- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-29
- Bylos Nr.
- 2-472/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- S. V., D. V., V. P., I. P., A. P., N. P., N. M., A. B., V. B., S. Z., B. A. Z.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Kelda“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. V. ir D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsakovų turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-3582-173/2009 pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,PGP investicija“ ieškinį atsakovams V. P. , I. P. , A. P. , N. P. , N. M. , S. V. , D. V. , A. B. , V. B. , S. Z. , B. A. Z. , tretysis asmuo UAB „Kelda“, dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir nuostolių atlyginimo, bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „PGP investicija“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo dienos ieškovo UAB ,,PGP investicija“ ir atsakovų V. P. , I. P. , A. P. , N. P. , N. M. , S. V. , D. V. , A. B. , V. B. , S. Z. , B. A. Z. 2006 m. gruodžio 1 d. sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį dėl 2 400 vnt. paprastųjų vardinių UAB ,,Provėža“ akcijų, įskaitant 1 029 939 vnt. paprastųjų vardinių UAB ,,Kelda“ akcijų, pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovų arba jų teisių perėmėjų 10 730 835,07 Lt bei po 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 5-25).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ir areštavo atsakovams V. P. , I. P. , A. P. , N. P. , N. M. , S. V. , D. V. , A. B. , V. B. , S. Z. , B. A. Z. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą arba turtines teises; tuo atveju, jei nebūtų ar nepakaktų minėto turto, teismas leido areštuoti atitinkamą dalį atsakovų piniginių lėšų, esančių pas juos arba trečiuosius asmenis (b. l. 27-28). Teismas nurodė, jog ypač didelė piniginių reikalavimų suma suponuoja galimą būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, kas sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai S. V. ir D. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį, o ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą (b. l. 32-37). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kadangi ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė įstatyme nustatytų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Tarp šalių sudarytos sutarties 8.7 punkte nustatyta, jog šalių ginčai dėl sutarties sprendžiami šalių tarpusavio derybų būdu; tik šalims nepavykus susitarti per 30 dienų nuo atitinkamos šalies pasiūlymo pradėti tokias derybas pateikimo dienos, ginčas sprendžiamas kompetentingame Lietuvos Respublikos teisme.Be to, teismas priėmė nagrinėti jam neteismingą ieškinį, kadangi pagal bendrąją taisyklę, ieškinys reiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Visi atsakovai gyvena Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje, todėl ginčas teismingas Vilniaus apygardos, bet ne Kauno apygardos teismui.Teismas netinkamai taikė prezumpciją, kad didelė ieškinio suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovo reikalaujama priteisti suma nėra faktinė atsakovų skola, kurios jie nemoka ieškovui, tik ginčytini reikalavimai, kurie pripažinus sutartį negaliojančia galėtų būti tenkinami. Be to, ieškovo nurodyta ir prašoma priteisti suma nėra reali ir preliminariai pagrįsta.Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo atsakovų teises labiau nei tai yra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams įgyvendinti; teismas nutartyje nenurodė, kad bendra visų atsakovų areštuoto turto ir piniginių lėšų vertė ir mastas negali viršyti 10 950 835,07 Lt sumos. Kadangi atsakovai pagal ieškinį atsako solidariai, antstolis, vykdydamas teismo nutartį, areštavo atsakovų turto už 3 000 000 Lt, o turto nepakakus – pinigines lėšas kiekvieno iš atsakovų banko sąskaitoje po 7 482 635,07 Lt, taigi realus turto areštas ženkliai viršija ieškinio sumą. Skundžiama nutartimi atsakovams buvo atimta teisė įsigyti būtiniausių vartojimo prekių, įskaitant maisto produktus ir būtinus vaistus, sumokėti už komunalines ir ryšių paslaugas, mokėti įmokas pagal paskolų, draudimų ir kitas sutartis, sumokėti advokatui už teisinę pagalbą, ginant savo interesus šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,PGP investicija“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d, nutartį (b. l. 56-67). Nurodo, jog atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai, susiję su išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymu, negali būti apeliacijos objektu, nes dar nėra išnagrinėti pirmosios instancijos teisme. Teismingumo klausimas šioje byloje jau yra išspręstas, nes Kauno apygardos teismas rezoliucija priėmė ieškinį, vadinasi pasisakė ir dėl tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo. Kita vertus, visi prieštaravimai dėl ginčo teismingumo turi būti sprendžiami pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą iš esmės. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, pagrįstai nusprendė, jog egzistuoja rizika būsimo teismo sprendimo įvykdymui, be to, laikėsi laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė apeliantų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, ir, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė įstatymo (CPK 144 str., 145 str.).
Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-336/2009; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2006).
Iš ieškinio turinio matyti, kad solidarių reikalavimų suma atsakovams yra 10 730 835,07 Lt, be to, iš kiekvieno atsakovo dar reikalaujama po 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi esant solidariajai skolininkų atsakomybei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str.), ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, iš kurio išieškoti priteistą sumą, todėl ieškovas turi teisę pasirinkti, ir atsakovus, kurių atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Šiuo atveju, ieškovas prašo laikinąsias apsaugos priemones taikyti visiems atsakovams. Teisėjų kolegijos nuomone, minėto dydžio ieškinys sudaro pagrindą teigti, kad nurodyta ieškinio suma yra didelė atsakovams, juolab, kad visi atsakovai yra fiziniai asmenys, tačiau tai yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovai gali motyvuotai paneigti, pateikę įrodymus apie savo turtinę ir finansinę padėtį. Tačiau apeliantai nepateikė teismui duomenų, kurie paneigtų pirmiau minėtas aplinkybes ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtintų, kad minėta ieškinio suma, atsižvelgiant į atsakovų turimą turtą bei gaunamas pajamas, jiems nėra didelė. Taigi apeliantai nepaneigė prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos ir būtinumo užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą (CPK 178 str., 314 str.).
Kita vertus, vadovaujantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovams nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Ginčų sprendimas teisme visada susijęs su atsiradimu tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau skundžiama apygardos teismo nutartimi teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausiai nurodė areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias banko ir/ar kitose kredito įstaigose, neviršijant reikalavimo sumos, t. y. teismas rezoliucinėje skundžiamos nutarties dalyje nurodė, jog areštuojamo atsakovams priklausančio turto vertė neturi viršyti ieškinio sumos (10 950 835,07 Lt).
Skundžiamos teismo nutarties duomenimis, teismas, neturėdamas konkrečių duomenų apie atsakovų konkretų turtą, nurodė tik areštuotino turto vertę, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantų argumentų, susijusių su antstolio, vykdančio teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atliktais veiksmais, kadangi jie neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, be to, skundai dėl antstolių procesinių veiksmų paduodami ir nagrinėjami CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantų argumentų, susijusių su tinkamu teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu bei ginčo teismingumu, taip pat reikalavimo pagrįstumo bei dydžio klausimais, kadangi šie atskirojo skundo argumentai nėra šios apeliacijos dalykas (CPK 320 str., 338 str.)
Atkreiptinas dėmesys, jog šis teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės prašyti teismo taikyti atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mąstą ar vykdymo tvarką (CPK 146, 147, 150 str.). Be to, atsakovai gali nurodyti, konkretų areštuotiną turtą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukeltų nuostolių arba maksimaliai sumažintų nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl pirmiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra pagrįsta ir teisėta (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį.