Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. L. kaltu prisipažino iš dalies, prisipažino dėl plėšimo, dėl nužudymo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016 m., galėjo būti birželio 12 d., su žmona ir naujagimiu iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini) aplankyti jos mamą. Jų finansinė padėtis buvo sunki, važiavo pasiskolinti pinigų. Uošvienė pinigų neturėjo paskolinti. (duomenys neskelbtini) buvo apie 18 val. Jis pasakė žmonai, kad važiuoja iki buvusio bendradarbio, gal jis paskolins, ir sumanė nuvažiuoti apiplėšti G. K. K., kurią pažinojo nuo vaikystės, nes tėvas ten dirbo ir jam papasakodavo ką dirbdavo, apie G. K. K. papasakodavo. Tėvas buvo užsiminęs, kad ji turi santaupų, kad nusipirko televizorių, telefoną. Tuo metu kai kalbėjo su tėvu, minties važiuoti ir ją apiplėšti nebuvo. Galvojo nuvažiuoti pas tą draugą, bet bevažiuojant persigalvojo. Jo tikslas buvo iš G. K. K. pavogti pinigus, tikslo žudyti neturėjo. Į (duomenys neskelbtini) atvažiavo vakare, buvo prietema, gal pusė dešimtos. Nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), autobusiuką pastatė gal 500-600 metrų atstumu nuo G. K. K. namo, kad niekas jo nepastebėtų, apsižiūrėjo ar prie namo nieko nėra, parūkė ir nusprendė eiti į G. K. K. namą. Su savimi pasiėmė tik darbines pirštines, kad neliktų pirštų antspaudų. Priėjo prie namo, iš plytų krūvos paėmė vieną plytą ir kai pro šalį važiavo sunkvežimis, kad būtų mažesnis garsas, išdaužė langą. Įlipęs pro langą į vidų, pamatė lovoje gulinčią G. K. K. ir pribėgęs uždengė jai galvą, kad ji jo neatpažintų. Ji bandė rėkti, todėl jis jai galvą uždengė antklode, pasakė, kad nerėktų ir nieko nedarys. Tada ji tylėjo, nieko nedarė, o jis kambaryje pradėjo ieškoti pinigų. G. K. K. buvo sąmoninga. Tuo tarpu jis jai smūgių nesudavė, ji gulėjo ramiai, o jis ieškojo pinigų, nuėjo į virtuvę. Virtuvėje rado rankinuką, kuriame buvo piniginė su pinigais ir ją pasiėmė. Pasisukęs pamatė, kad G. K. K. išlipus iš lovos bando bėgti per langą. Pribėgęs prie jos, paėmė ją už pažastų, o ji pradėjo muistytis ir išsprūdo iš rankų. Tada ją pakėlęs įkėlė į lovą, uždengė antklode ir kelis kartus sudavė į veidą. Pasakė nejudėti, nerėkti ir paklausė kur pinigai. Ji neatsakė, jis pinigų nerado. Pamatęs naują televizorių, išsikėlė televizorių per langą. Tada pamatė, kad G. K. K. vėl išlipus iš lovos bando bėgti ir tada vieną kartą koja spyrė jai į blauzdos šoną ir vėl paguldė į lovą. Nieko daugiau nerado, išlipęs per langą pasiėmė televizorių. Grįžęs pažiūrėti ar viskas gerai, ar nieko nepridarė, pamatė, kad G. K. K. eina link virtuvės, todėl apsisuko ir išėjo. Pasiėmęs televizorių, išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir pasiėmęs žmoną parvažiavo į (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų televizorių pardavė lombarde už 50 Eur. G. K. K. piniginėje buvo 20 Eur ir kažkiek centų. Bevažiuojant iš G. K. K. namų, sustojo už kapinaičių, pažiūrėjo kas piniginėje, pinigus pasiėmė, o piniginę išmetė per langą. Nežiūrėjo kas daugiau yra piniginėje, jam dokumentų nereikėjo. Mobiliojo ryšio telefono jos namuose nematė, nerado ir jo nepaėmė. G. K. K. sudavė į veido kairiąją pusę, kai ji gulėjo. Sudavė gal 6 kartus delnu, o pilvo spaudimas gal galėjo atsirasti kai ji bėgo ir jis ją kėlė. Vieną kartą spyrė į dešinio šono blauzdikaulį. Kai įsibrovė, iš karto jai nesudavė. Smūgius sudavė suspaudęs kumštį. Spyrė ne į pilvą, spyrė į blauzdikaulį. Neperskaitė, kaip surašė jo parodymus, tik vėliau pamatė, kad padaryta klaida. Darbines pirštines išmetė kartu su pinigine. Žmonai apie tai nieko nepasakojo. Tuo metu buvo apsirengęs šortais ir megztiniu, darbiniais sportbačiais. Megztinis ir šortai yra paduoti ekspertizei, o batai seniai išmesti, nes buvo suplyšę. Neturėjo tikslo žudyti ir labai apgailestauja. Spyris buvo į blauzdą, ne į pilvą. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad spyrė į blauzdikaulį. Parodymų patikrinimo vietoje metu rodė, kad į koją pataikė, ne į pilvą. Žinojo, kad G. K. K. turi 2 sūnus ir kad ji gyvena viena. G. K. K. norėjo išlipti per langą, nes ji buvo įsikibusi į palangę, bet pribėgęs jis bandė ją paguldyti. Ją pakėlė, bet ji išsprūdo, įdėjo ją į lovą ir tada trenkė. Iš pradžių paprašė jos pinigų, bet jai nieko neatsakius, jis daugiau iš jos nieko nereikalavo. Pagarsinus E. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b. l. 71-72), kaltinamasis parodė, kad trenkė ne tuo metu, kai įlipo per langą. Gali būti, kad ir iš karto trenkė. Viską padarė sekmadienį, kada tiksliai pasakyti negali. Sudavė gal daugiau smūgių, nei tris – keturis, bet tikrai ne šešiolika. Nedaužė G. K. K., jai stipriai netrenkė, trenkė per antklodę, jos nesmaugė. Nežinojo kiek jai metų, žinojo, kad pagyvenusi. Pripažįsta, kad padarė turtinę ir neturtinę žalą. Jis su žmona augina 2 sūnus, vienam 13, kitam 12 metų. Vaikai žmonos, bet augina juos kaip savo, jų neįsivaikino. Dar turi 2 mergaites, vienai 4 metai, kitai 1 metai. Žmona niekur nedirba. Įgijęs specialybės neturi, turi praktikos statybose, vėliau dirbo prie langų, vykdė individualią veiklą. Reikėjo pinigų, nes kai žmona parašė viršininkui SMS, jį išmetė iš darbo, antstoliai nuskaičiavo ir neturėjo pinigų. Dėl padaryto nusikaltimo pergyvena ir labai gailisi. Paskutinį kartą atlikęs bausmę grįžo 2010 metais, tada susipažino su žmona, pradėjo dirbti, pradėjo normalų gyvenimą gyventi. Užsienyje buvo porą metų, ten gimė mergaitė, paskui grįžo į Lietuvą ir pradėjo sunkiau viskas eiti. Antstoliai užpuolė, nebuvo ką daryti, tai ėjo vogti.

Analogiškas teisme duotiems parodymams įvykio aplinkybes kaltinamasis E. L. detaliai nurodė 2016-07-21 parodymų patikrinimo metu (4 t., 81-87 b. l.).

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad buvo penktadienis ir važiuodamas į sodą jis užvažiavo pas mamą, kuri buvo prieš savaitę grįžusi iš ligoninės. Ji pasakė, kad kai jis važiuos į darbą, kad atvežtų valgyti. Pirmadienį po pietų jis ruošėsi važiuoti į darbą, sekmadienį ryte, apie 10-11 val. dar skambino mamai, aptarė ką reikia atvežti. Pirmadienį ryte mama neatsiliepė. Po pietų, apie 14 val.-14.30 val. jam paskambino toks berniukas, kuris ant keliuko daržoves pardavinėja ir pasakė važiuoti pas mamą, nes jai blogai. Pakeliui jis sutiko greitąją su sirenomis pralekiant ir pagalvojo, kad mamai blogai pasidarė. Atvažiavęs prie namų rado apylinkės įgaliotinį ir tą berniuką. Įgaliotinis pasakė, kad jo mama užpulta, apiplėšta ir kad ją išvežė greitoji. Įgaliotinis jo niekur neprileido įeiti. Berniukas papasakojo, kad ryte atvažiavo pardavinėti daržovių ir pamatė pravirą miegamojo langą, ant kurio buvo užmesta užuolaida. Paskui atėjęs laiškanešys skambino į duris, bet niekas durų neatidarė. Laiškanešys berniukui pasakė, kad atnešė pensiją ir jie abu nuėję prie lango, pradarę užuolaidą, pamatė išdaužtą langą ir močiutę sėdinčią ant žemės, išsigandusią ir sumuštą. Tada paskambino policijai ir jam. Ligoninėje gydytoja pasakė, kad mama labai sumušta, kad daug lūžių, akiduobės, galva, šonkauliai sulaužyti ir išvežė ją į Kauno klinikas. Mama nieko nešnekėjo, paklausus ar jį atpažįsta, ji galvą linktelėjo, kad atpažįsta. Vieną dieną paskambino gydytoja ir pasakė, kad mama mirė. E. L. nepažinojo, pažinojo tik jo tėvą. L. tėvas padėdavo jo mamai nudirbti ūkio darbus. Iki įvykio mama prieš savaitę buvo parvežta namo, pusantro mėnesio ji gulėjo ligoninėje. Gal savaitę prieš įvykį jis mamai nupirko naują plokščią televizorių. Televizorius kainavo apie 230 eurų, byloje pateikti dokumentai. Dar iš mamos namų dingo jos telefonas ir piniginė, kurioje buvo 20-30 Eur. Jos telefonas buvo „Nokia“ senesnio modelio. Kai ji gulėjo ligoninėje iš jos pavogė telefoną, todėl jis nupirko kitą su dideliais mygtukais maždaug už 30 Eur. Ieškinio turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos, važinėjimas į ligoninę. Laidojimo pašalpą gavo, nežino ar iš ieškinio sumos ji yra išskaičiuota. Įvykio metu mamai buvo 89 metai, pagal amžių ji buvo labai stipri. Į parduotuvę ji neidavo, nes su lazdele vaikščiojo. Įvykio metu ji būdavo namuose, į lauką neišeidavo, jokių gyvulių nelaikė. Berniukas pasakojo, kad kai jie ją pamatė, tai ji prie lovos ant žemės sėdėjo, ji išeiti niekur negalėjo. Kai greitoji atvažiavo, tai sanitaras įlipo per langą ir atidarė „skląstį“, atrakino duris, kad galėtų įeiti. Tai reiškia, kad ji niekur nebuvo išėjusi.

Liudytojas A. Č. Serafinas parodė, kad G. K. K. buvo jo kaimynė. 2016 m. birželio 12 d. nuėjęs pas ją šnekėjosi, pažadėjo padėti atsinešti reikiamo maisto ir kad jei ko reikės, kad kreiptųsi į jį. Apie įvykį sužinojo anksti ryte, kai atvažiavo mašinos ir daug žmonių. Tą naktį namuose miegojo, savo miegamajame, kuris yra į gatvės pusę, tačiau nieko negirdėjo. Iš vakaro, apie pusiaudienį su G. K. K. kalbėjo. Ji gyveno viena. Jos sužalotos nematė, ji buvo ką tik grįžusi iš ligoninės ir buvo pagijusi. Gražus veidas buvo. Nematydavo jos sūnaus atvažiuojant, jam 77 metai, bendrauti su jaunimu neteko. Jie buvo kaimynai, tai ji ateidavo su dubenėliu koldūnų ar cepelinų pavaišinti.

Liudytojas A. Š. parodė, kad pažinojo tą močiutę. Jis prekiavo prie pat močiutės, jos sklype. Ten pagrindinis kelias, gera vieta. Toje prekybos vietoje jis visą dieną prasėdėdavo ir vakare važiuodavo namo. Kai atvyko paštininkas, tai jis beldė į duris, bet niekas neatidarė ir jam toptelėjo mintis, kad čia kažkas negerai, nes langas pradarytas, o durų niekas neatidaro. Durys buvo užrakintos. Priėjęs prie lango, atitraukė užuolaidą ir pasirodė, kad langas buvo išdaužtas. Nuėję prie lango pažiūrėjo ir rado ten močiutę sėdint visą kruviną. Viduje matė gulinčią plytą, gal pusantro metro atstumu prie lovos ta plyta gulėjo. Plyta buvo balta, negali pasakyti ar plyta buvo kruvina ar purvina. Klausė kas atsitiko, bet ji nelabai ką suvokė ir tada jie iškvietė policiją. Močiutė atrodė lyg sąmoninga, bet nieko nesuprato. Buvo sumušta, visa mėlyna. Prieš įvykį, dieną prieš tai, matė močiutę, ji nebuvo sumušta. Ji gyvybinga būdavo, visą laiką jį kavos pakviesdavo, judri buvo. Veide buvo sumušimai, baisiai atrodė, pirmą kartą matė taip sumuštą moterį. Krūtinė, visas veidas, ausis buvo mėlyna, baisiai atrodė. Pažiūrėjo, pamatė sėdint G. K. K. ant žemės su naktiniais, visą kruviną. Ji sėdėjo ant žemės, stiklų buvo pilna. Antrą kartą jį apklausdami tyrėjai paklausė ar jis nepastebėjo balto autobusiuko. Jis jį pastebėjo, kad atvažiavo, pastovėjo apie 200 metrų nuo jo ir nuvažiavo. Tai buvo per pietus. Autobusiuką matė dieną prieš tai, kai G. K. K. rado.

Liudytojas V. M. parodė, kad yra UAB „P.“ direktorius, E. L. dirbo pas jį darbininku. Atrodo 24 d., prieš Jonines, E. L. prašė mašinos pasitvarkyti kapinėms. Jis jam davė krovininį baltos spalvos automobilį „Opel Movano“. Tiksliai datų neprisimena. Automobilį E. L. turėjo savaitgalį, automobilį skolino ne pirmą kartą. Paskui, po savaitės lyg skolinosi persikraustymui. Persikraustė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). E. L. žmonos nepažįsta. Jis gavo iš jos žinutę, kad E. L. apiplėšė žmogų. Jis galvojo, kad gal susipykę ar juokauja, todėl nekreipė dėmesio ir žinutę ištrynė. Paskui E. L. pasakė, kad nesiuntinėtų žinučių ir tvarkytųsi su žmona. Nieko blogo nepagalvojo, kadangi E. L. darbininkas tikrai geras, norėtų tokį turėti. Paskui E. L. pats atėjo ir pasakė, kad išvažiuoja dirbti į (duomenys neskelbtini), žmona surado jam pas gimines darbą. Parašė pareiškimą, gavo atsiskaitymą. Klausė dėl ko jo žmona jam tą žinutę rašė, bet neatsimena ką E. L. atsakė. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 131-133 b. l.), jis parodė, kad teisingi parodymai, du savaitgalius skolino automobilį. Negali pasakyti ar protokole visi telefono numeriai teisingi, greičiausiai teisingi. E. L. autobusiuką atidavė ryte, kai atvažiavo į darbą. Autobusiuką grąžino pirmadienį.

Teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 276 straipsnio 4 dalies tvarka byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti liudytojos L. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, jog E. L. yra jos sutuoktinis. 2016 metų birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, mėnesio viduryje, penktadienį, E. L. grįžo namo po darbo. Tuo metu E. L. dirbo UAB „P.“, šeima gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji ir E. L. buvo susitarę važiuoti pas E. L. tėvą Č. L. (V. L.), kuris gyvena (duomenys neskelbtini). E. L. iš darbovietės buvo pasiskolinęs baltos spalvos autobusiuką. Tą dieną apie 17 – 18 val., ji su E. L., 3 metų amžiaus dukra E. ir 3 mėnesių amžiaus dukra E. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kurį laiką visi svečiavosi pas V. L., o po to, apie 22 val. 30 min. - 23 val., kartu su V. L. ir šeimos nariais nuvyko į (duomenys neskelbtini). Nakvojo savo namuose, niekur išvykę nebuvo. Kitą dieną, šeštadienį, iš namų išvykę nebuvo. Po to, sekmadienį, ji sumanė aplankyti savo motiną D. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ji su E. L. ir dukra E. į (duomenys neskelbtini) išvyko apie pietus, tikslaus laiko nurodyti negali. E. L. paliko ją su dukra jos motinos bute, o pats išvyko. Sakė, kad išvažiuoja pas draugą. Apie 22 val. E. L. sugrįžo į jos motinos butą. Tada ji su E. L. ir dukra išvyko namo. E. L. sakė jai, kad bendravo su kažkokiais draugais. E. L. elgėsi kaip įprastai. Kitą dieną, pirmadienį, E. L. išvažiavo į darbą. Tą pačią dieną, pirmadienį, ar kitą dieną, antradienį, jos sūnus E. L. ėjo į rūsį pasiimti dviratį. Netrukus sūnus pranešė jai, kad rūsyje yra televizorius. Ji pamanė, kad televizorių į rūsį atnešė E. L.. Vakare, kai E. L. parėjo iš darbo, klausinėjo, iš kur šis gavo televizorių. E. L. nurodė skirtingas televizoriaus įgijimo versijas. Iš pradžių nurodė, kad draugas davė jam televizorių parduoti, po to, kad televizorių pigiai pirko. Kitą dieną, antradienį arba trečiadienį, apie 15 val. E. L. nunešė televizorių į lombardą, nes trūko pinigų. Po to E. L. sakė, kad už televizorių gavo 20 eurų. Atsimena, kad kažkurią dieną, jai ir šeimos nariams būnant namuose, „LNK“ televizijos žinių laidoje buvo parodytas reportažas apie močiutės apiplėšimą (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo pagrobtas televizorius. V. L. atpažino G. K. K. namą, nes padėdavo šiai dirbti buities darbus. V. L. susijaudino, klausė kas galėjo taip padaryti. Ji ėmė galvoti, kad plėšimą galėjo padaryti E. L., nes jis ne kartą teistas, tame tarpe dėl to, kad atėmė rankinę iš močiutės. Be to, reportaže buvo paminėtas pagrobtas televizorius. E. L. reportažą žiūrėjo ramiai, jos įtarimus paneigė. Po kelių dienų ji ir E. L. apsipyko. Tada ji E. L. darbdaviui telefonine žinute parašė „apie tą močiutę ir (duomenys neskelbtini)“, „kad buvo plėšimas ar kažkas tokio“, „kad neduotų autobusiuko“. Po darbo grįžęs E. L. dėl šitų žinučių jai priekaištavo. Savo dalyvavimo plėšime iki sulaikymo E. L. jai nepripažino (1 t., 122-125 b. l.).

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 674/2016(02) konstatuota, kad G. K. K. mirė nuo progresuojančio kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumo, išsivysčiusio po patirtos traumos progresuojant galvos smegenų suspaudimui ir antrinei išemijai, dešinės pėdos gangrenai. Neabejotina, jog mirtį įtakojo ir lėtiniai širdies kraujagyslių bei kvėpavimo organų susirgimai. G. K. K. kūne konstatuoti daugybiniai sužalojimai: sužalojimai galvoje - minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos, veido kaulų lūžiai, kairės akies obuolio sumušimas, trauminės kilmės smegenų skysčio subdurinis išsiliejimas padaryti mažiausiai septyniais smūgiais kietu buku daiktu. Sužalojimai kakle ir krūtinės priekinėje viršutinėje dalyje padaryti smaugiant, ir greičiausiai rankomis. Šiuo atveju apie poveikių skaičių pasisakyti nėra galimybės. Kiti sužalojimai galūnėse, juosmenyje padaryti dar ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais. Sprendžiant pagal sužalojimų pobūdį ir apimtį, galima teigti, jog jie padaryti ne tik mušant rankomis bet ir spardant kojomis ar panaudojant kokį tai kietą buką daiktą. Sužalojimai padaryti mažiausiai keletas valandų iki GMP iškvietimo 2016-06-13 13:10 val.. Tai netiesiogiai patvirtino konstatuota nukentėjusiosios hipotermija. Tiksliau spręsti apie sužalojimų padarymo laiką, traumos mechanizmą o tuo labiau - sužalojimų eiliškumą, nėra galimybės. Sužalojimai galvoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kiekvieno iš jų galėjo prasidėti likvoro išsiliejimas subduraliai. Mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos, tačiau svarbiausia tanakogenezėje - galvos sumušimai su daugybiniais veido kaulų lūžiais ir išsivysčiusiu trauminiu smegenų skysčio (o vėliau ir kraujo) subduriniu išsiliejimu. Dalis sužalojimų galėjo išsivystyti ir griūnant, ypač po patirtų smūgių. Smaugimo žymės kakle, sumušimai veide su daugybiniais kaulų lūžiais negalėjo išsivystyti griūnant. Kovos ar savigynos pėdsakų nėra. Labiausiai tikėtina, jog nekentėjusioji buvo žalojama iš priekio ir šono. Sužalojimai padaryti palyginai didele jėga. Tai patvirtina masyvūs minkštųjų audinių sumušimai, skeveldriniai veido kaulų lūžiai. Nukentėjusioji sirgo lėtinėmis ligomis, kurios išvardintos teismo medicininės diagnozės gretutinių ligų, sužalojimų grafoje bei aptartos turimų duomenų aptarimo grafoje. Lėtiniai susirgimai įtakojo mirtį, tačiau neturi tiesioginio neabejotinai priežastinio ryšio su mirtimi (2 t., 67-80 b. l.).

Ekspertas Ą. S. dėl specialisto išvados paaiškino, kad buvo aprašytas minimalus smūgių skaičius. Dalis sužalojimų galėjo išsivystyti griūnant, o smaugimo žymės kakle, sumušimai veide su lūžiais negalėjo išsivystyti griūnant. Lėtiniai susirgimai turėjo įtakos mirčiai, nes tokiu atveju žmogaus funkcinės galimybės yra mažesnės, nei sveiko žmogaus, bet mirtis įvyko ne nuo pačių susirgimų, o nuo patirtų sužalojimų.

2016-06-13 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Sodybos teritorija neaptverta, privažiavimas laisvas, sklypo vakarinėje dalyje stovi vieno aukšto medinis namas, pagrindinis įėjimas į namą yra iš vakarų pusės, tai yra nuo gatvės. Durys medinės, rakinamos įleidžiama spyna, laužimo žymių neužfiksuota. Gyvenamojo namo kambario pietinėje sienoje esančio lango stiklo paketas rastas sudaužytas Nuo lango 2,50 m atstumu kambaryje ant grindų rasta plyta, ant kurios matomos raudonos spalvos dėmės. Iš įvykio vietos paimta plyta. Kambaryje prie vakarų sienos pastatytas veidrodis su spintele ir stalčiais, prie šiaurinės sienos stovi sofa – lova. Kambario pietinėje dalyje stovi staliukas su dviem kėdutėmis. Spintelių durelės ir stalčiai atidaryti, ant grindų išmėtyti įvairūs daiktai. Kambaryje prie rytų sienos stovi siuvimo mašina, drabužių spinta, viengulė lova. Viengulės lovos patalynė išversta, matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Apžiūros metu paimti grunto ir pėdsakų pavyzdžiai (1 t., 31-45 b. l.).

2016-07-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys patvirtina, kad UAB „A.“, esančios (duomenys neskelbtini), kasininkas - pardavėjas H. J. pateikė sutartį Nr. 22894, sudarytą 2016-06-19 tarp lombardo ir kliento E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kuria iš E. L. priimtas daiktas – televizorius „LG 32LF51U“, suteikiant 50 eurų paskolą (2 t., 6-8 b. l.).

Nukentėjusiojo R. K. pateikta sertifikato Nr. 3204440 kopija patvirtina, kad televizorius „LG32LF510U“, serijos Nr. 602MAPN4E864, 2016-04-18 buvo įsigytas iš UAB „A. P.“ už 219,99 eurų (1 t., 60b. l.).

Nukentėjusiojo R. K. pateikta kasos kvito Nr. 184449/9 kopija patvirtina, kad mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3310“ 2016-05-26 buvo įsigytas iš A. M. IĮ „E.“ už 15 eurų (1 t., 61 b. l.).

2016-06-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolai patvirtina, kad tyrimui paimti G. K. K. drabužiai (2 t., 1-5, 109-111 b. l.).

Iš 2016-07-21 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. L. tyrimui pateikė E. L. priklausančius šortus, kuriuos jis vilkėjo 2016-06-12 (2 t., 31-32 b. l.).

2016-07-12 kratos metu pas E. L. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta: juodos - pilkos spalvos vyriškas bliuzonas ir juodos spalvos vyriški marškiniai (2 t., 47-53 b. l.). 2016-10-12 apžiūros protokolas patvirtina, kad apdorojus šiuos rūbus reagentu kraujo dėmių nerasta (2 t., 54-57 b. l.).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2016-09-27 specialisto išvada Nr. 140-(2989)-IS1-5121, pateikta atlikus ikiteisminio metu surinktų įrodymų specialųjį tyrimą, patvirtina, kad ant tirti pateiktų dviejų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 2 , su nuoplovomis, padarytomis 2016-06-13 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), marškinėlių (tiriant pažymėta mėginiais Nr. 5, Nr. 6), naktinių marškinių (tiriant pažymėta mėginiais Nr. 8-11), liemenėlės (tiriant pažymėta mėginiais Nr. 12, Nr. 13), kelnaičių (tiriant pažymėta mėginiais Nr. 14, Nr. 15), kuriuos vilkėjo G. K. K. įvykio dieną, rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 3, su nuoplova, padaryta 2016-06-13 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 4, su nuoplova, padaryta 2016-06-13 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų marškinėlių mėginiuose Nr. 7, Nr. 7a rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (2 t., 109-111 b. l.).

2016-07-11 Kauno a. VPK KP SNTV vyriausiojo tyrėjo tarnybinis pranešimas patvirtina, kad kaltinamasis E. L., remiantis telekomunikacijų įvykių analize, įvykio metu galėjo būti nusikaltimo vietoje. Pranešime nurodoma, jog 2016-06-12 18 val. 51 min. išankstinio apmokėjimo abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobilaus ryšio aparate IMEI Nr. 35167405164809, skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas ryšio operatoriaus „Tele2“ bazinėje ryšio stotyje Nr. 858C, esančioje (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas E. L., o abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) - D. J.. Taip pat nustatyta, kad bazinė ryšio stotis Nr. 858C veikia ir nusikalstamos veikos padarymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (3 t., 120-121 b. l.).

VRM asmens duomenų išrašas patvirtina, kad G. K. K. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (1 t., 85 b. l.).

2016-06-28 LSMUL Kauno klinikų raštas Nr. TME-(1.32)-68 patvirtina, kad G. K. K. mirė (duomenys neskelbtini) 23 val. 20 min. ligoninėje (1 t., 49 b. l.).

Kaltinamasis E. L. 2016 m. birželio 12 su žmona ir vaiku atvyko į (duomenys neskelbtini) pas žmonos mamą D. J.. Jie atvyko su baltos spalvos mikroautobusu „Opel Movano“, kurį kaltinamasis pasiskolino iš darbdavio V. M.. Kaip pripažino pats E. L., palikęs šeimą (duomenys neskelbtini) jis atvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį iš anksto turėdamas tikslą apiplėšti G. K. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Iš savo tėvo, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje ir padėdavo G. K. K. ūkio darbuose, jis žinojo, kad ši gauna pensiją, neseniai įsigijo telefoną ir naują televizorių. Nusikaltimo padarymo apytikslis laikas, tai yra 2016-06-12 laikotarpis nuo 19 val. iki 22 val. įrodytas paties kaltinamojo parodymais, kurie neprieštarauja specialisto išvadoje nurodytam sužalojimų padarymo laikui bei L. L. nurodytam kaltinamojo sugrįžimo namo tą dieną laikui. Kaltinamasis prisipažino, kad atvykęs paliko mikroautobusą toliau nuo namų. Siekdamas nepalikti pėdsakų nusikaltimo vietoje, pasiėmė pirštines ir nuėjo prie G. K. K. namo. Į vidų pateko pro langą, prieš tai išmušęs su plyta lango stiklą. Tai padarė tuo metu, kai pro šalį važiavo sunkvežimis, kad šio keliamas triukšmas nuslopintų dūžtančio stiklo garsą. Liudytojas A. Š. patvirtino, kad namo lango stiklas buvo išdaužtas, o viduje matė gulinčią plytą. 2016-06-13 įvykio vietos apžiūros protokole taip pat užfiksuota, kad gyvenamojo namo kambario pietinėje sienoje esančio lango stiklo paketas rastas sudaužytas. Nuo lango 2,50 m atstumu kambaryje ant grindų rasta plyta, ant kurios matomos raudonos spalvos dėmės.

Kaltinamasis E. L. parodė, kad patekęs į vidų namo viduje rado G. K. K.. Ji bandė rėkti, todėl jis jai galvą uždengė antklode, paguldė į lovą, o jis kambaryje pradėjo ieškoti pinigų. Kaltinamojo parodymus patvirtina 2016-06-13 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame pažymima, kad kambaryje esančių spintelių durelės ir stalčiai atidaryti, ant grindų išmėtyti įvairūs daiktai. Virtuvėje rado rankinuką, kuriame buvo piniginė su pinigais ir ją pasiėmė. Pasisukęs pamatė, kad G. K. K. išlipusi iš lovos bando bėgti per langą. Pribėgęs prie jos, įkėlė į lovą, uždengė antklode ir kelis kartus sudavė į veidą. Pasakė nejudėti, nerėkti ir paklausė kur pinigai. Pamatęs naują televizorių, išsikėlė televizorių per langą. Tada pamatė, kad G. K. K. vėl išlipus iš lovos bando bėgti ir tada vieną kartą koja spyrė jai į blauzdos šoną ir vėl paguldė į lovą. Nurodė, kad jai iš viso sudavė 3-4, gal daugiau kartų, bet tikrai ne 16.

Įrodyta, kad E. L. pagrobė G. K. K. priklausantį turtą - piniginę, neturinčią materialinės vertės, ir joje buvusius pinigus - 20 eurų Kaltinamasis pripažino, kad nukentėjusiosios namuose rado ir paėmė piniginę, kurioje buvo 20 Eur ir kažkiek centų Bevažiuojant iš G. K. K. namų, sustojo už kapinaičių, pažiūrėjo kas piniginėje, pinigus pasiėmė, o piniginę išmetė per langą.

Įrodyta, kad E. L. pagrobė G. K. K. priklausantį televizorių „LG 32LF510U“, serijos Nr. 602MAPN4E864, 219,99 eurų vertės. Nukentėjusysis R. K. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis savo mamai buvo nupirkęs naują televizorių. Sertifikato Nr. 3204440 kopijoje nurodyta, kad televizorius „LG32LF510U“, serijos Nr. 602MAPN4E864, 2016-04-18 buvo įsigytas iš UAB „A. P.“ už 219,99 eurų. (1 t., 60 b. l.). E. L. patvirtino, kad pamatęs G. K. K. namuose naują televizorių, iškėlė jį per langą. Po kelių dienų televizorių pardavė lombarde už 50 Eur. 2016-07-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad UAB „A.“, esančios (duomenys neskelbtini), kasininkas – pardavėjas H. J. pateikė sutartį Nr. 22894, sudarytą 2016-06-19 tarp lombardo ir kliento E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kuria iš E. L. priimtas televizorius „LG 32LF51U“ (2 t., 6-8 b. l.).

Kolegija konstatuoja įrodyta ir tai, kad E. L. pagrobė nukentėjusiosios telefoną „Nokia 3310“, IMEI kodas 35010110495686, ir SIM kortelę, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 15 eurų vertės. Kasos kvito Nr. 184449/9 kopijoje, kurią pateikė nukentėjusysis R. K., nurodyta, kad mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3310“ 2016-05-26 buvo įsigytas iš A. M. IĮ „E.“ už 15 eurų. (1 t., 61 b. l.). Nukentėjusysis R. K. parodė, kad telefoną jis nupirko ir atidavė naudotis G. K. K.. Kolegija neturi pagrindo abejoti šiais įrodymais. Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefono namuose nematė, nerado ir jo nepaėmė. Tačiau nukentėjusysis R. K. parodė, kad sekmadienį ryte, apie 10-11 val., tai yra įvykio dieną, dar skambino mamai, aptarė ką reikia atvežti. Pirmadienį ryte mama neatsiliepė. Liudytojas A. Š., pirmasis radęs sumuštą G. K. K., patvirtino, kad namo durys buvo užrakintos iš vidaus. Įvykio vietos apžiūros metu mobiliojo ryšio telefonas nerastas. Taigi kaltinamajam E. L. iš nukentėjusiosios namų pasišalinus pro langą, tuose namuose daugiau pašalinių asmenų nesilankė, todėl mobilųjį telefoną galėjo pasisavinti tik kaltinamasis.

Kaip parodė pats kaltinamasis E. L., jis iš nukentėjusiosios namų pasišalino pro langą, pasiimdamas televizorių ir piniginę. Rastus pinigus pasiėmė, o piniginę išmetė. Grįžęs su šeima į (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 19 d. televizorių užstatė lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), už 50 eurų (2016-07-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2 t., 6-8 b. l.).

2016 m. birželio 20 d. liudytojas A. Š. rado nukentėjusiąją G. K. K. jos namuose sėdinčią ant grindų, stipriai sumuštą ir nesiorientuojančią aplinkoje. G. K. K. buvo patalpinta į LSMUL Kauno klinikas, kur 2016-06-27 23 val. 20 min. mirė (1 t., 49 b. l.).

Specialisto išvada Nr. M 674/2016(02) patvirtina, kad G. K. K. mirė nuo progresuojančio kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumo, išsivysčiusio po patirtos traumos progresuojant galvos smegenų suspaudimui ir antrinei išemijai, dešinės pėdos gangrenai, tai yra būtent nuo kaltinamojo E. L. jai padarytų kūno sužalojimų. Mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos, tačiau svarbiausia tanakogenezėje - galvos sumušimai su daugybiniais veido kaulų lūžiais ir išsivysčiusiu trauminiu smegenų skysčio (o vėliau ir kraujo) subduriniu išsiliejimu. Nukentėjusioji sirgo lėtinėmis ligomis, kurios savaime suprantamos dėl garbingo amžiaus. Lėtiniai susirgimai įtakojo mirtį, tačiau neturi tiesioginio priežastinio ryšio su mirtimi. Ekspertas Ą. S. dėl specialisto išvados paaiškino, kad lėtiniai susirgimai turėjo įtakos mirčiai, nes tokiu atveju žmogaus funkcinės galimybės yra mažesnės, nei sveiko žmogaus, bet mirtis įvyko ne nuo pačių susirgimų, o nuo patirtų sužalojimų. Pripažintina, kad nukentėjusiosios mirtis - dėsningas, neatsitiktinis kaltinamojo E. L. veikos rezultatas.