Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį šešerių metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - šešeri metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. K., o V. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš D. K. ir V. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai priteista 3972,57 Lt (trys tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt du Lt 57 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.

Iš V. K., o jam neturint turto ar uždarbio iki jo pilnametystės, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš D. K. M. K. priteista 1405 Lt (vienas tūkstantis keturi šimtai penki Lt) turtinės žalos ir 100 000 Lt (vienas šimtas tūkstančių Lt) neturtinei žalai atlyginti, taip pat 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2013 m. sausio 1 d. laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 21.00 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė R. K. ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į kaklą, tuo jam padarė odos nubrozdinimą kakle, taip pat tyčia sudavė R. K. ne mažiau kaip vienuolika smūgių peiliu į įvairias kūno vietas, tuo jam padarė dvi durtines–pjautines žaizdas kairiame žande, dvi durtines–pjautines žaizdas sprande, durtinę–pjautinę žaizdą kakle, durtinę–pjautinę žaizdą dešinėje šlaunyje, tris durtines–pjautines žaizdas abiejose blauzdose, pjautinę žaizdą dešinėje plaštakoje bei durtinę–pjautinę krūtinės kairės pusės žaizdą, durtinius–pjautinius krūtinės kairės pusės V-to šonkaulio, tarpšonkaulinių raumenų, širdiplėvės, širdies kairio skilvelio, kairės diafragmos, skrandžio ir kepenų kairės skilties pažeidimus, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei trauminiu šoku, dėl ko R. K. mirė.

V. K. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2013 m. sausio 1 d. laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 21.00 val., iš buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pagrobė R. K. priklausantį turtą: materialinės vertės neturinčius juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis su baltos spalvos užrašu „Apsauga“, juodos spalvos liemenę su baltos spalvos užrašu „Apsauga“, 10 vnt. 5,50 Lt vertės cigarečių „Golden Gate“ pakelių, bendros 55 Lt vertės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vertės daiktus – du mobiliojo ryšio telefono aparatus „Sony Ericsson“, vyrišką rankinę ir joje buvusius daiktus: 11 vnt. raktų ryšulį su pakabuku su užrašu „Toronto Police Service“, automobilio „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktus su pulteliu, materialinės vertės neturinčius R. K. vardu išduotus dokumentus: asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. (duomenys neskelbtini), AB „S.“ mokėjimo kortelę, AB „S. b.“ mokėjimo kortelę, M. K. vardu išduotus materialinės vertės neturinčius dokumentus – automobilio BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą B Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), AAS „G. B.“ Lietuvos filialo Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą ABA Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat R. K. pinigus sumoje 160 Lt, pasinaudodamas iš R. K. pagrobtu automobilio užvedimo raktu, pagrobė M. K. vardu registruotą, R. K. priklausantį 8000 Lt vertės automobilį „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde nesutinka su Kauno apygardos teismo nuosprendžiu iš jo priteista suma neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas nurodo, jog teismo priteista 100 000 Lt suma yra per didelė, todėl teismo priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti turės sumokėti jo motina, kuri pati neturi jokio turto, gauna minimalų atlyginimą, gyvena nuomojamame bute ir viena augina mažametę dukrą. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo tėvas nepalaiko jokių ryšių nei su juo, nei su jo motina, materialiai nepadeda. Dėl nurodytų aplinkybių apeliantas ir jo motina neišgalės sumokėti teismo priteistos 100 000 Lt sumos.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jame ginčijamas nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis, atkreipiamas dėmesys į sunkią paties apelianto ir jo motinos, kuri pripažinta civiline atsakove byloje, turtinę padėtį.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusįjį R. K. mirtis ištiko nuteistajam tyčia sudavus jam ne mažiau kaip vienuolika smūgių peiliu į įvairias kūno vietas. Tarp nuteistojo nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių padarinių, tai yra nukentėjusiojo gyvybės atėmimo, yra priežastinis ryšys. Nužudytojo sūnui M. K. pareiškus civilinį ieškinį, byloje kilo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas. Spręsdamas šį klausimą, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, kad su nužudytuoju jį siejo artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, tačiau visiškai nevertino kitų neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų, įstatyme įtvirtintų, kriterijų. Dėl to teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su M. K. priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžiu.

Teisingumo ir protingumo principai reikalauja, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalą, netgi tuo atveju, kai kaltininkas visiškai sutinka atlyginti bet kokio dydžio nukentėjusiojo pareikštą reikalavimą, įvertintų ir realias jo galimybes tai padaryti, jog būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. K. ir jo įstatyminė atstovė bei civilinė atsakovė atkreipė bylą nagrinėjančio teismo dėmesį, kad dėl sunkios materialinės padėties neturės galimybių atlyginti visos nukentėjusiojo M. K. prašomos priteisti neturtinės žalos, tai yra 100 000 Lt. Tuo tarpu apygardos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, šių bei kitų aplinkybių neįvertino ir į jas neatsižvelgė.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis V. K. yra nepilnametis, šiuo metu jam šešiolika metų, iki nusikalstamos veikos padarymo jis mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (t. 6, b. l. 1-3). Nei nuteistojo, nei civilinės atsakovės D. K. vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (tomas 6, b. l. 112-117, 124). Kita baudžiamosios bylos medžiaga taip pat leidžia spręsti apie sunkią civilinės atsakovės ir nuteistojo turtinę padėtį. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. kovo 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. K. gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, su motina D. K. ir seserimi A. K., gimusia 2005 metais. Tėvai kartu negyvena, tačiau santuoka oficialiai nenutraukta, D. K. dirba siuvėja, gauna išmokas vaikams, maisto paketus. Socialiniai įgūdžiai menki, tenkina tik elementarius vaikų poreikius. Nesugeba įtakoti delinkventinio vaikų elgesio. Su socialiniais darbuotojais bendradarbiauja, socialinę pagalbą priima. Šeima dėl vaikų nepriežiūros registruota Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje nuo 2007 metų. Šeimai buvo nuolat teikiamos bendrosios socialinės paslaugos. Šeima gyvena privataus namo dalyje su daliniais patogumais. Visi gyvena viename kambaryje ir virtuvėje (t. 6, b. l. 54-55). Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2013 m. balandžio 24 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Centras nuo 2007 metų birželio mėnesio teikia socialines paslaugas D. K. šeimai. Moteris turi tris nepilnamečius vaikus: V. K., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, E. K., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, ir A. K., gimusią (duomenys neskelbtini) metais. D. K. šeima nuo 2007 metų yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaikų nepriežiūros. Socialinės paslaugos D. K. šeimai teikiamos šeimos namuose. D. K. su socialine darbuotoja bendrauja geranoriškai, stengiasi vykdyti duotus įsipareigojimus, susitvarko reikalingus dokumentus socialinei paramai gauti, rūpinasi vaikų sveikata. Apsilankymų metu namuose švaru ir tvarkinga. D. K. dirba siuvėja (duomenys neskelbtini) firmoje (t. 6, b. l. 60-67). Aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistojo turtinė padėtis yra sunki, jis negauna jokių pajamų, dėl savo jauno amžiaus neturi įgijęs viduriniojo išsilavinimo ar profesijos, iki sulaikymo nedirbo. Vienintelis jį materialiai remiantis asmuo - jo motina, tai yra civilinė atsakovė byloje. Be apelianto D. K. turi dar dvi nepilnametes dukras, jos gaunamas atlyginimas minimalus, nuosavo būsto šeima neturi, priklauso socialinės rizikos grupei. Nurodytų ir bylos medžiagoje esančių duomenų, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas neįvertino. Be to, apygardos teismas nevertino aplinkybės, kad iš nuteistojo, o jam neturint turto ar uždarbio, iš civilinės atsakovės D. K. bei civilinio atsakovo V. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti dar priteista 3972,57 Lt. Iš nuteistojo, o jam neturint turto ar uždarbio, iš civilinės atsakovės D. K. taip pat priteista 1405 Lt turtinės žalos atlyginimo M. K. naudai. Priteistos turtinės žalos dydžiai nelaikytini itin dideliais, tačiau jų buvimas turi įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui.

Bylos duomenys patvirtina, kad V. K. padarė vieną labai sunkų ir vieną apysunkį tyčinius baigtus nusikaltimus. Nužudymą įvykdė dėl asmeninių nesutarimų su R. K.. Nurodyto nusikaltimo pasekmės neatitaisomos – dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų atimta kito žmogaus gyvybė. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp nukentėjusiojo M. K. ir jo tėvo žuvusiojo R. K. santykiai buvo geri. Neabejotina, kad nukentėjusysis dėl tragiškos tėvo netekties patyrė didelius dvasinius, emocinius išgyvenimus, stresą, kas padarė bei ateityje darys neigiamą įtaką jo gyvenimui. Vis dėlto, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad smurtinis nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas. Nužudymo metu tiek nukentėjusysis R. K., tiek nuteistasis buvo apsvaigę nuo alkoholio. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto 2013 m. kovo 14 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. K. lavono kraujyje rasta 3,29 ‰ (promilės) etilo alkoholio. R. K. esant gyvam tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje būtų vertinama sunkiu girtumu (t. 5, b. l. 46-65). Nurodytus duomenis įvertinusi kartu su nuteistojo parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, kolegija sprendžia, kad tiek apeliantas, tiek nukentėjusysis R. K. iki nužudymo kartu vartojo alkoholinius gėrimus, rūkė, nepaisant to, jog nužudytajam buvo žinoma apie V. K. nepilnametystę. Aptarta aplinkybė sprendžiant nukentėjusiajam M. K. priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą nuosprendyje liko neįvertinta, kaip ir faktas, kad bylos nagrinėjimo metu nuteistasis atsiprašė visų nukentėjusiųjų bei pilnai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų.

Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principų reikalavimais, kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, įvertino ne visus šiam klausimui spręsti reikšmingus kriterijus, įtvirtintus įstatyme, ir parinko neadekvatų priteistinos neturtinės žalos dydį. Dėl to Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam M. K. priteistos 100 000 Lt neturtinės žalos dydis mažinamas iki 60 000 Lt. Pažymėtina, kad mažindama priteistos nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia į nuteistojo ir civilinės atsakovės turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau taip pat įvertina, kad nuteistasis ir civilinė atsakovė yra sveiki, darbingo amžiaus. Civilinė atsakovė D. K. turi darbą, gauna nedideles pajamas. Nuteistasis, nors šiuo metu yra nepilnametis, iki sulauks pilnametystės, turės galimybę baigti mokslus, įgyti profesiją bei dirbti, todėl ateityje sugebės gauti pajamas ir galės atlyginti 60 000 Lt dydžio neturtinę žalą, priteisiamą nukentėjusiajam M. K..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Iš V. K., o jam neturint turto ar uždarbio iki jo pilnametystės, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš D. K. nukentėjusiojo M. K. naudai priteistą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 60 000 Lt/17377,20 Eur (šešiasdešimties tūkstančių Lt/septyniolikos tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt septynių eurų 20 euro centų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.