- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-21
- Bylos Nr.
- 2A-2848-262/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30243-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- UAB „Vinctra“, UAB „T Transport“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vinctra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams UAB „T Transport“ ir UAB „Vinctra“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau- Ieškovas, Biuras) ieškiniu prašė: priteisti solidariai iš atsakovų UAB „T Transport“ ir UAB „Vinctra“ 4 834,69 Lt nuostolių atlyginimą regreso tvarka.
Nurodė, kad nuostoliai atsirado dėl 2012 m. rugpjūčio 14 d. Lenkijoje eismo įvykio metu dėl UAB „Vinctra“ vairuotojo A. V., vairavusio transporto priemonę DAF 460, v.n. (duomenys neskelbtini) kaltės apgadintos transporto priemonės MAN v.n (duomenys neskelbtini). Eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės naudotoja buvo UAB „T Transport“ pagal lizingo sutartį, kuri taip pat atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, tačiau draudimo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas atlygino Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui nuostolius dėl eismo įvykio ir reikalauja grąžinti išmokėtą sumą solidariai: iš atsakingo už žalos padarymą asmens - UAB „Vinctra“ ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį - UAB „T Transport“.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vinctra“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog nuostolius ieškovui privalo atlyginti draudimo kompanija, nurodyta draudimo polise - Rusijos draudimo bendrovė Soglassye Insurance Company Limited. Nesutinka su reikalavimu solidariai atlyginti žalą, kadangi su UAB „T Transport“ sudaryta transporto priemonių ilgalaikės nuomos sutartis.
Atsakovas UAB „T Transport“ nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai ieškovui solidariai atsakovų priteista 4834,69 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Teismas nurodė, kad pripažįstami nepagrįstais atsakovės UAB „Vinctra“ prieštaravimai, išdėstyti atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu, kadangi kitų valstybių, nesančių Europos Sąjungos narėmis draudikų biurai negali drausti transporto priemonių, registruotų Lietuvoje, valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. LR draudimo įstatymo 134 str. nustatyta, jog privalomojo draudimo sutarčiai taikoma Europos ekonominės erdvės valstybės, kuri numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, teisė. Kai pareigą sudaryti draudimo sutartį numato Lietuvos Respublikos įstatymai, ji nelaikoma tinkamai įvykdyta, jei sudaryta draudimo sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų, taikomų tokiam draudimui, nuostatų. Kadangi ginčo transporto priemonė pagal Lietuvos Respublikoje galiojančią tvarką apdrausta nebuvo, teismas, remdamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. nuostatomis, tenkino ieškovo reikalavimą solidariai atlyginti žalą, pareikštą atsakingam už žalos padarymą asmeniui - UAB „Vinctra“ ir asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį - UAB „T Transport“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Vinctra“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti.
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas, tuo kad atsakovas ginčo transporto priemonę buvo apdraudęs Rusijos draudimo bendrovėje, kurios išduoti draudimo dokumentai (žalioji kortelė) galioja ir Europos Sąjungos valstybėse. Todėl ieškinys turi būti pareikštas polisą išdavusiam ir draudimo įmoką gavusiam draudikui.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje galiojančius teisės aktus transporto priemonė turi būti apdrausta jos registracijos valstybėje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau -TPVCAPDĮ) 4 str. 1 d. yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota.
TPVCAPDĮ 41 str. 3 d. yra nurodyta, kad atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo privalo apdrausti transporto priemonę šio įstatymo reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šio straipsnio 8 d. yra nurodyta, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą.
Pagal TPVCAPDĮ nuostatas, dėl transporto priemonių, kurios yra įregistruotos Lietuvoje, įprastinė draudimo sutartis, su kuria tik ir gali būti išduodama žalioji kortelė, gali būti sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvoje turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Biuro narės (TPVCAPDĮ 2 str. 8, 9, 18 d., 6 str. 4, 6 d.).
Tai, jog rusiškos žaliosios kortelės gali būti išduodamos tik dėl Rusijoje įregistruotų transporto priemonių, pasisako ir Biurų taryba (Concil of Bureaux) - žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas atliekanti institucija, vienijanti visų šiai sistemai priklausančių valstybių nacionalinių draudikų biurus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Rusijos nacionalinis draudikų biuras rašte, adresuotame Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ bei Biurui, nurodė, kad rusiškų žaliųjų kortelių išdavimas Lietuvos Respublikoje registruotoms transporto priemonėms prieštarauja žaliosios kortelės sistemos taisyklėms bei Lietuvos nacionaliniams teisės aktams ir yra nesąžiningų draudimo tarpininkų bei vežėjų kriminalinė veika. Dėl šios priežasties, tokiomis transporto priemonėmis padarytą žalą turi atlyginti patys vežėjai (b.l. 121-123).
Atsakovai, veikdami kaip juridiniai asmenys, kuriems, keliami daug aukštesni rūpestingumo, apdairumo, protingumo reikalavimai turėjo išsiaiškinti, kokie subjektai gali suteikti TPVCAPDĮ nuostatas atitinkančią draudimo apsaugą dėl Lietuvoje registruotų transporto priemonių.
Taigi, Rusijos draudimo bendrovės dėl Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės išduota žalioji kortelė nesuteikia tokios draudimo apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDĮ nuostatos ir toks draudimas neatitinka TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 ir 8 dalių reikalavimų.
Panevėžio apygardos teismas 2013-04-11 nutartimi panašaus pobūdžio civilinėje byloje- Nr. 2A-207- 280/2013 yra nurodęs, kad patys bendraatsakoviai: būdami atidūs ir rūpestingi, turi galimybę pateikti duomenis apie galiojančią, jų tvirtinimu, sutartį, o ne reikalauti, kad aiškintųsi šią aplinkybę Biuras; turi galimybę pasinaudoti įrodinėjimo teise, t.y. aktyviai dalyvauti procese ir patys pateikti užklausimą draudimo bendrovei dėl informacijos apie draudimo sutarčių galiojimą; turi galimybę susisiekti su Rusijos draudimo bendrove bei imtis priemonių, kad tariamas draudikas vykdytų savo įsipareigojimus - grąžintų Biurui sumokėtą draudimo išmoką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai nei vieno iš čia paminėtų veiksmų neatliko.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 2012-08-14 eismo įvykio metu dėl transporto priemonės DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkanti draudimo sutartis, todėl Biuras privalėjo sumokėti Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą. Sumokėjęs reikalaujamą sumą, Biuras įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į bendraatsakovius TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Taigi, pirmosios instancijos teisingai įvertino bylos aplinkybes ir tinkamai taikė TPVCAPDĮ bei kitų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.