Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. (dvi veikos), 181 str. 1 d., ir

L. O., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas: 2014 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. ir BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 9 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu ar darbu, mokytis arba dirbti. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1, 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir laikyta, kad galutinė bausmė yra 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu ar darbu, mokytis arba dirbti, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. B. 2012 m. lapkričio 20 d., apie 10 val. 30 min., viešoje vietoje - Kauno rajone, Raudondvaryje, Dainavos g. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliu elgesiu, asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, tyčia kumščiu vieną kartą sudavus nukentėjusiajam T. Č. į pilvą, jis tyčia vieną kartą įspyrė nukentėjusiajam T. Č. į nugarą, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, kaltinamieji R. B. ir L. O. 2012 m. lapkričio 23 d., apie 18 val., Kauno rajone, Raudondvaryje, Pilies g., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais iš L. O. mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), parašė nukentėjusiajam nepilnamečiui T. Č. į mobilaus ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini)žinutę (SMS): „tau lopas pyzda nepadės niekas lawone arba 50 sendien arba pirmadieni 150 lochas“, tokiu būdu jie, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai vertė nepilnametį T. Č. perduoti 50 litų bei 150 litų, grasindami prieš nukentėjusįjį T. Č. panaudoti fizinį smurtą.

Be to, kaltinamasis R. B. 2012 m. lapkričio 27 d., apie 8 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), ant Raudondvario gimnazijos laiptų, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia du kartus pastūmė nukentėjusįjį nepilnametį T. Č. ir vieną kartą įspyrė T. Č. į kojas, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Įrodymai ir teismo išvados dėl 2012 m. lapkričio 20 d. įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo.

Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 metais, tikslaus laiko neprisimena, jis pertraukos metu ėjo su draugu L. O. į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Prie parduotuvės L. O. sudavė nukentėjusiajam T. Č. į pilvą, o jis spyrė nukentėjusiajam į nugarą. Dėl ko sudavė nukentėjusiajam neprisimena, ar kas nors matė šį konfliktą taip pat neprisimena. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis L. O., apklaustas dėl šios veikos kaip liudytojas, parodė, kad jis su R. B. nuėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, prie jos jie sutiko nukentėjusįjį T. Č., kuriam jis sudavė į pilvą, o R. B. įspyrė T. Č. į nugarą. Dėl ko jie taip pasielgė, paaiškinti negali.

Nukentėjusysis T. Č. parodė, kad 2012 metų rudenį jis su klasioku E. B. ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. E. B. nuėjo į parduotuvę, o jis laukė lauke. Tuomet prie jo pribėgo R. B. ir spyrė jam iš kojos į nugarą, o L. O. iš kumščio trenkė į pilvą. Dėl ko jie taip pasielgė, jis nežino.

Iš 2013 m. liepos 25 d. akistatos protokolo matyti, jog apklausus suvestuosius į akistatą nukentėjusįjį T. Č. ir kaltinamąjį R. B., nukentėjusysis T. Č. parodė, kad 2012 m. lapkričio 20 d. apie 10 val. 30 min. Kauno rajone, Raudondvaryje, Dainavos gatvėje, jam su klasioku E. B. nuėjus prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, klasiokui nuėjus į parduotuvę, prie jo laukiančio kieme priėjo R. B. ir L. O.. L. O. nieko nesakęs sudavė jam vieną smūgį kumščiu, o R. B. spyrė jam vieną kartą į koją. R. B. patvirtino T. Č. parodymus dėl konflikto prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad taip galėjo būti, tačiau to neprisimena. Atsimena, kad jis su T. Č. buvo susimušę, tačiau kada ir kur, tiksliai nepamena (1 t. 18-19 b.l.).

Iš 2013 m. liepos 25 d. akistatos protokolo matyti, jog apklausus suvestuosius į akistatą nukentėjusįjį T. Č. ir kaltinamąjį L. O., nukentėjusysis T. Č. parodė, kad 2012 m. lapkričio 20 d. apie 10 val. 30 min. Kauno rajone, Raudondvaryje, Dainavos gatvėje, jam su klasioku E. B. nuėjus prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, klasiokui nuėjus į parduotuvę, prie jo laukiančio kieme priėjo R. B. ir L. O.. L. O. nieko nesakęs sudavė jam vieną smūgį kumščiu, o R. B. jam spyrė. L. O. parodė, kad prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jie su T. Č. tik prasilenkė ( 1 t. 20-21 b.l.).

Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).

Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo R. B. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta ne tik jo paties visišku prisipažinimu, bet ir nukentėjusiojo T. Č., kaltinamojo L. O., apklausto dėl šios veikos kaip liudytojo, parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais: akistatos protokolais. Jų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku, Kauno rajone, Raudondvaryje, Dainavos g. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal teismų praktiką yra laikytina vieša vieta (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006, 2K-136/2010), veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, elgėsi įžūliai, tai yra asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, tyčia kumščiu vieną kartą sudavus nukentėjusiajam T. Č. į pilvą, jis be jokios priežasties vieną kartą įspyrė nukentėjusiajam T. Č. į nugarą, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.

Tokiu įžūliu elgesiu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį, kadangi prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje buvo pavartotas fizinis smurtas ir sukeltas jam fizinis skausmas, jis buvo pažemintas, veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, kur bet kuriuo metu galėjo atsirasti pašaliniai žmonės. Kaltinamasis R. B. veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais galėjo numatyti, kad visuomenės rimtis bus sutrikdyta, taigi jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kaltinamasis R. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis - 16 metų amžiaus, tačiau jau sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (BK 13 str. 1 d.).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamojo R. B. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Įrodymai ir teismo išvados dėl turto prievartavimo iš nukentėjusiojo T. Č..

Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad būnant lauke kažkuris, lyg tai L. O., pasiūlė parašyti SMS žinutę T. Č.. L. O. padavė jam telefoną ir jis iš jo telefono parašė žinutę, kurios turinys buvo, kad T. Č. duotų 100 litų arba kitą dieną 150 litų. Rašydamas žinutę suprato, kad tai grasinanti žinutė, kad ja prašoma pinigų, tačiau pinigų iš nukentėjusiojo nenorėjo ir ja nieko nesiekė iš nukentėjusiojo reikalauti. Kai rašė žinutę, ją matė L. O.. Kiek prisimena, jie rašė kartu su L. O..

Kaltinamasis L. O. kaltu prisipažino ir parodė, kad R. B. paprašius, šis jam padavė savo mobilaus ryšio telefoną, iš kurio jis parašė T. Č. žinutę, kad šis atneštų pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Įvykio aplinkybių nelabai gerai atsimena. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, kaltinamojo L. O. teisme duotiems parodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 27 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. O. parodė, kad su T. Č. mokosi toje pačioje klasėje. Prisipažįsta, kad sėdint kartu su R. J., jie kalbėjosi apie tai, kad T. Č. reikėtų paskirti „nalogą“. „Nalogą“ skirti jam sugalvojo be jokios priežasties. Nepamena, kuris iš jų pradėjo tą kalbą, bet tos pačios pamokos metu jis priešais sėdinčiam T. Č. pasakė, kad jis atneštų 20 litų. Pinigų T. Č. jiems neatnešė nei karto. 2012 metų lapkričio mėnesį, būtent tą dieną, kai mokykloje turėjo vykti tėvų susirinkimas, jis, R. J., E. B., R. B. ir T. Č. tarėsi susitikti po pamokų, susimesti po 20 litų ir nueiti ko nors nusipirkti gerti. Nei kur eis, nei ką pirks nesitarė. Jie su draugais susitiko, o T. Č. neatėjo. Tikslios vietos kur susitiks po pamokų nesitarė. Nesulaukus T. Č., R. B. parašė iš jo mobilaus ryšio telefono T. Č. SMS žinutę, kad šiandien atneštų 50 litų. Jei neatneš, kitą dieną turės atnešti 150 litų. Nepamena kieno mintis buvo parašyti šią žinutę ir dėl kokių priežasčių. Mano, kad žinutę rašė dėl to, kad jiems reikėjo pinigų. Kur konkrečiai būtų išleidę pinigus, nežino. Ar jis diktavo tekstą SMS žinutei, ar R. B. sugalvojo pats, nepamena. (1 t. 99, 102 b.l.). Teisme pagarsinus kaltinamojo L. O. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis papildomai parodė, kad šiuos parodymus atsimena, jie yra teisingi, žinutę rašė R. B.. Ja reikalavo iš T. Č. pinigų. Žinutę sukūrė ne jis ir išsiuntė ne jis. Jis tik padavė telefoną R.. Kad išsiųsta tokia žinutė, sužinojo paėmęs telefoną ir pamatęs kokia žinutė išsiųsta. Pinigų gauti jie nesitikėjo. Kai R. rašė žinutę T. Č., jis buvo šalia. Ką rašė jis matė, tam neprieštaravo. Pripažįsta, kad davė telefoną R. B., kad jis galėtų parašyti žinutę T. Č.. Suprato, kad veikė kartu su R. B. ir pastarajam žinutės rašyti nedraudė.

Nukentėjusysis T. Č. parodė, kad penktadienį su tėvu vyko į tėvų susirinkimą. Prieš jį L. O. sakė, kad reikia susitikti Raudondvaryje, bet jis neatvažiavo. Tada jis gavo iš L. O. mobilaus ryšio telefono siųstą žinutę. Jos turinys buvo toks kaip nurodyta kaltinime. Kad žinutė buvo siųsta iš L. O. telefono numerio, jis žino dėl to, kad jo telefono numerį buvo įsivedęs savo telefone. Šią žinutę suprato kaip reketą, pinigų reikalavimą. Pinigų niekam nedavė. Anksčiau iš jo L. O. buvo reikalavęs 20 litų per fizikos pamoką.

Liudytojas D. Č. parodė, kad jis žino, kad iš jo brolio buvo reikalaujama pinigų. Brolis jam buvo parodęs žinutę, kurioje buvo prašoma 50 litų, po to 100 litų, tiksliai neatsimena. Žinutė buvo siųsta iš L. O. numerio, buvo nurodytas siuntėjas. Kai brolis parodė žinutę, jis bandė paskambinti Laimiui, tačiau šis jam atsakė, kad ne jis rašė žinutę. Kadangi įvykis vyko seniai, jis nelabai gerai prisimena aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir nurodė, kad teismas gali jais vadovautis (2 t. 30 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Č. parodė, kad 2012 m. lapkričio 23d. namuose jo brolis T. Č. rodė savo mobilaus ryšio telefone gautą SMS žinutę iš L. O.. Žinutėje buvo parašyta: „50 litų šiandien, o jei ne - pirmadienį 100 litų, arba tu lavonas“. Telefone buvo matyti, kad SMS žinutė gauta iš L.. Tuomet jis paskambino L. ir paklausė, dėl ko jo brolis turi atnešti jam pinigus, ar jo brolis jam skolingas. L. pasakė, kad tai „nalogas“. T. Č. niekam neskolingas. L. O. išjungė pokalbį ir daugiau jam prisiskambinti nepavyko. Po to T. Č. dar kelis kartus buvo užsiminęs, kad mokykloje nuolatos L. O., R. B. prie jo kabinėjasi, reikalauja pinigų, stumdo ( 1 t. 32 b.l.).

Liudytojas E. B. parodė, kad mokėsi vienoje klasėje su T. Č. ir L. O.. Vieną dieną auklėtoja klasės valandėlės metu jų klausinėjo ką jie žino apie pykčius tarp T. Č. ir L. O.. Auklėtoja jiems pasakė, kad iš T. Č. reikalaujama pinigų. Kas reikalavo iš jo pinigų jis nežino. Pats T. Č. jam nesiskundė, kad iš jo reikalauja pinigų. Kai prasidėjo šie įvykiai, T. Č. ilgai nebuvo mokykloje.

Liudytojas E. B. parodė, kad pažįsta T. Č. ir L. O., kadangi jie mokėsi jo mokykloje. Joje taip pat mokėsi ir jo dėdė R. B.. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus ir teismas gali jais vadovautis. Šiuo metu nelabai atsimena įvykio aplinkybių (2 t. 48 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. B. parodė, kad 2012 metais, gal lapkričio mėnesį, apie 17 val., kai mokykloje vyko tėvų susirinkimas, jam būnant kartu su R. B., R. J. ir L. O. prie mokyklos L. O. parašė SMS žinutę T. Č.: „atnešk 50 litų šiandien, jei neatneši- rytoj atnešk 150 litų. Jei neatneši – sudaužysiu“. Šią žinutę sugalvojo parašyti pats L. O.. Dėl ko taip parašė, jis nežino. Apie šią žinutę jam pasakė po to, kai jau ją buvo parašęs. Kad daugiau L. O. reikalautų iš T. Č. pinigų, nežino, tik būnant mokykloje L. O. jam ir broliui gyrėsi, kad T. Č. atneš jam „bosus“ ir auksų. Kiek žino, T. Č. niekam nėra skolingas (1 t. 34 b. l.). Teisme pagarsinus liudytojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis papildomai paaiškino, kad matė kaip L. O. padavė R. B. telefoną, tačiau kas rašė žinutę jis nematė. Ką L. O. sakė perduodamas telefoną – neatsimena.

Liudytojas R. J. parodė, jog nelabai prisimena įvykio aplinkybių apie žinutę, rašytą T. Č. iš L. O. telefono. L. O. ir T. Č. buvo jo klasiokai. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus ir nurodė, kad teismas gali jais vadovautis (2 t. 47 b.l). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. J. parodė, kad ankstesniais mokslo metais su T. Č. buvo klasiokai, o maždaug iki 2012 metų lapkričio mėnesio su T. Č. buvo draugai. Bendrauti nustojo po 2012 metais lapkričio mėnesį įvykusio konflikto dėl pinigų, kurių iš jo reikalavo L. O. ar R. B.. Apie tai nieko nežino. Yra girdėjęs tik kaip per fizikos pamoką L. O. prašė, kad T. Č. atneštų jam 20 litų, tačiau už ką, nežino. Iš apklausų žino, kad 2012 metais lapkričio mėnesį, kuomet mokykloje vyko tėvų susirinkimas, T. Č. buvo parašyta SMS žinutė iš L. O. mobilaus ryšio telefono. Kas ją rašė ir kas joje buvo parašyta, nežino ( 1 t. 56 b.l.).

Nukentėjusiojo T. Č. atstovė pagal įstatymą I. Č. teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad apie įvykį sužinojo tuomet, kai jos sūnus T. grįžęs į namus parodė žinutę. Ten buvo parašyta, kad jis rytoj atneštų 50 litų, jei neatneš, tada pirmadienį 150 litų. Žinutė buvo rašyta iš L. O. telefono. Pas sūnų buvo įvestas jo numeris. Ji klausė sūnaus, ar jis skolingas, jis jai sakė, kad neskolingas, kad kaltinamieji pradėjo reikalauti pinigų.

Kaltinamojo R. B. atstovė pagal įstatymą S. B. teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad apie įvykį sužinojo iš policijos. Tačiau R. B. jai sakė, kad jie nekalti, kad jie nieko nereikalavo.

Kaltinamojo L. O. atstovė pagal įstatymą L. O. teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad iš mokyklos direktoriaus ir klasės auklėtojos ji sužinojo, jog jos sūnus L. O. reikalauja iš nukentėjusiojo pinigų. Pakalbėjus su sūnumi, jis jai sakė, kad viskas buvo juokais.

Iš 2013 m. liepos 25 d. akistatos protokolo matyti, jog apklausus suvestuosius į akistatą nukentėjusįjį T. Č. ir kaltinamąjį R. B., nukentėjusysis T. Č. parodė, kad jau 2012 m. lapkričio mėnesį pamokos metu L. O. pradėjo iš jo reikalauti pinigų. Taip pat jis buvo gavęs SMS žinutę iš L. O., kad jam jis atneštų 50 litų tą pačią dieną arba 150 litų pirmadienį. R. B. parodė, kad L. O. paprašytas iš L. O. telefono jis parašė T. Č. SMS žinutę, kad T. Č. jam atneštų pinigus, tai yra tą pačią dieną 50 litų, o jeigu neatneš tą pačią dieną, kitą dieną turės atnešti 150 litų. Tai sugalvojo L. O. (1 t. 18-19 b.l.).

Iš 2013 m. liepos 25 d. akistatos protokolo matyti, jog apklausus suvestuosius į akistatą nukentėjusįjį T. Č. ir kaltinamąjį L. O., nukentėjusysis T. Č. parodė, kad L. O. pirmą kartą 2012 m. lapkričio mėnesį per fizikos pamoką reikalavo iš jo pinigų - 20 litų. Antrą kartą jis gavo iš L. O. SMS žinutę, kad jam jis atneštų 50 litų tą pačią dieną arba 150 litų pirmadienį. L. O. parodė, kad SMS žinutę iš jo mobilaus ryšio telefono parašė R. B.. Pinigų reikalauti ir SMS parašyti sugalvojo su R. B., tačiau to tiksliai nepamena (1 t. 20-21 b.l.).

Iš 2013 m. liepos 25 d. akistatos protokolo matyti, jog apklausus suvestuosius į akistatą nukentėjusįjį T. Č. ir liudytoją E. B., nukentėjusysis T. Č. parodė, kad L. O. pirmą kartą 2012 m. lapkričio mėnesį per fizikos pamoką reikalavo iš jo pinigų - 20 litų. Antrą kartą jis gavo iš L. O. SMS žinutę, kad jam jis atneštų 50 litų tą pačią dieną arba 150 litų pirmadienį. E. B. parodė, kad jam pasakojo pats L. O., jog jis per fizikos pamoką reikalavo iš T. Č. pinigų. Be to, jis žino, kad L. O. parašė SMS žinutę T. Č., kad pastarasis jam atneštų šiandien 50 litų, jei ne tai 150 litų rytoj. Apie šią SMS žinutę jam pasakojo R. B. (1 t. 22-23 b.l.).

Iš 2013 m. vasario 11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. Č. savo iniciatyva pateikė daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilaus ryšio telefoną „my phone“ (1 t. 27 b.l.).

Iš 2013 m. vasario 11 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo T. Č. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „my phone“. Apžiūros metu nustatyta, jog įėjus į mobilaus ryšio telefono meniu, į pranešimus, toliau į naudotojas ruošinius, matyti SMS žinutė, kurios turinys: „Tau lopas pyzda nepadės niekas lavone arba 50sendien arba pirmadienį 150 lochas“ ( 1 t. 27-29 b.l.).

Iš 2013 m. birželio 27 d. akistatos protokolo matyti, jog apklausus suvestuosius į akistatą kaltinamuosius L. O. ir R. B., pastarasis parodė, kad 2012 m. rudenį, kai mokykloje vyko tėvų susirinkimas, jis parašė T. Č. žinutę, kad šis atneštų 50 ar 100, ar 150 litų, ją rašė iš L. O. telefono. Ką rašyti jam kažkas diktavo. Rašydamas SMS neturėjo tikslo gauti iš T. Č. pinigų. Tuo metu su juo buvo L. O.. Kaltinamasis L. O. parodė, kad su šiais R. B. parodymais sutinka (1 t. 106-107 b.l.).

Kaltinamiesiems R. B. ir L. O. yra pareikštas kaltinimas pagal BK 181 str. 1 d. dėl turto prievartavimo, tai yra neturint teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, vertus nukentėjusįjį T. Č. perduoti turtą – pinigus, grasinant prieš jį panaudoti fizinį smurtą.

Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės bylos Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011). Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkui suvokiant, kad jis verčia kitą asmenį įvykdyti neteisėtą turtinę pretenziją panaudodamas psichinę prievartą, ir norint taip veikti.

Kaltinamieji R. B. ir L. O. apklausti teisiamojo posėdžio metu teismui parodė, kad dėl jiems pareikšto kaltinimo jie kaltę pripažįsta, tačiau teigė, kad rašydami žinutę nukentėjusiajam, ja nieko nesiekė, pinigų iš nukentėjusiojo nenorėjo ir net nesitikėjo jų gauti (2 t. 26-28 b.l.). Kaltinamasis L. O. papildomai parodė, kad jis tik padavė telefoną R. B. ir kokia bus rašoma žinutė, sužinojo tik kai ji buvo parašyta (2 t. 27-28 b.l.). Tačiau teismas šiuos kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai, kaip jų pasirinktą gynybinę versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką ir nelaiko šių parodymų, kaip pastarųjų kaltę paneigiančių įrodymų, kadangi juos paneigia šios byloje nustatytos aplinkybės: iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamųjų L. O. ir R. B. rašyta žinutė nukentėjusiajam T. Č. nebuvo atsitiktinė, kaltinamasis L. O. dar prieš šią žinutę buvo reikalavęs iš nukentėjusiojo T. Č. pinigų - 20 litų, be to jis ne kartą kalbėjo draugams, jog reikia T. Č. nustatyti „nalogą“. Šias aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo L. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių jis nepaneigė apklaustas teisiamojo posėdžio metu, priešingai - juos patvirtino, bet ir liudytojų R. J. ir E. B. parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai – akistatų protokolai (1 t. 18-23 b.l., 99, 102 b.l., 1 t. 2 t. 47-48 b.l). Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad nukentėjusiajam T. Č. iš kaltinamojo L. O. telefono buvo siųsta šio turinio žinutė: „Tau lopas pyzda nepadės niekas lavone arba 50sendien arba pirmadienį 150 lochas“ (1 t. 27-29 b.l.) ir kaip apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė nukentėjusysis T. Č. jis gautą SMS žinutę suprato kaip reikalavimą pinigų, kadangi L. O. iš jo anksčiau buvo reikalavęs 20 litų per fizikos pamoką (2 t. 29 b.l.). Tai, kad žinutėje nurodytą grasinimą nukentėjusysis suvokė kaip realų, taip pat patvirtina šioje byloje nustatytos aplinkybės apie tai, kad prieš dvi dienas kaltinamieji L. O. ir R. B. prieš nukentėjusįjį T. Č. vartojo fizinį smurtą. Tai, kad kaltinamasis L. O. žinojo, kokio turinio žinutė bus rašoma T. Č. ir veikė kartu su R. B., patvirtina kaltinamojo R. B. ir liudytojo D. Č. parodymai. R. B. teismui parodė, kad kai rašė žinutę, ją matė L. O. ir kiek prisimena, jie rašė kartu su L. O. (2 t. 26 b.l.), o liudytojas D. Č. parodė, jog kai jis pamatė brolio T. Č. telefone siųstą žinutę paskambino L. ir paklausė, dėl ko jo brolis turi atnešti jam pinigus. L. pasakė, kad tai „nalogas“ (2 t. 29 b.l.). Teismui nėra pagrindo netikėti D. Č. parodymais, kadangi jie nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, yra duoti teisme jį įspėjus dėl melagingų parodymų davimo ir teisme prisiekus.

Pažymėtina, kad jokiais duomenimis nepagrįsti ir kaltinamojo L. O. gynėjo argumentai, kad pagal mąstymą jis negalėjo suprasti ką rašo nukentėjusiajam. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog kuomet su kaltinamuoju L. O. buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, jis nesirgo jokiu psichikos sutrikimu (1 t. 121 b.l., 123 b.l.). Priešingai, apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo L. O. motina L. O. parodė, kad jos sūnus L. O. vystėsi normaliai, traumų nėra turėjęs, mokosi, turi sūnų, draugę (2 t. 49 b.l.). Iš Kauno rajono pedagoginės psichologinės tarnybos ir Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos pagrindinio ugdymo skyriaus administracijos raštų matyti, kad L. O. akademinės žinios yra silpnos, jam konstatuotas nežymus intelekto sutrikimas (2 t. 58-62 b.l.). Tačiau šie teismui pateikti duomenys neprieštarauja išvadai, kad L. O. negalėjo suvokti savo atliekamų neteisėtų veiksmų bei kaltės įrodytumo.

Teismo nuomone, šioje byloje aukščiau išvardintų įrodymų visuma yra neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji R. B. ir L. O. 2012 m. lapkričio 23 d., apie 18 val., Kauno rajone, Raudondvaryje, Pilies g., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais iš L. O. mobilaus ryšio telefono, parašė nukentėjusiajam T. Č. į pastarojo mobilaus ryšio telefoną žinutę (SMS): „tau lopas pyzda nepadės niekas lawone arba 50 sendien arba pirmadieni 150 lochas“, tokiu būdu, neturėdami teisėto pagrindo, jie atvirai, savo naudai vertė nukentėjusįjį perduoti 50 litų bei 150 litų, grasindami prieš pastarąjį panaudoti fizinį smurtą.

Jų nusikalstama veika padaryta vieninga tiesiogine tyčia, tai yra jie suvokė, kad vienas kitam padėdami, kaltinamajam L. O. davus savo mobilaus ryšio telefoną, o kaltinamajam R. B. iš jo parašius nukentėjusiajam T. Č. aukščiau paminėto turinio SMS žinutę, jie verčia nukentėjusįjį T. Č. įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją panaudodami psichinę prievartą – jam grasindami, ir abu norėjo taip veikti. Kaltinamieji R. B. ir L. O. veikė kaip bendrininkai (nusikalstamos veikos bendravykdytojai). Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis L. O. buvo 15 metų, o R. B. 16 metų amžiaus, tai yra jau sulaukę amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus už jų padarytą nusikaltimą (BK 13 str. 1, 2 d.).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamųjų R. B. ir L. O. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 181 str. 1 d., sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Įrodymai ir teismo išvados dėl 2012m. lapkričio 27 d. įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo.

Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. lapkričio 27 d., apie 8 val. ryto, jis du kartus pastūmė T. Č. ant Raudondvario gimnazijos laiptų ir įspyrė jam į koją. Kodėl taip pasielgė paaiškinti negali. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis T. Č. parodė, kad įvykio dieną, ryte, apie 8 val., jį į mokyklą atvežus broliui, jis įėjęs į mokyklą atsistojo ant laiptų, tuo metu R. B. priėjęs prie jo jį pastūmė ir iš nugaros trenkė iš kojos į koją. Šalia buvo ir daugiau mokinių. Jam skaudėjo. Dėl ko R. B. taip pasielgė nežino.

Iš 2013 m. liepos 25 d. akistatos protokolo matyti, jog apklausus suvestuosius į akistatą nukentėjusįjį T. Č. ir kaltinamąjį R. B., nukentėjusysis T. Č. parodė, kad 2012 m. lapkričio 27 d., apie 8 val., jam atvažiavus į Raudondvario gimnaziją ir stovint ant laiptų, nieko nesakęs priėjo R. B. ir kiek pamena vieną kartą spyrė koja jam į koją. R. B. patvirtino T. Č. parodymus, kad ant laiptų į mokyklą įspyrė jam vieną kartą į koją ( 1 t. 18-19 b.l.).

Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo R. B. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta ne tik jo paties visišku prisipažinimu, bet ir nukentėjusiojo T. Č. parodymais, byloje esančiu rašytiniu įrodymu: akistatos protokolu. Jų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. B., ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ant Raudondvario gimnazijos laiptų, kuri pagal teismų praktiką yra laikytina vieša vieta (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006, 2K-136/2010), pašalinių asmenų akivaizdoje, elgėsi įžūliai, tai yra be jokios priežasties du kartus pastūmė nukentėjusįjį T. Č. ir vieną kartą įspyrė jam į kojas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam T. Č. fizinį skausmą. Tokiu įžūliu elgesiu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį, kadangi prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, tai yra praeinantiems moksleiviams, buvo pavartotas fizinis smurtas ir sukeltas jam fizinis skausmas. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje paprastai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013 ir kt.).

Kaltinamasis R. B. veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais galėjo numatyti, kad visuomenės rimtis bus sutrikdyta, taigi jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis - 16 metų amžiaus, tačiau jau sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (BK 13 str. 1 d.).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamojo R. B. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Kadangi kaltinamieji R. B. ir L. O. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu yra nepilnamečiai, teismas skirdamas jiems bausmes atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamasis R. B. padarė du tyčinius nesunkius ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimus (BK 11 str. 3, 4 d.), nusikaltimai yra baigti, jis yra moksleivis, teisiamas pirmą kartą (1 t. 89 b.l.), laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda (1 t. 90 b.l., Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 str.). Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, jog S. B. šeima Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įrašyta į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Kauno rajono Socialinių paslaugų centras nuo 2007 m. liepos 16 d. nustatė ir teikia šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. R. B. mokosi Raudondvario gimnazijoje. Socialinės pedagogės teigimu, jam sunkiai sekasi mokslai, dažnai serga, praleidžia daug pamokų be pateisinamos priežasties, su klasės draugais dažnai konfliktuoja (1 t. 92 b.l.). Kauno rajono savivaldybės administracijos Raudondvario seniūnijos rašte nurodoma, kad R. B. gyvena su mama S. B.. Ji viena augina nepilnametį R. B.. S. B. šeima įtraukta į seniūnijos socialinės rizikos šeimų sąrašą nuo 2004 metų dėl socialinių įgūdžių stokos. Mama nesugeba tinkamai rūpintis vaiku. Seniūnijoje šeima žinoma dėl nuolat pasikartojančių problemų – vaikų mokyklos nelankymas, netinkamas elgesys viešose vietose (1 t. 94 b.l.).

Kaltinamasis R. B. priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t. 123 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t. 121 b.l.).

Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad vieną nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamajam R. B. skirtinos BK 284 str. 1 d. ir 181 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmės, teismo nuomone, geriausiai atitiksiančios bausmės paskirtį už padarytas nusikalstamas veikas - už nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 1 d., padarymą – laisvės apribojimai, už nusikaltimo, numatyto BK 181 str. 1 d., padarymą - laisvės atėmimas, jų trukmę parenkant artimą minimaliai (BK 90 str. 1 d. 3, 5 p., 48 str., 50 str.).

Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p., subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, švelnesnes bausmes keičiant griežtesnėmis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant pakeistas švelnesnes bausmes ir paskiriant R. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, kad R. B. nusikalto būdamas nepilnametis, yra teisiamas pirmą kartą, mokosi, duomenų, kad jis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra, todėl, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. B. atidedant 1 metams bei paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę (BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 2 p., 5 p., 4 d.).

Kaltinamasis L. O. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas yra baigtas, jis yra moksleivis, teisiamas trečią kartą (1 t. 114-115 b.l.). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad jis 2013 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 str., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymą, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta (baudžiamosios bylos Nr. N1 – 1406 – 888/ 2013), 2014 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. ir 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (baudžiamosios bylos Nr. N1 – 972 – 725/ 2014) (įsiteisėjo 2014 m. rugpjūčio 1 d.). Kaltinamasis L. O. administracine tvarka nebaustas (1 t. 116 b.l.). Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, jog L. O. šeima Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įrašyta į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo. Šeimoje auga penki nepilnamečiai vaikai. Kauno rajono Socialinių paslaugų centras nuo 2007 m. kovo 8 d. nustatė ir teikia šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. L. O. mokėsi Raudondvario gimnazijoje. Socialinės pedagogės teigimu, jis turi elgesio problemų, nedrausmingas per pamokas, į paskutines pamokas neateina (1 t. 117 b.l.). Kauno rajono savivaldybės administracijos Raudondvario seniūnijos rašte nurodoma, kad L. O. gyvena su mama socialiniame būste. Šeima daugiavaikė, įtraukta į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl motinos piktnaudžiavimo alkoholiu. Šiuo metu L. O. negirtauja tinkamai rūpinasi vaikais, tačiau neišbraukta iš sąrašų tik dėl vaikų netinkamo elgesio. Seniūnijoje L. O. žinomas kaip nedrausmingas, nelankantis mokyklos, nereaguojantis į vyresniųjų pastabas bei pamokymus, jo elgesys nenuspėjamas, sunkiai valdomas (1 t. 118 b.l.). Kauno Alkesandro Puškino gimnazijos pagrindinio ugdymo skyriaus administracijos L. O. charakterizuojamas kaip ramus, santūrus, nelinkęs atvirauti, sunkiai prisitaikantis prie naujos aplinkos, neagresyvus, nekonfliktuojantis su kitais mokiniais ir mokytojais, uždaro būdo, besimokantis patenkinamai, pamokas lankantis nesistemingai (2 t. 62 b.l.).

Kaltinamasis L. O. priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t. 123 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t. 121 b.l.).

Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala nukentėjusiajam nepadaryta, kaltinamajam L. O. skirtina BK 181 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė, – laisvės atėmimas, jo trukmę parenkant artimesnę minimaliai (BK 90 str. 1 d. 5 p., 50 str.).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p., subendrintina su įsiteisėjusiu 2014 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta ir 1/3 sumažinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kad L. O. nusikalto būdamas nepilnametis, augina vaiką, mokosi, todėl, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą L. O. atidedant 1 metams bei paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę (BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 2 p., 5 p., 4 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307-308 str., 313 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. (dėl 2012 m. lapkričio 20 d. įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo), ir skirti jam bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 1 d., ir skirti jam bausmę - laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. (dėl 2012 m. lapkričio 27 d. įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo), ir skirti jam bausmę - laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, švelnesnes bausmes keičiant griežtesnėmis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir skirti R. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 2 p., 5 p., 4 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant R. B. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse ir uždrausti jam bendrauti su L. O., o taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju T. Č..

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

L. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 1 d., ir skirti jam bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta ir 1/3 sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir kaltinamajam L. O. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 2 p., 5 p., 4 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant L. O. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse ir uždrausti jam bendrauti su R. B., o taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju T. Č..

L. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.