Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. K. ir V. I. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.6. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalinga nustatyti juridinį faktą, kad A. K. po savo tėvo A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Kitokia tvarka jos negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų.

5. Liudytoja V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad po A. K. mirties jos buvęs sutuoktinis A. K. labai dažnai išvažiuodavo tvarkyti po tėvo mirties likusio ūkio. Po A. K. mirties liko turtas – žemės sklypai, gyvuliai. A. K. pasakojo, kad jam liko ūkis, gyvuliai, kuriais jis rūpinasi ir prižiūri. Po skyrybų A. K. ruošėsi išvykti gyventi nuolatinai į savo tėvo sodybą. A. K. planavo perimti po savo tėvo mirties likusį palikimą, esantį (duomenys neskelbtini), o vėliau visą savo turimą turtą – tiek paveldėtą iš tėvo, tiek esantį (duomenys neskelbtini), testamentu palikti vaikams. Likusiais žemės sklypais leido naudotis kaimynui D. L., kuris juos prižiūrėdavo. Po buvusio sutuoktinio mirties ji nepilnamečių vaikų vardu priėmė palikimą, esantį (duomenys neskelbtini). Į paveldimą turtą nebuvo įtrauktas buvusiam sutuoktiniui po tėvo mirties likęs turtas, kadangi dėl sunkios turtinės padėties neturėjo lėšų dokumentų tvarkymui ir kelionėms į Pasvalio rajoną.

6. Liudytojas D. L. teismo posėdyje paaiškino, kad A. K. turėjo ūkį, gyvulių – karvę, kiaulių, triušių, naminių paukščių. Po A. K. mirties atvažiavo jo sūnus (A. K.), kuris tvarkėsi tėvo ūkyje, vasarą šienavo, prižiūrėjo sodybą ir gyvulius. Vėliau sužinojo, kad A. K. mirė praėjus nedaug laiko po tėvo mirties. Kiek jam žinoma, A. K. kurį laiką tėvo sodyboje gyveno, ją prižiūrėjo, jis pradėjo tvarkytis dokumentus dėl palikimo priėmimo. Dar esant gyvam A. K., jis žodinio susitarimo pagrindu naudojosi jam priklausančia žeme. Jo sklype augino javus, už tai A. K. duodavo grūdų. Po A. K. mirties jis ir toliau naudojosi žeme. A. K. žemės nebuvo perrašęs savo vardu, todėl su juo sutartis nebuvo sudaryta. Po tėvo mirties A. K. žodiniu sutarimu buvo leidęs jam toliau naudotis savo tėvo žeme. A. K. namuose surastus dokumentus jis 2014 metais atidavė A. K. dukrai, kuriai pasakė, kad jis naudojasi A. K. žeme. Ji leido ta žeme naudotis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

9. Dėl palikimo priėmimo po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau ir CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 568 straipsnis nustatė, kad palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis, 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Įsigaliojus naujam CK šis terminas sutrumpintas iki 3 mėnesių (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Kai palikimą sudaro palikėjo turtinės (bei kai kurios neturtinės) teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises, ir įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, ar įgyvendina palikėjo ar savo vardu, užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), tai jie gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

10. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Toks kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad sprendžiant bylą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualizuotai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).

11. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

12. Palikimą sudaro palikėjo turtas, t. y. jo prievolės, teisės ir pareigos. Jos gali būti materialinio ar procesinio teisinio pobūdžio. Įpėdinis gali atlikti veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoti pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreiptis dėl teisių įforminimo, teikti dokumentus, reikalingus tokioms teisėms įforminti ar įgyvendinti palikėjo ar savo vardu, užvesti ar dalyvauti bylose, kuriose būtų priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui ir pan.). Įpėdinio veiksmai taip pat gali būti susiję su procesinio pobūdžio teisėmis (pvz., prašymai įtraukti į bylą, kurioje iki mirties dalyvavo palikėjas, susirašinėjimas su teismu ar dalyvaujančiais byloje asmenimis po palikėjo mirties ir pan.). Įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti palikėjo materialinio ar procesinio pobūdžio teises, vertinamas kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

13. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjų J. K. ir V. I. tėvas A. K. yra A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. A. K. sutuoktinė, A. K. motina G. K. mirė (duomenys neskelbtini). Daugiau vaikų A. K. neturėjo. A. K. testamento nepaliko. Po A. K. mirties nei jo sūnus A. K., nei kiti įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

14. Iš 1999 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), adresuoto Pasvalio notarų biurui, matyti, kad jame nurodoma, jog A. K. iki mirties (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini). Po jo mirties visą turtą pradėjo tvarkyti, prižiūrėti ir valdyti jo sūnus A. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini).

15. 2022 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ nurodoma, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos ūkinę knygą Nr. (duomenys neskelbtini) (pradėta rengti 1991m. baigta 1998 m.) asmens sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruota namų valda, susidedanti iš medinio gyvenamojo namo, ūkio pastatų ir kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini). A. K. ūkinėje knygoje nurodytas kaip vienintelis šeimos narys, turėjęs gana didelį nuosavą ūkį: galvijai (karvė, telyčia, kumelė, kiaulės, triušiai, vištos, šuo). Asmeninio naudojimo žemės kadastrinio įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) - 3,06 ha. Mirus tėvui, 9 mėnesius iki savo mirties A. K. (mirė(duomenys neskelbtini) rūpinosi šiuo turtu, tai liudija ir Pasvalio notarų biurui pateikta (duomenys neskelbtini) seniūno pažyma (1999-11-16 Nr. (duomenys neskelbtini). Gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo sistemos duomenimis, nuo 1981 m. iki savo mirties (duomenys neskelbtini), A. K. nuosavybės teise priklausė (deklaruotas, buvo savininku) sodyba, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų ar dokumentų, liudijančių A. K. disponavimą tėvo A. K. turtu, (duomenys neskelbtini) seniūnija neturi, kadangi laikotarpiu (1999 - 2000 m.) dirbama žemė nebuvo deklaruojama.

16. Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad A. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,3100 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, 1,0000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 0.1200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,1200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 2, 0100 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

17. Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad A. K. nuo 1981 m. gegužės 28 d. iki 1999 m. kovo 31 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).

18. Iš pareiškėjų J. K. ir V. I., liudytojų V. K., D. L. paaiškinimų matyti, kad po palikėjo A. K. mirties jo sūnus A. K. perėmė naudoti ir valdyti likusį jo turtą – gyvenamąjį namą, žemę, prižiūrėjo ir rūpinosi po tėvo mirties likusiais gyvuliais, šienavo, ruošė gyvuliams pašarą. A. K. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo pagal įstatymą. Tačiau, kaip matyti iš minėto 1999 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), adresuoto Pasvalio notarų biurui, jame nurodoma, jog A. K. iki mirties (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini); po jo mirties visą turtą pradėjo tvarkyti, prižiūrėti ir valdyti jo sūnus A. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kas leidžia manyti, kad A. K. jau buvo pradėjęs tvarkytis dokumentus dėl tėvo A. K. turto paveldėjimo, tuo pačiu tai patvirtina ir byloje apklaustų asmenų paaiškinimus.

19. Byloje esančių duomenų visuma leidžia konstatuoti, jog palikėjo A. K. sūnus A. K. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti tėvo A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų J. K. ir V. I. pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. K. po tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

21. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjoms reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiojo A. K. palikimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo tėvo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjoms J. K. ir V. I. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.