- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-1050-440/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02972-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- L. K., S. G.
- Kategorijos
- 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų L. K. ir S. G. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3424-853/2014 pagal ieškovų L. K. ir S. G. teikimą ir paaiškinimą atsakovei valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai L. K. ir S. G. kreipėsi į teismą teikimu ir paaiškinimu, prašydami sujungti 2014-05-15 ieškinio pareiškimą, registracijos Nr. G-2194, ir papildomą priedų originalų teikimą su 2014-05-16 ieškinio pareiškimu, registracijos Nr. G-2193, ir nagrinėti kartu. Kartu su teikimu ir paaiškinimu pateiktais 2014-05-15 ir 2014-05-16 ieškininiais pareiškimais ieškovai prašė iš atsakovės valstybės priteisti ieškovo L. K. naudai 27979,72 Lt žalos, susijusios su darbo santykiais, 13555,00 Lt žalos, susijusios su tyčiniu akcijų sužlugdymu, 100000,00 Lt neturtinės žalos ir 3701,69 Lt proceso bei kitas bylinėjimosi išlaidas, ieškovo S. G. naudai priteisti 30741,84 Lt žalos, susijusios su darbo santykiais, 5100,00 Lt žalos, susijusios su tyčiniu akcijų sužlugdymu, 100000,00 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. 2014-09-18 teikime ir paaiškinime ieškovai nurodė, kad pakartotinai teismui teikia Šiaulių apygardos teismo grąžintus 2014-05-15 ir 2014-05-16 ieškinių pareiškimus su priedais, kadangi teismams nustačius, jog ieškinių pareiškimai teismingi Mažeikių rajono apylinkės teismui arba Vilniaus miesto apylinkės teismui, ieškovai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 30 straipsnio 12 dalimi, pasirinko procesinius dokumentus teikti Mažeikių rajono apylinkės teismui. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog teismams, anksčiau sprendusiems 2014-05-15 ir 2014-05-16 ieškinių pareiškimų su priedais priėmimo klausimus, nebuvo aišku, kuriuo pagrindu reiškiami reikalavimai atlyginti ieškovams žalą, yra ne ieškovų, o valdžios institucijų teismų problema. Pakartotinai paaiškino, kad valstybės valdžios institucijos ir jų atstovai, valdę daugiau kaip 50 procentų AB „Mažeikių elektrotechnika“ akcijų – Valstybės turto fondas (31,2 procentus) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (19,5 procentai), 2001 ūkiniais finansiniais metais akivaizdžiai gresiant AB „Mažeikių elektrotechnika“ bankrotui, nesiėmė jokių priemonių ir taip sudarė sąlygas valdybos pirmininkui ir direktoriui S. K. neteisėtai parduoti jo žinioje buvusį minėtos įmonės turtą už daugiau kaip 1,6 milijoną litų, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – LR ĮBĮ) nuostatomis būtų atitekęs tenkinti ieškovų ir kitų pirmos eilės kreditorių reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014-10-02 nutartimi atsisakė priimti ieškovų L. K. ir S. G. teikimą ir paaiškinimą bei kartu pateiktus 2014-05-15 ieškinio pareiškimą ir papildomą priedų originalų teikimą, adresuotus Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriui, o taip pat 2014-05-16 ieškinio pareiškimą, adresuotą Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriui, atsakovei valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip neteismingus Mažeikių rajono apylinkės teismui bei išaiškino ieškovams, jog ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, gali būti pareiškiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas pažymėjo, kad ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (LR CPK 30 straipsnio 7 dalis). Iš ieškovų pateiktų procesinių dokumentų teismas nustatė, kad ieškovai valdžios institucijas, dėl kurių neveikimo jiems buvo padaryta neturtinė žala, įvardijo Valstybės turto fondą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, atsakove patraukdami valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinys pagal ieškovo gyvenamąją vietą, vadovaujantis LR CPK 30 straipsnio 7 dalimi, gali būti pareiškiamas tik dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, dėl kitų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų padarytos žalos atlyginimo ieškiniai reiškiami bendra tvarka pagal atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, o kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė – pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškinys reiškiamas valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurios buveinė yra Vilniaus mieste, todėl ieškinys turėtų būti teikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui (LR CPK 26 straipsnis, 29 straipsnis).
III. Atskirojo skundo esmė
Atskiruoju skundu ieškovai L. K. ir S. G. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-10-02 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, nustatant, kad 2014-05-16 ieškinio pareiškimas, registracijos Nr. G-2194, 2014-05-16 ieškinio pareiškimas, registracijos Nr. G-2193, ir 2014-09-18 teikimas ir paaiškinimas yra teismingi Mažeikių rajono apylinkės teismui. Nurodo, kad 2014-05-15 ir 2014-05-16 ieškinių pareiškimais buvo reikalaujama iš Lietuvos Respublikos valstybinio biudžeto ir Lietuvos Respublikos vyriausybės administracijos biudžeto priteisti ne tik neturtinės, bet ir turtinės žalos, todėl teismui pateikti procesiniai dokumentai atitiko LR CPK 30 straipsnio 6 dalyje numatytus požymius. Pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad 2014-05-15 ir 2014-05-16 ieškinių pareiškimai teismingi Mažeikių rajono apylinkės teismui arba Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl ieškovai vadovaudamiesi LR CPK 30 straipsnio 12 dalimi, pasirinko ir teikė procesinius dokumentus nagrinėjimui Mažeikių rajono apylinkės teismui. Ieškovų vertinimų, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė ieškovų teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kurioms byla teisminga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti procesinius dokumentus, kaip neteismingus Mažeikių rajono apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliantai apeliacinės instancijos teismui 2014-11-24 pateikė prašymą padarytas įrodymo proceso medžiagos (2014-05-15 ir 2014-05-16 ieškinių pareiškimų ir jų priedų ) kopijas bei pateiktą prašymą įrišti į civilinę bylą Nr. 2-3424-853/2014. Taip pat apeliantai 2014-05-15 pateikė papildomą paaiškinimą dėl ieškinio pagrindo, dalyko ir pareiškėjų statuso. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis LR CPK 323 straipsniu pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Įstatymo nuostatos imperatyviai draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 312 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo nuostatas, bei įvertinus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog apeliantų papildomai pateiktame paaiškinime nurodytos aplinkybės negalėjo būti pateiktos kartu su atskiruoju skundu, todėl vadovaujantis LR CPK 323 straipsniu atsisako juos priimti ir vertinti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantų 2014-11-24 prašyme keliami reikalavimai dėl civilinės bylos formavimo, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini, kadangi minėtu prašymu apeliantai neprašo priimti jokių procesinių sprendimų, prašymas yra administracinio pobūdžio ir tokio prašymo išsprendimas ieškovams nesukels jokių teisinių pasekmių.
Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (LR CPK 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014). Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas, privalo aiškintis, nepažeisdamas teismingumo taisyklių.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai, pateikdami pirmosios instancijos teismui 2014-05-15 ir 2014-05-16 Šiaulių apygardos teismui teiktus ir kaip neteismingus grąžintus ieškinių pareiškimus, nurodė, kad vadovaujantis LR CPK 30 straipsnio 12 dalimi pasirenka Mažeikių rajono apylinkės teismą, kaip vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškovų procesinius dokumentus, sprendė, kad ieškinys turi būti teikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi dėl valdžios institucijų, neteisėtų veiksmų padarytos žalos atlyginimo, išskyrus tuos atvejus kai ieškinys reiškiamas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, ieškiniai reiškiami bendra tvarka pagal atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, o kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė – pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į LR CPK 30 straipsnio 6 dalies nuostatą, kuri numato, jog ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą, bei, kad nagrinėjamu atveju remiantis anksčiau priimtais teismų sprendimais ieškovai turėjo teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla yra teisminga.
Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2014-05-23 ieškovas L. K. buvo pateikęs Šiaulių apygardos teismui 2014-05-15 ieškinio pareiškimą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 45246,41 Lt turtinės žalos ir 100000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šiaulių apygardos teismas 2014-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-883-154/2014, nustatę, kad ieškinys nėra teismingas Šiaulių apygardos teismui, atsisakė priimti ieškovo L. K. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodomos atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, buveinė yra Vilniaus mieste, todėl nagrinėjamu atveju ieškinys turėjo būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui (LR CPK 26 straipsnis, 29 straipsnis). Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškinys taip pat galėtų būti pateiktas pagal ieškovo gyvenamąją vietą – Mažeikių rajono apylinkės teismui, jei reiškiamas reikalavimas dėl LR CPK 30 straipsnio 7 dalyje nurodytos žalos atlyginimo, tačiau konkrečiu atveju teismas sprendė, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, kuriuo pagrindu reiškiamas reikalavimas atlyginti ieškovui žalą. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-09-04 nutartimi Šiaulių apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1307/2014). Apeliacinis teismas minėtoje nutartyje papildomai akcentavo, kad ieškovo ieškinio turinys iš tiesų yra neaiškus, o tai savaime apsunkina teismingumo nustatymo procesą. Taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO ir bylos duomenų matyti, kad 2014-05-23 ieškovas S. G. pateikė Šiaulių apygardos teismui 2014-05-16 ieškinio pareiškimą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 35841,84 Lt turtinės žalos ir 100000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šiaulių apygardos teismas 2014-05-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-882-154/2014, nustatęs, kad ieškinys nėra teismingas Šiaulių apygardos teismui, atsisakė priimti ieškovo S. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodomos atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, buveinė yra Vilniaus mieste, todėl nagrinėjamu atveju ieškinys turėjo būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui (LR CPK 26 straipsnis, 29 straipsnis). Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškinys taip pat galėtų būti pateiktas pagal ieškovo gyvenamąją vietą – Mažeikių rajono apylinkės teismui, jei reiškiamas reikalavimas dėl LR CPK 30 straipsnio 7 dalyje nurodytos žalos atlyginimo, tačiau konkrečiu atveju teismas sprendė, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, kuriuo pagrindu reiškiamas reikalavimas atlyginti ieškovui žalą. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-09-04 nutartimi Šiaulių apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1305/2014).
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir ieškovų nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovai L. K. ir S. G. tuos pačius Šiaulių apygardos teismui 2014-05-23 pateiktus ieškinio pareiškimus atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriais prašė priteisti iš atsakovės turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo, pateikė Mažeikių rajono apylinkės teismui, teigdami, kad pasirinkdami teismingumą, vadovavosi aukščiau minėtomis Šiaulių apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų pateiktus procesinius dokumentus, kaip neteismingus Mažeikių rajono apylinkės teismui bei išaiškino ieškovams, kad ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, gali būti pareiškiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Iš ieškovų pateiktų ieškininių pareiškimų turinio matyti, kad ieškovai žalos atsiradimo pagrindu nurodo prokuroro veiksmus atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 73-2-023-03, teisėjos veiksmus nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 73-2-023-03, teismo antstolės G. K., bankroto administratorių UAB „Votumas“, UAB „Atveika“ bei kitų asmenų veiksmus (2014-05-15 ieškovo L. K. ieškininis pareiškimas, 2014-05-16 ieškovo S. G. ieškininis pareiškimas) vykdant su AB „Mažeikių elektrotechnika“ bankrotu susijusias procedūras. Iš ieškovų teikimo ir paaiškinimo turinio matyti, kad ieškovai už žalos atsiradimą atsakingais asmenimis įvardina valstybės valdžios institucijos ir jų atstovus, valdžiusius daugiau kaip 50 procentų AB „Mažeikių elektrotechnika“ akcijų – Valstybės turto fondą (31,2 procentus) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (19,5 procentai), kurioss 2001 ūkiniais finansiniais metais akivaizdžiai gresiant AB „Mažeikių elektrotechnika“ bankrotui, nesiėmė jokių priemonių ir taip sudarė sąlygas valdybos pirmininkui ir direktoriui S. K. neteisėtai parduoti jo žinioje buvusį minėtos įmonės turtą už daugiau kaip 1,6 milijoną litų, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – LR ĮBĮ) nuostatomis būtų atitekęs tenkinti ieškovų ir kitų pirmos eilės kreditorių reikalavimus (1-4 b.l.).
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgęs į Šiaulių apygardos teismo 2014-05-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-882-154/2014, Šiaulių apygardos teismo 2014-05-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-883-154/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-04 nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 2-1307/2014 ir Nr. 2-1305/2014, išdėstytus motyvus, sprendžia, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų pateiktus procesinius dokumentus prieš tai nenustatęs termino trūkumams pašalinti, t.y. prieš spręsdamas dėl pareikštų reikalavimų teismingumo, neįpareigojęs ieškovų patikslinti ieškinio turinį, nurodant kokiu konkrečiu pagrindu bei dėl kokių valstybės įstaigų ir institucijų ar asmenų neteisėtų veiksmų, reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą. Be to pažymėtina, kad ieškovų pirmosios instancijos teismui pateiktas teikimas ir paaiškinimas (1-4 b.l.), kurio pagrindu užvesta civilinė byla, savo turiniu ir forma negali būti prilyginamas ieškiniui, kadangi neatitinka ieškinio turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų (LR CPK 135 straipsnis). Paminėtina, kad pagal LR CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (LR CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (LR CPK 115 straipsnio 3 dalis). Jei pateiktu procesiniu dokumentu siekdama apginti pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), tačiau dokumentą pateikęs asmuo neaiškiai suformuluoja ieškinio pagrindą ir (ar) dalyką, tai toks procesinis dokumentas kvalifikuotinas kaip ieškinys, turintis trūkumų, kurie gali būti pašalinti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1; Teismų praktika 36, p. 347-393). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovų pareikštų procesinių dokumentų turinys yra suformuluotas neaiškiai, todėl daro išvadą, jog esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs termino ieškinio trūkumams pašalinti, neturėjo objektyvios galimybės tinkamai įvertinti pareikštų reikalavimų teismingumo. Be to pažymėtina ir tai, kad ieškovai pateikdami tuos pačius ieškinio pareiškimus kuriais kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, pateikdami Mažeikių rajono apylinkės teismui, teismo į kurį kreipiasi nepatikslino, t.y. ieškinyje nenurodė, kad kreipiasi į Mažeikių rajono apylinkės teismą.
Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, įstatymo nuostatomis bei siekdamas užtikrinti teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principo tinkamą realizavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-10-02 nutartis naikintina ir ieškovų procesinių dokumentų priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, LR CPK 338 straipsnis).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovams.