- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- e2-212-857/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01126-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- Z. I.
- Advokatai
- Asta Usevičiūtė, Ričardas Makštelė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei Z. I., bei atsakovės Z. I. priešieškinį R. V., dėl asmens garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės Z. I. priteisti 900 eurų neturtinės žalos dėl garbės ir orumo pažeidimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. apie 12 val. parduotuvės “(duomenys neskelbtini)” patalpose, (duomenys neskelbtini) atsakovė Z. I., girdint tuo metu parduotuvėje dirbančiai J. I., pirkėjai T. D. bei mažamečiui anūkui G. V. ėmė jį užgaulioti. Atsakovė vartodama necenzūrinius žodžius išvadino jį „menkysta“, „idiotu“, „išgama“ ir rankos pirštais sudavė į veidą bei sugriebė už nosies, kai bandė pro ją praeiti, siekdamas išeiti iš parduotuvės. Tokį atsakovės elgesį sukėlė mažamečio anūko G., kurį jis laikė ant rankų, nenoras bendrauti su atsakove. Atsakovės pakalbintas berniukas nuo jos nusisuko, o atsakovė dėl to užsipuolė, kad neva jis nuteikinėja vaiką su ja nebendrauti. Atsakovė paskambino policijai ir pranešė, kad jis automobiliu su vaiku važinėja neblaivus. Atvykę policijos pareigūnai patikrino blaivumą ir nenustatė jokio girtumo. Tą pačią dieną dėl tokio užgaulaus ir žeminančio atsakovės elgesio kreipėsi pareiškimu į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policiją, tačiau 2017-09-28 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, išaiškinta teisė dėl veikos numatytos LR BK 140 str. 1 d. kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Dėl tokio atsakovės elgesio pasijuto pažemintas, įžeistas, sukrėstas, buvo sumenkinta jo garbe ir orumas kitų pažįstamų žmonių akyse. Atsakovės žodžiai ir veiksmai buvo įžūlūs, užgaulūs, žeminantys, pergyvena ne tik dėl savo emocinės būsenos, bet ir dėl anūko išgyvenimų. Dėl išgyvento streso sutriko miegas, tapo jautrus, nuolat įsitempęs, jaučia emocinį nuovargį ir įtampą, be raminamųjų vaistų negali užmigti, dėl to kreipėsi į gydytoją, buvo paskirti raminantys vaistai, kuriuos naudoja iki šiol. Dėl patiriamo streso jaučia nugaros skausmus. Anūkas po įvykių taip pat išgyvena, naktimis verkdamas pabusdavo iš miego. Po šio įvykio jis vengia važiuoti į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, jaučia nerimą ir baimę, jog vėl bus užsipultas atsakovės ir žeminamas visais įmanomais būdais. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.M-1-01-78741-17, matyti, kad buvo paskleistos žinios žeminančios jo garbę ir orumą ir neatitinkančios tikrovės. Tiek atsakovė, tiek liudytojos J. I. ir T. D. apklausiamos policijoje patvirtino atsakovės necenzūrinių žodžių naudojimą jo atžvilgiu bei ranka sudavimą į veidą. Atsakovė įžeidžiančius asmens garbę ir orumą teiginius paskleidė parduotuvėje mažiausiai dviem asmenims, kas laikytina informacijos paskleidimu. Tokiu elgesiu, t.y. pavadindama „menkysta“, „idiotu“, „išgama“, atsakovė pažeidė visuomenėje nusistovėjusias bendro gyvenimo taisykles, etikos ar moralės normas, nes toks pasirinktas bendravimo būdas, kai kitas asmuo pavadinamas kvailu, silpnapročiu, išsigimėliu nėra priimtinas, todėl laikytina, kad tokiu atsakovės elgesiu buvo pažeista jo garbė ir orumas, jis buvo tyčia pažemintas kitų žmonių akyse, o suduodama ranka per veidą, sugriebdama už nosies atsakovė provokavo jį konfliktui, siekė sumenkinti jo garbę ir orumą. Tokiu atsakovės elgesiu, garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimu ieškovui padaryta neturtinė žala, kurią privalo atlyginti atsakovė.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė priešieškinį, kurį taip pat prašė pripažinti atsiliepimu į ieškinį ir nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 23 d., apie 12 val. ji ėjo į parduotuvę “ (duomenys neskelbtini)”, nusipirkti maisto produktų. Eidama pamatė kaip ieškovas metė darbus parduotuvės kieme ir nubėgo į parduotuvę. Įėjusi į parduotuvę pamatė ieškovą apglėbusį anūką, G. V., tikslu neleisti prie jo prieiti. Paklausus ieškovo kodėl jis manipuliuoja anūku, siekdamas ją skaudinti, jis pradėjo vaipytis todėl ji pavadino ieškovą menkysta. Išeidamas iš parduotuvės R. V. pavadino ją „brūde“ ir iškvietė policijos pareigūnus, nurodydamas, kad prieš jį smurtauja. Atvykus policininkams, ji ieškovo nuoširdžiai atsiprašė, o jis girdint policijos pareigūnams atleido. Grįžus namo, R. V. 15 val. parašė pareiškimą policijai, prašydamas ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Mano, kad jos ieškovo atžvilgiu išsakytas žodis „menkysta“ laikytinas kaip nuomonės apie R. V. išsakymas, kurią ji reiškė sąžiningai ir etiškai. Toks ieškovo apibūdinimas turi objektyvų faktinį pagrindą, o teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti garantuoja LR Konstitucijos 25 str. Tokia jos nuomonė buvo pagrįsta turint bendro gyvenimo su ieškovu patirtį ir šiuo atveju, jos išsakytą ieškovo apibūdinimą vertina, kaip emocijų proveržį susidariusioje situacijoje, besitęsiančio konflikto išdava, o ne sąmoningu veiksmu siekiant pažeminti ieškovo garbę ir orumą. Ieškovo nevadino „idiotu“ ir „išgama“. Konfliktas su ieškovu tęsiasi ilgą laiką dėl jo paties netinkamo elgesio, dėl ko buvo užvesta nemažai bylų, jam paskirta ne viena nuobauda už tam tikrus administracinius nusižengimus. Įvertinus visas aukščiau minėtas aplinkybes, akivaizdu, kad ieškinys neturi nieko bendro su asmens ir orumo gynimu, paduotas teismui suvedinėjant asmenines sąskaitas, kerštaujant, ieškant selektyvaus teisingumo. Ieškinys deklaratyvaus pobūdžio, paremtas subjektyvia ieškovo nuomone bei išvadomis, akivaizdžiu siekiu pasipinigauti ir praturtėti kito sąskaita, todėl netenkintinas. Ieškovas kerštaudamas atsakovei, piktnaudžiauja savo turimomis teisėmis ir tuo daro žalą (turtinę ir neturtinę) atsakovei, todėl ieškovo tariamos teisės negali būti ginamos. Vertinant išvardintas aplinkybes, yra akivaizdu, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo, kas sudaro pagrindą jo ieškinį atmesti. 2017 m. rugsėjo 23 d. konflikto metu ji buvo ieškovo pavadinta „brude“. Kadangi nesijaučia verta būti vadinama nešvaria, purvina, netikėle bjaurybę, kaip šį žodį aiškina lietuvių kalbos žodynas, jaučiasi pažeminta ir įskaudinta ieškovo, nes R. V. tiesiogine tyčia, suvokdamas užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį jos atžvilgiu, siekė įžeisti ir pažeminti pažįstamų žmonių akivaizdoje. Tai akivaizdžiai iliustruoja ta aplinkybė, kad jis po įvykio už įžeidimą neatsiprašė. Šį ieškovo įžeidimą suvokia kaip niekuo nepagrįstą pažeminimą, kuriuo jis išreiškė pyktį, siekiant ją įskaudinti ir įžeisti. Ieškovas pavadindamas „brude“ sąmoningai siekė ją pažeminti. Dėl tokių ieškovo veiksmų patyrė nepatogumus prieš buvusią savo įmonės darbuotoją, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, todėl prašo priešieškinį tenkinti ir priteisti iš R. V. 1 eurą neturtinės žalos, dėl garbės ir orumo pažeidimo, o ieškovo R. V. ieškinį atmesti.
Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, todėl jį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad atsakovė savo priešieškinyje akivaizdžiai jį žemina, užgaulioja, pateikia realybės neatitinkančią ir niekuo nepagrįstą informaciją, tokiu būdu piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, demonstratyviai procesiniuose dokumentuose rodydama nepagarbą ir neapykantą. Atsakovė toliau jį vadina menkysta, kaltina vagyste ir kitais nebūtais dalykais. Tai, kad jis buvo patrauktas į administracinę atsakomybę pagal atsakovės ir jos sutuoktinio V. I. skundus, niekaip nėra susijęs nei su ieškinio nei su priešieškinio dalyku. Toks atsakovės elgesys, akivaizdu, patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei dar stipriau įrodo ieškinio pagrįstumą, kad atsakovės elgesys pažeidė jo garbę ir orumą, buvo nukreiptas tyčia pažeminti kitų žmonių akyse bei menkina jo garbę ir orumą. Atsakovės nei „brude“ nei dar kokiu įžeidžiančiu žodžiu jis nevadino. Prašo įvertinti atsakovės pateikto priešieškinio turinį, leksiką bei jo pateikimo tikslą ir nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis tiesėmis požymius, atsakovei Z. I. taikyti LR CPK 95 str. 2 dalyje numatytas pasekmes - skirti 1000 eurų baudą, 50 proc. šios baudos skiriant ieškovo naudai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių paaiškinimais nustatyta, jog jie yra buvę sutuoktiniai ir po santuokos nutraukimo tarp buvusių sutuoktinių santykiai yra konfliktiški, o 2017-09-23 dieną, apie 12 val., (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje, tarp jų kilo konfliktas dėl bendravimo su anūku. Ieškovas nurodė, kad atsakovė, šio konflikto metu, jį įžeidė viešai pavadindama „menkysta, idiotu, išgama“ ir plekšnojo pirštų galais per veidą, tampė už nosies. Atsakovė teigia, kad įsižeidusi, kad negali bendrauti su anūku, pavadino ieškovą „menkysta“, taip išreikšdama savo nuomonę apie jį ir daugiau jokių įžeidžiančių žodžių nesakiusi. Tačiau tokius jos parodymus paneigia liudytojų T. D. ir J. I. parodymai. Kaip matyti iš liudytojos J. I. parodymų konfliktą pradėjo atsakovė, nes anūkas nenorėjo su ja bendrauti. Liudytojos J. I. ir T. D. patvirtino, jog atsakovė ieškovo atžvilgių pasakė eilę įžeidžiančių žodžių, tačiau jų nepamena. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas vertina, jog nėra pagrindo netikėti ieškovo parodymais, kad būtent atsakovė jo atžvilgiu išsakė, jo nurodytus, įžeidžiančius žodžius. Iš minėtų liudytojų parodymų matyti jog atsakovė išsakė eilę ieškovą įžeidžiančių žodžių ir tai paneigia atsakovės parodymus, jog ji pasakiusi tik vieną žodį, kaip reakciją į ieškovo elgesį. Tai, kad atsakovė išsakė ne savo nuomonę apie ieškovą, o konfliktavo ir įžeidinėjo jį patvirtina ir Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato 2017-10-03 dienos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 54ANN-120995891-17, kuriame konstatuota, jog Z. I. 2017-09-23, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais, mažamečio vaiko akivaizdoje išplūdo R. V. bei prie jo įžeidžiančiai kibo, už padarytą Administracinio nusižengimų kodekso 72 str. 1d., 481 str. 1d. pažeidimus Z. I. paskirta 30 eurų bauda. Liudytoja J. I. parodė, jog atsakovė ieškovui konflikto metu pliaukštelėjo per veidą ir kaptelėjo už nosies. Atsakovės atlikti fiziniai veiksmai ieškovo atžvilgiu rodo, jog ji konfliktu siekė pažeminti atsakovą.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog 2017-09-23 dieną, apie 12 val., (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje, atsakovė, priėjusi prie ieškovo ir girdint kitiems asmenims, garsiai atsakovą pavadino „išgama, idiotu, menkysta“, pliaukštelėjo per veidą ir tempė už nosies, taip viešai žodžiais ir veiksmais įžeidė ir pažemino ieškovą.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis). Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis). Asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo gynimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais.
Įžeidimas suprantamas kaip neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimu yra kėsinamasi į kito asmens orumą ir garbę. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija.
Nustačius, kad egzistuoja visi nurodyti elementai, būtini civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti, atsižvelgiant į ieškovo pasirinktą jo pažeistų teisių gynimo būdą, spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo, esant tokiam ieškinio reikalavimui, ir nustatytinų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų (CK 6.250 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti visi būtini kriterijai sprendžiant dėl garbės ir orumo įžeidimo konstatavimo. Duomenys buvo paskleisti apie ieškovą, girdint liudytojoms J. I. ir T. D., mažamečiui šalių anūkui t. y. informacija buvo perduota ir tretiesiems asmenims. Ieškovas dėl tokio atsakovės pasisakymo pasijuto įžeistas, pažemintas. Atsakovės išsakyti žodžiai ir veiksmai sukėlė teisines pasekmes, pažemino ieškovo garbę ir orumą.
Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias bei atsakovo elgesį. Teismas pažymi, kad teiginių paskleidimo mastas nebuvo itin didelis, išsakytus žodžius matė dvi liudytojos ir mažametis šalių anūkas, įžeidžiančius žodžius lydėjo įžeidžiantys veiksmai. Į įvykį buvo kviečiama policija, pareigūnė tyrusi įvykį jį apibūdino, kaip stresinį, todėl teismas neabejoja, kad ieškovas patyrė dvasinius pergyvenimus. Ieškovas nurodė, jog jis buvo įžeistas, pablogėjo jo sveikata ir jis kreipėsi į gydytojus, tačiau vertinant, kad šalių konfliktai yra dažni iš pateiktų duomenų negalima nustatyti, ar būtent nagrinėjami veiksmai lėmė atsakovo sveikatos pablogėjimą. Todėl neturtinė žala nevertintina tokio dydžio, kokį nurodo ieškovas, reikalaudamas priteisti 900 eurų sumą. Teismas, pasisakydamas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnis), pažymi, kad teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju. Ieškovo moralinei nuoskaudai atlyginti teisingas ir pakankamas neturtinės žalos atlyginimas, teismo vertinimu, yra 300 eurų (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas sumokėjo 20 eurų žyminio mokesčio, 200 eurų už advokato pagalbą surašant ieškinį ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, šias išlaidas ieškovas prašo priteisti iš atsakovės.
Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos byloje paskirstytinos sekančiai – ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, priteisiant iš atsakovės ieškovui 68 eurus jo turėtų atstovavimo išlaidų, 7 eurus žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 88 str., 93 str.).
Atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba. Iš teismui pateiktos Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos surašant atsakovei priešieškinį ir atstovaujant advokatui teisme sudaro 520 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsisakė priešieškinio, byla nebuvo didelės apimties, vadovaujantis CPK 96 str. 3, 5 d., teisingumo, protingumo kriterijais teismas nukrypsta nuo CPK 96 str. 3d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir nustato, kad iš ieškovo valstybei priteistina 100 eurų atstovavimo išlaidų.
Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai paskirstomos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 91, 92, 96 str.). Iš ieškovo valstybei priteisiama 8 eurus 86 centus teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsakovei suteikta 100 procentų dydžio valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str. teismas
Nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Z. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 eurų (tris šimtus eurų) neturtės žalos atlyginimo, 75 eurus (šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 eurų (vieną šimtą eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 8,86 euro (aštuonis eurus 86 centus) teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.