- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- 1-1301-818/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-62501-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- L. F.
- Advokatai
- Karolis Ušinskas
- Kategorijos
- 1.2.14.6.1Turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, išsiskyrusi, nedirbanti, neteista (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį (teistumas išnykęs)), kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. F. paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, apgaulingai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent: ji, laikotarpyje nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktore ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 punkto nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 21 straipsnio 2 punkto nuostatą ,,Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (pagal 2012 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-1988 redakcija), būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei dokumentų išsaugojimą, privalėdama organizuoti ir kontroliuoti UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, neorganizavo UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos tvarkymo taip, kad į apskaitą būtų įrašytos visos ūkinės operacijos, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, paslėpė ir prie ikiteisminio tyrimo nepateikė, UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2011 - 2013 m. kasos ir joje esančių grynųjų pinigų inventorizavimo aprašų, UAB „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitų apyvartos žiniaraščių, atskaitingų asmenų L. A. avanso apyskaitų ir atskaitingų asmenų atsiskaitymų apyvartos žiniaraščių (mėnesiais), tiekėjų apyvartos žiniaraščių (mėnesiais), kuriuose užfiksuotos atliktos ūkinės finansinės operacijos, atsiskaitymai, pirkėjų apyvartos žiniaraščių (mėnesiais), kuriuose užfiksuotos atliktos ūkinės finansinės operacijos, atsiskaitymų laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d., 2013 m. finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos), atsiskaitymų su įmonės kortele Nr. ***** 1994 pagrindžiančių dokumentų 225,77 Lt (65,39 eurų) už 2011 m., 14 990,90 Lt (4 341,66 eurų) už 2012 m., tuo pažeidė - 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 19 straipsnio 2 dalį „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 21 straipsnio 2 dalį „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatytą tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (pagal 2012-04-24 LR įstatymo Nr. IX-1988 redakcija); Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“.
Taip pat ji 2012 metų gruodžio mėnesį apskaitos dokumentais nepagrindė 108 334,72 Lt (31 375,90 eurų) kasos išlaidų, jų neužregistravo apskaitos registre „Kasos knygoje“, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktą „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, 16 punktą „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: <...> kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos išlaidų orderį, ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“, 17 punktą „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos išlaidų orderį“.
Taip pat ji pateikė buhalterei apskaityti iš viso 76 167,89 Lt (22 059,75 eurų) kasos išlaidų pagal kasos išlaidų orderius, kuriuose nėra gavėjo parašų (40 174,70 Lt (11 635,40 eurų) L. A., 23 557,19 Lt (6 822,63 eurų) darbo užmokesčio išmokėjimui, 12 436,00 Lt (3 601,71 eurų) atsiskaitymui su tiekėjais), vieno iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą „Asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, parašas ir pareigos“, pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 19 punktą „Jeigu kasos išlaidų orderyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“.
Taip pat, ji UAB „(duomenys neskelbtini) “ (didžiojoje knygoje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) apskaitoje „sąskaita 2722“ nepateikė buhalterei apskaityti 16 712,21 Lt (4 840,19 eurų) gautų įplaukų iš kasos aparatų, buhalterinėse sąskaitose Nr. 5001 „Pardavimo pajamos“, Nr. 4484 „Mokėtinas PVM mokestis“ ir 241 „Pirkėjų įsiskolinimas“ neapskaitė 15 703,11 Lt (4 547,93 EUR), iš jų: 12 926,73 Lt (3 743,84 EUR) pardavimo pajamų, 2 776,38 Lt (804,09 EUR) PVM, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl aukščiau paminėtų pažeidimų buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d.
Be to L. F. pasisavino jai patikėtą svetimą turtą, o būtent ji, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini) ”, įmonės (duomenys neskelbtini) Vilniuje, direktore ir būdama atsakingu asmeniu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, užimamų pareigų pagrindu atsakinga už jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtą – pinigines lėšas, naudotinas atsiskaitytinai įmonės reikmėms, siekdama asmeninės turtinės naudos, tęstiniais tyčiniais veiksmais, 2012 m. lapkričio 5 d. pagal UAB „T. G.“ kasos išlaidų orderį Nr. 32 iš UAB „T. G.“ kasos grynais paėmė 242,66 Lt (70,28 eurų) ir jų nesumokėjo UAB „T. G.“ buvusiai darbuotojai V. N..
Taip pat ji 2013 m. gegužės 2 d. pagal UAB „T. G.“ kasos išlaidų orderį Nr. 6 iš UAB „T. G.“ kasos grynais paėmė 11 616 Lt (3 364,23 eurų) ir jų nesumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu L. F. pasisavino jai patikėtą svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą, viso 11 858,66 Lt (3 434,51 eurų), tuo padarydama UAB „(duomenys neskelbtini) “ 11 858,66 Lt (3 434,51 eurų) žalą.
Kaltinamoji L. F. teisme kalta neprisipažino, nurodė, kad tai buvo jos pirmas verslas, pilnai sutinka, kad pagal buhalterinį įstatymą orderis nepasirašytas, ar ne pagal taisykles galėjo būti, negali pasakyti, kad idealiai tvarkinga buvo. Buvo jos ir šeimos investuoti pinigai, buvo suinteresuota tvarkyti tvarkingai ir atsakingai, su visais darbuotojais atsiskaityta, mokami mokesčiai, viso darbo metu nepelningai įmonė dirbo, iš kur atsiranda didelis kreditas, kad atsikaityti su darbuotojais, pirkti prekes, nuomą mokėti. Visi gaunami pinigai vedami į žurnalus, kompiuterizuota, kompiuterio duomenų netyrė niekas, sistema sutvarkyta, kad negali nei pardavėja, nei ji pati taisyti, yra įmušimas ir užrašoma kasos knygoje, iš tų pajamų matosi, kad pajamos mažesnės už mėnesines išlaidas, ji turėjo asmenines lėšas įnešti, kad įmonė įsivažiuotų ir egzistuotų. Trūkumai nustatyti, kad iš kasos pasisavino ar nuslėpė, bet tai neįmanoma, kasoje nebuvo tokių pinigų, pelno nebuvo, tai pradžia ir sudėtinga verslo specifika, pritrūko apyvartinių lėšų ir šeimyniniai reikalai prisidėjo, dar vaikai. Sugalvojo parduoti ir prasidėjo bėdos, jei būtų ją asmeniškai su jos dokumentais tyrę, nebūtų užkliuvę, nebent koks orderis nepasirašytas, jis galėjo būti nepasirašytas, nes buvo atstumai, atlyginimą žmogus nori gauti, o jis Klaipėdoje, tai pardavėjai leisdavo paimti iš kasos pinigus, kaip algą, o orderis galėjo būti nepasirašytas, nes jo parvežti ir nuvežti nebuvo galimybės, niekas neturėjo pretenzijų. Ji įnešinėjo pinigus, kad atsikaityti su mokesčiais, su darbuotojais, buvo asmeninės lėšos, nesinorėjo nieko nuslėpti, nebuvo tikslo. Ji kiekvieną mėnesį įnešdavo pinigus, jai įmonė skolinga virš 200 tūkst. Orderis yra be jos ir „(duomenys neskelbtini)“ parašo, išsiaiškino su jais, kasoje nebuvo pinigų, buvo nulis, tai turėjo minusas būti 11 tūkst., jie surašė kreditinę sąskaitą ir nereikalauja tų pinigų, susitarė, kad jei surinks, atsikaitys, sakė, kad patalpos stovėtų tuščios, o ji nuomojosi, nešė pinigus, sakė nenori prarasti pinigų ir susitarė draugiškai. O kaip išrašė orderį nei jos, nei to žmogaus nebuvo jis pasirašytas ir sugebėjo įtraukti, o kasoje nebuvo pelno. Būtų daug paprasčiau jei dokumentai būtų visi perduoti, ji perdavė naujam savininkui visus dokumentus, o jis perdavė bankroto administratoriui, gali būti, kad neatitikimas dokumentų, trūkumas ją įpareigoja atsakyti už tai ko ji nepadarė. Ji perleido įmonę su dideliu kiekiu rūbų, o sako tik dvi dėžes, jis nežiūrėjo kiekio, ji supakavo, sudėjo rūbus, atidavė, atvažiavo su didele krovinine mašina, o teisme girdi, kad tik porą dėžučių, kažką kažkam skolinga yra, ji jaučiasi auka šitoje byloje. Problemos prasidėjo, kai perleido įmonę, jei pas ją būtų dokumentai, nebūtų šios bylos, būtų sustabdžiusi veiklą įmonės ir viskas, nebūtų tų niuansų. Ji samdė įmonę, kuri tvarkė buhalteriją, ji ne viską buhalterijoje žino, pasitikėjo, bet paskui pasidomėjo ir jai pasakė, kad neatsako įmonė, jei kažkas kažkur negerai, sakė, kad atsako ji. Jai taip netiko, taip atsirinko naują buhalterę, kuri surinktus dokumentus suvesdavo, tam ji pirko kompiuterinę sistemą, buvo sandėlio darbuotoja ir žinojo kokios prekės yra, visos su bar kodais buvo, užfiksuotos kompiuteriuose, aišku kur kokia prekė yra. Stengėsi optimizuoti veiklą, kad nebūtų nesusipratimų, išskyrus, kad nebuvo parašo orderyje, tai klaida. Atsakydama į teisėjo klausimus nurodė, kad sutinka, kad buhalterinius pažeidimus smulkius padarė. Nesutinka su kaltinimu, ji kiek įmanoma stengėsi veiklą gerai vykdyti. Už viską atsako vadovas, verslas didelė atsakomybė, žmogus investuoji, moki mokesčius. Tikriausiai tai jos per didelis pasitikėjimas žmonėmis kam parduoti įmonę, kas tvarko buhalteriją, ji pati nebūdama raštinga buhalterijoje pasitikėjo žmogumi, kuriam moka algą. Ji baigė tarptautinio verslo mokyklą, bet tai kaip verslą organizuoti ir veikti, o ne buhalteriją tvarkyti. Įmonės vadovas už viską atsakingas, buhalterinė apskaita įeina į tai. Buhalterinę apskaitą buhalterė tvarkė T. M., pagal darbo sutartį, pradžioje įmonės dirbo įmonė, kurią samdė. Visa tą reikalą profesionalams patikėjo, už kasą ji yra atsakinga, kasos knygoje būdavo tos dienos pardavėjos ir jos parašas. Kiekvieną dieną buvo kasos programa, kad darbo pabaigoje pradžios ir pabaigos ataskaitos nuimamos būdavo ir viskas segama į kasos knygą. Kai ji dirbo, pas ją dirbo žmonės ir už sandėlį buvo atsakingas žmogus, T. pasitikėjo, ji tarkė dokumentus, naujam įmonės pirkėjui buvo atsakinga atiduoti tvarkingus dokumentus. Viskas buvo atvaizduota buhalterinėje apskaitoje, kai ji dirbo, viskas buvo vedama. Ji su kaltinimu nesutinka, o su įstatymais tai belieka sutikti. Kodėl ta byla atsirado, ji jos neužvedė ir bankroto neiškėlė, perdavė visus dokumentus ir naujas vadovas viskuo buvo patenkintas, sutikrino viską, buvo gerai ir ji buvo įsitikinusi, kad idealiai perdavė įmonę. Kad disponuoti pinigais, reikia, kad jų būtų, balansai popieriniai, dokumentai vaikšto, o kad už algas ir nuomą ji įnešdavo pinigus, niekas nemato, nežino kas juos galėjo paimti. Ji leidimo disponuoti pinigais neidavė niekam, buhalterė išrašyti orderį ir be jos žinios galėjo, bet jei jos parašo nėra, tai negalioja, jei išrašė ir pamiršo, ji negali atsakyti, jei nėra jos parašo, tai ne, jei yra tai reiškia, kad davė nurodymą. Perduodant įmonę perdavimo aktai surašyti buvo, kai ji nepatyrusi nedarė to, naujas direktorius sudarė. Jis sudarė, bet jie dar sutikrino dokumentus ir rūbus kartu, dabar gailisi, kad lapų skaičiaus neužrašė, pasakė, kad nereikia, galvojo, kad tai palengvina darbą. Ji nežino kaip tai daroma, surašė D. K., atnešė atspausdintą, jos pateiktais duomenimis surašė, visus dokumentus peržiūrinėjo, rašė, daiktus skaičiavo kartu, viskas vyko ofise. Jis atnešė jau atspausdintą sąrašą, jie surašė ką perduoda ir jis atspausdino, ji sužiūrėjo. Ofisas buvo kartu su sandėliu, krūva dokumentų ir daiktais, jie ten ir darbavosi, skaičiavo viską, ji jam pateikė dokumentus, jis susirašė ką jis gavo, pirminiai užrašai buvo daromi, pagal kuriuos atspausdintas variantas buvo jai pateiktas. Ji pirmą kartą darydama tai pasitikėjo, perka žmogus, tai ji atsakingai perdavinėja, jis žiūrėjo dokumentus, ko jis dar prašė, ji pateikė. Jis prašė papildomai likusių daiktų sąrašo su kodais ir kainomis. Tai užtruko kokias tris dienas. Iš pirminių duomenų, susirašė perdavimo aktą, ji sutikrino, gailisi, kad neatsakingai sutikrino ir nesurašė lapų skaičiaus, reikėjo surašyti prekes su bar kodais. Būtina buvo surašyti, kad nestovėti čia, ji nepadarė taip iš žioplumo. Buvo didelis kiekis rūbų, buvo surašyta vienetais, o asmeniškai ji buvo paruošusi sąrašą su bar kodais ir su pavadinimais. Ji kiek girdėjo tuo metu, kai vadovavo 2011 - 2012 m. buvo balansas, tai ir yra visų dokumentų suvestinė, buvo priduota ir atsikaityta. Ji specialisto kvalifikacija neabejoja, ji ne iš visos informacijos padarė išvadą, ne iš visų pateiktų dokumentų, padarė iš to kas duota, o jos niekas nieko neprašė, jokių dokumentų. Pradėjo vaikščioti po teismus, 2015 metais jai atėjo, kad jos turtas areštuotas. Niekas jos nieko neprašė, dokumentas yra dokumentas ir nieks nelaiko jo stalčiuose, jei perduoti įmonę, tai dokumentai perduodami. Duomenys gali atsirasti, nes tai buvo stacionariame kompiuteryje. Kaip gali vykdantis antstolis taip atmestinai padaryti darbą, ji buvo šokiruota, kad neįsijungė kompiuterio. Ten yra visos veiklos apyvarta nurodyta, ji turėjo buhalteriškai pagal balansus kur pirkta, kur nuoma mokėta, paduoda matytis, kad neva yra kasoje, tai visos veiklos apyvarta net ne pelnas, neįmanoma tokio pelno turėti, jie tą teisme įrodė. Ji pasitikėjo buhaltere ir pasitikėjo, kad viskas atvaizduota, bet ji negali už ją atsakyti, ji atsakinga už savo darbą. Ji moka atlyginimą. Jei būtų kažkoks dokumentas išrašytas „(duomenys neskelbtini)“, būtų jos parašas, ar savininko, bet jis tuščias, buhalterė išrašė, pamiršo gal, tai nepanaudotas dokumentas, ji jei būtų sužinojusi, tai jį galima suplėšyti, jis neturi juridinės galios be šalių parašų. Įvyko nuoma su „(duomenys neskelbtini)“, kaip parašyta taip yra kada nutrūko bendradarbiavimas, praėjus 2 mėn. išrašytas orderis, nežino kodėl, ji jo nepasirašė, tik teisme sužino tai, nes su „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityta, viskas aišku ir išlenda tokia suma, kai kasoje pinigų nebuvo, paaiškinti negali. Jos parašo nėra, ji skaito, kad ji neatsakinga už tai, jei būtų pasirašiusi, tada taip. Suma reiškiasi jei sumažėjo, tai turėjo būti minusas kasoje, nes pinigų nebuvo. Juridinių asmenų registre įsipareigojo, kad pasikeis naujas vadovas, o tai ne ji turi padaryti, o D. K.. „Sodroje“ matosi, kada atleista yra, tai su ta diena ir buvo. N., kad parašo nebuvo, žmogui reikėjo pinigų, orderis išrašytas, buhalterija suvesta, o parašo nebuvo. Ji pripažįsta tai, tai nomenklatūrinė klaida, kad nėra parašo, tai buhalterinė klaida, bet pinigai sumokėti, žmogus juos gavo, ji tai patvirtino. Negali būti, ji sakė, kad su ja atsiskaityta ir su ja viskas gerai, nėra nei su vienu žmogumi neatsiskaičiusi. Neįmanoma kažko nuslėpti buhalterijoje, tai nepavykusi veikla, tai buvo nuosavi pinigai, jei svetimą turtą slėptų, tai būtų motyvas, o šiuo atveju, tai buvo jos pinigai, nepasisavino jokių pinigų. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad pinigai ir visos operacijos, pajamos, išlaidos, bet ji nesupranta, niekas nemato, kad pelno nebuvo, kaip jai įmonė skolinga, kam ji tuos pinigus įnešinėjo. Už 2011 - 2012 m. buvo visi balansai, kreditas, tai skola akcininkui, nes įmonė nuostolingai veikianti, koks tikslas imti, visų pirma nebuvo ko imti. Jei įmonė dirbo nuostolingai, jai skola, tai iš kur tie pinigai? Buvo visus metus tie pinigai. Labai keista, kaip gali nebūti metų dokumentų. Nebuvo pinigų už ką susimokėti už nuomą, savininkas patalpų sakė turi naujus nuomininkus ir jie nutraukė sutartį, buvo taip, kad nenorėjo likti skolinga, norėjo pasiskolinti, nesigavo ir nurašė kaip kreditinę sąskaitą, jie taikiai išsprendė. Nežino kaip tas orderis atsirado, gal pasakė išrašyti, nes galvojo atsiskaitys, kai turės galimybę, kai buvo popierius išrašytas, tai kasoje nebuvo pinigų, jei būtų, tai būtų sumokėta. Nedavė iš kasos nurašyti, ten nebuvo pinigų, ji nedavė nurodymo. Kurioje kasoje galėjo būti pinigai? Reiškias duomenys neteisingai pateikti, jei kompiuteriai būtų pateikti, viskas išaiškėtų, nuostolinga įmonė buvo veikianti. Kai pardavinėjo, įmonė buvo su skolomis ir pirkėjas pirko su įskolinimu, nes paskaičiavo, kad prekių jis gaus už daug didesnę sumą. Ji nežino apie sumą kasoje, ji išimdavo pinigus, mokėjo algas, jei metų apyvarta tokia, o išlaidos didesnės, taip kaip tai galėjo neatsispindėti. Nežino kaip buhalterė „orinius“ pinigus išrašė, jei jų nebuvo, tas likutis buvo nerealus, jei buhalterė išrašė ir liko gal jai, gal jai paprasčiau taip padaryti buvo. Ji nedavė jai nurodymo išrašyti orderio, su „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu žmogumi asmeniškai išspendė, ji dirbo jos įmonėje, viską žinojo. Ji vasario 1 d. išsprendė ir kam turi rašyti tokia sumą? Ji prieš V. Š. neturėjo parodymų. Parodžius protokolą t. 4, b. l. 109, atsakydama į teisėjo klausimus nurodė, kad tai jos parašai, skaitė viską, jei pasirašė, reiškiasi sutiko. Praėjus daug laiko buvo pateiktas orderis, kuris išrašytas ir ji pasitikslino, kad sumokėta, o paskui prisiminė, kad buvo kreditinė sąskaita išrašyta ir jis skolą nurašė, ji nesuprato, už kurią sumą. Ji apsigavo, jam mokėdavo už tris mėnesius, galvojo, kad jis turi pretenzijų už praėjusį laiką. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus nurodė, kad darbo užmokesčiai, kai parduotuvės skirtinguose miestuose, jei būtų žinojusi, kad reikalingas paršas, jai sakė, kad tai nėra kažkoks prasižengimas, taip sakė T., nebent būtų pretenzijų. Darbuotojai jai galėjo kelti pretenzijas, jie galėjo sakyti, kad neišmokėjai. Buhalterė sakė, kad nereikalingas parašas, klausė ar reikia važiuoti, sakė, kad ne, ji ir tikėjo. Kasa kas suprekiauta ir kiek pinigų apskaityta, visi žiniaraščiai yra, išlaidų orderis nepasirašytas, asmuo galėjo pasiimti iš kasos pinigus. Jei asmuo susiprekiauja ir jai skambina, sako, kad jai reikia pinigų, tai čia toks žmogiškumas, buhalteriškai tvarkoma buvo teisingai, o jei paimti pinigai iš kasos, tai alga nurašyta, išlaidų orderiai buvo, jei be parašų, bet jei yra toms sumoms. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ orderio nežino. Ji pasimokė, kad pasitikėti negalima, dabar, jei perduotų įmonę būtų popieriai sunumeruoti, atskanuoti, ji viską atsišviestų. Buhalterinius popierius, buhalterė perdavė, jai turbūt taip pat buvo vienodai koks tas perdavimo aktas. Ji didelį turtą padovanojo, norėjo nusiimti atsakomybę, buvo galima tiesiog sustabdyti įmonę, bet buvo rūbų pilnas sandėlis, atsirado žmogus, kuris norėjo pirkti, atidavus visus daiktus, ji nesitikėjo to. Galvojo, kad jis plėtos veiklą, jis neturėjo jokių pretenzijų ir dabar ji turi teisintis, neturėjo motyvo paimti, viską tik atidavė, galėjo nedaryti nieko dėl bankroto, galėjo sustabdyti įmonės veiklą, ji dėl asmeninės ir šeimos padėties pardavė, per visą šitą teismų procesą išsiskyrė su vyru. Kiek girdėjo, N. sakė, kad nieko neatsimena, taip ir dirbo, kad nieko neatsimindavo ką suprekiavo ir pan., gal kas pamokė, kad jei pasakysi, tai gali gauti naudos, jei taip sunku gali primokėti, o ne sumokėti, negirdėjo pretenzijų, kad sakytų, jog tu man skolinga ir nesumokėjai. Inventorizaciją atlikdavo, ne kartą per mėnesį, dažniau, sandėlio darbuotoja atlikdavo, kasos inventorizaciją su buhaltere atlikdavo. Už kasą ir pinigus buvo atsakinga, buhalterė nedisponavo pinigais, kasos pinigų buhaltere neskaičiavo. Buhalterė pagal kasos knygas viską vesdavo, pinigų likučio nebūdavo, reikėdavo įdėti, kad išlaikyti parduotuvę, o kad buhalterė paimtų ar įneštų, tai to ji nedarė. Ji kompiuteriniu būdu tvarkydavo viską. Prieš atsiskaitant su VMI, ji viską atspausdindavo. Ji neturėjo jokių tikslų kažką daryti ne taip. Išlaidos būdavo ne dienomis, o mėnesinės už patalpų nuomą, elektrą, šildymą, darbuotojų atlyginimai, „Sodra“, VMI, sandėlio nuoma, labai daug išlaidų, o pajamos nelabai kokios. Pajamų nebuvo taip, kad galėtų iš kasos paimti ir atsiskaityti su visais, turėdavo įnešti. Ji rodė, kad jai nebūnat veikloje, buvo pildoma kasos knyga, paskutinėje knygoje ne jos parašai ir ne buhalterės, ten yra kažkur panaši suma, kažkas kažką bandė pardavinėti ir apie 7 tūkst. skaičiuota. Buvo surinktos knygos, ji atvertusi pamatė, kad dar toliau pildoma kasos knyga, bet ne jos ir ne jų darbuotojų, ten apie 6-7 tūkst. priprekiauta, bet į tai tyrėja neatkreipė dėmesio, kad D. K. įsigijęs bandė prekiauti, paskutiniais duomenims buvo kasos pinigai. Į mėnesį jei 3000 suprekiauta, o nuoma 4 tūkst., tai kaip galėjo būti pinigų, įmonė nebuvo didelė. Jos atsakomybė atnešti pasirašytas kasos knygas, visa kita buhalterė darė pagal savo darbo specifiką, iš kur atsiranda orderiai ir išlaidos, kasoje pinigai, o kasoje nulis ir dar minusas, ji negali to suprasti, neteisingai pateikti dokumentai. Kasos inventorizacija fiksuojama kasos knygoje, ji klausė, ar reikia pildyti žurnalą, juk viskas kompiuterizuota, buhalterė liepė pildyti, tai viską ir pildė. Buvo kiekvienoje parduotuvėje kasa. Ji įnešdavo pinigus, dar pridėdavo savų, neturėjo galimybės pinigų susitaupyti, 15 dieną šaukdavo T., kad „Sodrai“ mokesčiai. Iš kasų parastai viskas būdavo, ji eidavo su tais pinigais į banką, paimdavo juos iš kasos, pinigų pritrūkdavo, tai iš vyro paimdavo, dėl to ir išsiskyrė.
Apklausta teisme specialistė K. L. paaiškino yra FNTT vyr. specialistė. Atsimena įmonę UAB „T. G.“. Išvadą turi, jai buvo pavesta 2016 m. kovo 1 d. užduotis atlikti UAB „T. G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje, už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2015 m. sausio 21 d. atskirai tiriant L. A. darbo laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d. ir D. K. darbo laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2015 m. sausio 21 d. atsakant į pavestus klausimus, atliekant tyrimą buvo įvertinti dokumentai, kurie surašyti 16 puslapyje. Atsakydama į teisėjo klausimus nurodė, kad buvo pateikti duomenys, buvo pateikti dokumentai raštu, kasos aparato operacijų žurnalai, pirkimo žurnalai, tiekėju PVM sąskaitos - faktūros, banko išrašai, kasos dokumentai, paslaugų sutartys, balansai, apskaitos suvestinės, registras 2012 m. ir didžioji knyga, ikiteisminio tyrimo medžiaga. Įvertinus prašė pateikti dokumentus papildomai, buvo pateiktas raštas 2016 m. rugsėjo 12 d., kad buvo prašyta esančių banko sąskaitų išrašų, kasos apyvartos žiniaraščių, kasos inventorizacijos aprašų, atskaitingų asmenų L. A. ir D. K. avanso apyskaitų su dokumentais ir šių atskaitingų asmenų atsiskaitymų apyvartos žiniaraščių (mėnesiais), tiekėjų apyvartos žiniaraščių (mėnesiais), kuriuose užfiksuotos atliktos ūkinės finansinės operacijos, atsiskaitymai ir finansinės ataskaitos 2013 - 2015 m. pateiktos VĮ „Registrų centrui“ ir duomenis apie bendrovės debitorius, kreditorinius įsipareigojimus. Prašė dalies dokumentų, kurių neturėjo. Buvo pateikti banko išrašai, yra 1 priedas, išvardinta ir priedas 1.1 banko SEB išrašai ir dar pateiktas bankroto administratoriaus raštas, kad nebuvo daugiau dokumentų. Buvo apskaitos registrai 2013 metų nepateikti. Ji parašė tyrėjui, kiek turėjo, tiek pateikė, paskui administratorius bankroto atsakė, kad daugiau nebus ir atliko išvadą iš patektų dokumentų. Pagal raštą prašė kasos inventorizacijos, 2 priedas prie specialisto išvados, ten įrašyta kad kasos inventorizacijos aprašus už tiriamą laikotarpį. Savo išvadą pilnai palaiko, specialisto išvada pateikta pagal užduotį atlikti objektų tyrimą. Pagal užduotį atliko tyrimą. Atliekiant tyrimą UAB „T. G.“ buvo nustatyti norminių teisės aktų pažeidimai, kurie įvardinti 4 klausime, kad nėra 2011 - 2013 kasos ir joje esančių grynųjų pinigų inventorizavimo aprašų, tuo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 29 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintos inventorizacijos tvarkos nuostatos: „Įmonės, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį turtą ir nematerialųjį turtą, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių atskaitų sudarymą (3 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintos inventorizacijos tvarkos nuostatos 9 punktas „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu – teisingą inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą“. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus ikiteisminio tyrimo byloje esančius duomenis ir dokumentus – kasos knygą 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d., sąskaitų apyvartas pagal mėnesius 2012 m. sausio 1 d. - 2012 m. gruodžio 31 d., L. A. avansinę apyskaitą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., balansą datai 2012 m. gruodžio 31 d., UAB „(duomenys neskelbtini) " buhalterinės apskaitos dokumentus - didžiąją knygą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., finansinę atskaitomybę (balansą) nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., pateiktą VĮ „Registro centrui“, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " 2012 metų gruodžio mėnesį apskaitos dokumentais nepagrindė 108 334,72 Lt kasos išlaidų, jų neužregistravo apskaitos registre „Kasos knygoje". Tuo UAB „(duomenys neskelbtini) " pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais", Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo" 4 punktą „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį", 16 punktą „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: <...> kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos išlaidų orderį, ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai", 17 punktą „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos išlaidų orderį". UAB „(duomenys neskelbtini) " apskaitydama iš viso 76 167,89 Lt kasos išlaidų pagal kasos išlaidų orderius, kuriuose nėra gavėjo parašų (40174,70 Lt L. A., 23 557,19 Lt darbo užmokesčio išmokėjimui, 12 436,00 Lt atsiskaitymui su tiekėjais), vieno iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 13 str. 1 dalies 6 punkto nuostatą „asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, parašas ir pareigos", pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių ..Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo" 19 punktą „Jeigu kasos išlaidų orderyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti". UAB „(duomenys neskelbtini) " tyrimui nepateikti atsiskaitymų su įmonės kortele pagrindžiantys dokumentai 225,77 Lt už 2011 m., 14 990,90 Lt už 2012 m. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini) " pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais". UAB „(duomenys neskelbtini) " (didžiojoje knygoje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) apskaitoje neapskaitė 16 712,21 Lt gautų įplaukų iš kasos aparatų, buhalterinėse sąskaitose Nr. 5001 ,,Pardavimo pajamas”, Nr. 4484 ,,Mokėtinas PVM mokestis” ir 241 ,,Pirkėjų įsiskolinimas” neapskaitė 15 703,11 Lt (4 547,93 EUR), iš jų: 12 926,73 Lt (3 743,84 EUR) pardavimo pajamų, 2 776,38 Lt (804,09 EUR) PVM, tuo UAB „(duomenys neskelbtini) " pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu". Dėl tyrimo metu nustatytų pažeidimų buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) " turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikti papildomai dokumentai, kasos išlaidų orderis išrašytas 2013 m. gegužės 2 d. UAB „T. G.“ Nr. 6 už nuomą 11 tūkst. be gavėjo parašo, tuo pažeidė buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnį, kad asmenys, kurie turi teisę pasirašyti, turi būti nurodytas vardas, pavardė ir pareigos, jei kasos išlaidų orderyje nėra gavėjo parašo, pinigai laikomi neišmokėti, negalima nustatyti gavo ar ne, atlikus priešpriešinį patikrinimą, nustatyta, kad „Capital renta“ nebuvo gavusi pinigų. Buvo padaryta išvada, kad negalima nustatyti iš dalies turto ir struktūros. Jie kontaktuoja tik su institucija, su tuo kas skiria užduotį dėl dokumentų pateikimo. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad buvo pateiktas kasos apyvartos žiniaraštis priedas 24, kasos knyga pateikta 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 17 d. ir nurodyta 2013 m. kovo 31 d. likutis dienos pradžioje 9350,54 į kasą pajamos sudaro 9060 išlaidos 11616 ir likutis pabaigai 2013 m. gegužės 10 d. 6794,54. Kasos knyga gali būti ir atspausdintas variantas, pagal Vyriausybės nutarimą visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, jei pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti būtinieji rekvizitai, iš ko priimta, kam išmokėta, grynųjų pajamų suma, kasininko ir vyr. buhalterio parašai. Gali pildoma būti kompiuteriu, bet turi būti parašai, kaip ji gali neatspausdinti, reikia juk parašų, nežino ar tuo laikotarpiu buvo el. parašai. Apskaitos registruose registruojami įvykių duomenys, sudaromi rankiniu arba mechaniniu būdu 16 straipsnio 4 punktas Lietuvos Respublikos „Buhalterinės apskaitos įstatymas“, minėto įstatymo 5 punktas, kad Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais viešojo sektoriaus subjektai ir ūkio subjektai, sudarydami apskaitos registrus techninėmis priemonėmis, vadovaujasi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos parengta standartinės apskaitos duomenų rinkmenos technine specifikacija ir techniniais reikalavimais, pagal kuriuos vidaus ir išorės apskaitos dokumentų informacijos naudotojams apskaitos dokumentų duomenys būtų teikiami standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje. „Buhalterinės apskaitos įstatyme“ nurodyta, kad visos ūkinės -finansinės operacijos turi būti įtrauktos į apskaitą, tai numato 16 straipsnis, kad turi būti vedami apskaitos registrai. Pagal pateiktus kasos aparatų žurnalus buvo suskaičiuotos įplaukos, 2013 m. sausio 1 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. metų apskaitos registrai nebuvo pateikti. Kasos žurnalai buvo pateikti, gal teismas atsakys, ji nežino kaip jie tvarkė tą apskaitą savo viduje. Pagal įstatymo 21 straipsnį už apskaitos organizavimą atsako subjekto vadovas, jis turi organizuoti apskaitą ir darbą ir pagal 2 punktą nuo 2013 m. sausio 1 d. už apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą atsako, pagal įstatymą ūkio subjekto vadovas pasirenka kas tvarko apskaitą. Apskaitą tvarko vyr. buhalteris ar įmonė. Nesako, kad direktorius tvarko, už apskaitos organizavimą jis atsako, registrų išsaugojimą. Ji nežino kam buvo pavesta ir kas pildė kasos knygą, pateikta be parašų, nei buhalterės nei kasininkės nebuvo pasirašyta už 2013 metus. Vienas lapas yra pasirašytas, 24 priedas pateikta kasos knyga atspausdinta 2013 m. sausio 1 d. su buhalterio parašu, nežino kieno tai parašas, tik prie žodžio buhalteris yra parašas. Jie atlieka dokumentinį tyrimą. Nevartojo tokio žodžio kaip „pasisavinimas“, orderis buvo be gavėjo parašo, kas prilyginama pažeistoms taisyklėms, jei nėra gavėjo parašo laikoma, jog neišmokėti pinigai. Buvo atliktas priešpriešinis patikrinimas ir pajamos įmonėje neužfiksuotos. Yra pasirašyta vyr. finansininko, yra parašas, o kieno jis, nežino orderyje dėl 16 tūkst., daugiau jokių parašų nėra. Dėl 242 Eur, kad nesumokėti pinigai nepamena ar yra parašas pas L. F.. Ji atsakė išvadoje dėl trūkumo kasoje, jai nebuvo pateikti duomenys, ji negali pasakyti ar buvo trūkumas kasoje, dėl 108 tūkst. ir pasisakė, kad negali pasakyti ar trūksta, neturėjo duomenų, išlaidoms dokumentas nebuvo surašytas, kasos knygoje atliktas įrašas, kad kreditas. Jai nebuvo pateikti inventorizacijos aprašai, o dokumentai apie atliktą inventorizaciją nebuvo taip pat pateikti. Pagal nutarimą įmonė privalo inventorizuoti gautinas skolas, mokėtinas ne rečiau kaip kartą per metus, privalėjo pagal tvarką metų pabaigoje daryti inventorizaciją. Už 2013 m. jei vyko perdavimas turėjo būti padaryta inventorizaciją, nes keičiasi vadovas. Kai keičiasi ūkio subjektas, vyr. buhalteris ar įmonė, kuri atsakinga už buhalterinę apskaitą, galioja nuo 2013 m. sausio 1 d. įstatymo 5 punktas, jei keitėsi vyr. buhalteris arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui. Jei ji perduoda apskaitą, tai jai tenka atsakomybė, pagal priėmimo – perdavimo aktus ūkio subjektas kitam perduoda, jokiu sumų nenumatyta buvo, tik daiktai. Atsako ūkio subjekto vadovas už apskaitos organizavimą, jei perduoda, atsako už savo apskaitą. Kuris perduoda turi užtikrinti, kad apskaita tinkamai perduota. Jei būtų pateikta kasos apskaitos knyga iš kompiuterio, tai vertinama būtų kaip dokumentai, bet jie nebuvo pateikti. Nebuvo parašyta rašte dėl dokumentų pateikimo kaip pateikiami dokumentai turi būti ar rašytine forma ar skaitmenine, nesvarbu. Gali būti pateikti dokumentai elektroninėje laikmenoje, būna pateikiami CD diskai, kuriuose apskaitos registrai. Pasibaigė finansiniai metai, kai įmonė parduota, finansiniai metai nustatyta pagal įstatymą, kad 12 mėnesių trunka nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.. Nežino ar turėjo pateikti finansinių metų pelno - nuostolių balansą, pateikiama, jei nesibaigė finansiniai metai, kai pardavė įmonę. Kas atsako ir kodėl nepateikė to neatliko. Atliko dokumentinį tyrimą ir registrų centre jokie įrašai neatlikti, kad keičiasi kas atsakingas už įmonę, negali komentuoti kodėl nėra įrašo. Jei būtų įrašai, kad pasikeitė vadovas, tai tas vadovas, kuris priima naują įmonę su visais likučiais, su parašais yra atsakingas ir pasibaigus finansiniams metams teikia atskaitą. Nėra įrašo, kad pasikeitė vadovas ir nepateikta finansinė atskaitomybė. 2011 - 2012 m. buvo pateikta, o 2013 m. nepateikta. Finansinė atskaitomybė už 2011 - 2012 metus pateikta buvo. Duomenis, kad parašas netikras ir ji vertino tuos duomenis, ji įvertino ir parašė ką pateikė ir kas negerai. Pagal pateiktus duomenis 2013 metų kasos dokumentus matė, dėl orderio 108 tūkst. sumai, pagal 24 priedą yra pateikti apyvartos žiniaraščiai ir pateikta kasos knyga ir kasos išlaidų orderis. Suma apyvartos žiniaraščiuose ir kasos knygoje atitiko, sumažėjo, buvo išlaidos. Vyko pas tyrėją dėl „(duomenys neskelbtini) “ gautų pinigų. Buvo pateiktas apskaitos registras, kad buvo sudaryta sutartis tarp įmonių, iš „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. birželio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. suteikė paslaugas, iš sąskaitos išrašo, apskaitos registro buvo nurodyta, kad UAB „T. G.“ atsiskaitydavo pavedimais, nuo 2013 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. balandžio 16 d. apmokėjo už nuomą, iš 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyto kreditinio dokumento matoma, kad šis išrašytas dokumentas sumažino UAB „T. G.“ skolą už nuomą 11 tūkst. ir 2013 m. balandžio 16 d. pagal UAB „T. G.“ nebelieka skolinga už nuomą, iš 2013 m. vasario 1 d. perdavimo priėmimo aktu nutrauktos paslaugos. Orderis 11 tūkst. išrašytas 2013 m. gegužės 2 d. ir buvo be gavėjo parašo. Pagal „Buhalterinės apskaitos įstatymo“ 19 straipsnio 4 dalį jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. Perdavimo priėmimo akte buvo nurodyta, kad naujas vadovas perėmė drabužius ir nurodyti tik vienetai drabužių ar dėžių. Pagal perdavimo -priėmimo aktą galima pažiūrėti kas naujam savininkui buvo perduota, išvardinti kokie apskaitos dokumentai perduoti buvo. Stacionarus kompiuteris buvo perduotas, ji nenustatinėjo kokius dokumentus ji perdavė D. K.. Ji tyrė ūkinį finansinį dokumentų tyrimą, tyrė ūkinę finansinę veiklą, o ne kas perduota ar ne. Balansą 2012 metų turėjo. Atliko ūkinį finansinį tyrimą pagal pateiktus dokumentus, o tyrimo paties neatlikinėjo, buvo paprašiusi papildomų duomenų, bet negavo jų, buvo pateikti dokumentai, t.y. kasos išlaidų orderiai be gavėjo parašo ir negali turto dydžio, struktūros nustatyti, pinigai išmokėti iš kasos be gavėjo parašo ir nustatyta, kad įplaukos pagal pateiktą didžiąją knygą neatvaizduotos. Nustatė pagal registrus ir didžiąją knygą, kad įplaukos neatvaizduotos. Pagal kasos žurnalą galėjo buhalterė suvesti į registrus. Turėtų būti įvardinti visi smulkiai kokie dokumentai perduodami, pvz. „pardavimai“, neaišku kas įeina į juos, „sąskaitos -faktūros“, neaišku kam buvo, kad būtų tiksliau, kad būtų nors skaičius lapų nurodytas. „Pardavimus“ galima susieti su veikla, bei „sąskaitas - faktūras“, bet kiek lapų sudaro neaišku, konkrečiai reikia nurodyti kokie dokumentai sudaro. Dokumentų priėmimo - perdavimo akte surašyta ką perduoda ir turi nurodytas būti lapų skaičius. Ji neturėjo pastabų dėl perduotų lapų, o turėjo dėl trūkumo, surašė raštą pateikti, dėl perdavimo - priėmimo akto pastabų neturėjo. Neatliko tyrimo kiek perdavė lapų D. K.. Specialistė K. L. atsakydama į teisėjo klausimus nurodė, kad pagal tyrimui pateiktus balansus, vyko pardavimai, inkasuojami pinigai, buvo į kasą užfiksuoti ir turėjo būti išlaiduojami. Yra kreditas 108 tūkst., jai nepateiktas orderis, prieš tai, kuri tyrimą atlikusi tyrėja, nurodė, kad į yra parašyta kad skolinga L. įmonė, o buvo neatlikti įrašai, buvo grynieji pinigai per kasą ir išlaiduojama L. kaip atskaitingam asmeniui. Tai reiškia, kad pajamos buvo 2012 m. 108 tūkst., buvo apyvarta, įplaukos, jos užpajamuotos, likutis pas asmenį, nes jis disponavo, įnešinėjo į banką. Pagal pelno nuostolių ataskaitą sudaro 11460, pagal pelno nuostolių ataskaitą pajamos 101812, veiklos sąnaudos 159580, tipines veiklos nuostolis 11460, yra įplaukos, turėjo būti įrašytos išlaidos atskaitingam asmeniui, nes jis disponavo pinigais. Didžiojoje knygoje parodyta, tik jai kasos išlaidų orderis nepateiktas. 30 priedas prie išvados yra kas užpajamuota ir išlaiduota, ir išlaidos sumažinta atsakingo asmens, neturėjo apskaitos registro, negalėjo komentuoti, ir komentavo kasos išlaidų orderio, kad neturėjo. Užfiksavo, kad pagal 2012 m. buvo nuostolis. Atskaitingas asmuo turėjo įnešti į banką, ji pagal apskaitos duomenis vertino. Jei surenka įplaukas iš kasos aparato, tai buhalterė užpajamuoja ir išlaiduoja atskaitingam asmeniui ir jis įneša į banką.
Apklausta teisme liudytoja G. D. nurodė, kad teko mėnesį laiko dirbti pardavėja, parduotuvė yra prie „(duomenys neskelbtini)“, o kita viena (duomenys neskelbtini). Ją priėmė L. F., tada jos pavardė, atrodo, buvo A.. Darbo sutartis buvo sudaryta tik po savaitės nuo darbo pradžios. Ji prašė sutarties, bet į jos norus nebuvo atsižvelgiama. Dirbo visą savaitę be darbo sutarties, kiek atsimena, jai vis primindavo dėl sutarties, dirbo pardavėja, dirbo viena, pamainos neturėjo, reikėjo tvarkyti drabužius parduotuvėje ir aptarnauti klientus, buvo aprangos pardavimas. Klientų buvo labai mažai, per mėnesį teko aptarnauti du klientus, pagrinde, jei kažkas užsukdavo, o tai būdavo retai, pabendraudavo, klientai pažiūrėdavo į kainas, kurios gana didelės ir išeidavo. Ji tvarkydavo, perkabinėdavo drabužius, tvarkydavo aplinką. Buvo du pirkėjai, kurie įsigijo tam tikras prekes. Buvo kasa, ji buvo atsakinga už operacijų vykdymą, negali pasakyti ar teko pasirašyti kažką dėl materialinės atsakomybės. Buvo disponuojama grynaisiais pinigais kasoje, banko kortele buvo negalima atsiskaityti. Į kasą buvo įmušama suma ir klientas atsiskaito, drabužio kaina įvedama į kasą, aparatas išmuša kiek turi grąžos jam atiduoti, klientas duoda grynuosius pinigus. L. paskambindavo, paklausdavo kaip sekasi, jei būdavo pardavimas ji tą pačią valandą atvažiuodavo tų pinigų pasiimti. Tiesiog paprastai pasiimdavo pinigus ir viskas iš kasos, nevedė apskaitos kiek pardavė, buvo kasos knyga, jai L. sakė nepildyti, ji užpildys pati, rinko tik „X“ ir „Z“ ataskaitas. L. sakė nepildyti, jei gerai atsimena jau po išėjimo ji užpildė, o ji sudėliojo parašus, ties kiekviena diena pasirašė. Pasirašė kokias operacijas atliko tą dieną. Dažniausiai tai buvo nulis, kad nebuvo jokio pelno. Ji pati nieko nerašė, buvo įpareigota „X“ ir „Z“ ataskaitas rinkti. Iš ryto, jei gerai pamena, reikėjo padaryti įdėjimą 100 Lt, kurio kasoje nebūdavo, tiesiog buvo toks formalumas, realiai pinigai nebuvo įdedami, niekada nebuvo pinigų, L. nurodymu tai darė. Tuo metu džiaugėsi turėdama darbą ir neklausinėjo dėl ko taip reikia daryti. Tai buvo popierinis formalumas. „X“ yra nuimamas ryte, o „Z“ po visos dienos prieš uždarant kasą, dėdavo kvitus į stalčių. Dirbo teoriškai pilnu etatu, bet tai buvo daugiau, nes neturėjo žmogaus, kuris ją pakeistų, dirbo kiekvieną dieną išskyrus sekmadienį, tai sudarė 200 val. darbo per mėnesį. Darbo pokalbio metu sakė, kad minimalų atlyginimą mokės, o priedą teisiai į rankas mokės. Ji taip ir pasakė, kad mokamas minimalus darbo užmokestis, o kažkoks priedas bus, ji labai džiaugėsi radusi darbą ir neklausė dėl jo dydžio. Per pykčius gavo trečdalį algos, kai atėjo darbo sutartyje nurodyta darbo užmokesčio mokėjimo diena, klausė kada perves atlyginimą, pasakė, kad nėra už ką mokėti, nes parduotuvė nedaro pelno. Tada ji nemokėjo pinigų, konfliktavo, kreipėsi į Darbo inspekciją. Ji dirbo tam tikromis valandomis, vykdė darbo funkcijas. Kai gavo pinigus, atrodo pasirašė kažką, jau išėjus iš darbo buvo, išėjo, nes pamatė, kad nerimta darbdavė, nemokamas atlyginimas, tada L. atvažiavo į namus, nusileido, pasirašė kasos knygą ir pasirašė, kad gavo pinigus, negali pasakyti kaip vadinosi dokumentas, kurį pasirašė. Gavo apie 300, gal daugiau šiek tiek, tai buvo litai. Ji pakeitė dar penkis darbus, dabar negali pasakyti ką pasirašė, nedidelis lapukas buvo, tiksliai neatsimena. Jai tyrimo metu dokumentų nerodė, užduoti buvo tik klausimai. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad alga gal po poros savaičių nuo išėjimo iš darbo buvo sumokėta, negali atsiminti kada išėjo iš darbo, rašė ieškinį teismui dėl darbo užmokesčio nemokėjimo, ten yra visos datos. Nespėjo įteikti ieškinio, konfliktavo, grasino, kad kreipsis į teismą, tada ji išmokėjo pinigus, mažiau nei pusę sumos sumokėjo, jai tiko tas variantas, pagalvojo, kad neapsimoka švaistyti laiko, kad gauti kelis šimtus litų. Buvo seifas parduotuvėje pinigams, turėjo raktą, kadangi jau buvo parašiusi prašymą išeiti iš darbo, o L. į jį nereagavo, buvo išvažiavusi į Egiptą ir iš ten nesulaukė jokių žinių, bet buvo informavusi, kad išeina, galėjo po 3 dienų išeiti, nes buvo bandomasis laikotarpis, bet pasakė, kad po savaitės. Buvo kitą darbą susiradusi, L. dingo, tą žadėtą darbo dieną, kai turėjo išeiti iš darbo, užrakino parduotuvę ir kitą dieną į darbą nebėjo, su L. nebuvo įmanoma susisiekti. Jai teko važiuoti į „Sodra“, pasakė, kad buvo užfiksuota, jog dirba, su parašyta Lauros darbo pradžios data gal sutapo, bet su realia nesutapo, kalba apie tą savaitę kuri nebuvo įforminta. Nežino kas tvarkė buhalterinę apskaitą, teko bendrauti tik su sandėlio darbuotoja. Ji nuoširdžiai pasitikėjo ja, nebuvo duoti nurodymai, kad nemušti pinigų į kasą, ar neapskaityti, kiekvieną prekę įmušdavo čekį į kasą, atiduodavo klientui grąžą, neprašė įmušti operacijos, kuri neįvyko. Nesakė, kad mokamas priedas nuo geros apyvartos, tuo metu minimalus darbo užmokestis siekė 840 Lt, ji sakė nekreipti dėmesio į sumą, įrašytą darbo sutartyje, tarėsi apie 1000 Lt. Dirbo daugiau nei mėnesį, mėnesį ir savaitę. Nenormalu buvo, kad parduoti dvi prekes, ten neužsuka žmonių, o dėl priedo, tai ne jai spręsti ar jis priklauso, ji dirbo savo darbą. Bankiniu pavedimu gavo atlyginimą, tai atitiko sumą, už kuria pasirašė. Gal būt reikėjo nuskanuoti prekę, ji nežino, jos neapmokė pildyti kasos knygą priėmus į darbą. Kai atėjo pirmą darbo dieną, buvo pasakyta įmušti į kasą, buvo pateiktas kodas signalizacijos, daugiau nieko neapmokė, sakė, kad neturi laiko, geriau pati supildys kasos knygą.
Apklausta teisme liudytoja V. N. nurodė, kad dirbo gal prieš 5 metus, porą savaičių pardavėja. Gali būti 2012 metais, pavasarį gal tai buvo, neprisimena, (duomenys neskelbtini). Buvo įdarbinta pagal darbo sutartį nuo pirmos dienos, L. F. atrodo sudarė sutartį, kitų atsakingų darbuotojų nebuvo. Laikotarpio negali pasakyti kokiam buvo priimta, nepilnam etatui, neprisimena dėl darbo užmokesčio sąlygų ką tarėsi. Buvo dar viena darbuotoja, ji buvo atsakinga už prekių pardavimą, jei žmogus pirkdavo prekę, tai į jos pareigas įeidavo kasos tvarkymas. Ateina žmogus, nusiperka kas patinka, moka grynais, tuo momentu nebuvo galimybės atsikaityti banko kortele. Į kasą turėdavo įmušti sumą, neprisimena ką darydavo su tais pinigais darbo dienos pabaigoje, neprisimen ar teko pildyti dokumentus. Atvykdavo į darbo dienos pabaigą L. F., domėdavosi už kiek pardavė, už kokią sumą. Neprisimena koks grynųjų pinigų likimas būdavo darbo dienos pabaigoje. Turėjo įmušti į kasą prekes kainą, buvo mokama grynaisiais pinigais, turėjo galimybę atiduoti grąžą, buvo kasoje pinigų likutis. Neprisimena su pinigais kaip buvo pasielgta po to, neprisimena, nes tai buvo seniai. Neprisimena ar teko matyti, kad vadovė pasiimtų pinigus iš kasos. Negali pasakyti tiksliai ar pasiimdavo pinigus L. F., ar pildė kokius dokumentus. Negavo atlyginimo, bet neturi jokių pretenzijų dėl to, nes tai buvo seniai ir ji neprisimena tiksliai. Teisėjui pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad prisimena, spausdino ataskaitą ir tikrino, neprisimena dėl pinigų, ar jie buvo paliekami vakare kasoje. Skaitė savo parodymus, jos klausė ir mėgino išsiaiškinti kaip buvo. Tai jos parašas, skaitė, nežino ar pinigai buvo išimami. Dirbo dvi savaites ir nežino kaip kiekvieną dieną buvo elgiamasi su pinigais. Neprisimena kiek kartų L. išėmė pinigus iš kasos. Atvykdavo į parduotuvę L., norėjo padėti su klientais, neprisimena kiek prekių per tas savaites buvo parduota. Neprisimena už kiek buvo parduota pinigų per tas dvi savaites. Neteko matyti kasos išlaidų orderio, neprisimena ar teko pasirašinėti apskaitos dokumentuose. Nepasirašinėjo nieko. Neprisimena kokio dydžio alga būtų buvusi išmokėta, neprisimena, ar reikalavo išmokėti algą. Išėjo, nes nebegalėjo dirbi dėl asmeninių priežasčių, tai nesusiję su įmonės vadove. Nebuvo gavusi lėšų iš įmonės, grynais nebuvo gavusi. Negali pakomentuoti ar buvo nustatyta per jos darbo laiką trūkumas prekių, inventorizaciją darė L. Neprisimena ar sulaukė priekaištų iš L. dėl prekių trūkumo ar pan., tai nesusiję su jos nenoru atgauti atlyginimą. Neprisimena ar davė kažką grynaisiais pinigais jai, neprisimena ar davė grynuosius pinigus jai L., neprisimena ar prašė, kad sumokėtų atlyginimą, nesakė jokių nurodymų L., kad nebūtų neapskaityti pinigai kasos aparate. Neprisimena, negali teigti, ar pasirašinėjo įmonės dokumentus, ar pasirašė kasos žurnale. Negali atsakyti ar teko kažką rašyti kasos knygoje.
Apklaustas teisme liudytojas V. Š. nurodė, kad dirba direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini) “. 2012 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojo UAB „T. G.“ patalpas. Atsakydamas į teisėjo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad įmonės veiklos pobūdis nekilnojamo turto operacijos, nuomojamos patalpos. Teko nuomoti patalpas UAB „T. G.“. Sutartį pasirašinėjo su direktore, susitiko su L. F.. Buvo susitarta dėl patalpų, kainos ir pan., patalpos yra (duomenys neskelbtini), sutartis yra byloje, viskas surašyta. Buvo sudaryta dviem egzemplioriais sutartis, standartinė sutartis, priėmimo - perdavimo akte viskas parašyta, nuomos kaina 3500 Lt plius komunalinės paslaugos. Pagal sutartį laikėsi, paskui pabaigoje matė, kad niekas nevyksta, liko skolingi, pradėjo vėluoti, mokėjo pavedimu. Tikriausia ėmėsi veiksmų dėl nemokėjimo, nuomos sutartis buvo nutraukta, liko įsiskolinimas, paskui atsikraustė kiti ir parašė, kad neskolinga ir išsikraustė. Pagal sutartį teoriškai galėjo būti skolinga trijų mėnesių nuomos dydį, nurašė tą sumą, nereikalavo. Kalbėjo su direktore dėl nemokėjimo, matė, kad verslas sunkiai einasi. Pasirašė dokumentus, užbaigimo aktą, 2013 metais pasirašė. Kai išnuomoji nuomotojas nuomininkui perduoda patalpas o kai nutrauki sutartį nuomininkas nuomotojui grąžina atgal. Visos sutartys tuo tikslu buvo pasirašomos, pasirašė jis ir direktorė. Komunalines paslaugas susimokėjo vėliau, pilnai, mokėjimo pavedimais, pretenzijų neturi. Negali būti, kad dar skolingi, nes jis pateikė visus dokumentus tyrėjui, jis nerodė apskaitos dokumentų, uždavė klausimus kas buvo prieš 5 metus, paskui jis atnešė jiems popierius ir viską parodė. Neteko gauti 11 tūkst. iš L. F., jei būtų gavęs, būtų pasirašęs. Jie buvo skolingi tris mėnesius. Patvirtino pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b. l. 51 – 60). Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tikriausiai nebuvo išmokėta 11 tūkst., įmonė tik pavedimu gavusi yra pinigus, grynaisiais pinigų įmonė negavo. Dar po sutarties nutraukimo buvo likusi komunalinių paslaugų sąskaita, patikslino sutartyje, kiek jie turi mokėti, patikslino sutartį perdavimo aktu, kad jie už tris mėnesius nemoka nuomos. Buvo nereikalauta nuomos suma, negali tiksliai sumos įvardinti. Kai nutraukė sutartį, buvo parašyta akte, kad neims už tris mėnesius pinigų.
Apklaustas teisme liudytojas D. K. nurodė, kad 2013 metais susipažino su L., ji įmonės savininkė ir direktorė, ji norėjo parduoti įmonę UAB „T. G.“. Buvo kreditorių, buvo turto, buvo prekinis ženklas sukurtas, susitarė, kad nupirks su tikslu vystyti įmonę. Susitarę pasirašė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį ir ilgą laiką jis ieškojo galimybių pritraukti investuotojų, kaip galima patobulinti veiklą ir pradėti iš naujo ar pakeisti. Po metų priėmė sprendimą, kad tos veiklos nepavyks išvystyti ir buvo priimtas sprendimas paskelbti bankrotą. 2014 metais galiojo tvarka, kai norint paskelbti bankrotą reikėjo gauti bankroto administratoriaus sutikimą, kiek kalbėjo su administratoriais, įvertinę padėtį, nesutikdavo apsiimti bankroto procedūros. Pavyko surasti administratorių ir jie davė sutikimą administruoti bylą, visi dokumentai dėl bankroto teismuose buvo 2014 metų pabaigoje, tačiau teismas priėmė tik 2015 metais sprendimą, kai įsigaliojo nauja tvarka, kai administratorių parenka automatiškai. Buvo paskirtas kitas administratorius, kuris po kurio laiko ir inicijavo teismų maratoną dėl neatitikimų buhalterijoje ir trūkumo. Kiek jam pačiam teko dokumentus žiūrėti, nebuvo pavykę pastebėti įtartinų trūkumų ar sandorių, neatitikimų. Tai buvo internete paskelbta turbūt „Skelbiu.lt“, o (duomenys neskelbtini) yra el. paštas, L. atsiliepė dėl įmonės pirkimo. Buvo rodyti įmonės balansai ir skolos tiekėjams, kreditoriams ir ilgalaikio turto sąrašai, sandėlio likučiai. Kiek teko bendrauti su tuo metu buvusia UAB „T. G.“ buhaltere, ji minėjo, kad negalėtų komentuoti ankstesnių finansinių metų rezultatų iki jos darbo pradžios įmonėje. Buvo visi akcininkų sprendimai, kad L. vadovauja įmonei, kas tvarkė buhalterinę apskaitą, neatsimena. Nekilnojamojo turto nebuvo, pateikti duomenys rodė, kad neturėjo, dėl kilnojamojo turto, buvo tik kasos aparatai, kompiuteriai, teko matyti įrangą, grynųjų pinigu nebuvo ir pinigų banko sąskaitoje nebuvo. Buvo skolos, didžiausia skola buvo įmonės akcininkei, virš 200 tūkst. litų, gal 250 tūkst. ir dar keletas skolų, gerokai mažesnių, pvz. „Vilniaus centrinei universalinei parduotuvei“, iš kurios buvo numojamos patalpos, gal iki 20 tūkst., tai antras pagal dydį kreditorius ir keletas mažesnių. Buvo duomenų, kad pati L. buvo kreditorė, buvo pateiktas sąrašas ir tame sąraše ji figūravo. Atsimena, kad virš 200 tūkst., apie 250 tūkst. litais buvo sumai jai. Sprendimas buvo teigiamas pirkti įmonę, nes buvo padarytas įmonėje nemažas įdirbis, įmonė, kas pasirodė pakankamai svarbu, UAB „T. G.“ kaip prekinis ženklas ir jis užpatentuotas, galima buvo dirbti toliau, buvo ilgalaikiai drabužių tiekėjai, kontaktai su jas, su jais pakreipus veiklos kryptį, būtų buvę galima vystyti veiklą toliau, pridėti naujų tiekėjų, nusiderėti su tiekėjais. Pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pasirašė prekių likučių aktą, galbūt drabužių, kas liečia prekių likučius, tai darbužiai kiekiai buvo išvardinti, pasirašė dėl trumpalaikio ar ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo, t.y. dėl kompiuterių ir kasos aparatų, taip pat pasirašė dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, surašytos kokios bylos ir koks jų kiekis perduodamas, tai buvo buhalteriniai dokumentai, sąskaitos. Dabar neprisimena kaip tie dokumentai buvo įvardinti. Atsimena, kad buvo įvardinti kasos žurnalai, keletas vienetų buvo, buvo atskiri segtuvai su įsigijimo sąskaitomis – faktūromis iš užsienio tiekėjų, sąskaitos – faktūros pardavimų, kasos čekių buvo. Buvo kažkokie inventorizavimo aprašai, o ar buvo banko apskaitos žiniaraščiai, atskaitingų asmenų apyskaitos ir kiti, neatsimena, tiekėjų apskaitos žurnalas gal buvo, bet ne visų mėnesių, nėra garantuotas ar už kiekvieną mėnesį buvo. Neatsimena už kurį laikotarpį buvo, buvo didesnė bėda iki laikotarpio, iki tada, kai buvo įdarbinta paskutinė buhalterė, bet kada ji įdarbinta, neatsimena. Jie 2013 m. kalbėjo, tai ar iki 2012 metų, neprisimena tiksliai. Neprisimena ar buvo kiekvieną mėnesį dokumentai, buvo ir kitų dokumentų. Žiūrėjo gruodžio mėn. ataskaitas, kiek buvo viduje nesigilino, nes dar už tą laiką neša atsakomybę buvusi direktorė, nes manė jei vystys veiklą, su buvusia direktore viską sutvarkys. Negali teigti ar L. pateikė visus buhalterinius dokumentus, jis prašė pateikti visus turimus, kiek pateikė nežino, sakė, kad viską pateikė. 2013 metų pabaigoje, tai buvo lapkričio ar gruodžio mėnesis, reikia tiksliau pasižiūrėti sutartį, kaip ten nurodyta taip ir buvo surašyta, pasirašė abu, tada perėmė buhalterinės apskaitos duomenis, periminėjo ilgai, tai vyko ne vieną ir ne kelias dienas, vieną dieną pasirašė vieną priėmimo aktą, kitą po kažkurio laiko dėl kitų drabužių, jis negalėjo skirti laiko tik šiam reikalui, tiek įmonės buvusi savininkė ir direktorė. Susitardavo kada turi laiko, perskaičiuoja dokumentus. Visi susitikimai buvo buvusiose įmonės patalpose, kur buvo ofisas, ten buvo drabužiai, segtuvai su dokumentais. Verkių gatvės pradžioje viskas vyko. Kai kuriais kartais įmonės buhalterė dalyvavo, atrodo Tatjana. Taip tai bus T., pati L. sakė ir ji pati prisistatė kaip buhalterė. Pačioje pradžioje ji komentavo finansines ataskaitas, kokie kreditoriai, kokie likučiai, ji spausdino tuos dokumentus. Nepasakys kiek buvo egzempliorių dėl priėmimo – perdavimo aktų. Dėl ko iki šiol gailisi, tai kad su L. nepagalvojo, kad reikėtų surašyti kiekvienos bylos segtuvuose esančius lapus, jų skaičių ir sunumeruoti. Tuo metu nei T., nei L. nesakė, kad segtuvuose turi būti sunumeruoti lapai. Visuose segtuvuose nebuvo lapų numeracijos. Kai parsidėjo bylos, kurias inicijavo bankroto administratorius, suvokė, kad tai buvo klaida, turi įtarimų, kad dalį galėjo išimti dokumentų, neparodyti ar pamesti, nes nebuvo jie sunumeruoti. Nepagalvojo dėl sunumeravimo, jei būtų iniciatyva, būtų tai padarę, tiesiog apie tai nepagalvojo asmeniškai. Viską susidėdavo, pasirašydavo aktą, susikraudavo į automobilį ir išsiveždavo, neatsimena kiek buvo aktų, gali būti, kad 4, ten visi duomenys užfiksuoti, gavo visus kitus įmonės rekvizitus, t.y. anspaudus ir pan., fiksavo datas ant priėmimo – perdavimo aktų, kada ką išvežė. Toliau buvo ieškoma galimybių surasti investuotojų, partnerių, bet nepavyko, nes buvo krizinis laikotarpis. Kasoje UAB „T. G.“ buvo nulinis likutis. Nebuvo įformintas vadovo pasikeitimas, nes jis ieškojo tiek investuotojo, partnerio, vadovo, kuris galėtų užsiimti tik ta veikla. Jie tarėsi, kad pakeis direktorių, dar prieš akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymą, bet tai užsitęsė, jis neskambino ir nerodė iniciatyvos dėl to. Kalbėjosi su L., kad už 2013 metų laikotarpį, kai ji buvo reali direktorė, turi būti finansinės atskaitomybės ataskaita paruošta jos ir pateikta institucijoms. Nepavyko realizuoti turimus darbužius, per daug buvo optimistas dėl kainų, nes vienos sumos buvo įmonės buhalterijoje, t.y. likutinė vertė. Pamena, kalbėjo su vienu asmeniu, kuris prekiauja dėvėtais drabužiais, bet tai buvo 2014 metų pavasarį ar vasarą, nepatikėjo, kad turės bėdų su panaudotais drabužiais ir kad kaina bus ženkliai mažesnė nei likutinė ir iš tikrųjų išsiaiškino. Pigiau nesiryžo parduoti, kad bankroto administratorius nekaltintų neteisėtais veiksmais. Įsigijus įmonę, nedirbo niekas, nedirbo ir jis, įmonė nevykdė veiklos, T. buvo atleista akcijų pardavimo dieną, atrodo ją atleido L.. Jis inicijavo pareiškimą dėl bankroto iškėlimo, pagrindas buvo minusinė nuosavybė, kad nuostoliai viršijo įstatinį kapitalą, bei kreditoriams didelės sumos, įmonė nevykdo veiklos, nemato galimybių vykdyti toliau. Kreipėsi 2014 metų gruodžio mėn. L. apie tai buvo žinoma, ji vis dar buvo registrų centre kaip oficiali direktorė, nes dar nebuvo pakeistas direktorius. Nebuvo išspręstas tas klausimas per metus laiko, direktore ji liko, o jis kaip akcijų savininkas. Jie kažkaip užleido tą klausimą, buvo sutarę, kad jis suras direktorių ir pakeis. L. turbūt tikėjosi, kad anksčiau ar vėliau pasibaigs tai. Pasirašė UAB „T. G.“ pareiškimą dėl bankroto, pasirašė L.. Visą tai paruošė jis, o ji atrodo nesigilino per daug, klausimas paprastas, kad veiklos atnaujinti nepavyksta, pagal įstatymus būtina kelti bankroto bylą. Atrodo, kad jie telefonu kalbėjo dėl pareiškimo dėl bankroto. Pati įmonė turėjo el. paštą, tik juo po akcijų pirkimo - pardavimo niekas nesinaudojo. Jis pateikė fiziškai pareiškimą dėl bankroto, gavo atsakymą, atrodo paštu su L. susirašinėjo. Toliau buvo paskirtas bankroto administratorius, su juo susisiekė, kai sužinojo iš teismo apie sprendimą ir susitarė susitikti Vilniuje, perduoti dokumentus, jie atsiuntė reikiamų dokumentų sąrašą. Neatsimena kam teismas siuntė pranešimus, šaukimus ir atsiliepimus. L. nesidomėjo dėl bankroto procedūros teisme, jie tik bendravo telefonu. Jis dar pirmo posėdžio metu, kai administratorius dalyvavo kaip ieškovas minėjo, kad nėra pastebėjęs trūkumų, ypač tokios sumos. Kiek teko su L. ir buhaltere peržiūrėti dokumentus, būtų užkliuvusi akis už tokios sumos, 100 tūkst. tai nėra 1 Lt ar 10 Lt. Ne ant visų dokumentų buvo parašai, bet jie tą padarėme iki akcijų pirkimo, su buhaltere arba L. peržiūrėjo viską, gal ne viska kruopščiai žiūrėjo, ne kiekvieną įrašą, bet daugmaž visus segtuvus pervertė, pažiūrėjo ir kasos žurnalus. Vizualiai prisimena, kad nebuvo Lauros parašų, bet kai kur buvo ir Tatjanos, kai kurie dokumentai, išrašai banko atspausdinti dar jam prašant ir ant jų nepasirašė niekas. Dėl gavėjo parašų neatsimins, sutartys turėjo abiejų šalių būti pasirašytos, o parašai ant sąskaitų – faktūrų nėra būtini, tik reikia nurodyti kas parengė, nepasakys ar buvo nurodyta, ar ne. Kasos pajamų orderis žiūrint kaip atspausdinamas, jo dydis būna įvairus, pajamų orderis kaip A4 formato lapas, jis per puse perplėšiamas, kasos išlaidų orderiai kaip kas kokią formą naudoja, tai buvo dažniausiai ant vieno lapo. UAB „T. G.“ atžvilgiu kaip vizualiai atrodė šie dokumentai neprisimena. Neprisimena, kad būtų užkliuvusi akis, kad trūksta kažko, negali sakyti, kad negalėjo nebūti, bet pervertė nemažą dalį dokumentų. Iki akcijų pardavimo veikla buvo nuostolinga, bet nuostolius lemia daug faktorių. Mano, kad nebuvo iš kitų nusiskundimų dėl algos ar kažko panašaus po akcijų nusipirkimo. Bankroto procedūra tęsiasi iki šiol. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad už įmonę buvo atsiskaityta gal iki 1000 Lt, perkant žinojo, kad yra kreditoriai, buvo patarta dėl skolų išieškojimo, skolą perėmė kita įmonė. Buvo UAB „BV inžinerines sistemos“, kurioms pasiūlė perimti direktorės skolą arba dalį skolos ir kadangi įmonės vadovą pažinojo nuo senų laikų, buvo papildomas garantas, kad jis gali būti ir toliau kaip finansinis investuotojas ir būsimas partneris, kuris nereikalaus pinigų. Buvo kalbama ir su L. dėl šio klausimo, buvo pasirašyta sutartis tarp Lauros ir UAB „BV inžinerines sistemos“ dėl šio klausimo, nupirko dalį skolos įmonei. Tai nebuvo pirkimo sąlyga. Susitarė su bankroto administratoriumi susitikti telefonu, jis atvažiavo su savo automobiliu, perdaviau dokumentus, jis susikrovė, pasirašėme perdavimo dokumentų aktą ir jis išvažiavo. Pasirašė tokius aktus kaip ir perimdamas turtą iš UAB „T. G.“, drabužių perėmimo aktai, dokumentų priėmimo – perdavimo ir kasos, kompiuterių priėmimo – perdavimo aktai. Bankroto administratoriui perduodamas dokumentus suskaičiavo lapų skaičių ir parašė. Bankroto administratorius netikrino lapų skaičiaus, sakė, kad tikisi, jog viskas teisingai, daugiau skambučių iš jo nesulaukė. Daiktai iš Lauros, kai perėmė, buvo laikomi keliose vietose, buvo Užupyje, nuomojosi sandėlį iš UAB „Gerovė“. Nepaskys kiek buvo buhalterinių dokumentų, gera dėžė buvo, kiek segtuvų nežino. Nesakė L., kad kažko trūksta iš dokumentų, nes jei būtų perteklius, nebūtų priėmęs, o jei trūkumas, tai toliau reikalavęs būtų. Jo įgaliotas asmuo nepervertė dokumentų ar ko trūksta, po perėmimo nė karto nebuvo žiūrėti iki jų atidavimo administratoriui. Negali atsakyti, ar ji žinojo, kad yra direktorė iki bankroto iškėlimo, kai susisiekė su ja, nieko ji neaiškino, negali atsakyti, ar buvo toks inventorizacijos apyrašas, jei pamatytų perdavimo aktus kas ten nurodyta, tai tik tada galėtų patvirtinti, atrodo, kad 4 buvo aktai, bet neprisimena. Liudytojui parodžius perdavimo aktus (t. 5, b. l. 67), liudytojas, atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad visi šitie dokumentai buvo perduoti, sąrašą jis sudarė ir juos perdavė bankroto administratoriui. Prieš atiduodamas administratoriui perskaičiavo lapų skaičių, lapai nebuvo sunumeruoti, kai perėmė dokumentus iš Lauros, tiesiog taip peržiūrėjo. Visi dokumentai, kurie perimti iš Lauros, atiduoti bankroto administratoriui, niekas iš dėžių jų negalėjo išimti. Buvo telefonu susisiekta su L. F. dėl bankroto iškėlimo, buvo kalbama apie procedūrą, kad reikia siūlyti, tai buvo vienas skambutis. L. F. pasirašyti ant bankroto iškėlimo dokumentų, kodėl ištirta, kad tai ne jos parašas, nežino. Antspaudas buvo pas jį, susitarė, kad dokumentų originalai bus siunčiame paštu. Tikrai neatsimena kiek buvo egzempliorių, turbūt vienas, kiek prisimena telefonu susitarė, nes neturėjo laiko susitikti, todėl paprastu paštu siuntė ir gavo atgal, buvo dokumentai ir parašas, nes jis paruošė, antspaudavo ir gavo. Įvardino Laurą kaip direktorę. Kalbėjo, kad pakeis L. F. kaip direktorę, konkrečios datos neapsitarė nuo kada. nežino ar reikalingas dalyvavimas direktoriaus, jei nori jį pakeisti. Neprisimena, ar gavo prašymą L. F. atleisti iš darbo. Prieš išsiųsdamas dokumentus L., uždėjo antspaudą, jo parašo nereikėjo, jis nepasirašė, dokumentus su antspaudu išsiuntė jau paruoštus. Sutartį ir perdavimo aktus jis ruošė, kai perdavė bankroto administratoriui. Kai bankroto administratoriui ruošė, naudojo kitą formą, tos senos formos dingo, nes pakeitė kompiuterį. Neprisimena kiek išsivežė rūbų iš Lauros, kelios dėžes buvo, jos tilpo į bankroto administratoriaus automobilį. Dalis drabužių buvo nekokybiški, su broku ir su administratoriumi kalbant, jis sakė, kad tų suplyšusių ar brokuotų jam nereikia, kaip ir pakabų. Dokumentus peržiūrėjo, kai susisiekė su administratoriumi ir gavo raštą ką reikia pateikti. Iki tol drabužius buvo perrūšiavęs pagal modelius, gamintojus, broką ir pan. Neuždavinėjo administratorius klausimų kodėl jis perduoda dokumentus, neprašė, kad dalyvautų L.. Drabužių kiekį skaičiavo su L., o dokumentų neskaičiavo. Buhalterė vietoje spausdino kompiuteriu kai kuriuos dokumentus, tai buvo kompiuteris – kasa ir spausdintuvas. Kokių nebuvo buhalterinių dokumentų, gal jie ir turėjo būti kompiuteryje, gal ten turėjo būti apskaita, bet nebuvo prie jo prisijungęs.
Apklausta teisme liudytoja S. V. paaiškino, kad tvarkė pagal buhalterinių paslaugų sutartį L. F. buhalterinę apskaitą. Kiek atsimena, tai buvo drabužių prekyba, atnešdavo du ar kartą per mėnesį L. dokumentus, jie suvesdavo, viskas vyko pas juos ofise, ji pas juos atvažiuodavo. Neatsimena kokiu laikotarpiu dirbo, gal prieš 3 metus, jų daug buvo buhalterių ir jiems paskirstydavo įmonės direktorius, V. Š. dėl paskirstymo pasirašė dokumentus. L. vadovavo minėtai įmonei, tik buvo kita pavardė. Pagal sutartį L. iki kito mėnesio 10 d. turėjo atnešti visus dokumentus už praeitą mėnesį, nes jei jie negaus dokumentų, tai nepateiks deklaracijų VMI. Atnešdavo ir jie teikdavo deklaracijas, tai buvo apibrėžta buhalterinių paslaugų sutartyje. Pagal sutartį iki 10 dienos pateikdavo, ji realiai atnešdavo dokumentus. Nebuvo apskaitomi atnešami dokumentai, direktorius kokią tvarką nustatė tokia ir buvo, aprašo pateiktų dokumentų nebuvo. Pagal sutartį to neturėjo būti, kalba buvo su direktoriumi, kad reikia aprašo, bet nebuvo patvirtinta tvarka dėl dokumentų priėmimo. Kadangi ji pasirašė sutartį, tai ji ir atnešdavo dokumentus. Neprisimins, ar kartais dokumentuose, kuriuos atnešdavo, nebūdavo parašų, atspaudų ir pan. Jie privalėjo paskaičiuoti ir pateikti deklaracijas VMI. Po balansais nereikėjo pasirašyti, jie teikiami „online“, be parašo. L. A. buvo jos pavardė. Teko matyti, kad kaltinamoji atveždavo dokumentus, patvirtina, kiti darbuotojai neatveždavo apskaitos dokumentų. Nebuvo jokių pretenzijų iš kitų institucijų dėl jų buhalterinės apskaitos tvarkymo, jie neilgai tvarkė, apie metus laiko, gal 1,5 metų, reikėtų sutartį pasikelti, buvo sutartis ir jos nutraukimas. Nedaug buvo apskaitos dokumentų kas mėnesį, iki 50 dokumentų, tikrai ne daugiau, mažiau buvo gal apie 30. Buvo kelios pardavėjas UAB „Tuto group“, 3 - 4 darbuotojai. Be L. F. kitų nebuvo atsakingų darbuotojų, įmonės direktorius buvo atsakingas už dokumentų tvarkymą, direktorius buvo L.. Atsimena, buvo kasos aparato knygos pildomos, jie gaudavo el. paštu kasos knygas, nes kitaip negalėdavo pateikti PVM deklaracijos, per ten eidavo pajamos, ne ji gaudavo, o įmonė, ten būdavo dienos įrašas, būdavo pildoma kiekvieną dieną ir įrašoma suma. Gale būdavo susumuota už mėnesį, kadangi kas mėnesį deklaruojama, tai jie kas mėnesį pajamų orderį žiūrėdavo, išrašydavo pagal kasos knygą, ji išrašydavo. Ant kasos pajamų orderio pasirašydavo kasininkas, bet ji nedirbo ten, pasirašyti negalėjo, kas gauna pinigus, tas turėjo pasirašyti, jie pinigų nematė, dirbo per atstumą. Nežino kas buvo tas darbuotojas, turbūt kas realiai dirbo su pinigais tas ir pasirašė. Pagal darbo sutartį jie skaičiuodavo atlyginimus, buvo kasos išlaidų orderiai išrašinėjami kiekvienam asmeniui atskirai, nurodoma suma, o ar buvo sumokėti pinigai, nežino, nebuvo įmonės darbuotoja, tik kaip įmonė teikianti paslaugą buvo. Mano, kad nekaip įmonė dirbo, pradžiai sunku naujai įmonei, vesdavo apskaitą naujoms įmonėms, joms sunku įsivažiuoti. Nepasakys koks pinigų likutis buvo, kai baigė tvarkyti apskaitą. L. su nauja buhaltere atvažiavo, pasirašė nutraukimą, pervertė dokumentus, pasirašė, kad neturi pretenzijų ir išvažiavo. Yra nutraukimas ir parašyta, kad visi buhalteriniai dokumentai atiduoti. Kokią surašė direktorius sutartį, tokią davė pasirašyti, pretenzijų neturėjo, viskas tiko, pasirašė, kad neturi, buvo parašas direktoriaus ir Lauros. Lauros parašą tada gal vizualiai pažinojo, dabar tai ne. T. M. kaip pamenu perėmė iš jos dokumentus, pamena tik jos vardą. Nežino ar kasos knygos su kasos likučiu sutapo. Nepamena dėl paskolos ar L. ją ėmė. Gal kokie 4000 Lt buvo apyvarta, didelių sumų nebuvo. Jie netikrino ir inventorizacijos nedarė, parašyta sutartyje, kad neatlieka inventorizacijos, pats užsakovas atlieka. Banko sąskaitų žiniaraščiai buvo tvarkomi, gaudavo išrašus, juos atsiųsdavo L., bendravo su L. dėl visų dokumentų. Ką atnešdavo tą jie suvesdavo, ne jų reikalas lįsti ir klausinėti, jai tas pats ką ji daro, ji suveda ir viskas. Nebuvo prašymo kažko neįvesti ar neįtraukti, to jų įmonėje negalėjo būti, ji nedirbo kaip fizinis asmuo pas ją įmonėje. Jei buvo išrašoma suma dėl atlyginimo, tai dokumentai pateikiami L., o ar išmokami pinigai darbuotojui nesidomėjo, ji privalėjo paskaičiuoti, nes kitaip negalėtų „Sodrai“ duomenų pateikti. Neteko prašyti kažkokių dokumentų papildomai dėl to, kad trūksta. Kiekvienoje įmonėje trūksta, galima prašyti bet negauti, turėjo prašyti, bet neatsimena. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad alga jai atrodo buvo mokama ir taip, ir taip, ir grynais, ir ne, kasos išlaidų orderį jie pagal darbo sutartį išrašydavo, tvarkė tik aš apskaitą. Parodžius kasos išlaidų orderį (t. 3, b. l. 36), liudytoja į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad pagal šį dokumentą L. turėjo išmokėti, bet nėra gavėjo, tai reiškiasi gavėjas pinigų negavo, ten jos ir Lauros parašai. Jie išrašė, pateikė L., nėra, parašo tai matyt neišmokėjo, arba išmokėjo, o nepasirašė. Turi būti gavėjo parašas ,turi būti data, suma žodžiais parašyta, ne skaičiais. Jei nėra parašo gavėjo, tai laikoma, kad negavo pinigų. Nutraukta buvo sutartis su jais, nes norėjo, kad tvarkytų apskaitą žmogus, kuris būtų įdarbintas įmonėje, taip buvo patogiau, nereikia vežioti dokumentų, sužiūrėjimas geresnis, kažko nepraleidimas. Jie visus registrus, didžiąja knygą, kasą paruošė atidavimui, kiek buvo likę kasoje pinigų negali pasakyti. Tvarkė apskaitą programa ,,Finvalda”. Direktorė turbūt turėjo anspaudą, nes ji atvažiavo su savo buhaltere perimti dokumentų. Apklausos metu jai buvo parodytas išlaidų orderis, kiti dokumentai gulėjo pas tyrėją ant stalo, žiūrėjo ir aiškinosi, išlaidų orderis buvo prie kasos prisegtas, matė ir kasos knygą. Jai buvo rodoma, dėl to nurodytos sumos apklausoje, rodomos dėl to išlaidų orderis, dėl to paties kur klausė prokurorė, man parodė sekundę ir viskas. Buvo pas tyrėją visi dokumentai, vadinasi jai davė pasižiūrėti, jei parašyti numeriai. Kokius L. jiems atnešė pirminius dokumentus, tokius suvedė, pagal pirminius dokumentus daromas balansas, jei neatnešė to nesuvedė. Pagrindas buvo pajamos, nuo kurio pelno mokestis skaičiuojamas, buvo kasos aparato žurnalai, nežino kas juos pildė, remiantis tuo buvo pajamos, buvo parašas gale, pagal tai pelno mokesčių deklaraciją pildė, kadangi ji sėdėjo savo darbo vietoje, negali pasakyti ar visas atlyginimas pagal darbo sutartį buvo mokamas. Negali pasakyti, ar buvo slepiamas darbo užmokestis. Darbo užmokestį apskaitė pagal darbo sutartį. Buvo viena darbuotoja, kuriai mokėjo pavedimais įmonė. Darbuotojas pats pasirenka kaip bus gaunamas darbo užmokesti, turi būti prašymas, nurodytas banko sąskaitos numeris. Pagarsinus parodymus (t. 5, b. l. 154 – 155), liudytoja į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad L. pasirašė orderį jai matant. Jai rodė kasos knygą tyrėja ir ten buvo įtrauktas tas kasos išlaidų orderis. Suvestiniai registrai vedami į programą ir atspausdinami. Popieriniame variante buvo perduodama, kažkas papildomai buvo siunčiam el. paštu L., kažko prašė papildomai, kažkokios atskaitos suvestinių registrų.
Apklausta teisme liudytoja A. V. paaiškino, kad tai buvo prieš 7 metus, „Tuto parduotuvė“ atrodo vadinosi, buvo italų drabužiai parduodami, dirbo pardavėja, pagal darbo sutartį, pilnu etatu, darbo užmokestis buvo pagal darbo sutartį. Dirbo Kaune, Kanto g., ryte atskaitos buvo ruošiamos, vakare taip pat. Vadovė buvo L., tai drabužių pardavimas buvo, kasos aparatas buvo, kasos knygą turėjo. Ryte „x“, vakare „z“ ataskaitas pildė, klientai mokėjo grynaisiais arba banko kortele, grynuosius pinigus dėdavo į kasos apartą, čekis būdavo išmušamas, jei buvo pardavimas, tai buvo ir kasos įrašas. Kiekvienas daiktas, kuris parduodamas, buvo fiksuojamas, jei nėra pardavimo, tai nėra ką fiksuoti. Dokumentus pasirašė darbo pabaigoje, o pinigai dedami į seifą, raktą turėjo vadovė. Inkasavo ji į seifą, visos darbo dienos ataskaita pildė, grynųjų pinigų išėmimą fiksavo, tai vakarinė „z“ ataskaita. Įmonė neturėjo didelės apyvartos, buvo tokių dienų, kai išvis nieko neparduodavo. Už kasą buvo atsakinga ji būtent tos parduotuvės. Darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais. Nepamena, ar teko pasirašyti už gautą atlyginimą, užsidarė parduotuvė ir ji išėjo. Gavo atlyginimą pagal darbo sutartį, o dėl to lapo nepamena, ar pasirašė ką, atlyginimą gavo. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad dirbo viena, kasos knygoje vadovė L. pasirašydavo, ataskaitas vakare ji pasirašydavo, jos į kasos knygą buvo dedamos, pinigus kiekvieną vakarą inkasavo į seifą, po to juos pasiima vadovė. Kasos knygoje, jei neklysta, jos parašai, ji sutikrindavo pinigų sumas pagal kasos knygą. Pagarsinus liudytojos parodymus (t. 4, b. l. 75 – 76), liudytoja nurodė, kad gali būti, kad pasirašydavo dėl algos, pakeitė du darbus, gali būti visko. Patvirtina savo parodymus. Tik pagal darbo sutartį buvo mokamas atlyginimas, priedų neoficialių nebuvo. Nebuvo nurodymo nemušti į kasą, visą darbo užmokestį sumokėjo. L. neturi pretenzijų.
Apklausta teisme liudytoja J. D. paaiškino, kad buvo įdarbinta 2012 m. vasario 1 d., parduotuvė buvo PC „Herkaus galerija“ Klaipėdoje, dirbo pardavėja – konsultante UAB „T. G.“, savininkė L., dirbo pusę metų, išėjo savo noru, nes rado kitą darbą. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad į darbą pati direktorė priėmė, L. A.. Rado skelbimą, ji ją išsirinko, buvo „Darbo biržoje“. Pagal darbo sutartį buvo priimta. Dirbo 10 - 19 val., nuo pirmadienio iki penktadienio, šeštadienį iki 15 val. ar 17 val., prekiavo su kasos aparatu. Prasta prekyba, buvo aišku, kad baisis viskas. Bendravo telefonu su direktore, vieną kartą ji atvažiavo su prekėmis, išėmimą darydavo iš kasos ir siuntė pinigus per banką į sąskaitą. Atrodo, atsikaitydavo grynaisiais pinigais per kasą klientai, nebuvo aparato banko kortelėms. Įmuša sumą, čekį pirkėjui su preke atiduoda, grynieji kasoje lieka. Į darbo pabaigą nereikėjo išėmimo, pagal prašymą, jei buvo suma suprekiauta darydavo išėmimą ir jai siųsdavo, kasos žurnalas kiekvieną dieną pildomas, 15 ir 30 dienomis turėjo skenuoti ir siųsti direktorei. Kasos žurnalas 15 dieną skanuodavo, siųsdavo ir už visą mėnesį „Z“ ataskaita išlenda, viską atskanuodavo ir išsiųsdavo. Likutis kasos knygoje rašomas, jei 500 Lt išimta, viskas matoma. Grynuosius ji ir direktorė turėjo teisę paimti, be leidimo ir pritarimo jos negalėjo paimti. Ji kai atvažiuodavo, pasirašė už kiekvieną dieną kasos knygoje, kai buvo išėmimas rodoma, parašas jos ir direktorės būdavo, ji nedažnai atvažiuodavo, tarkim vieną kartą per mėnesį. Į direktorės arba firmos sąskaitą siųsdavo pinigus, būdavo nurodyta sąskaita, ją nurodė L.. Prekybos nebuvo, pasakė, kad „Herkaus galerijoje“ prastas prekybos centras, maža mėnesio prekyba buvo, gal maksimaliai 5000, gal 2-3 tūkst. Ji buvo apiforminta už minimalų užmokestį darbo, ėmė du kartus per mėnesį pinigus, sakydavo padaryk išėmimą ir sau pasiimk, ir pasirašyti kasos pajamų orderį. Už pusę mėnesio pasiimdavo pinigus, klausė ar vieną, ar du kartus nori, tai ėmė du. Raštiškai nebuvo įforminami išėmimai pinigų. Išėmimas parodytas tarkim 1000 Lt, tada sako nunešk į banką ir atskaičiuok 170 litų sau, pasiimk už dvi savaites o likusius jai į sąskaitą išsiųsk. Algalapį atrodo pasirašė, ji buvo atvažiavusi, vieną kartą pasirašė už kelis mėnesius, o išėmimas kasos knygoje įformintas. Kasos orderiuose pasirašė, pinigus gavo, pretenzijų neturi. Nežino kas tarkė buhalterinę apskaitą, ji įdarbinta buvo Klaipėdoje, registruota įmonė Vilniuje. Ji viena dirbo visą laiką, kasos žurnalą pildė. Darbo reikalais su L. kontaktavo, dar viena moteris Jolanta su prekėmis susijusi, ar sandėlininkė, sakė atsiųs prekių ir jie skaičiavo, viskas telefonu, kad reikia patikrinti pagal kodus, būdavo revizija, kad prekių likutis toks turi būti, skambina ir pasako koks. Kasos išlaidų orderiuose kiek atsimena nepasirašė. Nemokėjo neoficialaus atlyginimo, kiek buvo pasakyta tiek ir mokėta. Panašus skaičius buvo mokamas, nebuvo, kad svyruotų. Nieko nesakė kažko nemušti į kasą ir dėti atskirai, neoficialių dalykų nebuvo, prekiavo prastai, viskas buvo kasoje. Ką prekiavo tas kasoje ir buvo.
Apklausta teisme liudytoja I. D. paaiškino, kad dirbo po 10 val., pusę etato, prekiavo itališkais drabužiais. Atsakydama į teisėjo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad dirbo viena „Park outlet“ Žirmūnuose, Lakūnų g., į darbą priėmė L. pagal darbo sutartį, dirbo pardavėja. Mokėjimo kortelėmis negalėjo atsiskaityti žmonės, tik grynaisiais. Ji įrašydavo į sąsiuvinį ką nupirko, prekės kodą, kainą, ji nebuvo kasos knygą pamokinta rašyti, rašydavo į sąsiuvinį, kas pilnu etatu dirbo, užpildydavo pagal duomenis, kurie sąsiuvinyje. Sumokėjo pinigus, tai į kasą pinigai dedami, išmušdavo čekį. Buvo „X“ ir „Z“ ataskaitos. Pinigus tekdavo išimti, sudėti į aplankalą ir nunešti iš kasos, buvo tokia dėžė, o po ja padėti pinigai. Būdavo pasakyta kur padėti pinigus, pačioje parduotuvėje, seifo nebuvo. Žinojo visi apie tai, kurie dirbo, ji ir ta moteris, kuri pilnu etatu dirbo, ir L. žinojo. Tuos pinigus L. paimdavo. Neatsimena kas jai pasakė, ar ta moteris, kuri pilnu etatu dirbo, ar L., kad reikia dėti pinigus. Gaudavo atlyginimą į rankas, iš kasos atlyginimas mokamas. L. išmokėdavo, kai ateidavo laikas arba pasakydavo pasiimti savo algą iš kasos. Ji nieko neįformino dėl algos, lyg neteko pasirašyti dėl algos nieko, kituose darbuose, kuriuos dirbo, atlyginimą į banko sąskaitą gaudavo. Ji išdirbdavo pilną darbo dieną po 10 valandų, dvi dienas per savaitę dirbo. Atrodo buvo sąsiuvinis, rašydavo ką, už kiek pardavė, paskui, kuri dirbo visą dieną supildydavo į kasos knygą viską. Dirbdavo dvi dienas iš eilės, atrodo, kad po dviejų dienų supildyta turėjo būti, netikrindavo ar gerai supildoma kasos knyga buvo. Rodė jai kasos išlaidų orderį 105 Lt sumai, neatsimena, ar gavo pinigus pagal jį, dirbo neilgai. Žino, kad buvo ataskaitos „X“ ir „Z“, tai buvo kasos ataskaitos, įdėdavo į pačią kasą, klijuodavo ataskaitas į kasos knygą tą moteris, kuri dirbo visu etatu. Ryte „X“ ataskaita ir baigus „Z“ ataskaita, neatsimena kur tie čekiai, atrodo kad pati neklijuodavo, gal į kasą įdėdavo su pinigais, ar į tą aplankalą su pinigais. Jai buvo nurodyta, kad turi atspausdinti ataskaitas. Dėl neoficialaus atlyginimo nebuvo tartasi, turėjo darbo sutartį, kurią pasirašė, nesakė, kad mokės neoficialiai, gaudavo kokį susitarė atlyginimą. Nebuvo tokio dalyko, kad sakytų nemušti į kasą ir pasiimti grynaisiais. Pagarsinus parodymus (t. 4, b. l. 28), liudytoja nurodė, kad negali pasakyti ar pildė kasos knygą, ar ne, pradžiai nedarė to, nes nemokėjo, gal tekę padaryti kada, bet negali užtikrinti, kad darė pastoviai, t. y. kad pildė kasos žurnalą. Nežinojo, kad gali sakyti atsimena ar ne, pasakė todėl, kad visas pildė. Vadinasi parodymai buvo netiksliai duoti, parodymų neskaitė, jai perskaitė vieną kartą ir viskas, pastabų neturėjo. Neatsimena kiek kartų tai darė, tai kaip galima sakyti, kad pildė, kažką įrašyti teko į kasos žurnalą. Ji dirbo tik 4 mėnesius, ir tik 2 dienas per savaitę su prekyba, realiai ir neišmoko dirbti. Atvažiuodavo ir pasiimdavo pinigus L., jai mokėjo grynaisiais. Tai nebuvo visą laiką, kad direktorės leidimu pasiimdavo pinigus, vadinasi nebuvo paklausta, ar buvo galima paimti, jei paklausė, ar mokėjo, tai sakė, kad mokėjo. Lauros leidimu ji imdavo sau atlyginimą, buvo susitarusios, kad dirba už 500 litų puse etato, tai vadinasi negali paimti nei daugiau nei mažiau.
Apklausta teisme liudytoja T. M. paaiškino, kad tris mėnesius teko dirbti UAB „T. G.“, ji dirbo vyr. buhaltere, ateidavo vieną kartą į savaitę, buvo segtuve popieriai, suvesdavo, išeinant pelno nuostolių ataskaitą padarė ir pridėjo dokumentus. Atsakydama į teisėjo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad vyr. buhaltere dirbo, dar buvo ta, kuri pateikdavo jai dokumentus, ji tik sutikrindavo, buvo atsakinga už apskaitą. Atstovavo L. A. UAB „T. G.“, vieną kartą ateidavo į ofisą Verkių g. Kai atėjo, tik buvo Vilniaus universalinėje parduotuvėje likusi parduotuvė, „Norfoje“ užsidarinėjo. Jai viskas buvo sudėta į segtuvą, buvo taip sutarę, ji turėdavo viską užbaigti, tvarkė apskaitininkė sandėlį, ateidavo apyvartos jai, ji viską sutvarkydavo, jai atspausdindavo. Tai buvo sutarta su direktore, segtuve buvo dokumentai, kuriuos turėjo užbaigti, ji jai apyvartą atspausdindavo, kurią jai pateikdavo iš kasos aparato kiekvieną dieną, atnešdavo atšviestą kasos knygą, gale mėnesio sutikrindavo ar sutinka su atskaitomis, suvesdavo bendrą apyvartą į kompiuterį, į programą. Jei buvo sąskaitų už prekes, suvesdavo į buhalterinę programą. Prašė papildomai banko išrašus pateikti, jai reikėjo suvesti, jei ko pritrūkdavo prašė, ji jai pateikdavo, kai ateidavo, dokumentai jau būdavo segtuve. Jai tvarkant kažkokių pirminių apskaitos dokumentų nepritrūko. Jai pasakė L., kad bus parduodama įmonė, reikia sutvarkyti buhalteriją, padarė pelno nuostolių balansą, pasirašė visus aktus, atėjo vaikinas, ji jam pagal aktus perdavė, vaikinas, tai tas kuris pirko, vardas Dainius, jis pirko, jį vieną kartą matė, nustebo, kad viskas sutvarkyta, kad tvarkingi dokumentai. Jis sakė, jog manė, kad bus nesutvarkyta buhalterija, ji jam viską paliko ir pasakė, kad nuostolingai įmonė dirba, klausė, ką veiks, sakė turi planų, dar klausė gal nori su juo dirbti, ji atsisakė, daugiau jo nematė. Aktai buvo visi, jie trise pasirašė. Ji buvo sudėjusi atskirai trijų mėnesių dokumentus ir viską perdavė. Su buhaltere „VCUP“ derino, buvo depozitas, ir liko skola, buvo suderinimo aktai su jais surašyti. Ji nedalyvavo akcijų pirkime ir pardavime, viską perdavė ir viskas, jai dirbant pasikeitė akcininkas. Negavo pranešimo, kad yra naujas akcininkas ar vadovas. Gegužės mėnesį dirbo, o „Sodroje“ sakė, kad lapkričio mėnesį buvo atleista, bet ataskaitas teikė kitas buhalteris. Jai nekilo abejonių dėl atleidimo, nes išeinant sakė, kad viską sutvarkys „Registrų centre“. Ataskaitas VMI jau teikė kitas žmogus, sistemoje matosi kada ji paskutinį kartą teikė dokumentus. Direktorė tvarkė UAB „T. G.“ kasą, su kasos aparatu ji nieko bendro neturėjo, jai tik atšviestą kasos knygą pateikdavo, matė lėšų judėjimą. Ji tik galėjo matyti išraše kiek įnešta grynųjų pinigų, tvarkė sąskaitą direktorė, ji atsakinga, kokios sumos jos atsakomybė, ji ten nesikišo, visi mokėjimai taip pat, ji nieko nemokėjo. Dirbo nuostolingai įmonė, pelno nebuvo. Dėl atsikaitymo banko kortele, jei buvo atsiskaityta, tai turi būti pagrįsta, ji tuo laikotarpiu nedirbo, ji padarė iki gegužės mėnesio dokumentus. Buvo pelno nuostolių ataskaita, balansas ir didžioji knyga atspausdinta, perdavimo aktai, apyvartos pagal sąskaitą turėjo būti. 2012 m. gruodžio mėn. nedirbo dar, dirbo kovo, balandžio ir gegužės mėn. Kiek matė, buvo pervedama per banką atlyginimai, o kam grynaisiais mokama, tai atspausdindavo darbo užmokesčio žiniaraščius pasirašyti, L. juos nešė pasirašyti, jai per banką buvo mokamas atlyginimas, banko išraše turi būti. Mokėdavo atlyginimus kam per banką, o kai kam iš kasos ateidavo nesutapimai ir už darbo užmokestį išrašydavo kasos išlaidų orderį, išrašydavo kam iš kasos išmokėta. Turi būti parašas direktorės ir jos, kai užbaigta operacija. Šiaip tai turi viskas būti išrašyta, kasa turi būti uždaryta, jei trūksta pinigų turi būti pagrįsta dokumentais, nes iš kasos aparato ateidavo atsikaitymas kortelėmis arba pirkėjai grynaisiais atsikaitydavo. Per tą laikotarpį netruko dokumentų. Banko išrašai buvo pateikti. Gegužės mėn. Ji atleido visus darbuotojus, žiūrėjo „Sodroje“, bet neatsimena datos, atleido ji darbuotojus per „Sodros“ sistemą, tai buvo mėnesio pabaigoje. Jie rašė su „Capital renta“ suderinimo aktą, buvo kreditinė sąskaita ir skolos nebeliko, su jais derino, turi būti suderinimo aktas, pagal nuomos sutartį buvo išrašyta, kai ji atėjo nebenuomojo, buvo kreditinė sąskaita išrašyta. Jų buhalterė pateikė dokumentus, buvo viskas suderinta. Neprašė jos L. F. anuliuoti operaciją, buvo pasirašytas aktas. Su buhaltere derino, L. kalbėjo su direktore, buvo išrašyta kreditinė sąskaita. Kai atėjo dirbti, L. įnešinėjo per banką pinigus, akcininko įnešimas į įmonę vadinosi ar akcininko paskola, matėsi, kad įnešė akcininkė pinigus. Jai perdavė įmonės segtuvus, žiūrėjo, kad būtų visi priduoti, kaip inventorizacijos nebuvo. Nebuvo pinigų jai pradėjus dirbti, kažkiek buvo inkasuota iš kasos aparato, buvo grąžinta paskola akcininkei ir mokėti atlyginimai iš kasos, kai kuriems darbuotojams, o dauguma į banko sąskaitas pervedama, jai į sąskaitą atlyginimas buvo pervedamas. Pinigai tik dienos apyvarta kasos aparate. Buvo pardavimai, pirkimai, kasos dokumentai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, sandėlis tvarkomas vietoje, buvo kompiuterizuotas, ten buvo kiekinė apskaita, buvo apskaitininkė, kuri vedė sandėlį. Ji nedalyvavo atliekant inventorizaciją, tokie aktai nebuvo jai pateikti. Buvo segtuvas ir visi dokumentai sudėti, jis būdavo ofise Verkių g., buvo numojamos UAB „T. G.“ patalpos. Ji Dainių vieną karta matė, kai atėjo, viską padavė, daugiau nieko nematė, iš jos nieko neprašė. Negali pasakyti ar iš kažko kito prašė, ji pateikė už tris mėnesius dokumentus ir viskas. Ji perspėjo, kad turi nueiti į „Registrų centrą“. L. jai pasakė, kad reikia paruošti dokumentus ir parduota įmonė, reiks perduoti dokumentus, bus naujas akcininkas. Per pusantro mėnesio vyko dokumentų ruošimas. Jau buvo beveik į pabaigą prekyba, dokumentų nebuvo daug, iš tiekėjo prekių nebepirko, galėjo tik už nuomą sąskaitos būti, už telefoną. Duomenys į segtuvą sudėti, kiekvienam aktas buvo paruoštas ir parašyta kokie dokumentai, nuo kada iki kada. Prekių buvo sandėlyje nemažai, turėtų būti ataskaita, sandėlininkė tvarkė sandėlį, prie tų dokumentų neprieidavo, buvo atskira programa, neatsimena jos vardo ir pavardės. Neatsimena kiek liko kasoje pinigų, nebent tik kiek apyvarta iš kasos, banke kiek buvo neatsimena. Pelno nuostolių atskaitas pildė, buvo minusas, tikslių skaičių neatsimena. Uždavė klausima naujam akcininkui, kad nuostolinga veikla, paskutiniu metu „VCUP“ nebuvo prekybos. Jai rodė kasos orderį tyrėja, jis iš programos išrašytas, liko be parašų, nes kreditinė sąskaita ir skolos nebeliko, tas orderis nepasirašytas, kasoje pinigų nebuvo, negali pasakyti kaip buvo iš tikrųjų ar grąžino L. tuos pinigus. Skaičių aš neprisimena, buvo parodyti dokumentai apklausos metu. Kai parodė dokumentus ikiteisminio tyrimo metu, ji atsakė. Buvo tikriausia išrašytas tas orderis, bet jis nepasirašytas. Ar tikrai ten buvo 18 tūkst. nežino, reikia pažiūrėti į dokumentus. Apyvartos žiniaraštį vedė į kompiuterį, kompiuteris perduotas, liko atviras failas, viskas jame perkelta, tą orderį 11 tūkst. matė, bet neprisimena ar išrašė, atspausdinta iš kompiuterio, o atspausdinti gali bet kas. Jie kompiuterį su visa programa atidavė Dainiui. Duomenys paskutiniai, kurie perduoti, viską pasirašė, atspausdino, atidavė. Negali paaiškinti kaip sumažėjo ta suma, neatsimena. Parodžius kasos išlaidų orderis (t. 3, b. l. 66), liudytoja nurodė, kad tai jos parašas. Atsakydama į klausimus nurodė, kad pasirašinėjo suderinimo aktą, išrašė orderį, padėjo į segtuvą, turėjo į „Capital renta“ nunešti direktorė, ten yra jos parašas o tolimesnės eigos nežino. Paprašyti galėjo tik direktorė, ji savavališkai nieko neišrašė, kai išrašo įdeda į segtuvą. Jos kartais nesusitikdavo. Nebuvo grynųjų pinigų inventorizacijos, atsiskaitymo žiniaraščiai visi turėjo būti kompiuteryje, jos buvo dėl prekių viskas, nebuvo pirkta. Kai ji dirbo, dokumentų netrūko, ji turėjo išrašus ir kasos knygos, sandėlio netvarkė, apskaitininkė galutinius dokumentus duodavo. Buhalterinės pažymos dėl 108 tūkst. nebuvo tokio likučio, tik už įneštus pinigus banke teko rašyti. Turi orderis numerį, jei išrašo, tai minusiuoja sumą, paskui atiduoda vadovui. Neatsimena tos situacijos, savavališkai nieko neišrašinėjo. Ji prie pinigų neprieidavo, nei prie kasos, nei banke, savavališkai jokio dokumento nerašė iš kasos. Už kasą direktorius atsakingas, nebuvo pavedimo, turi būti atskiras įsakymas, turi įvestas etatas. Parodžius kasos knygos išrašą (t. 3, b. l. 47) liudytoja nurodė, kad ji išrašė, ,,Kapitalo rentai” už nuomą orderį, jie minusuoti nėra kasoje, kasos išlaidų orderis minusuoja iš kasos. Nežino ar pateikė „Capital rentai“, ji pati turėjo nuvažiuoti. Kai įvyksta faktas apskaitoje fiksuojama, o paskui grįžta dokumentai su parašais, ar be jo. Greitai įvyko pardavimas, nebuvo gauti dokumentai su parašais, nesidomėjo pas direktorę kokia eiga pinigų. „Capital rentos“ likutyje turi atsispindėti ar gavo, ar ne. Ji savavališkai nieko išrašyti negali, ten tik su apskaitininke ofise sėdėjo. Ji nedalyvauja, kai direktorė veda atsiskaitymus su klientais. Jei būdavo pradelsti atsiskaitymai, tai L. savo pinigus įnešdavo ir sumokėdavo, darbuotojai skambindavo, rašė darbo užmokesčio žiniaraščius. Jei kasos išlaidų orderis buvo, tai pinigai neišėjo, jei rodo likutį 18 tūkst., tie pinigai turėjo būti ir Dainius turėjo matyti, kad jie kasoje, kad yra likutis didelis kasoje. Jei buvo pagal kasą pinigai prieš išrašant 18 tūkst., jie ir turėjo būti „Capital rentoje“ arba kasoje, jie kreditinę sąskaitą išrašė. Apskaitos registrai jos detaliai sutvarkyti, kiekvienas dokumentas įvestas į programą, apyvarta kiekvienos dienos, iš kasos viskas, banko išrašuose visos sumos suvestos, apskaitos registruose buvo. Užpajamuoti buvo galima atgal, kasos likutis padidėtų, jei nebūtų išmokėti tie pinigai, jie turėjo būti, jei nebuvo išmokėti. Buvo aktas surašytas prie kasos dokumentų, kasos likutis nurodytas, žinojo, kad iš tiekėjų skolos buvo, koks banke likutis pagal banko išrašą bankinį atspindėjo balanse. Tvarkoma buvo pagal įstatymus buhalterinė apskaita, tik parašų galėjo pritrūkti. Dokumentų buvo nedaug, kuriuos atidavė, iš kasos aparato, kasos knygos kiek pardavė, iš viso gal 30 dokumentų, buvo ploni segtuvai. Rūbų buvo daug, į lengvąjį automobilį nesutilpo, į dvi dėžes negalėjo sutilpti, buvo kasos apartai, kompiuteriai, kasos knygos, dokumentų buvo dvi dėžės. Inventorizacijoje prekių nedalyvavo, dalyvavo sandėlininkė. Po to neteko lankytis, buvo pusvalandį, perdavė ir išvažiavo, kaip toliau nežino kiek perėmė prekių. Nematė su kokia transporto priemone Dainius atvyko. Neprisimena apskaitininkės vardo. Ji tik dokumentus perdavė, sudėjo savo segtuvus ant stalo su aktais, pasirašė ir ji išėjo. O kas liečia dėl prekių, nevedė sandėlio priekių apskaitos, todėl nieko nežino. Buhalterinė apskaita iš kompiuterio nebuvo ištrinta, jis priėmė su buhalterine programa kompiuterius, sakė dirbs toliau, nenaudojo slaptažodžių.
Apklaustas teisme liudytojas V. G. nurodė, kad buvo iškelta bankroto procedūra, pasiskambino D. K., kad nori perduoti dokumentus. Jis yra „Administravimas. Lt“ vadovas. Telefoninio pokalbio metu pasakė, kad perduos UAB „T. G.“ dokumentus. Jis pateikė perdavimo aktus, turbūt tuos, kurie yra byloje, perėmė dokumentaciją pagal sudarytus aktus. Atrodo buvo išvardinta bylomis, gal 30 buvo, neatsimena ir kompiuteriai 4 atrodo, gaminių buvo, prekės, t. y. rūbai. Įvardinti kiek tai atitiko pagal apskaitos dokumentus negali, nepasakys ar D. K. buvo žinoma, kai analizavo su juristais, tai buvo netvarkinga apskaita. Prekių likučiams turi būti inventorizacijos daromos, nes po to sunku nustatyti ar tos prekės nupirktos, kurios atiduodamos. Jam pateikė visus perdavimo aktus, dokumentus, klausimų neiškilo. Rado kasoje įdomius dalykus, kreipėsi civiline tvarka į teismą, ieškinį reiškė, atrodo dėl 2012 m. gruodžio 31 d. buvo duomenys, perkeliant duomenis 2013 m. neliko likučio. Jiems sukėlė įtarimų, kad 108 tūkst. dingo, didelė suma, į 2013 metus neperkelta, teismas atmetė ieškinį. Pagrindiniai argumentai, kad buvo skola direktorei, bet bankroto įstatymas apibrėžia, kad įskaitymu negali būti. Nepavyko nustatyti kur tie pinigai dingo, o kur padėti, nežino ir nemano, kad tai įrodė ir atsakovė. Įvyko Vilniuje dokumentų perdavimas, atvažiavo į nurodytą adresą ir viską perdavė, apie 30 segtuvų, pagal aprašą sužiūrėjo. D. K. paskambino, nes iškelta bankroto byla, jiems buvo paskirta administruoti šią įmonę, jis pats paskambino. Buvo logiška neklausti D. K. dėl pinigų, jis nebuvo vadovas, su buvusia vadove tik per teismo posėdžius buvo susitikęs, jai neskambino. Dabar atidėtas įmonės likvidavimas iki kol baudžiamoji byla bus išnagrinėta, kreditoriniai reikalavimai nėra dideli. Drabužiai buvo parduoti, už kokią sumą nežino, gali būti, kad už 400 Eur. Buvo kompiuteriai, kasos aparatai, tie pirkėjai, kurie nusipirko, skundėsi, kad nepasileidžia, neanalizavo kas ten viduje. 10 metų dirba bankroto administratoriumi. Įvairiai būna, kad paskambina, nežinai kartais kas tas direktorius. Procedūrą vykdo gavus dokumentus ir pateikia ieškinį, tokiu būdu ir susitiko su L.. Siuntė laiškus registruotu adresu, atrodo nebuvo paimti laiškai, siuntė pagal išrašus, kas juridinių asmenų registre nurodyta. Dainius prisistatė kaip akcininkas, jis pateikė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį. Perdavimas dokumentų vyko Vilniuje, jo gyvenamosios vietos adresu, ne bute, jis išnešė viską iš garažo, išnešė dokumentus ir prekes. Buvo paruošęs D. K. perdavimo aktą, tikrino dokumentus, peržiūrėjo bylų skaičių, drabužių neskaičiavo, kai grįžo į biurą, ten yra kolektyvas, jie skaičiavo. Buvo dvi dėžės drabužių ir dėžė ar pusantros dokumentų. Su lengvuoju automobiliu „K. C.“ išvežė. Pasitikėjimas yra darbuotojų, kurie skaičiuoja, jie skaičiuoja ar atitinka, jei neatitinka tada būtų blogai. Buvo bylos sunumeruotos. Tikrino jo darbuotojai, sakė, kad viskas gerai. Žiūrėjo kas viduje, paskui ir turinys tikrintas, dokumentų patikrą atliko advokatų kontora, samdo juos. Priekaištų nebuvo, kad neperdavė, nežino kokia turėjo būti apimtis. Parveža viską į biurą, yra kolektyvas ir skaičiuoja dokumentus, segtuvų kiekis vadinasi atitiko, jei nieko darbuotojai nesakė. Ten buvo kelnės, mažų dydžių rūbai, moteriški rūbai, jie nedidelių dydžių, paltų tikrai nebuvo. Laiškus siuntė pagal registraciją L.. Neįvardins kokiu adresu siuntė direktorei laiškus, bylos duomenimis žinomu, juridinio asmens buveinės ir ten kur registruota, mano, kad pagal išrašą ir pagal gyvenamąją vietą siuntė. Jei kažkas neatitiktų su dokumentais, imtųsi veiksmų, buhalterinė apskaita, jei tvarkingai vyksta, įvardinama kas užperkama, tai likučiai atsispindėtų, o kai daroma neaišku ko pirkimas, tai ir neaiškus likutis. Kompiuterius atidavė jiems, 4 dėžės, ne visi veikė, ar buvo buhalterinė programa nežino, buvo kaip kasos aparatai. Kompiuteris buvo perduotas, jo nejungė.
Iš teisme pagarsintų liudytojos D. S. parodymų matyti, kad ji nuo 2012 m. spalio 29 d. iki 2013 m. birželio 16 d. dirbo UAB „T. G.“, tikslaus adreso neprisimena, tačiau tai buvo parduotuvėje Norfoje, esančioje Šiaurės miestelyje, Vilniuje. Ji dirbo konsultantės pardavėjos pareigose, drabužių parduotuvėje. Ji drabužius parduodavo klientams, klientai atsiskaitinėjo grynais pinigais. Ji kiekvieną vakarą baigus darbą atspausdindavo kasos Z ataskaitą, kiekvieną vakarą atvažiuodavo šeimininkė L. A., kuri paimdavo priprekiautus per dieną pinigus, juos sutikrindavo su atspausdinta ataskaita ir pinigus išveždavo, nes parduotuvėje seifo laikyti pinigams nebuvo. Ji pildydavo kiekvieną dieną kasos žurnalą, į kurį buvo įrašomi kasos likutis dienos pradžiai, kasos likutis pabaigai, išimti pinigai, dienos pabaigoje, kasos žurnale pasirašydavo ji ir savininkė L. A.. Darbas buvo pamaininis, vienoje pamainoje dirbo po dvi darbuotojas. Darbo užmokestis jai buvo mokamas grynais pinigais atidirbus mėnesį. Gavus darbo užmokestį ji pasirašinėjo ant L. A. atvežtų algalapių (kaip jie tiksliai vadinosi, neprisimena). UAB „T. G.“ kasos išlaidų orderyje Nr. 34 2012 m. lapkričio 5 d. nurodytą darbo užmokestį 93,94 Lt jai L. A. sumokėjo, tačiau minėto kasos išlaidų orderio jai niekas nedavė pasirašyti. UAB „T. G.“ kasos išlaidų orderyje Nr. 36 2012 m. gruodžio 10 d. nurodytą darbo užmokestį 669,29 Lt jai L. A. sumokėjo, tačiau minėto kasos išlaidų orderio jai niekas nedavė pasirašyti (t. 4, b. l. 19 - 21).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2015 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad patenkintas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini) “ bankroto administratoriaus ADMINISTRAVIMAS LT, UAB prašymas, pripažinti BUAB „(duomenys neskelbtini) “ bankrutavusia ir likviduoti įmonę dėl bankroto, paliekant teismo patvirtintus kreditorinius reikalavimus: antros eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: VMI prie LR Finansų ministerijos- 1947,85 EUR, VSDFV Vilniaus skyrius- 1328,22 EUR. Trečios eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: UAB „Ekskomisarų biuras“- 2,26 EUR., AB Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė - 5487,69 EUR (t. 1, b. l. 45 – 46).
Motyvuojamoji dalis
Pagal 2001 m. lapkričio 6 d Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 4 dalies nuostatą „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansinės ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima naujas ūkio subjekto vadovas“.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties matyti, kad UAB „T. G.“ iškelta bankroto byla (t. 5, b. l. 65 – 66).
Iš 2015 m. vasario 17 d. Turto perdavimo - priėmimo akto matyti, kad aktas pasirašytas tarp UAB "T. G.", atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. K., ir UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ įgalioto asmens V. G., akte nurodytas perduodamas – perimamas turtas (t. 5, b. l. 68).
Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas patvirtindamas savo parodymus pateikė turimus dokumentus – 2013 m. gruodžio 13 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2011 m. rugpjūčio 3 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį su priedais, Susitarimą dėl sutarties nutraukimo, Dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutarties priedą (2013 m. vasario 1 d. ir 2013 m. vasario 7 d.), 2013 m. vasario 13 d. T. M. darbo sutartį, 2013 m. vasario 12 d. T. M. prašymą, 2013 m. vasario 12 d. UAB„T. G.“ direktoriaus įsakymą, 2013 m. vasario 13 d. Įsakymą dėl kasininko skyrimo, UAB „T. G.“ išrašą iš Registrų centro JAR, 2015 m. sausio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, 2015 m. vasario 17 d. Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, 2015 m. vasario 17 Turto perdavimo - priėmimo aktą, Segtuvą Nr. 21, 2012 m. kasos knygą (272), 4 lapai (t. 5, b. l. 61 - 127).
Iš Vilniaus apygardos teismas rašto matyti, kad atsakant į užklausimą pateikti dokumentų orginalai - 2014 m. gruodžio 23 d. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo (originalas), 6 lapai; 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. lapkričio 30 balansas (originalas), 1 lapas; 2014 m. lapkričio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita (originalas), 1 lapas, L. A. 2015 m. sausio 12 d. atsiliepimas (originalas), 1 lapas; 2017 m. vasario 10 d. ankščiau paminėti dokumentai grąžinti Vilniaus apygardos teismui (t. 5, b. l. 129 - 139).
Iš VĮ Registrų centro pranešimo matyti, kad pateikti VĮ Registrų centre turimi UAB „T. G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų dokumentų bylose esantys steigimo dokumentai, finansinės atskaitomybės dokumentai bei kiti turimi įmonės dokumentai (t. 6, b. l. 1 - 109).
Iš teismo patvirtinto nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija) matyti, kad patvirtintas nutarimas susipažinti su AB „Šiaulių bankas“, AB „Citadelė“, AB „Swedbank“, Lietuvos banko padalinys Snoro įmokoms priimti, BUAB „Snoras“, AB „Seb“, AB „Danske“ dokumentais, raštu kreiptasi į bankus dėl atliktų operacijų išklotinių ikiteisminiame tyrime pateikimo, gautos bankuose atliktų operacijų išklotinės, nurodyti IP adresai iš kurių buvo prisijungta, UAB „T. G.“, L. F., UAB „Docija“, D. K. turimos sąskaitos bankuose (t. 6, b. l. 112 -187).
2015 m. gruodžio 14 d. raštu kreiptasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl duomenų pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-62501-15, o būtent pateikti visų UAB „T. G.“, įmonės kodas 302640404, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , socialinio draudimo pranešimų bei visų kitų įmonės pateiktų dokumentų kopijas. 2016 m. sausio 12 d. gautas atsakymas su pridėtais dokumentais (t. 7, b. l. 1 - 142, t. 8, b. l. 1 - 116).
2015 m. gruodžio 14 d. raštu kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl duomenų pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-62501-15, o būtent pateikti visų UAB „T. G.“, įmonės kodas 302640404, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) mokesčių įstatymais privalomų teikti mokesčių deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei kitų turimų įmonių dokumentų kopijas. 2015 m. gruodžio 30 d. gautas atsakymas su pridėtais dokumentais (t. 8, b. l. 117 - 130).
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
BK 222 straipsnis yra blanketinė norma, vadinasi siekiant pripažinti asmenį šios nusikalstamos veikos padarymu, būtina konkrečiai nustatyti, kokias teisės normas tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą jis pažeidė. L. F. kaltinama pažeidus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 (Žin., 2001, Nr. 99-13515) (toliau – BAĮ) nuostatas:
6 straipsnio 2 dalies nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;12 straipsnio 1 dalies nuostatą „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“;13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai - asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, parašas ir pareigos“;19 straipsnio1 dalies nuostatą „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“;19 straipsnio 2 dalies nuostatą „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“.
Bei Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“
4 punkto nuostatą „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“;16 punkto nuostatą „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: <...> kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos išlaidų orderį, ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“;17 punkto nuostatą „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos išlaidų orderį“;19 punkto nuostatą „Jeigu kasos išlaidų orderyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“.
Teismų praktikoje nurodoma, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius - negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015). Būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje. Kaltinime nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas, apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos organizavimas, nepagrindimas apskaitos dokumentais 108 334,72 Lt (31 375,90 eurų) kasos išlaidų, jų neužregistravimas apskaitos registre „Kasos knygoje“, pateikimas buhalterei apskaityti iš viso 76 167,89 Lt (22 059,75 eurų) kasos išlaidų pagal kasos išlaidų orderius, kuriuose nėra gavėjo parašų, nepateikimas buhalterei apskaityti 16 712,21 Lt (4 840,19 eurų) gautų įplaukų iš kasos aparatų, buhalterinėse sąskaitose Nr. 5001 ,,Pardavimo pajamos“, Nr. 4484 ,,Mokėtinas PVM mokestis“ ir 241 ,,Pirkėjų įsiskolinimas“ neapskaitymas 15 703,11 Lt (4 547,93 EUR), iš jų: 12 926,73 Lt (3 743,84 EUR) pardavimo pajamų, 2 776,38 Lt (804,09 EUR) PVM, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai įmanoma nustatyti tik atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Specialistės išvadoje Nr. 5-1/88 nustatyta, kad dėl tyrimo metu nustatytų pažeidimų buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d. Taigi, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos pasėkmės L. F. taip pat inkriminuotos pagrįstai, jos veiksmai kvalifikuoti teisingai.
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad L. F. paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus, apgaulingai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą, ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei dokumentų išsaugojimą, privalėdama organizuoti ir kontroliuoti UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, neorganizavo UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos tvarkymo taip, kad į apskaitą būtų įrašytos visos ūkinės operacijos, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, paslėpė ir prie ikiteisminio tyrimo nepateikė, UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2011 -2013 m. kasos ir joje esančių grynųjų pinigų inventorizavimo aprašų, UAB „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitų apyvartos žiniaraščių, atskaitingų asmenų L. F. (A.) avanso apyskaitų ir atskaitingų asmenų atsiskaitymų apyvartos žiniaraščių (mėnesiais), tiekėjų apyvartos žiniaraščių (mėnesiais), kuriuose užfiksuotos atliktos ūkinės finansinės operacijos, atsiskaitymai, pirkėjų apyvartos žiniaraščių (mėnesiais), kuriuose užfiksuotos atliktos ūkinės finansinės operacijos, atsiskaitymų laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d., 2013 m. finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos), atsiskaitymų su įmonės kortele Nr. ***** 1994 pagrindžiančių dokumentų 225,77 Lt (65,39 eurų) už 2011 m., 14 990,90 Lt (4 341,66 eurų) už 2012 m.; 2012 metų gruodžio mėnesį apskaitos dokumentais nepagrindė 108 334,72 Lt (31 375,90 eurų) kasos išlaidų, jų neužregistravo apskaitos registre „Kasos knygoje“. Teismas priimdamas nuosprendį vadovaujasi byloje esančia specialistės K. L. išvada bei jos posėdyje duotais paaiškinimais, kadangi ji paremta teismo ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, kuriuos teismas pripažino kaip patikimus. Be to, specialistė savo išvadą pagrindė tiksliais skaičiavimais, paaiškino, kuo remdamasi juos atliko, savo teiginius motyvavo. Darant išvadas ir priimant nuosprendį šioje baudžiamoje byloje itin didelę reikšmę turi liudytojų – įmonėje dirbusių pardavėjų, buhalterės, bei buhalterės, tvarkiusios apskaitą pagal buhalterinių paslaugų sutartį parodymai, kadangi iš esmės jais patvirtinama arba paneigiama išvada, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant įstatymų reikalavimų. Apklausta teisme pati kaltinamoji L. F. nurodė, kad sutinka, kad padarė smulkius buhalterinės apskaitos pažeidimus, nurodo, kad jai nesinorėjo nieko nuslėpti, nebuvo tikslo, kasoje nebuvo tokių pinigų, pelno nebuvo, kad atsiskaitytų su darbuotojais ji įnešinėjo savo pinigus. Nurodė, kad kartais leisdavo dėl didelių atstumų pasiimti darbuotojams pinigus iš kasos, tada ne visada buvo išrašomi apskaitos dokumentai. Apklaustos įmonėje dirbusios pardavėjos nurodė, kad už kasą buvo atsakinga direktorė, kad ji imdavo pinigus iš kasos bei kartais leisdavo atlyginimą iš kasos pasiimti pačioms. Taigi, vertinant L. F. parodymus matyti, kad ji neneigia paties fakto, kad padarė įstatymų pažeidimus, tačiau nurodo, kad nebuvo tikslo kažką slėpti. Liudytoja G. D. apklausta teisme nurodė, jai direktorė nurodė nepildyti kasos knygos, sakė, kad užsipildys pati, taip pat nurodė, kad direktorė atvažiuodavo ir tiesiog pasiimdavo pinigus iš kasos, nebuvo vedama apskaita kiek prekių parduota, rinktos tik Z ir X ataskaitos, reikdavo kas rytą į kasą įdėti 100 Lt, nors realiai taip nebuvo. L. V. N. nurodė, kad direktorė atvykdavo į darbo pabaigą, domėdavosi pardavimais, neprisimena ar ėmė direktorė pinigus iš kasos. Liudytoja A. V. nurodė, kad dirbo Kaune, darbo užmokestis buvo mokamas grynais, nepamena ar pasirašydavo už gautą atlyginimą, ji pildydavo darbo dienos ataskaitą, dokumentus parsirašydavo darbo pabaigoje, pinigai būdavo dedami į seifą, raktą turėjo vadovė, pinigus į seifą dėdavo ji, po to juos pasiimdavo vadovė. Liudytoja J. D. nurodė, kad dirbo Klaipėdoje, vadovė jai sakydavo pasiimti atlyginimą iš kasos, pinigų paėmimai raštiškai įforminami nebuvo. Liudytoja I. D. nurodė, kad pinigus iš parduotuvės paimdavo direktorė, ji jai išmokėdavo atlyginimą arba liepdavo pasiimti pačiai. Apklaustos pardavėjos nurodė, kad ne visada pasirašydavo dokumentus. Taigi, iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų parodymų matyti, kad įmonėje direktorė imdavo pinigus iš kasos, taip pat tai leisdavo daryti darbuotojams pasiimant pinigus kaip darbo užmokestį, išmokant atlyginimus pateikdavo pasirašti kasos išlaidų orderius. Kadangi šių liudytojų parodymai iš esmės atitinka vieni kitus, yra aiškūs, nuoseklūs ir logiški, teismas jais vadovaujasi priimdamas sprendimą byloje. Be to, teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos D. S. parodymai, kadangi dėl objektyvių priežasčių šios liudytojos teisme nebuvo galima apklausti, teismas vadovaujasi jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Liudytojų parodymai patvirtina, kad L. F. pateikė buhalterei apskaityti kasos išlaidų pagal kasos išlaidų orderius, kuriuose nėra gavėjo parašų, vieno iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų.
Teisme liudytojas D. K. nurodė, kad kaltinamoji jam rodė įmonės balansą, skolas kreditoriams ir kitus dokumentus, jis prašė pateikti visus turimus dokumentus, visus perduodamus dokumentus perėmė per keletą dienų, nurodė, kad kai kuriuose dokumentose nebuvo parašų, apgailestauja, kad perimant dokumentus nesusikaičiavo visų lapų skaičiaus, nurodo, kad bankroto administratoriui perduoti visi iš L. F. gauti dokumentai. L. S. V. nurodė, kad direktorė L. F. jai atnešdavo kartą ar du per mėnesį dokumentus, pagal kuriuos ji turėjo pateikti deklaracijas VMI. Ji nežino ar kasos knygos sutapo su kasos likučiu nes dirbo per atstumą, atliko tuos darbus, kurie numatyti sutartyje, ką jai atnešdavo direktorė, tą suvesdavo, ne jos reikalas klausinėti. L. T. M. nurodė, kad ji rengė dokumentus perdavimui pardavus įmonę, dalyvavo perduodant dokumentus. Dirbant jai viskas buvo sudėta į segtuvą, buvo taip sutarę, ji turėdavo viską užbaigti, ji viską sutvarkydavo, atspausdindavo. Tai buvo sutarta su direktore, segtuve buvo dokumentai, kuriuos turėjo užbaigti, ji apyvartą atspausdindavo, kurią jai pateikdavo iš kasos aparato kiekvieną dieną, atnešdavo atšviestą kasos knygą, gale mėnesio sutikrindavo ar sutinka su atskaitomis, suvesdavo bendrą apyvartą į kompiuterį, į programą. Jei buvo sąskaitų už prekes, suvesdavo į buhalterinę programą. Prašė papildomai banko išrašus pateikti, jai reikėjo suvesti, jei ko pritrūkdavo prašė, ji jai pateikdavo, kai ateidavo, dokumentai jau būdavo segtuve. Jai tvarkant kažkokių pirminių apskaitos dokumentų nepritrūko. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini) “ pirkimų apskaitos dokumentai PVM sąskaitos faktūros už 335 627,03 Lt (2011-2012 m.), iš jų: 183 120,38 Lt sąskaitos prekių pirkimų iš užsienio tiekėjų 2011-2012 m., darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai, tačiau nepateikti tiriamojo laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos registrai 2011 m., 2013 m., t.y. turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai, atskaitingo asmens L. A. avansinės apyskaitos ir šio atskaitingo asmens atsiskaitymų apyvartos žiniaraščiai (mėnesiais), kuriuose užfiksuotos atliktos ūkinės finansinės operacijos, atsiskaitymai. Todėl be šių buhalterinių apskaitos dokumentų iš dalies negalima nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini) ” turto (piniginių lėšų panaudojimo), už kokias prekes bei paslaugas pagal kokius dokumentus buvo atsiskaityta. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą atskaitingas asmuo L. A. gavo 34 715,81 Lt, panaudojo 444 598,61 Lt. Kadangi tyrimui nepateikti detalūs 2011 - 2013 m. apskaitos registrai, t.y. turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai, atskaitingo asmens L. A. 2011 m. ir 2013 m. avansinės apyskaitos ir šio atskaitingo asmens atsiskaitymų apyvartos žiniaraščiai (mėnesiais), kuriuose užfiksuotos atliktos ūkinės finansinės operacijos, atsiskaitymai, todėl už kokią sumą neatsiskaitė ir kiek liko skolinga L. A. Bendrovei tyrimo metu negalima nustatyti. UAB „T. G.“ kasos knygoje (sąskaita Nr. 272) 2012-12-31 dienos pabaigoj apskaitytas grynųjų pinigų likutis 108 334,71 Lt. Tyrimui pateiktame UAB „T. G.“ suvestiniame registre „Didžioji knyga nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31“ kasa „sąskaita Nr. 2721“ apskaityta 108 334,71 Lt (kredite) kasos išlaidų, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2012 metų gruodžio mėnesį 108 334,72 Lt kasos išlaidų nepagrindė apskaitos dokumentais, jų neužregistravo apskaitos registre „Kasos knygoje“. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 p. „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, 16 p. „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: <...> kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos išlaidų orderį, ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“, 17 p. „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos išlaidų orderį“. Tyrimui nepateiktas įmonės kasoje 2012-12-31 d. atlikto patikrinimo inventorizacijos aktas. Tarp tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų nėra duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ tiriamuoju laikotarpiu nustatytą piniginių lėšų trūkumą kasoje. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktas L. F. apklausos protokolas (2016-02-29), kuriame ji teigė, kad “dokumentus nuvežė T. M., kuri paaiškino, apie kasoje 108 334,71 litų, kad tai nesutvarkytas likutis. T. M. matė, kad yra kasos ataskaitoje tokia suma, tačiau realiai kasoje tokių pinigų nebuvo, todėl T. M. aiškino, kad tai neteisingas likutis, ir nuo 2013 m. sausio 1 d. priėmė kasos likutį kaip nulinį, nes toks kasos likutis buvo realus, kasoje pinigų nebuvo. Realiai kasoje 2012 m. gruodžio 31 d. pinigų nebuvo“. Apklausta teismo posėdžio metu specialistė patvirtino, kad išvadą pilnai palaiko, išvada pateikta pagal užduotį atlikti objektų tyrimą, atliekiant tyrimą UAB „T. G.“ buvo nustatyti norminių teisės aktų pažeidimai.
Nagrinėjamu atveju pasirinkdama nusikalstamos veikos modelį ir pagal jį veikdama, kaltinamoji L. F., būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, sąmoningai netinkamai vykdė žinomus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, ir tai darydama nuslėpė gautas pajamas, neregistravo visų ūkinių operacijų, numatydama, kad dėl to iš dalies nebus galima nustatyti įmonės nuosavo kapitalo (pelno) bei įsipareigojimų dydžio ir šių padarinių norėjo. Tokiu būdu veikdama tiesiogine tyčia, teismo vertinimu L. F. sąmoningai apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, numatydama, kad dėl to gali kilti BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai, ir to norėjo t.y. realizavo BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimo sudėtį.
Taigi, kaltinamoji L. F., žinodama, kad pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, sąmoningai organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą. Todėl L. F. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Be to, svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 13-693/2013; Nr. 2K-75-677/2016; Nr. 2K-38-222/2016; Nr. 2K-462-489/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginiai tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai juo disponuodamas, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Be to, šios nusikalstamos veikos subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatė, jog L. F. dėl užimamų pareigų buvo atsakinga už bendrovės turtą, ji laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini) ”, direktore ir būdama atsakingu asmeniu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, užimamų pareigų pagrindu atsakinga už jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtą – pinigines lėšas, naudotinas atsiskaitytinai įmonės reikmėms, siekdama asmeninės turtinės naudos, tęstiniais tyčiniais veiksmais, 2012 m. lapkričio 5 d. pagal UAB ,,T. G.” kasos išlaidų orderį Nr. 32 iš UAB “T. G.” kasos grynais paėmė 242,66 Lt (70,28 eurų) ir jų nesumokėjo UAB “T. G.” buvusiai darbuotojai V. N. bei 2013 m. gegužės 2 d. pagal UAB „T. G.” kasos išlaidų orderį Nr. 6 iš UAB ,,T. G.” kasos grynais paėmė 11 616 Lt (3 364,23 eurų) ir jų nesumokėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)”. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose faktinės bylos aplinkybės pirmiausia nustatomos pagal bendrovėje vedamos buhalterinės apskaitos duomenis, kartu juos gretinant su kitais esančiais įrodymais ir tokiu būdu vertinama, ar byloje yra patikimų įrodymų, patvirtinančių kaltininko teiginius dėl tinkamo ir pagrįsto bendrovės lėšų panaudojimo. Kaltinamosios L. F. teiginiai, kad sumokėjo 242,66 Lt (70,28 eurų) buvusiai UAB ,,T. G.” darbuotojai V. N. nėra patvirtinti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, akivaizdžiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir savaime nelaikytini pakankamu pagrindu paneigti tai, jog nuteistoji pasisavino jos žinioje buvusį UAB ,,T. G.” turtą. Be to L. F. neneigia, kad nesumokėjo UAB ,,Kapitalo renta”, nurodo, kad jei būtų kažkoks dokumentas išrašytas „(duomenys neskelbtini)“, būtų jos parašas, ar savininko, bet jis tuščias, buhalterė išrašė, pamiršo gal, tai nepanaudotas dokumentas, ji jei būtų sužinojusi, tai jį galima suplėšyti, jis neturi juridinės galios be šalių parašų. Įvyko nuoma su „Capital renta“, kaip parašyta taip yra kada nutrūko bendradarbiavimas, praėjus 2 mėn. išrašytas orderis, nežino kodėl, ji jo nepasirašė, tik teisme sužino tai, nes su „Capital renta“ atsiskaityta, viskas aišku ir išlenda tokia suma, kai kasoje pinigų nebuvo, paaiškinti negali. Jos parašo nėra. Patikslino, kad buvo kreditinė sąskaita išrašyta ir „Capital renta“ skolą nurašė. L. V. N. apklausta teisme nurodė, kad jai neteko matyti kasos išlaidų orderio, nepasirašinėjo nieko, nebuvo gavusi lėšų iš įmonės grynais, atlyginimas jai nebuvo sumokėtas. L. V. Š. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad neteko gauti 11 tūkst. iš L. F., jei būtų gavęs, būtų pasirašęs. Jie buvo skolingi tris mėnesius. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad buhalterinės apskaitos duomenis įvertino ir išvadas surašė vyriausioji specialistė K. L.. Teismas neturi pagrindo abejoti pateikta specialisto išvada, taip pat specialistės paaiškinimais duotais teisme, jų nepaneigia ir kiti byloje surinkti įrodymai. Specialistė K. L. nurodė, kad dėl „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikti papildomai dokumentai, kasos išlaidų orderis išrašytas 2013 m. gegužės 2 d. UAB „T. G.“ Nr. 6 už nuomą 11 tūkst. be gavėjo parašo, atlikus priešpriešinį patikrinimą, nustatyta, kad „Capital renta“ nebuvo gavusi pinigų. 2016 m. gruodžio 5 d. parašytas raštas UAB „Kapitalo renta“ dėl informacijos pateikimo, gautas atsakymas, kuriame nurodyta, jog užklausime minima 11 616 Lt suma UAB „Kapitalo renta“ sumokėta nebuvo. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys yra atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytų veikų, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis Tai, kad L. F. pasisavino jos žinioje buvusį UAB ,,T. G.” turtą (pinigines lėšas), įrodo liudytojų V. N., V. Š. parodymai, specialisto išvada, specialistės K. L. paaiškinimai duoti teisiamajame posėdyje, kurie tinkamai atskleidė kaltinamosios L. F. padarytų nusikalstamų veikų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.
Tokiu būdu L. F. pasisavino jai patikėtą svetimą turtą, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamoji L. F. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas apysunkių nusikaltimų, o kitas nesunkių nusikaltimų kategorijoms, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ankščiau teista, teistumas išnykęs (t. 8, b. l. 138), administracine tvarka bausta (t. 8, b. l. 131-134), nedirba, turi tris nepilnamečius vaikus, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.
Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai L. F. skiriant BK 222 straipsnio 1 dalies ir 183 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, padarytos žalos dydį, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis (ankščiau teista, bausta administracine tvarka, nedirba, turi tris nepilnamečius vaikus), kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Remiantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje (šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam skirtina mažesnė negu ketverių metų laisvės atėmimo bausmė už tyčinį nusikaltimą), bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamsios L. F. resocializacija (kompleksinė pagalba, siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) galima taikant BK 75 straipsnio nuostatas.
Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Be to, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įtvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį, civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Todėl civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį, gali būti dvi žalos rūšys, t. y. turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala, tai nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos, taip pat išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Svarbu pažymėti ir tai, kad spręsdamas klausimus, susijusius su civilinio ieškinio baudžiamosiose bylose patenkinimu ar atmetimu, teismas vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reguliuojančiomis civilinės atsakomybės santykius. Be to, sprendimą visiškai ar iš dalies patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011; Nr. 2K-526-693/2015; Nr. 2K-7-49/2016; Nr. 2K-7-124-648/2016). Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu bankrutuojančios BUAB „T. G.“ pateikė civilinį ieškinį 3 434,51 EUR dėl žalos atsiradusios dėl pasisavinto UAB „T. G.“ priklausančio turto. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininkui padarius materialinę žalą fiziniam asmeniui, įmonei, įstaigai ar organizacijai nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 182, 183 ir 184 straipsniuose, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–23/2004).
Iš 2015 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad patenkinus bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini) “ bankroto administratoriaus ADMINISTRAVIMAS LT, UAB prašymą pripažinti BUAB „(duomenys neskelbtini) “ bankrutavusia ir likviduoti įmonę dėl bankroto, paliekant teismo patvirtintus kreditorinius reikalavimus: antros eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: VMI prie LR Finansų ministerijos- 1947,85 EUR, VSDFV Vilniaus skyrius- 1328,22 EUR. Trečios eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: UAB „Ekskomisarų biuras“- 2,26 EUR., AB Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė - 5487,69 EUR. BUAB „(duomenys neskelbtini) “ civiliniame ieškinyje nurodė, kad patyrė 3434,51 EUR turtinę žalą, nes iššvaistyta 242,66 lt (70,28 EUR) nurodant, kad ši suma išmokėta V. N., tačiau pinigai realiai išmokėti nebuvo, be to pasisavinta 11616 Lt (3364,23 EUR) nurodant, kad pinigai išmokėti UAB „Kapitalo renta“ tačiau pinigai realiai išmokėti nebuvo. Apklausti teismo posėdžio metu V. N. nurodė, kad negavo atlyginimo, tačiau dėl to pretenzijų neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. Š. nurodė, kad pretenzijų dėl nesumokėtos nuomos neturi, tai patvirtinta sutartimi. Kadangi nei V. N., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įtraukti į kreditorių sąrašą, BUAB „(duomenys neskelbtini) “ pareikšto civilinio ieškinio nėra pagrindo tenkinti.
Kaltinamajai L. F. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas
nusprendžia:
L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta:
dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;
dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti L. F. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant ją neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, atlyginti turtinę žalą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę L. F. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Netenkinti civilinio ieškinio dėl 3 434,51 EUR turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2017 m. kovo 3 d. Vilniaus apskr. VPK KP ENTV nutarimu paimti UAB „T. G.“ dokumentai, supakuoti į dvi dėžes, perduoti saugoti adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje (t. 1, b. l. 91 - 92) (2017 m. kovo 13 d. kvitas B serija BBB, Nr. LS002276), grąžinti UAB „Administravimas LT“; vokus su kompaktiniais diskais palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.