- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-10
- Bylos Nr.
- 2S-595-212/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02194-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- UAB „Naideka“, UAB „Trucks Market“
- Ieškovas
- BUAB „Autita“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-595-212/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 10 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Naideka“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Autita“ ieškinį atsakovėms UAB „Naideka“, UAB „Trucks Market“ dėl nuosavybės teisės į daiktą pripažinimo ir daikto valdymo pažeidimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jam nuosavybės teisės į vilkiką Mercedes Benz 1846, 2007 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-03-12 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas UAB „Naideka“ pardavė minėtą vilkiką UAB „Trucks Market“, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Naideka“ už parduotą vilkiką gautą 100 269,31 Lt sumą. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo UAB „Naideka“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo esant nepakankamai ir pinigines lėšas, uždraudžiant atsakovui disponuoti areštuotu turtu, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu. Nurodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 100 269,31 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Atsakovui neturint areštuotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 100 269,31 Lt sumą, areštuoti atsakovo lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose bendrai 100 269,31 Lt sumai (įskaitant ir areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant atsakovui vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu civilinėje byloje Nr. 2-3070-956/2014, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Nustatė, jog ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl teismo pareiga apsaugoti ieškovo kreditorių teises, t.y., ginti viešąjį interesą. Byloje yra pareikštas reikalavimas pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į vilkiką „Mercedes Benz 1846“, priteisti 100 269,31 Lt. Vilkiką „Mercedes Benz 1846“ atsakovas pardavė kitam atsakovui UAB „Trucks Market“, kuris minėtą vilkiką pardavė QZL Company (Afganistanas). Tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo galimybę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendė, kad būtina apsaugoti galimą būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti šio teismo sprendimo vykdymą. Teismas konstatavo, kad piniginių lėšų areštas suvaržo įmonės veiklą, apriboja galimybes vykdyti ūkines operacijas ir sukuria prielaidas nuostolių atsiradimui, todėl piniginių lėšų areštas turi būti taikomas tik tuo atveju, jeigu reiškiamo reikalavimo užtikrinimui nepakanka kito atsakovo turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-03 nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės: laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Ieškovas neįrodė ir teismas nenustatė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Mano, jog laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą, nes lėšų areštavimas gali sukelti neigiamų pasekmių, sutrikdyti atsiskaitymą už kurą, automobilių remonto paslaugas, kita būtinas išlaidas. Teismas visiškai nevertino pareikštų reikalavimų ir įrodymų pagrįstumo. Ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis sutarčių vykdymo ir privalomumo pasirašiusioms šalims.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-03 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas ginčijamą automobilį be ieškovo žinios, neteisėtai paėmė, išlaužė spynelę, techninės pagalbos būdu nusitempė jį ir pardavė. Pardavimo sutartį ieškovas ginčija, tačiau ginčo automobilis dar kartą parduotas užsienio firmai ir yra už Lietuvos ribų, todėl restitucijos pagrindu ieškovui susigrąžinti automobilį nėra galimybės. Atsakovo veiksmus laiko nesąžiningais. Be to, ieškinys yra pareikštas dėl didelės pinigų sumos ir dėl kreditorių teisių pažeidimo, todėl teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nepažeidė ekonomiškumo principo, nes areštą uždėjo ieškinio ribose, pirmiausia areštuojant atsakovo turtą, o jo nepakankamai – pinigines lėšas. Atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebūtinumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir jų dydžiu atsakovui ir jų taikymas yra būtinas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.), jeigu, patenkinus ieškinį, jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra sprendžiama, ar reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįstas ir tenkintinas. Įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo teismas įvertina tik bylą išnagrinėjęs iš esmės. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą.
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra dėl vilkiko Mercedes Benz, kuris parduotas už 100 269,31 Lt. Ieškovas nurodo, kad vilkikas yra parduotas be jo žinios, po to dar kartą perparduotas ir yra už Lietuvos ribų, todėl nemato galimybės taikyti restituciją ir prašo priteisti iš atsakovo 100 269,31 Lt (b. l. 69-71).
Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Teismo 2014-06-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina ieškovo, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir atsakovo, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.
Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-04-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2-336/2009; 2010-04-29 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2-472/2010; ir kt.).
Apeliantas teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės sukels jam neigiamų pasekmių, sutrikdys atsiskaitymą už kurą, automobilių remonto paslaugas bei kitas išlaidas. Su šiais apelianto argumentais teismas nesutinka. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jo ūkinė veikla bus sutrikdyta ir jis negalės jos vykdyti. Tai tik yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti atskirojo skundo argumentai. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą, todėl pirmiausia taikė turto areštą kilnojamam ir nekilnojamam turtui ir tik jo esant nepakankamai – piniginėms lėšoms. Be to, įstatymas suteikia apeliantui teisę pasinaudoti CPK 146, 150 straipsnių nuostatomis ir prašyti vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, arba visai ją panaikinti, įmokant ginčo pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą.
Nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas turėjo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Kaip žinia, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ieškovo reikalavimo pagrįstumo, nevertina įrodymų. Tik priimdamas sprendimą, teismas juos įvertina ir konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjant šalių ginčą ir ar reikalavimas tenkintinas, ar atmestinas (CPK 265 str.).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė įstatymo (CPK 144, 145 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.