. Byloje nėra duomenų apie jokias objektyvias priežastis, dėl kurių M. M. negalėtų bendrauti su savo skyrium gyvenančiu tėvu. Teismo posėdžio metu skolininkės nurodytus argumentus, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu dėl tėvo elgesio praeityje (triukšmo, elgesio su motina, vairavimo išgėrus ir pan.) teismas laiko nepagrįstais. Teismo vertinimu, šios aplinkybės buvo svarbios nustatant laikiną bendravimo tvarką neutralioje aplinkoje, kartu dalyvaujant specialistui. Tačiau skolininkės minėtos aplinkybės negali būti laikomos pateisinančiomis nutarties nevykdymą. Skolininkės argumentas, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, nes tėvo bilo, laikytinas nepagrįstu. Šį skolininkės argumentą paneigia byloje esantys vaizdo įrašai. Į bylą pateiktame 2025 m. balandžio 16 d. vaizdo įraše užfiksuota, kad tėvui esant šalia vaiko, kalbinat vaiką, vaikas neatrodo bijantis. Į bylą pateiktame 2025 m. kovo 26 d. vaizdo įraše užfiksuota, kad motinai pasakius, jog reikia vykti susitikti su tėvu, vaikas neatrodo bijantis.

14. Vertinant skolininkės veiksmus kaltės aspektu, pirmiausia pažymėtina, kad ji turi pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko interesą bendrauti su tėvu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvo ar motinos, negyvenančių kartu su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

15. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimą, išsaugant vaiko teisę į šeimos ryšius. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Todėl teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdymas galimas ne tik aktyviais vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiajam bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Papildomas aspektas vertinant sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdančio asmens kaltę yra tas, ar bendravimo tvarkos nevykdymas turi ilgalaikes pasekmes – ar nyksta (nesusiformuoja) natūralus mažamečio vaiko ir tėvo (motinos) ryšys dėl vaiko nebendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir sprendimo nevykdymo aplinkybės pagrindžia, kad sprendimo nevykdantis asmuo siekia šių pasekmių (ryšio išnykimo) arba suvokia, kad tokios pasekmės kils (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-1120/2024 48 punktas ir jame nurodyta praktika).

16. Analizuojamu atveju, iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad pagal įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytą laikiną išieškotojo ir jo dukters bendravimo tvarką tėvo ir dukters susitikimai 2025 m. balandžio 16 d. ir 2025 m. balandžio 23 d. neįvyko. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra, skolininkė tik nesutinka dėl aplinkybių vertinimo, bet ne fakto, kad nurodytu laiku susitikimai nevyko.

17. Dėl 2025 m. balandžio 16 d. neįvykusio susitikimo skolininkė iš esmės visą atsakomybę perkelia vien tik savo mažamečiui vaikui, skolininkės įsitikinimu, tik nepilnametis vaikas gali priimti sprendimus dėl bendravimo su tėvu. Kaip teisingai teismo posėdžio metu pažymėjo išieškotojas, vaikas gyvena su motina, kuri vienintelė gali daryti vaikui įtaką. Vaiko motinai tenka pareiga tinkamai paruošti vaiką susitikimams. Nesutiktina su skolininke, kad ji turi pareigą tik atvežti vaiką iki susitikimo vietos. Į bylą pateikti vaizdo įrašai, antstolio atstovės, išieškotojo paaiškinimai patvirtina, kad skolininkė nedėjo pakankamai pastangų, kad vaiko nuostatos šiuo klausimų būtų kitokios, kad vaikas sutiktų susitikti ir bendrauti su tėvu. Priešingai, skolininkės pasisakymai (VšĮ „Šeimos santykių institutas“ pavadinimas kalėjimu, klausimas tėvo, ar dar ilgai kankins vaiką, sakymas vaikui, kad nebijotų, kad jai nieko blogo neatsitiks ir pan.), jos elgesys (2025 m. balandžio 16 d. filmavimas vietoje bandymo įkalbinti dukrą eiti bendrauti su tėvu; 2025 m. kovo 26 d. antstolio, kuris vaikui yra svetimas, nepažįstamas žmogus, kvietimas į namus, kad filmuotų dukrą) gali vaiką bauginti, kelti neigiamas emocijas. Kaip pati skolininkė nurodė bei kaip nurodyta vaikų gerovės centro „Pastogė“ raštuose, vaiką būtina psichologiškai paruošti bendravimui su tėvu. Tačiau skolininkė patvirtino, kad neatliko jokių veiksmų, kad vaikui būtų teikiama psichologo pagalba. Pažymėtina, kad išieškotojas neturi realios galimybės tuo pasirūpinti, kadangi esant dabartinei situacijai, jis negali užtikrinti vaiko nuvežimo pas psichologą, organizuoti jų susitikimų ir pan. Taigi analizuojamu atveju nustatyta skolininkės kaltė, nevykdant savo pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, tai yra neparuošiant vaiko bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

18. Dėl 2025 m. balandžio 23 d. neįvykusio susitikimo skolininkė laiko, kad nėra jos kaltės, nes ji tinkamai prieš vieną dieną informavo antstolį ir išieškotoją dėl negalėjimo atvykti dėl, jos vertinimu, objektyvių aplinkybių – atostogų. Pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad skolininkės sesuo 2025 m. balandžio 15 d. atliko viešbučio rezervaciją ir telefonu informavo skolininkę, kad yra atlikta viešbučio rezervacija, kad jos vyksta atostogų. 2025 m. balandžio 16 d. skolininkė buvo informuota, kad 2025 m. balandžio 23 d. paskirtas laikas tėvo ir dukters bendravimui. Teismo vertinimu skolininkės sesers organizuota išvyka, poilsis negali būti laikoma objektyvia aplinkybe, pateisinančia teismo nutarties nevykdymą. Nagrinėjamu atveju, esant nutrūkusiam tėvo ir vaiko emociniam ryšiui, prioritetas privalo būti tai, kas labiau atitinka vaiko interesus – tokio ryšio atkūrimas ir stiprinimas, bet ne giminaičių organizuojamos išvykos, pramogos ar poilsis. Taigi analizuojamu atveju nustatyta skolininkės kaltė, nevykdant teismo nutarties, nesant tam pateisinančių objektyvių aplinkybių.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant dėl CPK 771 straipsnyje nurodytos sankcijos taikymo, įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-513/2012; 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

20. Nustatant sankcijos dydį atsižvelgtina į tai, kad: 1) bauda skolininkei skiriama pirmą kartą; 2) teismo nutarties nevykdymą antstolis fiksavo du kartus, kas laikytina ne vienkartiniu teismo nutarties pažeidimu; 3) skolininkės elgesys sukelia neigiamas pasekmes bei riboja teises ne tik skolininkui, bet ir jų nepilnamečiui vaikui. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad skolininkei skirtina vienkartinė 150,00 Eur dydžio bauda už teismo nutarties nevykdymą 2025 m. balandžio 16 d. ir 2025 m. balandžio 23 d. Pažymėtina, kad skolininkė kėlė klausimą dėl pareiškimo dalyko ydingumo, tačiau antstolio atstovė teismo posėdžio metu patikslino ir nurodė, jog prašo skirti vienkartinę baudą už du nutarties nevykdymo atvejus.

21. Antstolis prašo baudą išieškoti išieškotojo naudai, skolininkė su tuo nesutinka, nurodo, kad bauda gali būti išieškoma valstybės naudai. Pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį bauda skiriama išieškotojo naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai vykdomas teismo sprendimas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, bauda atlieka ir kompensacinę funkciją, ja padengiami minimalūs išieškotojo nuostoliai, atsiradę dėl galutinio teismo sprendimo nevykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis), o ne su išieškotojo interesų pažeidimu, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis dar nebūna nustatytas ir yra tik tikėtinas. Dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai, kaip tai nustato CPK 771 straipsnio 5 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 44 punktas). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, sutiktina su skolininke. Todėl bauda išieškotina ne išieškotojo, bet valstybės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad išieškotojas patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (registracijos Nr. DOK-60640, Nr. DOK-71688), o skolininkė – 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (registracijos Nr. DOK-60467, Nr. DOK-71684). Įvertinus tai, kad antstolio pareiškimas tenkinamas ir skolininkei skiriama bauda, t. y. pagal civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatą laikytina, kad teismo nutartis priimama ne skolininkės naudai, išieškotojui iš skolininkės priteistina 500,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 290, 291 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi, 8 dalimi,

nutaria:

antstolio Sauliaus Užkuraičio pareiškimą tenkinti.

Skirti skolininkei G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 00 ct) dydžio baudą už Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-583-1172/2025, nevykdymą 2025 m. balandžio 16 d. ir 2025 m. balandžio 23 d.

Išaiškinti skolininkei G. J., kad bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800, sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Priteisti iš skolininkės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išieškotojui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos galimi būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.