Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo V. K. atstovaujamo turto administratorės A. K. atstovui advokato padėjėjui T. R.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atstovaujamo turto administratorės A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Pareiškėjo V. K. atstovaujamo turto administratorės A. K. atstovas teismo posėdžio metu palaikė pareiškimo reikalavimus ir jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad V. K. yra I. K. ir V. A. K. vienturtis sūnus. (duomenys neskelbtini) mirė I. K., o po 10 metų mirė V. A. K.. Tiek I. K., tiek V. A. K. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po I. K. mirties liko 1/8 ūkinio pastato ir butas, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau po I. K. mirties šio turto niekas nepriėmė ir į notarą nesikreipė. Bute liko gyventi V. A. K., kuris iki pat savo mirties rūpinosi tuo butu. Jokių įrodymų, kad tuo butu buvo rūpinamasi nėra išlikę. Šiai dienai jokių reikalavimų ar ginčų dėl minėto turto ar įsiskolinimų, nėra. I. K. ir V. A. K. žemė buvo palikta giminaitei L. G. testamentu. V. K. serga psichinėmis ligomis, dėl ko yra stacionarizuotas psichiatrinėje ligoninėje ir negali įgyvendinti savo teisių jokiomis prasmėmis. Paliktu turtu toliau rūpinosi A. K., ji mokėjo mokesčius.

5. Liudytoja V. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad mirusioji I. K. buvo jos teta, jos mamos sesuo. I. K. ir V. A. K. kartu gyveno bute (duomenys neskelbtini). Teta mirė (duomenys neskelbtini). Bute liko gyventi jos sutuoktinis. Jis ten gyveno iki savo mirties ir paliktą turtą prižiūrėjo, išlaikė butą, dirbo ūkyje. Nežino kas šiuo metu gyvena tame bute. V. K. turėjo brolį, kuris yra miręs. V. K. gyveno su sutuoktine A. K. iki nelaimės. Šiuo metu V. K. yra (duomenys neskelbtini) ir ji jį aplanko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

6. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

7. Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 str. 1-3 dalys, 1964-07-07 redakcija).

8. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

9. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.

10. Pareiškėjo tėvas V. A. K. nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. K. ir V. A. K. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). I. K. mirė (duomenys neskelbtini), V. A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Šilutės rajono 2-ojo notarų biuro pranešimo nustatyta, kad I. K. buvo surašiusi testamentą ir įpėdiniui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į konkretų turtą. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad po I. K. mirties likusį žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) priėmė testamentinė įpėdinė L. G. (duomenys neskelbtini) Pavelėjimo teisės liudijimu Nr. 2SD-9144. Po V. A. K. mirties (duomenys neskelbtini)dėl palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė.

11. Po I. K. mirties liko kitas (testamentu nepaveldėtas) santuokoje įgytas turtas – 1/8 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Registrų centras pažyma nustatyta, kad V. A. K. gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamos bylos rašytine medžiaga bei liudytojos apklaustos teismo posėdžio metu parodymais nustatyta, kad po I. K. jos paliktu turtu iki pat savo mirties rūpinosi jos sutuoktinis V. A. K., mokėjo mokesčius, dirbo ūkyje. Duomenų, kad minėtas palikimas būtų neprižiūrėtas ar už jį būtų susidaręs įsiskolinimas byloje nėra.

12. Bylos medžiaga nustatyta, kad visą laikotarpį nuo I. K. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad V. A. K. pradėjo mirusiosios turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl V. A. K. teisės paveldėti I. K. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto 6 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

13. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, atsižvelgdamas į pareiškime nurodytas aplinkybes, liudytojos parodymus, šias aplinkybes patvirtinančius duomenis, konstatuoja, kad po I. K. mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis V. A. K. priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti ir valdė iki savo mirties 2004-04-07 (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 8 punktas).

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.

Dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis nustato, jog palikimą priimti įpėdiniai privalo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

16. Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nužudė dvi savo mažametes dukras. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus nutartimi pareiškėjui paskyrė priverčiamąją medicinos poveikio priemonę – atidavimą į psichiatrinę ligoninę sustiprinto stebėjimo sąlygomis iki pasveikimo. (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono apylinkės teismas pripažino pareiškėją V. K. neveiksniu. Psichiatrinės ekspertizės metu nustatyta, jog pareiškėjas serga lėtine psichikos liga – paranoidine šizofrenija, jam būdingi asmenybės deficito reiškiniai, pasireiškiantys mąstymo paviršutiniškumu, nepakankama kritika ligos, veikos bei savo ateities atžvilgiu, emociniu blėsumu, monotoniškumu, nepakankamu energetiniu potencialu, bloga socialine adaptacija. 2010-03-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi pareiškėjui nustatyta institucinė globa – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, o turto administratore paskirta jo sutuoktinė A. K.. Šilutės rajono 2-ojo notarų biuro pranešimu nustatyta, kad po V. A. K. mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė.

17. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pagal kasacinio teismo praktiką klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

18. Įvertinus bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad pareiškėjas V. K. įstatyto nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo V. A. K. mirties (duomenys neskelbtini)nesikreipė dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl savo psichikos sveikatos būklės.

19. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta atnaujintinas pareiškėjui praleistas įstatymu nustatytas terminas palikimui po tėvo V. A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 442 straipsniu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjos pareiškėjo V. K. atstovaujamo turto administratorės A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė jos sutuoktinis V. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Atnaujinti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui po tėvo V. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.