- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-12
- Bylos Nr.
- 2A-396-278/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02194-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Naideka“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Trucks Market“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-396-278/2015
Teisėja Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02194-2014-6
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naideka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-43-956/2015 pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Autita“ ieškinį atsakovei UAB „Naideka“, trečiajam asmeniui UAB „Trucks Market“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė bankrutavusi UAB „Autita“ nurodė, kad 2010-10-28 su atsakove UAB „Naideka“ sudarė automobilio Mercedes Benz 1846, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo ir išpirkimo sutartį, pagal kurią atsakovė perdavė ieškovei vilkiką naudojimuisi, vežant atsakovės krovinius, ir išsipirkimui, o ieškovė įsipareigojo kas mėnesį iki 2013 m. spalio mėnesio (36 mėnesius) mokėti sutarties priede nurodytą mokestį. Teigia, kad šalys atsiskaitymus dengdavo tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymais, papildomai jų neįformindamos ir 2013-10-14 įmonė buvo atsiskaičiusi su atsakove už vilkiką, tačiau UAB „Naideka“ delsė jį perrašyti ieškovės vardu ir žadėjo tai padaryti vėliau. Nurodė, jog atsakovė pardavė automobilį trečiajam asmeniui, tuo padarydama žalą ieškovei, o tretysis asmuo pardavė automobilį užsienio įmonei, todėl nėra galimybės jo sugrąžinti. Teigia, jog atsakovė iš trečiojo asmens gavo 100 269,31 Lt (29 040 €). Prašė teismą priteisti iš atsakovės UAB „Naideka“, 29 040 € nuostolių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas konstatavo, jog sutartimi ieškovė įgijo ne nuosavybės teisę į vilkiką, bet tik teisę, sumokėjus visas įmokas, įsigyti nuosavybės teisę į vilkiką, todėl sutartį kvalifikavo kaip išperkamosios nuomos sutartį. Darė išvadą, jog šalys, sudarydamos 2010-10-28 sutartį, susitarė būtent dėl 62 731 € (216 601 Lt) sutarties kainos, kurią per 36 mėnesius turėjo sumokėti ieškovė, norėdama įsigyti vilkiką už 1 000 Lt plius PVM. Nurodė, jog šalys nebuvo susitarusios, kad įmokos turi būti dengiamos tik transporto paslaugomis, atliekant krovinių pervežimą konkrečiai ginčo objektu ir darė išvadą, kad ieškovė galėjo atsiskaityti su atsakove UAB „Naideka“ ir iš bendros veiklos, darydama tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus, taip pat ir grynais pinigais, o ne tik krovinių pervežimo paslaugomis, kurios buvo vykdomos vilkiku. Įvertinęs rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusią praktiką tarpusavyje atsiskaityti darant tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė per 36 mėnesius sumokėjo UAB „Naideka“ 62 731 € (216 601 Lt) įmokų už vilkiką, todėl pagal sutarties 10 punktą įgijo teisę įsigyti vilkiką iš atsakovės už 1 000 Lt plius PVM. Teismas pažymėjo, kad nors galutiniame balanse, ieškovė skolinga atsakovei, tačiau skola už bendrą veiklą negali lemti tai, jog ieškovei būtų atimta teisė, sumokėjus visas įmokas už vilkiką pagal sutarties grafiką, įsigyti vilkiką už 1 000 Lt plius PVM. Atsakovės pareiškimą apie sutarties nutraukimą po to, kai ieškovė ją visiškai įvykdė, laikė teisiškai nereikšminga. Nustatė, jog vilkikas parduotas trečiajam asmeniui už 100 269,31 Lt, kuris transporto priemonę pardavė užsienio įmonei, todėl nėra galimybės vilkiką ieškovei gauti natūra. Ieškovės patirtus nuostolius, įvertintus vilkiko kainą, parduotą trečiajam asmeniui, laikė pagrįstais ir įrodytais.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Naideka“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Teigia, kad, 2010-10-28 sutartyje dominavo pirkimo-pardavimo santykiai, o vilkiko nuoma nebuvo numatyta. Tvirtina teismui neteisingai nustačius ir kvalifikavus šalių sutartinių teisinių santykių pobūdį ir esmę. Teigia, jog nepagrįstai buvo nustatyta, kad šalys susitarė dėl sutarties kainos 216 600 Lt be PVM, ir nurodo, jog specialios nuorodos į PVM mokėjimą nėra privalomos, tuo tarpu šalių sutartiniai santykiai nagrinėjamu atveju įrodo šalims visas pagal sutartį mokamas sumas nustačius pridedant PVM. Pažymi, kad 2008-12-08 ir 2010-10-28 sutartys nėra tarpusavyje susijusios ir nebuvo vykdomos kartu ir atsiskaitymas už vilkiką grindžiamas tik 2010-10-28 sutarties tinkamu vykdymu. Nurodo, jog ieškovė nepateikė pareiškimų apie prievolių įskaitymą, nors toks dokumentas būtinas, konstatuojant prievolės baigimąsi įskaitymu. Tvirtina, kad šalys 2010-10-28 pasirašė sutartį, pagal kurią įsipareigojo atlikti tam tikrus veiksmus, siekiant sutartimi aptarto rezultato, ir su iš atsakovės įsigyjamu vilkiku buvo pervežta krovinių už 982 201,90 Lt (284 465,33 €), o ieškovė įsipareigojo sumokėti visas su vilkiku susijusias išlaidas, kurias sudarė 1 034,356 Lt (299 570,10 €). Teigia, kad ieškovė 2013-10-29 buvo skolinga atsakovei 56 981,92 Lt (16 503,10 €). Nurodo, jog 2010-10-28 sutartis galiojo tik konkrečiam sutartiniam objektui ir pagal sutarties 10 punkte nurodomą įmokų mokėjimo grafiką (skaičiuojant vilkiko kainą su palūkanomis be PVM – 216 600 litų (62 732 €) 2013-10-14 ieškovė buvo skolinga atsakovei 1 913,12 €, o 2013-10-29 - nepadengta 3 329,42 € skola. Teigia, jog UAB „Naideka“ vienašališkai nutraukė sutartį su ieškove nuo 2014-01-31, apie tai UAB „Autita“ informuodama dar 2013-12-31, nes įmonė nemokėjo už atsakovės suteiktas paslaugas. Vienašališkai nutraukus sutartį, galiojo sutarties 11 punkto sąlygos - vilkikas ieškovei neperleidžiamas, o įmonė pasilieka visas ieškovės sumokėtas įmokas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą bankrutavusi UAB „Autita“ prašo skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsisakyti priimti naujus įrodymus. Teigia, kad 2010-10-28 sutarties kvalifikavimas didelės reikšmės neturi, nes sudarydama sutartį, ieškovė siekė įsigyti automobilį ir už tai UAB „Naideka“ sumokėjo sutartyje numatytą sumą. Nurodo, jog nuostolių priteisimui automobilio nuosavybės teisės perėjimo momentas nėra aktualus, todėl jeigu ir konstatuoti teismui neteisingai kvalifikavus 2010-10-28 sutarties teisinius santykius, tai nereiškia, kad buvo priimtas neteisingas sprendimas. Pažymi, kad šalys raštiškai nesutarė, jog priede nurodyta kasmėnesinė įmokos ir palūkanų suma yra be PVM, ir tai reiškia, kad į šią sumą įeina ir mokėtinas PVM valstybei, jeigu šalims tokia prievolė įstatymais nustatyta. Nurodo, jog nors šalys ydingai vedė buhalterinę apskaitą, nerašė skolų suderinimo aktų, tačiau priešpriešinių reikalavimų įskaitymus atliko ir tai įrodo bylos medžiaga. Pažymi, kad apeliantė jokių pretenzijų dėl vėlavimo atsiskaityti per visus trejus sutarties galiojimo metus UAB „Autita“ nebuvo pateikusi, todėl sutartyje numatyta 90 dienų pradelsimo atsiskaityti sąlyga nebuvo atsiradusi. Be to, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad sutartis buvo nutraukta. Teigia, kad UAB „Naideka“ buvo nepagrįstai atleista nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, nes pagal įstatymą yra atleista nuo tokio mokesčio mokėjimo. Prašo nepriimti naujų įrodymų, nes nenurodyta, ką apeliantė naujais įrodymais nori įrodinėti ir kiek tai susiję su ginčo dalyku, o teikiant juos, dokumentų neprašo prijungti.
Tretysis asmuo UAB „Trucks Market“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad 2010-10-28 UAB „Naideka“ ir UAB „Autita“ sudarė sutartį dėl automobilio naudojimo ir išpirkimo (toliau – 2010-10-28 sutartis), pagal kurią atsakovė perdavė ieškovei UAB „Autita“ vilkiką Mercedes Benz 1846, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. laidos (toliau – MB 1846), naudojimuisi ir išsipirkimui, o ieškovė už naudojimąsi vilkiku įsipareigojo mokėti kas mėnesį sutarties priede nurodytą mokestį ir apmokėti CMR draudimą, savanoriškojo (Casco) draudimo, privalomojo transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo kasmėnesines įmokas, bei sumokėjus visas įmokas už naudojimąsi vilkiku ieškovė įgyja teisę įsigyti iš atsakovės vilkiką už 1 000 Lt plius PVM (2010-10-28 sutarties 1 p., 2 p., 10 p.; 1 t., b. l. 7-10). Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Naideka“ 2011-12-02 ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą AT0 Nr. 0074 - 130 287,96 Lt sumai, nurodant esant pradinei įmokai pagal 2010-10-28 sutartį už vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2013-10-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TPG1041 - 131 798,10 Lt sumai už minėtą transporto priemonę (1 t., b. l. 11, 32). Nustatyta, jog 2014-03-12 UAB „Naideka“ vilkiką Mercedes Benz 1846, už 100 269,31 Lt pardavė trečiajam asmeniui UAB „Trucks Market“, kuri 2014-03-31šią transporto priemonę vilkiką pardavė Afganistano įmonei „QZL Company“ (1 t., b. l. 181, 174-181).
Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo šalys susitarė, jog atsakovė UAB „Naideka“ perduos, o ieškovė už 2010-10-28 sutarties Priede Nr. 1 nurodytą mokestį naudosis pervežant krovinį tik per atsakovę automobiliu Mercedes Benz 1846, kurį, pasibaigus 36 mėnesių laikotarpiui, UAB „Autita“ išsipirks už 1 000 Lt plius PVM (1 t., b. l. 7-10). Kolegija, įvertinusi 2010-10-28 sutarties sąlygas, tikslus bei tolesnį ginčo šalių elgesį, iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2010-10-28 sutarties kvalifikavimo, t. y. minėtai sutarčiai turint krovinio vežimo sutarčių požymių, tačiau pripažinti, kad ginčo sutartis yra ir išperkamosios nuomos sutartis, nėra pakankamo pagrindo. Iš 2010-10-28 sutarties sąlygų (10 p.) bei ieškovės pareikštų reikalavimų matyti, jog pagrindinis šalių sutarties tikslas buvo įsigyti daiktą nuosavybėn, o ne atlygintinai naudotis transporto priemone. Kaip matyti iš 2010-10-28 sutarties Priedo Nr. 1, įmokos už Mercedes Benz 1846 susidėjo iš įmokos, kurią sudarė dalis vilkiko kainos bei palūkanų, kas mažai tikėtina, kad gali būti prilyginamos nuompinigiams. Atsižvelgiant į tai, jog 2010-10-28 sutartyje bei jos priede buvo nurodyta vilkiko Mercedes Benz 1846 kaina, periodinių įmokų dydis, mokėjimo terminai, kolegijos daro išvadą, jog ginčo sutartis kvalifikuotina ir kaip daikto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis (Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.411 str., 6.413 str.). Sprendžiant ginčą dėl vilkiko Mercedes Benz 1846 kainos, nustatyta, jog 2010-10-28 sutartyje ginčo šalys tiesiogiai nenurodė transporto priemonės kainos, tačiau sutarties Priedu Nr. 1 atsakovė suteikė ieškovei 56 870 € (196 361 Lt) kreditą vilkiko įsigijimui bei numatė 8 procentų dydžio metinę palūkanų normą (1 t., b. l. 9). Įvertinus minėtą aplinkybę, darytina išvada, kad atsakovė transporto priemonę Mercedes Benz 1846 įvertino 56 870 € suma ir ieškovė su tokiu įvertinimu sutiko, pasirašydama sutartį (CK 6.313 str. 1 d.). Kadangi ginčo šalys yra privatūs juridiniai asmenys bei pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojai, spręstina, jog į 2010-10-28 sutarties Priede Nr. 1 nurodytą 56 870 € (196 361 Lt) vilkiko kainą yra įtrauktas ir minėtas mokestis. Tokią išvadą suponuoja tai, jog nei sutartyje, nei priede nėra atskirai išskirta daikto vertė – apmokestinamoji dalis bei mokėtinas mokestis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkami apskaičiavo vilkiko Mercedes Benz 1846 vertę, nes į skundžiamame sprendime nurodytą vilkiko kainą įtraukė palūkanas, kurios pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 9 dalį, į tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos apmokestinamąją vertę neįskaitomos. Kolegija daro išvadą, jog 2010-10-28 sutarties sudarymo momentu vilkiko Mercedes Benz 1846 vertė buvo 56 870 € (196 361 Lt) įskaitant ir PVM. Duomenų, kad ginčo šalys 2010-10-28 sutarties Priede Nr. 1 susitarė dėl 56 870 € (196 361 Lt) vilkiko vertės neįskaičius PMV mokesčio, byloje įrodymų nėra (CPK 178 str.). Byloje nėra ginčo dėl atsakovės išrašytų ieškovei UAB „Autita“ 2011-12-02 ir 2013-10-14 PVM sąskaitų faktūrų už vilkiką Mercedes Benz 1846 (1 t., b. l. 11, 32). Vadovaujantis minėtais rašytiniais dokumentais konstatuotina, jog ieškovei buvo pateikta apmokėti bendra 262 086,06 Lt suma, įskaitant ir PVM. Įvertinus byloje nepaneigtą vilkiko Mercedes Benz 1846 kainą bei 2010-10-28 sutarties Priede Nr. 1 sutartą ieškovės mokėtinų palūkanų dydį – 20 240 Lt, ieškovė UAB „Autita“, siekdama įsigyti transporto priemonę už 1 000 Lt plius PVM, atsakovei turėjo sumokėti 216 601 Lt sumą (196 361 Lt + 20 240 Lt = 216 601 Lt). Nustatyta, kad, vadovaujantis 2010-10-28 sutarties 5 punkto nuostatomis, ieškovė teikė PVM sąskaitas faktūras atsakovei už vykdytas vežimo paslaugas (1 t., b. l. 12-31, 33-44). UAB „Naideka“ neginčija ir neneigia, kad ieškovės minėti finansiniai dokumentai buvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau tvirtina nebuvus abiejų šalių priešpriešinių reikalavimų – iš ieškovės pusės reikalavimo, o iš atsakovės – pareigos, apmokėti už suteiktas vežimo paslaugas ir pareigos atsakovei, o iš atsakovės – reikalavimo, apmokėti jos turėtas išlaidas, susijusias su vilkiku Mercedes Benz 1846, įskaitymų. Byloje esantys išrašai iš ieškovės UAB „Autita“ apskaitos sistemos rodo, jog 2013-10-14 PVM sąskaitos faktūros TPG1041 išrašymo dienai atsakovė turėjo 14 514,71 Lt skolą (1 t., b. l. 45-60). Atsakovės buhalterinės apskaitos suvestinės iki 2013-10-14 duomenimis, įmonė buvo skolinga ieškovei 1 226,63 Lt sumą (2 t., b. l. 114-132). Minėti duomenys patvirtina, jog atsakovei išrašius antrąją sąskaitą faktūrą už vilkiką Mercedes Benz 1846, ieškovė nebuvo skolinga atsakovei ir abi 2011-12-02 ir 2013-10-14 PVM sąskaitos faktūros 2013-10-14 buvo apmokėtos. Įvertintina ir tai, jog 2010-10-28 sutarties 10 punkto sąlyga, ieškovės teisė įsigyti vilkiką Mercedes Benz 1846, buvo siejama tik su sutarties Priede Nr. 1 nurodytų įmokų mokėjimu, todėl būtų nelogiška nuosavybės teisės įgijimą sieti su sutarties termino pabaiga. Kolegija atkreipia dėmesį, jog 2010-10-28 sutartyje nebuvo įtvirtintas draudimas sumokėti įmokas už vilkiką anksčiau nei nustatyta įmokų mokėjimo grafike (CK 6.53 str. 3 d.). Atsakovė pakankamais ir leistinais įrodymais nepaneigė tarp šalių buvus susiklosčiusiai praktikai įskaityti priešpriešinius reikalavimus net ir nesilaikant įstatymo numatytų reikalavimų (CK 6.131 str.; CPK 12 str., 178 str.). 2015-01-06 teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nepaneigė įskaičius ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2010-12-26 iki 2013-09-26, ką įrodo abiejų įmonių buhalterinės apskaitos sistemos išrašai (CPK 12 str., 178 str.). Be to, nagrinėjamoje byloje nereiškiamas atskiras reikalavimas pripažinti įskaitymus neteisėtais. Duomenų, jog atsakovė būtų kreipusis dėl UAB „Autita“ atliktų įskaitymų neteisėtumo, byloje nenustatyta. Apeliantė tvirtina, jog ginčo sutarties kaina buvo dengiama tik iš sutarties objekto (vilkiko Mercedes Benz 1846) gaunamų pajamų, tačiau ši sąlyga neįtvirtinta nei sutartyje, nei šalys atskiru susitarimu (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantė nepateikė jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė UAB „Autita“ buvo įspėta apie esamą skolą už vilkiko naudojimąsi, draudimo paslaugas ir pan., nes galutinę PVM sąskaitą faktūrą už automobilį UAB „Naideka“ ieškovei išrašė 2013-10-14 ir neįrodė, jog ji nėra apmokėta (CPK 178 str.). Be to, kolegija konstatuoja, jog byloje nėra pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė buvo tinkamai informuota ir apie 2010-10-28 sutarties nutraukimą (1 t., b. l. 90; CPK 12 str.). Byloje pateiktas 2013-12-31 atsakovės pranešimas dėl sutarties nutraukimo nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis tinkamą ieškovės informavimą. Vadovaujantis 2010-10-28 sutarties 11 punktu, atsakovė UAB „Naideka“ įgyja teisę nutraukti sutartį, jei ieškovė per 90 kalendorinių dienų nesumoka eilinės įmokos už vilkiko naudojimąsi bei kitų su vilkiku susijusių išlaidų. Įvertinus atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytus teiginius dėl ieškovės skolos, duomenų dėl priminimų ar pranešimų ieškovei susimokėti susidariusią skolą nebuvimą/nenustatymą bei 2013-12-31 pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kolegija nesutinka su atsakovės teiginiais dėl 2010-10-28 sutarties nutraukimo teisėtumo ir daro išvadą minėtus teiginius esant neįrodytais (CPK 178 str.). Konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje UAB „Naideka“ neįrodė, jog ieškovė neįgijo teisės už 1 000 Lt plius PVM įsigyti vilkiką Mercedes Benz 1846, todėl, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį.
CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė UAB „Naideka“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius dokumentus, susijusius su vežimo paslaugomis, tačiau nenurodė, kokias aplinkybes pateikti duomenys gali patvirtinti ar paneigti, nenurodė CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai. Įvertinus minėtą, kolegija atsisako prijungti prie bylos atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, nes juos turėjo teisę teikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.).
Dėl paminėtų motyvų naikinti sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 83 straipsnio nuostatos numato asmenis, kurie atleistini nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Minėto straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinius ir kasacinius skundus. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Naideka“ sumokėjo 150 € žyminio mokesčio, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo 2015-02-26 teismo nutartimi yra atleista (2 t., b. l. 173, 195). Atsižvelgiant į įstatyminį žyminio mokesčio mokėjimo reglamentavimą, į tai, jog ieškovei UAB „Autita“ yra iškelta bankroto byla, apeliantei grąžintina 2015-02-25 sumokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 87 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naideka“ (į. k. 148031070) 2015 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. svTBL1011 sumokėtą 150 € (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį.