Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Pranytės – Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktuose, ir nuteistas:

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 4 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus laisvės atėmimu 15 metų 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta 15 (penkiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 16 (šešiolika) metų 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. liepos 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas - palikta nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. L. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. birželio 12 d., laikotarpiu nuo 19 val. iki 22 val., tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, plyta sudaužydamas G. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., lango stiklus ir atidarydamas lango varčią, įsibrovė į šias gyvenamąsias patalpas, iš kurių, panaudodamas fizinį smurtą dėl senatvės bejėgiškoje būklėje esančios G. K. K. atžvilgiu - tyčia rankomis suspausdamas G. K. K. kaklą rankomis ir taip ją smaugdamas, tuo padarydamas minkštųjų audinių sumušimą (suspaudimą) jos kakle, tyčia rankomis ir kojomis suduodamas G. K. K. mažiausiai šešiolika smūgių į dešinę ranką, pilvą, juosmenį, kojas, galvą, tuo padarydamas minkštųjų audinių sumušimus ir masyvias kraujosruvas dešinio žasto priekiniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, dešinėje apatinėje pilvo dalyje, kairiame klube, kairės šlaunies priekiniame paviršiuje, tris masyvias kraujosruvas dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, masyvią kraujosruvą dešinėje pėdoje, daugybinius galvos minkštųjų audinių sumušimus su kraujosruvomis akiduobių srityse, skruostuose ir žanduose, kairės ausies srityje, skeveldrinius nosies kaulų, kairės akiduobės apatinės ir šoninės sienelių, kairio skruostikaulio ir kairės pusės viršutinio žandikaulio komplekso lūžius, kairės akies obuolio sumušimą su intraokulinio lęšio dislokacija į priekinę kamerą bei ūmią abipusę trauminę subdurinę higromą, ir taip įveikdamas G. K. K. pasipriešinimą, pagrobė svetimą G. K. K. priklausantį turtą - televizorių „LG 32LF510U“, serijos Nr. 602MAPN4E864, 219,99 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3310“, IMEI kodas 35010110495686, ir SIM kortelę, abonento Nr. 8-602-30206, bendros 15 eurų vertės, piniginę, neturinčią materialinės vertės, ir joje buvusius pinigus - 20 eurų, ko pasėkoje dėl kilusių komplikacijų – kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumo, išsivysčiusio po patirtos traumos, progresuojant galvos smegenų suspaudimui, antrinei galvos smegenų išemijai, bei dešinės pėdos gangrenos, 2016 m. birželio 27 d., 23 val. 20 min. G. K. K. mirė VšĮ LSMUL Kauno klinikose, tokiu būdu apiplėšė G. K. K., įsibraudamas į patalpas, ir dėl savanaudiškų paskatų ją, esančią bejėgiškos būklės, nužudė, tai yra padarė nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktuose.Apeliaciniame skunde nuteistasis E. L. nurodo, kad pripažindamas jį kaltu ir skirdamas jam bausmę apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek liudytojas A. Š., tiek nukentėjusysis R. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo parodymus. Taip pat, pasak nuteistojo, teismo nebuvo atsižvelgta į eksperto nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis pažymi, kad jis yra vedęs, kartu su žmona augina 4 mažamečius vaikus, vienas kurių yra neįgalus, iki sulaikymo dirbo, atsiprašo nukentėjusiojo ir labai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio nėra aišku, ar nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta bausme ar taip pat ir su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu, kadangi nuteistojo apeliacinis skundas yra abstraktus, iš jo negalima suprasti apeliacinės instancijos teismui teikiamo prašymo. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad prašo teismo sušvelninti jam apygardos teismo paskirtą bausmę, taip pat nurodė, kad pripažįsta padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija laiko, kad nuteistasis apeliaciniu skundu skundžia tik pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo, ir, dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su byloje surinktų įrodymų vertinimu, nepasisako. E. L. buvo nuteistas už tai, kad padarė nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 9 punkte, t. y. jis buvo nuteistas už plėšimą įsibrovus į gyvenamąją patalpą bei bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. Baudžiamasis įstatymas už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos padarymą numato laisvės atėmimą iki septynerių metų, o už BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktuose numatytos nusikalstamos veikos padarymą - laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos.BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, taip pat į kaltinamojo asmenybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skundžiamame nuosprendyje bausmės skyrimo ir individualizavimo motyvai išdėstyti tinkamai. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į aplinkybes, kad jis yra vedęs, kartu su žmona augina keturis mažamečius vaikus, kurių vienas yra neįgalus, kad iki sulaikymo dirbo, atsiprašo nukentėjusiojo ir labai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad į visas šias aplinkybes teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė. Šiuo atveju paminėtina tik tai, kad kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, nuteistasis visiškai pripažino tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taigi, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas rėmėsi nuteistojo daliniu, o ne visišku, prisipažinimu.Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas įvertino tai, kad nuteistasis iki 2016-06-27 dirbo UAB „Perima“, nuo 2016-07-11 vykdė individualią veiklą (t. 4, b. l. 17), kad jis nėra įrašytas psichiatrinėje bei priklausomybės ligų įskaitoje (t. 4, b. l. 8, 12), atsižvelgė ir į nuteistojo nurodytas aplinkybes apie jo šeimą, pripažindamas jas svarbiomis, tačiau nepakankamomis išvadai, kad nuteistajam šiuo pagrindu turėtų būti skirta švelnesnė bausmė. Apygardos teismas taip pat įvertino, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių bei pažymėjo, kad nuteistasis pripažino tik dalį byloje nustatytų objektyvių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdyje visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės. Iki pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos savo kaltę nuteistasis pripažino tik iš dalies ir neigė nužudęs nukentėjusiąją, taip apsunkindamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo darbą nustatant faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistasis teigė, kad nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir šiuo atveju turėjo omenyje tai, kad gailisi dėl padaryto plėšimo, bet ne nužudymo. Dėl šios priežasties nuteistojo pozicijos pakeitimas vertinamas kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį ir toks prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų negali būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaip tai numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo švelninti nuteistajam bausmės ir dėl jo įvardytų šeiminių ir kitų aplinkybių, kadangi sutinka su apygardos teismo išvada, kad bendrai byloje nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių ir BK 54 straipsnio 2 dalyje įvardytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių kontekste jos nelaikytinos išimtinėmis ir tiek svarbiomis, kad būtų galima konstatuoti, jog nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta ir turėtų būti švelninama. Teisėjų kolegija sutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam bausmės remiantis BK 62 straipsniu ar 54 straipsnio 3 dalimi.Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. L. anksčiau tris kartus teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą (vagystė, plėšimai). Šioje baudžiamojoje byloje jis taip pat buvo teisiamas už tai, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į nukentėjusiosios gyvenamąjį namą, taigi tai rodo, kad nuteistasis gyvenimo būdo nekeičia ir ankstesniais teismų sprendimais paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės teigiamos įtakos jam nepadarė. Be to, šiuo konkrečiu atveju, nuteistasis ne tik neteisėtai įsibrovęs į gyvenamąjį namą pagrobė svetimą turtą, tačiau taip pat, siekdamas sužinoti kur yra laikomos santaupos, naudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą ir padarė nukentėjusiajai kūno sužalojimus, dėl kurių ši mirė. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis sudavė smūgius į gyvybiškai svarbias nukentėjusiosios kūno vietas – galvą, šonus, smaugė ją, tuo tarpu byloje taip pat konstatuota, kad nukentėjusioji buvo bejėgiškos būklės, negalėjo aktyviai priešintis nuteistajam ir to nedarė. Taigi fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją buvo naudojamas išimtinai siekiant savanaudiško tikslo – kad ši pasakytų apie namuose laikomus pinigus. Šiuo atveju tai, kad nuteistasis veikė neapibrėžta tyčia, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. Veikimas neapibrėžta tyčia reiškia tai, kad nuteistasis nekonkretizavo siekiamų padarinių ir vienodai norėjo bet kurių iš jų. Kadangi apygardos teismas nustatė, jog nukentėjusiajai buvo suduota į gyvybiškai svarbius organus, ir, kad nuteistasis negalėjo nesuvokti savo veiksmų pavojingumo ir galinčių kilti padarinių (nukentėjusiosios mirties), darytina išvada, kad nukentėjusiosios mirtis buvo nuteistąjį tenkinanti padarinių alternatyva, todėl ši aplinkybė visiškai nepagrindžia būtinybės skirti nuteistajam švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu visos aukščiau išdėstytos aplinkybes rodo aukštesnį nuteistojo ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėja, o teismų nuteistajam taikomais apribojimais BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai nepasiekiami.Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino visas bausmės skyrimo klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai skyrė E. L. už jo padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes, viršijančias BK 180 straipsnio 2 dalies ir BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų bausmių vidurkius. Kadangi nuteistojo padaryti nusikaltimai sudaro idealią sutaptį, bausmės už šiuos nusikaltimus buvo subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir už šių nusikaltimų padarymą jam paskirta penkiolikos metų ir šešių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri nėra aiškiai per griežta ir apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro savarankiško pagrindo ją švelninti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.