Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-24994-375/2015 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovams R. A. ir A. A. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškinį grindė tuo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui nuo 2015 m. birželio 12 d., t. y. nuo minėto turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo dienos, tačiau atsakovai iš buto gera valia neišsikelia, taip pažeisdami ieškovo teises. Nepavykus teismo procesinių dokumentų atsakovams įteikti nei jų deklaruotų gyvenamųjų vietų, nei darboviečių adresais, teismo procesiniai dokumentai atsakovams įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovams per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai – iškeldino atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisė iš atsakovų ieškovo naudai po 15,50 Eur žyminio mokesčio bei grąžino ieškovui 10 Eur žyminio mokesčio permoką.2015 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovės R. A. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Be to, atsakovė prašė sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisės Panevėžio apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-703-212/2015 dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo grindžiamas tuo, kad nei atsakovai, nei atsakovės advokatė E. G., kurios adresu ji yra deklaruota, negavo teismo siųstų procesinių dokumentų. Vilniaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal jos skundą atsakovui SEB bankui dėl kredito sutarties neteisėto nutraukimo, o Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kurioje 2015 m. spalio 23 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, apribojantis disponavimą butu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. uždrausta butą bet kokia forma perleisti kito asmens nuosavybėn ir bet kokia forma perduoti juo naudotis. Atsakovės nuomone, ieškovas neteisėtai siekia užimti butą jėga, nelaukdamas teismo sprendimo dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Iki šiol ji butą prižiūri, moka už jį mokesčius. Tačiau ieškovo iniciatyva bute atjungta elektra, neveikia signalizacija, butas nešildomas. Ieškovas prašė atmesti atsakovės pareiškimą kaip nepagrįstą. Ieškovo nuomone, atsakovė pareiškime pati pripažino, kad varžo ieškovo teises, nes bute laiko asmeninius daiktus, nors ten ir negyvena. Ieškovo nuosavybės teisė į butą yra galiojanti, o kitoje civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo jo teisių į ginčo patalpų naudojimą ir valdymą, o tik laikinai apriboja disponavimo teisę perleisti turtą kitiems asmenims. Atsakovės pareiškimas grindžiamas vien deklaratyviais teiginiais apie tai, kad ji yra ir kitų civilinių bylų dalyvė, dėstomi nepagrįsti kaltinimai dėl kliudymo įteikti dokumentus, prie pareiškimo pridėti dokumentai neturi jokio ryšio su atsakovų pareiga išsikelti iš jiems nepriklausančių patalpų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl spendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nurodė, kad ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, kuriame buvo išaiškintos įstatymo numatytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės, atsakovams buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, 2015 m. lapkričio 11 d. teismo nutartimi konstatavus, kad atsakovų reali gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos (b. l. 24). Procesiniai dokumentai ieškinyje nurodytu ir atsakovės deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini) buvo siunčiami net keturis kartus. Atsakovė R. A. pagal Sodros duomenis nedirba, o atsakovui A. A. įteikti dokumentus darbovietės adresu nepavyko. Todėl teismas sprendė, kad, esant aptartai situacijai, buvo pagrindas teismo procesinius dokumentus atsakovams įteikti viešo paskelbimo būdu. Įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatavo, kad atsakovai į paliktus pašto darbuotojų pranešimus atsiimti pašte skirtus teismo dokumentus nereagavo, elgėsi pasyviai, nors patys pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių nurodė, kad dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), vyksta ne vienas teisminis ginčas, dėl ko, atsižvelgdamas į vidutinio protingo ir apdairaus asmens standartą, teismas sprendė, kad atsakovai galėjo ir turėjo domėtis jų deklaruotu gyvenamosios vietos adresu gaunamais dokumentais. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus atsakovės argumentus, kad ieškovas pasirūpino, jog advokatė E. G. negautų teismo procesinių dokumentų. Iš byloje esančių duomenų nustatęs, kad ieškovas yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas, ką patvirtina nekilnojamojo turto išrašas ir turto pardavimo iš varžytynių aktas, bei ieškovui nurodžius, o atsakovei patvirtinus, kad atsakovai nėra atlaisvinę jiems nepriklausančio nuosavybės teise buto, teismas sprendė, kad atsakovai varžo ieškovo teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti ir naudoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad atsakovės pareiškime nurodytoje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neapima naudojimo ir valdymo teisės, o tik laikinai apriboja ieškovui teisę perleisti butą kitiems asmenims. Netenkinęs atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas netenkino ir prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė R. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Apeliantei siųsti teismo procesiniai dokumentai nebuvo įteikti ne dėl atsakovės aplaidumo ir nesirūpinimo procesu, o dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Pažymi, kad jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje pašto dėžutės yra lauke, sukabintos greta viena kitos. Šiuo atveju pašto pranešimai apie iš teismo gautus laiškus buvo įmesti į kaimyno A. S., gyv. (duomenys neskelbtini), pašto dėžutę, kurių kaimynas laiku neperdavė, ką patvirtina pateiktas kaimyno raštiškas paaiškinimas. Todėl atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie šią bylą, o viešas paskelbimas atlieka tik formalią, bet ne realią dokumentų įteikimo funkciją. Atsakovei tinkamai nepranešus apie procesą, ji negalėjo pateikti atsiliepimo byloje ir būti išklausyta teismo posėdyje, kas iš esmės reiškia, kad buvo pažeistas rungtyniškumo principas bei R. A. teisė į teisingą teismą.

8.2. Apeliantės nuomone, ieškovas ir jo atstovai pasielgė nesąžiningai, kadangi nagrinėjamoje byloje prasidėjus teisminiam procesui, Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-274-212/2016 dėl varžytynių akto nuginčijimo, kurio pagrindu M. S. įgijo nuosavybės teises į ginčo butą. Minėtoje byloje ieškovę atstovauja advokatas G. G., tačiau nepaisant to, kad ieškovui ir jo atstovui apie tai buvo žinoma, ieškovas neinformavo teismo apie galimybę pranešti atsakovės atstovui kitoje byloje.

8.3. Apeliantė pažymi, kad Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl varžytynių akto nuginčijimo. Minėtoje byloje teismui tenkintus R. A. ieškinį, teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje dėl iškeldinimo netektų prasmės, todėl šios bylos nagrinėjimas, kol nėra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-274-212/2016, yra netikslingas ir prieštaraujantis ekonomiškumo ir koncentruotumo principams. Panevėžio apygardos teismui tenkinus R. A. ieškinį, būtų sukurtos prielaidos R. A. kreiptis į teismą dėl M. S. su daiktais iškeldinimo iš ginčo buto, todėl atskiruoju skundu siekiama išvengti perteklinio bylinėjimosi.

8.4. Apeliantės nuomone, ieškovas nepagrįstai į bylą atsakovu patraukė jos sūnų A. A., kadangi ginčo bute jis nėra registravęs savo gyvenamosios vietos, faktiškai jame negyvena ir nelaiko ten savo daiktų, todėl niekaip negali pažeisti ieškovo teisių. Jeigu būtų paliktas galioti 2015 m. gruodžio 9 d. teismo sprendimas, tai lemtų, kad sprendimas yra priimtas dėl asmens, negalėjusio pažeisti ieškovo teisių ir neturinčio jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, dėl ko A. A. patirtų visas neigiamas teismo sprendimo pasekmes, t. y. turėtų atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad atsakovai nebuvo tinkamai informuoti apie teisminį procesą. Kartu su atskiruoju skundu pateikti atsakovės kaimyno A. S. rašytiniai paaiškinimai neįrodo, kad visus keturis kartus atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsti teismo procesiniai dokumentai pateko pas minėtą asmenį. Be to, A. S. paaiškinimuose nurodoma, kad pas jį pateko laiškai, siųsti E. G., todėl darytina išvada, kad būtent E. G. siųsta korespondencija pateko į minėto asmens pašto dėžutę. Pažymi, kad tiek ieškovas, tiek teismas ėmėsi visų teisinių priemonių, kad siunčiami teismo dokumentai pasiektų adresatus, todėl laikytina, kad tik pasyvūs atsakovų veiksmai lėmė dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu ir toks įteikimo būdas laikytinas tinkamu. Apeliantė nepagrįstai kaltina ieškovą nesąžiningumu, neva jis nenurodė teismui atsakovės atstovo, atstovaujančio apeliantę kitoje byloje, kontaktų. Ieškovas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ėmėsi visų jam prieinamų priemonių, siekiant nustatyti atsakovų gyvenamąją vietą ar vietą, kur būtų galima įteikti atsakovams siųstus procesinius dokumentus (pateikė duomenis apie atsakovų gyvenamąją vietą, žinomas darbo vietas). Tačiau ieškovas neturėjo pareigos teismo procesinius dokumentus siųsti atsakovę atstovaujančiam advokatui G. G. kitoje civilinėje byloje, kadangi šioje byloje atsakovų atstove nurodyta E. G.. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad A. A. yra nepagrįstai patrauktas atsakovu byloje. Pažymi, kad būtent ieškovas A. A. išregistravo iš ginčo buto. Be to, pats A. A. ieškovui buvo nurodęs, kad ginčo bute yra jam priklausančių daiktų, ką patvirtina ir byloje esantis 2015 m. liepos 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Be to, apeliantė nėra atsakovo A. A. atstovė, todėl neturi teisės ginti kito asmens teisių, tuo pačiu ir kvestionuoti jo įtraukimą į procesą. Nors apeliantė nurodo, kad atskiruoju skundu siekia išvengti perteklinio bylinėjimosi, tačiau jos veiksmai nuo pat nuosavybės teisės į ginčo butą praradimo yra priešingi, o atskirojo skundo pateikimas tik prailgina bylinėjimąsi. Be to, apeliantė, siekdama, kad šios bylos nagrinėjimas būtų sustabdytas iki bus išnagrinėta Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-274-212/2016, nenurodė konkrečių argumentų ir motyvų, kurie sudarytų pagrindą bylos sustabdymui. Nežiūrint to, ieškovo nuomone, šiuo atveju nėra tikslinga stabdyti bylos nagrinėjamą šioje proceso stadijoje, kadangi esant pagrindams tai bus galima padaryti ir atliekant vykdymo veiksmus. Be to, apeliantės nurodytoje Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje yra priimtas sprendimas, kuriuo apeliantės ieškinys yra atmestas. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, nebuvo pagrindo naikinti teisėtai ir pagrįstai priimtą sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįsta ir teisėta.Teismo sprendimo už akių institutas – įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, rėmėsi būtent šiuo pagrindu. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei tikrindamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, privalo nustatyti, ar teismas teisingai sprendė dėl CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos taikymo ir ar pagrįstai konstatavo, kad atsakovės pareiškime nurodyti argumentai negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos ir priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovams procesinių dokumentų įteikti nei ieškinyje nurodytais, nei jų deklaruotų gyvenamųjų vietų, nei darboviečių adresais, nepavyko, todėl, vadovaujantis Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi, teismo procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 24-25). Apeliantė tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nurodė, kad procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu jai įteikti nepagrįstai, tokiu būdu pažeidžiant jos teisę būti išklausytai. Apeliantės nuomone, teismo siųsti procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti ne dėl jos aplaidumo ir nesirūpinimo procesu, o dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, kadangi teismo siųsti dokumentai per klaidą pateko į kaimyno pašto dėžutę, ką neva patvirtina A. S. rašytiniai paaiškinimai. Atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie šią bylą, kartu neturėjo galimybės laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį. Tuo tarpu įteikus procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, buvo pažeistas rungtyniškumo principas bei R. A. teisė į teisingą teismą. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas net keturis kartus procesinius dokumentus atsakovams siuntė adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra deklaruota apeliantės bei jos atstovės advokatės E. G. gyvenamoji vieta (b. l. 20). Sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu ieškovo argumentu, kad kartu su atskiruoju skundu pateikti A. S. rašytiniai paaiškinimai neįrodo, kad visus keturis kartus atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsti teismo procesiniai dokumentai pateko pas minėtą asmenį. Be to, A. S. paaiškinimuose nurodoma, kad pas jį pateko laiškai, siųsti E. G., todėl, teismo vertinimu, pateiktas paaiškinimas neįrodo, kad A. S. pateko atsakovams, o ne E. G. adresuota korespondencija. Be to, teismas procesinius dokumentus bandė įteikti atsakovams, siųsdamas juos atsakovo darbovietės adresu, tačiau ir šiuo adresu dokumentų įteikti nepavyko. Apeliantė dėl procesinių dokumentų tinkamo neįteikimo atsakovams iš dalies kaltina ieškovą, teigdama, kad ieškovas, žinodamas, jog atsakovę kitoje byloje atstovauja konkretus atstovas G. G., apie vykstančią bylą neinformavo nei atsakovės, nei jos atstovo. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su minėtu argumentu, pažymi, kad ieškovas, kreipdamasi su ieškiniu į teismą, jeigu ir būtų žinojęs, kad atsakovė turi atstovą kitoje byloje, negalėjo jo nurodyti kaip atsakovės atstovo nagrinėjamoje byloje, kadangi teisė pasirinkti ar turėti atstovą byloje, priklauso tik pačiai atsakovei (CPK 51 straipsnio 5 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo pareigos siųsti procesinius dokumentus atsakovės atstovui, atstovaujančiam ją kitose bylose, ir laikyti juos tinkamai įteiktais, nes duomenų apie atsakovės atstovavimą šioje byloje nebuvo pateikta. Be to, atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo savo atstove yra nurodžiusi advokatę E. G., o ne advokatą G. G..Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovams siuntė tiek ieškinyje nurodytu atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tiek atsakovo darbovietės adresais, o taip pat ėmėsi priemonių kitiems galimiems atsakovų gyvenamosios vietos adresams bei darbovietei nustatyti, nenustačius ieškovo veiksmuose piktnaudžiavimo, laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovams buvo pagrįstai įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių kopija atsakovei buvo išsiųsta tuo pačiu ieškovės ieškinyje nurodytu adresu, kaip ir procesiniai dokumentai – (duomenys neskelbtini). Atsakovė, nepraleidusi įstatyme nustatyto termino, pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Todėl yra pagrindas išvadai, kad prieš tai siųstų teismo procesinių dokumentų atsakovė galimai neatsiėmė sąmoningai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį ar prašymo pratęsti šį terminą, kaip praleistą dėl pateisinamų priežasčių, pirmosios instancijos teismas, esant ieškovo prašymui, pagrįstai priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).Sprendžiant dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintos aplinkybės (šalies pareiškime dėl sprendimo už akių nurodytų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui) pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byla buvo pradėta dėl atsakovų veiksmais pažeidžiamos ieškovo nuosavybės teisės, nesusijusios su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog negatorinį ieškinį pareiškęs ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Nagrinėjamoje byloje savo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas įrodinėjo 2015 m. birželio 12 d. ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktu (CPK 715 straipsnis) ir Nekilnojamojo turto registro išrašu (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kurie ir patvirtina jo nuosavybės teisę į ginčo butą. Kauno apygardos teismas nustatęs, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-274-212/2016 pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovams antstolei R. G. ir M. S., trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, kurio pagrindu ieškovas įsigijo ginčo butą, 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi tenkino apeliantės prašymą ir sustabdė apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-274-212/2016 (CPK 163 straipsnio 3 punktas, 166 straipsnio 2 punktas). Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. spalio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-710-196/2016, palikus Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą nepakeistą, kuriuo R. A. ieškinys buvo atmestas (kartu atmestas ieškinio reikalavimas dėl 2015 m. birželio 12 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0090/13/00746 pripažinimo negaliojančiu), Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2S-942-413/2016 nagrinėjimas buvo atnaujintas. Taigi, esant nustatytoms aplinkybės, darytina išvada, kad tiek sprendimo už akių priėmimo dienai, tiek šiai dienai ieškovo nuosavybės teisė į ginčo objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra nuginčyta. Ieškovo nurodytas ir atsakovės procesiniuose dokumentuose patvirtintas faktas, kad atsakovai nėra atlaisvinę ieškovui priklausančio buto ir juo naudojasi iki šiol, leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovai varžo teisėto buto savininko teises, t. y. ieškovo teisę savo nuožiūra naudoti jam nuosavybės teise priklausantį nuosavybės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Todėl abejoti priimto teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu nėra pagrindo. Atskiruoju skundu apeliantė kelia kausimą dėl A. A. patraukimo byloje atsakovu pagrįstumo. Pažymėtina, kad teisė pasirinkti atsakovus priklauso ieškovui ir tokia teisė negali būti ribojama (CPK 12 straipsnis). Todėl panaikinti skundžiamą teismo nutartį nurodytu atskirojo skundo argumentu nėra teisinio pagrindo. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nenurodžius aplinkybių ir nepateikus įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, dėl ko panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė prašymą dėl 261,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro 152,46 Eur išlaidos už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo rengimą ir pateikimą teismui bei 108,90 Eur išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Kartu su prašymu ieškovas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsakovės atskirąjį skundą atmetus, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 108,90 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme ir neviršijančias Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija Nr. 1R-77), 8.16 punkte nustatyto dydžio, laikytinas pagrįstu (CPK 98 straipsnio 2 dalis).Tuo tarpu ieškovo prašomos priteisti 152,46 Eur išlaidos, susijusios su atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą ir pateikimą teismui, priskirtinos išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Skundžiamoje Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartyje teismas nesprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, todėl prašymas dėl minėtų išlaidų priteisimo turėtų būti pateikiamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 108,90 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 90 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.