- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-688-855/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00585-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Atsakovas
- J. P.
- Kategorijos
- 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės J. P. 13,02 Eur skolą, 0,47 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai ir ieškovei iš atsakovės priteista 13,02 Eur skola, 0,47 Eur delspinigiai, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 208,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
3. Atsakovė prieštaravimuose prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. preliminarų sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinti.
3.1. Nurodė, kad ji sumokėjo 13,02 Eur skolą, 0,47 Eur delspinigius ir 70,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kita dalis bylinėjimosi išlaidų (t. y. 130,00 Eur) neatitinka protingumo kriterijaus, kadangi išlaidos viršija jos skolą daugiau kaip 15 kartų. Atsižvelgus į tai, kad skolos suma yra ypač maža, dokumentų parengimas nereikalavo specialių žinių ir didelių laiko sąnaudų, ieškovės prašoma priteisti 200,00 Eur suma advokato teisinei pagalbai apmokėti yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų. Ieškovė niekaip nepagrindė, kad ji patyrė 200,00 Eur išlaidų būtent už šią bylą. Be to, ieškovė galėjo naudotis supaprastinta tvarka ir į teismą kreiptis dėl teismo įsakymo išdavimo.
Atsiliepimas
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriame nurodė, kad:
4.1. Atsakovė ieškovės naudai patenkino visą ieškinio reikalavimą 13,49 Eur sumai, todėl ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio nuostatomis, atsisako ieškinio dėl 13,49 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo atsakovės atžvilgiu. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamoje byloje sudaro: 8,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 200,00 Eur už advokato teisines paslaugas.
4.2. Atsisakius ieškinio, ieškovė prašė teismo išspręsti klausimą dėl 75 procentų žyminio mokesčio, t. y. 6,00 Eur, grąžinimo, o likusią žyminio mokesčio dalį (2,00 Eur) prašė priteisti iš atsakovės. Kadangi atsakovė apmokėjo ieškovės naudai 70,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų ir atsakovės neatlygintų bylinėjimosi išlaidų likutis sudaro 132,00 Eur.
4.3. Ieškovės procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, o atsakovė padengė ieškinio reikalavimus tik tuomet, kai gavo ieškovės ieškinį, t. y. civilinei bylai esant iškeltai teisme. Ieškovė bandė ginčą spręsti ir ikiteisminiu keliu, siųsdama pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, tačiau atsakovė ikiteismine tvarka su ieškove neatsiskaitė, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu ir pagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias šiuo atveju privalo atlyginti atsakovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2020 m. gruodžio 17 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą, priimtą 2020 m. lapkričio 3 d., panaikino, ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinio atsisakymą dalyje dėl 13,49 Eur skolos ir delspinigių, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės J. P., priėmė ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė; ieškovei grąžino 6,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalį; iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 132,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 8,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Ieškovei atsisakius dalies ieškinio ir teismui ieškovei grąžinus 75 procentus žyminio mokesčio, t. y. 6,00 Eur, negrąžintinas žyminio mokesčio likutis sudaro 2,00 Eur. Kadangi atsakovė apmokėjo ieškovės naudai 70,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų ir atsakovės neatlygintų bylinėjimosi išlaidų likutis sudaro: 130,00 Eur (už teisines paslaugas) bei 2,00 Eur (negrąžintinas žyminis mokestis), t. y. viso - 132,00 Eur.
7. Teismas nurodė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, priteisiamos iš antrosios šalies išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
8. Taip pat teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (keistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punktą nurodytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už ieškinio parengimą civilinėse bylose paslaugų suteikimo metu (2020 m. spalio mėnesį, ieškinio rengimo metu) sudarė 3 637,00 Eur, todėl ieškovės prašoma priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra 18 kartų mažesnė už Rekomendacijose numatytą maksimalų jų dydį.
9. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad nors nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga teisės požiūriu, ieškinys pareikštas dėl nedidelės sumos, tačiau ieškinio parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų, ieškovė ieškiniui parengti sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas ieškinį, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos, ieškovės patirtos išlaidos yra realios, skolos sumą atsakovė sumokėjo tik po to, kai buvo priimtas preliminarus sprendimas, darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 132,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, kurią sudaro 2,00 Eur žyminis mokestis ir 130,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantė (atsakovė) J. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. galutiniu sprendimu, prašė panaikinti šio galutinio sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovės naudai priteista 132,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
11. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Nagrinėjamu atveju teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo principų, kadangi ieškovės prašyta priteista suma ypač maža, tuo tarpu ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija apeliantės skolą daugiau kaip 15 kartų. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, vertino tik galimą maksimaliai priteistiną sumą, bet ne ginčo sumos dydį. Be to, dokumentų parengimas nereikalavo jokių specialių žinių, byla nebuvo sudėtinga, jokie nauji teisiniai klausimai nebuvo keliami, tuo labiau, kad ieškovė teikia teisminio išieškojimo paslaugas, turinti kvalifikuotus teisės srities specialistus.
11.2. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bylinėjimosi išlaidos patirtos būtent šioje byloje (prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu). Yra pateikta tik sąskaita faktūra, kurioje nurodomos aštuonios vienodos eilutės su vienoda informacija, tačiau nei vienoje eilutėje nėra jokių duomenų apie tai, kad bylinėjimosi išlaidos patirtos būtent šioje byloje.
11.3. Ieškovei šioje byloje apskritai neturėjo būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kadangi pagal CPK 434 straipsnio 4 dalį, ieškovė galėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau reiškė ieškinį pagal ginčo teisenos taisykles.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
13. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Ieškovė į atsakovę kreipėsi ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, tačiau atsakovė nustatytais pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo terminais skolos neapmokėjo. Todėl, būtent dėl to, kad atsakovė nepadengė skolos ikiteismine tvarka, ieškovė, gindama savo teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Šios aplinkybės paneigia atsakovės argumentus, jog ieškovė turėjo kreiptis į teismą supaprastinto proceso tvarka.
13.2. Iškovė, nors ir besiversdama skolų išieškojimo veikla, neturi jokių apribojimų kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos, o nagrinėjamu atveju ieškovė elgėsi ekonomiškai, nes patyrė tik 200 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms, nors maksimali suma už ieškinį galėjo būti dešimt kartų didesnė.
13.3. Ieškiniai dėl skolų priteisimo ar kitokio pobūdžio ieškiniai yra rengiami tik ieškovo advokatui atlikus kliento (ieškovės) pateiktų dokumentų teisinį įvertinimą. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas atliko dokumentų analizę, teisinių galimybių dėl skolos priteisimo įvertinimą, konsultavo klientą ir parengė ieškinį, kas savaime suponuoja, kad buvo sugaištas laikas ne tik kreipiantis į teismą, tačiau ir atliekant kompleksinę dokumentų ir pateiktų duomenų analizę ir kitus susijusius veiksmus, dėl ko ieškovo patirtos 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės J. P. 13,02 Eur skolą, 0,47 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino pilna apimtimi, priteisdamas iš atsakovės ieškovės naudai 13,02 Eur skolą, 0,47 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir 208,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (8,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 200,00 Eur išlaidas teisinei pagalbai). Po preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovė sumokėjo ieškovei 13,02 Eur skolą, 0,47 Eur delspinigius ir 70,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dėl šių aplinkybių atsakovė kreipėsi į teismą, nurodydama, kad atsisako ieškinio dėl 13,49 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo atsakovės atžvilgiu ir prašė teismo išspręsti klausimą dėl 75 procentų žyminio mokesčio, t. y. 6,00 Eur, grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu galutiniu sprendimu tenkino ieškovės reikalavimą ir 2020 m. lapkričio 3 d. priimtą preliminarų sprendimą panaikino, ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinio atsisakymą, dalyje dėl 13,49 Eur skolos ir delspinigių, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės J. P., priėmė ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė; ieškovei grąžino 6,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalį; ieškovei iš atsakovės priteisė 132,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
18. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčo dėl iš atsakovės priteistos dalies žyminio mokesčio, t. y. 2,00 Eur, byloje nėra. Byloje kilo ginčas dėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistų 130,00 Eur advokato teisinei pagalbai patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės nuomone, ieškovės reikalaujama priteisti bendra 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra aiškiai per didelė, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, kadangi, visų pirma, net 15 kartų viršija skolos sumą, antra, ieškovė, kreipdamasi į teismą, nepagrįstai nesinaudojo supaprastinta proceso tvarka, be to, reikalaujama bylinėjimosi išlaidų suma nėra pagrįsta, t. y. ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais, jog 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrė būtent šioje nagrinėjamoje byloje. Su tokiais apeliantės argumentais sutikti nėra pagrindo.
19. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
20. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo, jog išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priteisti iš atsakovės 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina 2017 m. liepos 27 d. tarp advokato K. Virbicko ir partnerių kontoros ir ieškovės sudaryta atstovavimo sutartis; 2020 m. spalio 7 d. sąskaita faktūra Nr. 2020-10-07/2 už teisines paslaugas, kurios 8 grafoje detalizuota paslauga „Dokumentų įvertinimas ir teisinė analizė; ieškinio dėl skolos priteisimo iš J. K. (dabartinė pavardė – P.) parengimas ir pateikimas teismui (minėta sąskaita faktūra pasirašyta advokato A. N.); taip pat 2020 m. spalio 9 d. pavedimo išrašas, patvirtinantis, jog advokatui buvo realiai pervesta 1 600,00 Eur suma (pavedimo paskirtis: 2020-10-07/2). Taigi, ieškovė pateikė jos patirtų teisinių išlaidų detalizaciją ir realumą, t. y. tiek išlaidų pobūdį, tiek jų dydį, tiek patyrimo faktą pagrindžiančius rašytinius įrodymus, todėl apeliantės argumentas, kad ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinės pagalbos išlaidų) apmokėjimo pagrindžiančių įrodymų ar įrodymų, jog bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent nagrinėjamoje byloje, atmestinas kaip nepagrįstas.
22. Vertindamas, ar ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, teismas pažymi, kad civilinio proceso teisės normos nenumato draudimo juridiniams asmenims, tame tarpe ir skolų išieškojimo veiklą vykdantiems juridiniams asmenims, naudotis ir advokato pagalba. Šiuo atveju pastebėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimybės priteisti už advokato ir advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovė, nors ir besiversdama skolų išieškojimo veikla, neturi jokių apribojimų kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos.
23. Apeliantė nurodo, kad teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo principų, kadangi ieškovės prašyta priteista suma ypač maža (13,02 Eur), tuo tarpu ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija apeliantės skolą daugiau kaip 15 kartų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.
24. Sutiktina su apeliantės argumentu, jog ne visada faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai apmokėti teismo yra pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 38 punktas). Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), t. y. bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje; būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos bei kitos svarbios aplinkybės (Rekomendacijų 2 punktas).
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatė, jog pagal Rekomendacijų 8.2 punktą nurodytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už ieškinio parengimą civilinėse bylose paslaugų suteikimo metu, t. y. 2020 m. spalio mėn. (ieškinio rengimo metu), sudarė 3 637 Eur. Akivaizdu, kad iš apeliantės šioje byloje priteistinas atlyginimas advokatui (200,00 Eur) ne tik neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, bet ir yra apie 18 kartų mažesnis nei rekomenduotinų priteisti sumų maksimumas.
26. Nors viena vertus sutiktina su apeliantės argumentais, kad byla nėra sudėtinga, paruoštas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, tačiau kita vertus, ginčo situacijos faktinių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų analizė ir įvertinimas, jų kvalifikavimas, ieškinio parengimas ir pan. pareikalavo atitinkamų advokato laiko ir darbo sąnaudų. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog 200,00 Eur suma už advokato teisinę pagalbą nėra per didelė ar neadekvati, todėl nėra pagrindo nepriteisti likusios apeliantės nesumokėtos 130,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos. Atskirai pažymėtina, kad visą susiklosčiusią situaciją ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė ir pačios atsakovės nesąžiningas elgesys ignoruojant ieškovės reikalavimą padengti susidariusį įsiskolinimą - tik po ieškinio byloje pareiškimo buvo patenkinti ieškovės turtiniai reikalavimai dėl skolos ir palūkanų priteisimo, t. y. savo pačios neveikimu, savalaikiu prievolių kreditorių nevykdymu atsakovė lėmė teisminio proceso būtinybę.
27. Be kita ko, apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pagal CPK 434 straipsnio 4 dalį bylinėjimosi išlaidos apskritai galėjo būti nepriteisiamos, kadangi atsakovė ieškinio reikalavimo sumos neginčijo, todėl ieškovė turėjo visas galimybes kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, o ne teikti ieškinį ginčo tvarka.
28. CPK 434 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti šiame skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys.
29. Apygardos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad CPK 434 straipsnio 4 dalies taikymo tikslas yra užkirsti kelią dirbtiniam bylinėjimosi išlaidų padidinimui. Šios normos taikymo atveju atsakovė turi pareigą įrodyti, kad ieškovė neturėjo pagrindo manyti, jog atsakovė ginčys skolą ir siekė dirbtinio bylinėjimosi išlaidų padidinimo (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-522-590/2013; 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-620-881/2017).
30. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad ieškovė turėjo pagrindą manyti, jog atsakovė skolos neginčys. Priešingai, byloje pateiktas ieškovės 2020 m. rugpjūčio 30 d. pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo atsakovė buvo informuota apie skolą ir raginama iki 2020 m. rugsėjo 6 d. atsiskaityti su naujuoju kreditoriumi, t. y. ieškove. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovė būtų apskritai į ieškovės raginimus atsakiusi, ar prašiusi, kad neapmokėta skola ar jos dalis būtų sumokėta vėliau. Nors atsakovė ieškinio reikalavimo neginčijo ir su juo sutiko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dar prieš kreipimąsi į teismą, t. y. gaudama ieškovės pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, atsakovė privalėjo į jį atsakyti ir jau tada išdėstyti savo poziciją. Taigi, vadovaujantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pačios atsakovės veiksmai sąlygojo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, tuo tarpu spręsti kad ieškovė, pareiškusi ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nepagrįstai ir sąmoningai brangintų procesą, pagrindo nėra. Taigi, atsakovė neįrodė, jog šiuo atveju ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovė ginčys skolą. Pagaliau, ieškovė kreipėsi į teismą ne bendra ginčo teisenos tvarka, o dokumentinio proceso tvarka, ir taip sumažindama bylinėjimosi išlaidas (dėl mokėtino mažesnio žyminio mokesčio).
31. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomų ptiteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl šiomis aplinkybėmis ieškovė turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju, būtų pažeista ieškovės teisė ginti savo teises ir turėti byloje atstovą, kartu toks patirtų bylinėjimosi išlaidų ribojimas prieštarautų bendriesiems teisės principams ir iškreiptų atstovavimo teisme esmę (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, 51 straipsnio 1 dalis).
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, vadovavosi CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (keistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika šiuo klausimu, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, jog vien apeliantei nepalankių procesinių sprendimų priėmimas savaime nelemia ir nepagrindžia netinkamo normų aiškinimo ir taikymo, ar įrodymų vertinimo.
34. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, tuo tarpu kita šalis nepateikė duomenų ir įrodymų apie savo galimai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliantės (atsakovės) J. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.