Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Šalčininkų r., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis UAB „Transjusta“, išsilavinimas – pagrindinis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. kaltinamajame akte buvo kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, apsvaigęs nuo alkoholio, dirbdamas UAB „T.“ vadybininku 2015 m. lapkričio 20 d. apie 12.00 val., būdamas UAB „T.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turimais užvedimo rakteliais atrakinęs paliktą plauti UAB „B. T.“ priklausantį automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedęs automobilio variklį, išvažiavo, ir tokiais savo veiksmais pagrobė UAB „B. T.“ priklausantį 14 000 eurų vertės automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė pakeisti V. K. veikos kvalifikaciją iš BK 178 straipsnio 3 dalies, numatančios baudžiamąją atsakomybę už didelės vertės svetimo turto pagrobimą, į BK 178 straipsnio 2 dalį, numatančią baudžiamąją atsakomybę už automobilio pagrobimą, atsižvelgiant į teisiamojo posėdžio metu pateiktus duomenis apie automobilio „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę jo pardavimo 2016 m. balandžio mėnesį metu, o būtent, kad nurodytu metu, t. y. praėjus palyginus nedideliam laiko tarpui po 2015 m. lapkričio 20 d. įvykdytos veikos, automobilis buvo parduotas už 3 000 eurų, taigi už žymiai mažesnę vertę.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Parodė, kad buvo neblaivus, todėl nelabai tiksliai atsimena, kas buvo, bet jis norėjo pervaryti automobilį į kitą automobilių plovyklą, o tą, kurioje buvo, uždaryti. Jam buvo paliktas nuolatinio kliento UAB „B. T.“ automobilis nuplauti, tačiau jis buvo neblaivus – iš vakaro buvo išgėręs „Žalias devynerias“, o ryte darbe išgėrė degtinės, todėl kadangi jis negalėjo nuplauti automobilio, nusprendė jį iš plovyklos, kurioje buvo, t. y. Oslo gatvėje, pervaryti į kitą įmonės plovyklą Ukmergės plente, kad toje plovykloje buvę darbuotojai automobilį išplautų ir jis būtų laiku perduotas klientui. Kadangi buvo neblaivus, jam atrodė, kad elgiasi teisingai. Nurodė, kad UAB „B. T.“ direktorius V. M. jau seniai yra jų klientas, jis dažnai jam atveža automobilį nuplauti, 2-3 kartus per savaitę. Tikslo pasisavinti automobilį jis neturėjo, taip pat jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Dėl parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad davė kitokius, kadangi nelabai atsiminė, kas įvyko, nes kai išgeria, visko neatsimena, todėl kai paskambino kitiems, jie pasakė jam, kad jis norėjo uždaryti plovyklą ir eiti namo. Taip pat parodė, kad atsimena, jog uždarė plovyklą, sėdo į automobilį, važiavo Laisvės prospektu ir trenkėsi į kitą automobilį, atvyko pareigūnai, jis raktus atidavė pareigūnams, pasakė, kad neturi pažymėjimo, automobilį išvežė, o jam surašė protokolą. Automobilį paėmė pervaryti savavališkai, dėl to, kaip nurodė, laiko, kad pavogė automobilį. Po įvykio jis paskambino vadovui ir pasakė, kad sudaužė automobilį, V. M. atsiprašė, atlygino jam žalą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad yra UAB „B. T.“ vadovas, su V. K. direktoriumi yra pasirašęs sutartį dėl automobilių plovimo ir atidavė savo automobilį plauti. Po to sulaukė skambučio, kad V. išgėrė darbe ir su jo automobiliu padarė eismo įvykį. Jis atvažiavo į įvykio vietą ir viską sužinojo. Parodė, kad jam paskambino V. K. ir pasakė, kad važiavo girtas ir padarė eismo įvykį, jis nurodė, kiek atsimena, kad važiavo iš vienos plovyklos į kitą, nes pats nesugebėjo išplauti, galbūt tai pasakė ir telefonu. Parodė, kad su V. dirba jau daug laiko, jis tikrai geras plovėjas, įvykio vietoje bendravo su juo, jo kalba buvo nerišli, bet V. K. pastovėjo. Įvykio metu buvo apgadintas valstybinis numeris, bamperis, taip pat automobilis 45 paras stovėjo automobilių saugojimo aikštelėje, kaltinamasis jam viską apmokėjo, atlygino žalą. 2016 m. balandžio mėnesį automobilį pardavė už 3 000 eurų. Taip pat teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad V. K. pretenzijų neturi, kaltinamasis žalą yra atlyginęs, jo atsiprašė, ir toliau dirba gerai, prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad yra UAB „T.“ direktorius, įvykio dieną jam paskambino V. K. ir pasakė, kad padarė avariją. Jis į įvykio vietą nebuvo atvykęs, su kaltinamuoju bendravo kitą dieną. V. K. jam pasakė, kad paėmė mašiną pervaryti, nes buvo girtas ir pats negalėjo jos nuplauti, ir padarė avariją, tai jis nurodė telefonu. Kitą dieną su juo bendravo gyvai, jis gailėjosi dėl to. Taip pat parodė, kad V. K. dirba sąžiningai, niekada nematė, kad gertų darbe, be šio įvykio daugiau to nepasitaikė ir vėliau. Nors V. K. neturi teisės vairuoti, bet į jo pareigas įeina mašinos įvarymas į plovyklą, jis gali pervaryti mašiną plovyklos teritorijoje, bet ne išvažiuoti į gatvę. Taip pat paaiškino, kad UAB „B. t.“ yra pastovus klientas, su šios įmonės darbuotojais V. K. pažįstamas, UAB „B. t.“ automobiliai buvo plaunami ir anksčiau.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė, priešais įmonės „ATLAS“ įėjimą, dvidešimt metrų atstumu nuo įėjimo durų. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vieta padengta sniegu. Apžiūrėjus įvykio vietą, nusikalstamos veikos požymių ir įrankių neaptikta (b.l. 39-40).

Automobilio „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros metu akivaizdžių automobilio kėbulo apgadinimų neaptikta. Apžiūrėjus automobilio durelių, užvedimo spyneles, akivaizdžių įsilaužimo požymių neaptikta. Automobilio spidometro rodmenys yra 255357 km. Apžiūrėjus automobilį nusikalstamos veikos pėdsakų bei įrankių neaptikta (b.l. 41-45).

UAB „B. T.“ direktoriaus V. M. pateiktame 2015 m. lapkričio 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-44023757-15 nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 20 d. apie 12.30 val. Vilniuje, Viršuliškių g. 40 K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį OPEL, v/n (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis 1,88 prom. girtumo laipsnis. Nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti, dėl ko atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį BMW, v/n (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai (b. l. 4).

Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamasis V. K. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimą, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta 1520 eurų dydžio bauda (b.l. 68-71).

VĮ „Regitra“ 2016 m. balandžio 26 d. duomenimis automobilis „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė UAB „B. T.“ (b.l. 22).

Teisiamojo posėdžio metu teismui UAB „B. T.“ direktorius V. M. pateikė 2016 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija BT2016 Nr. 72, kurioje užfiksuota, kad pardavėjas UAB „B. t.“ parduoda Opel Vivaro Combi už 3 000 eurų, bei 2016 m. balandžio 24 d. pinigų priėmimo kvitas serija BLB Nr. 7991758, kuriame užfiksuota, kad už automobilį Opel Vivaro (duomenys neskelbtini) sumokėta 3 000 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl byloje surinktų duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę, be kita ko, tam, kas pagrobė automobilį, o šio straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, be kita ko, tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte V. K. buvo kaltinamas tuo, kad jame nurodytomis aplinkybėmis, laiku bei vietoje pagrobė svetimą, UAB „B. T.“ priklausantį didelės 14 000 eurų vertės turtą – automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu UAB „B. T.“ atstovui V. M. pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad 2016 m. balandžio mėnesį minėtas automobilis buvo parduotas už 3 000 eurų sumą, prokurorė prašė veiką perkvalifikuoti į Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, numatantį baudžiamąją atsakomybę už automobilio pagrobimą. Taigi V. K. šioje byloje kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri apibūdina atitinkamą pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taigi siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė atitinkamą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, būtina nustatyti jo veikoje visus baudžiamajame įstatyme nustatytus būtinuosius atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, tarp jų – ir kaltę. Savo ruožtu bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Taigi teismas, spręsdamas asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, gali konstatuoti atitinkamų aplinkybių, susijusių su kaltinamajam inkriminuota veika, buvimą tik neabejotinai tai nustatęs, kadangi, kaip minėta, bet kokios abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai. Savo ruožtu atitinkamos išvados daromos įvertinus įrodymus – tiek atskirai, tiek ir visumoje.

Nagrinėjamu atveju V. K. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015 m. lapkričio 20 d., apie 12.00 val., būdamas UAB „T.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turimais užvedimo rakteliais atrakinęs paliktą plauti UAB „B. T.“ priklausantį automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užvedęs automobilio variklį, išvažiavo, tokiais veiksmais pagrobdamas minėtą automobilį.

Vagystė – svetimo turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-517-303/2015).

Todėl pažymėtina, kad siekiant konstatuoti šios nusikalstamos veikos sudėtį, itin svarbus yra tyčios elementas – ketinimas pasisavinti svetimą turtą, taigi būtina išsiaiškinti, kokio tikslo siekė kaltininkas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, be kita ko, kad nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių. Jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslą vėliau jį grąžinti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro visų šio nusikaltimo sudėties požymių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-108/2013, Nr. 2K-63-648/2016 ir kt.).

Kaip minėta, kaltinamasis V. K. prisipažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, neabejotinai nenustačius visų šios veikos – tiek objektyviųjų, tiek ir subjektyviųjų – požymių.

Nagrinėjamu atveju neabejotinai iš duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, o pirmiausia – paties kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, taip pat liudytojų V. M., A. A. parodymų, automobilio Opel Vivaro apžiūros protokolo, administracinio teisės pažeidimo protokolo bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimo – nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos, t. y. svetimo turto (automobilio) pagrobimo požymiai, o būtent, kad V. K., būdamas UAB „T.“ plovyklos patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turimais užvedimo rakteliais atrakinęs plauti paliktą UAB „B. T.“ priklausantį automobilį Opel Vivaro, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir užvedęs šio automobilio variklį, išvažiavo šiuo automobiliu iš nurodytų patalpų bei Viršuliškių g. 40, Vilniuje padarė šiuo automobiliu eismo įvykį. Kaip pripažino pats kaltinamasis, taip pat kaip išplaukia iš liudytojo V. M. parodymų, leidimo pasiimti nurodytą automobilį jis neturėjo, taigi šiuo aspektu pripažintina, kad jis minėtą automobilį paėmė neteisėtai. Tačiau, kaip minėta, būtina nustatyti ir subjektyviuosius nurodytos nusikalstamos veikos požymius, t. y. kaltinamojo kaltės formą (tyčią), taip pat motyvus bei tikslus, kas padeda atriboti vagystę nuo kitų veikų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo tyčios, pirmiausia pažymi, kad V. K. pozicija duodant parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu esminiu tikslo aspektu yra nuosekli, t. y. jis nurodė, kad tikslo pasisavinti (tikslo pagrobti) automobilio neturėjo. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad nurodytą dieną ir nurodytu laiku būdamas neblaivus, norėjo pasivažinėti plovykloje plauti paliktu automobiliu (b. l. 57-58, 61-62, 66-67). Teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad automobilį norėjo pervaryti iš plovyklos Oslo gatvėje į kitą įmonės plovyklą Ukmergės gatvėje, kadangi automobilį tą dieną reikėjo grąžinti nuplauti, o kadangi jis buvo neblaivus, negalėjo jo nuplauti. Paaiškindamas, kodėl nurodytu aspektu jis pakeitė savo parodymus, V. K. parodė, jog dėl to, kad buvo neblaivus, tiksliai visų aplinkybių neprisiminė, ir jog aplinkybę, kad jis norėjo pervaryti automobilį į kitą plovyklą, jam nurodė kiti asmenys. Taigi nors, kaip minėta, yra tam tikrų neatitikimų tarp kaltinamojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu dėl neteisėto automobilio paėmimo tikslo, visgi esminiu aspektu – dėl tikslo pasisavinti šį automobilį (o būtent – kad tokio tikslo neturėjo) kaltinamojo parodymai pripažintini nuosekliais.

Vertinant klausimą dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės, reikšmingi liudytojų V. M. ir A. A. parodymai. Liudytojas V. M. parodė, kad V. K. jam pasakė, jog važiavo girtas su jo automobiliu, paliktu nuplauti plovykloje, ir padarė eismo įvykį, kaip nurodė liudytojas, kaltinamasis jam paaiškino, kad važiavo iš vienos plovyklos į kitą, nes pats nesugebėjo išplauti, galbūt tai pasakė ir pokalbio telefonu metu. Taip pat liudytojas A. A. parodė, kad kaltinamasis jam nurodė, kad paėmė automobilį pervaryti, nes buvo neblaivus.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl kaltės turinio, vertinami, be kita ko, kaltininko paaiškinimai dėl to, kaip jis suvokė, vertino savo elgesį, kokių tikslų jis siekė ir pan. Kita vertus, kaltės turiniui nustatyti reikšminga ir objektyvioji atitinkamos veikos pusė – atlikti veiksmai, jų pobūdis, situacija, kurioje buvo atlikta atitinkama veika, ir pan.

Nagrinėjamu atveju, kaip išplaukia tiek iš kaltinamojo, tiek ir liudytojų V. M. ir A. A. parodymų, UAB „B. T.“ buvo pastovus UAB „T.“ plovyklos, kurioje dirbo (nurodytoje įmonėje dirba ir iki šiol) kaltinamasis, klientas, UAB „B. T.“ automobiliai dažnai buvo paliekami plauti šioje plovykloje, V. K. pažinojo šios įmonės direktorių V. M., kuris ir nagrinėjamu atveju buvo palikęs plauti automobilį, kurio pagrobimas jam inkriminuojamas. Pažymėtina ir tai, kad V. K. teisės vairuoti transporto priemones neturi. Be to, nagrinėjamu atveju automobilis Opel Vivaro išplauti nurodytoje plovykloje buvo paliktas dieną prieš tai, o kaip matyti iš V. K. ir V. M. parodymų, jis turėjo būti grąžintas išplautas kitą dieną, taigi būtent prieš tai, kad automobilį jau reikėjo grąžinti jį palikusiam asmeniui (UAB „B. T.“ direktoriui), šis automobilis ir buvo V. K. paimtas (t. y. ne anksčiau, nors tokią galimybę kaltinamasis turėjo). Eismo įvykio, kurį padarė kaltinamasis vairuodamas nurodytą automobilį, vieta (Viršuliškių g. 40, Vilniuje) iš esmės atitinka judėjimo kryptį, kuria reikėtų vykti iš minėtos plovyklos (duomenys neskelbtini), Vilnius, į Ukmergės g., Vilniuje, kur buvo kita minėtos įmonės plovykla. Be to, akcentuotina, kad po eismo įvykio V. K. paskambino įmonės, kurioje dirba, direktoriui, paaiškino, kas atsitiko. V. M. apibūdino kaltinamąjį kaip tikrai gerą darbuotoją, taip pat A. A. jį teigiamai charakterizavo.

Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į jau minėtus tiek kaltinamojo parodymus teisiamojo posėdžio metu, tiek ir liudytojų V. M. ir A. A. parodymus, teismas sprendžia, kad yra pagrįstų abejonių dėl to, jog V. K. turėjo tikslą pagrobti automobilį, t. y. negrįžtamai užvaldyti šį svetimą turtą, kadangi objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šio būtino subjektyviosios pusės elemento buvimą, teismo vertinimu, byloje nėra, jau minėtos susiklosčiusios situacijos objektyvios aplinkybės taip pat, teismo vertinimu, nėra pakankamos pripažinti tyčios buvimą V. K. veikoje. Todėl atsižvelgiant į, kaip minėta, principą, kad bet kokios kilusios abejonės yra traktuojamos kaltinamojo naudai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis nors ir neteisėtai, savavališkai, tačiau tik laikinai pasinaudojo minėtu automobiliu (jį vairavo), neturėdamas tikslo jį negrįžtamai pasisavinti, jį valdyti kaip savo ir pan.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, spręstina, kad kaltinamojo V. K. veikoje nėra būtinų Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (automobilio pagrobimo) subjektyviųjų požymių, o būtent – tyčios. Taigi konstatuotina, kad V. K. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl jis išteisintinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. K. (V. K.) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.