Kauno apygardos teismo nutartis

2017-09-27 · Civilinė byla Nr. e2S-2186-658/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-27
Bylos Nr.
e2S-2186-658/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14848-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2186-658/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14848-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-21856-848/2017 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ prašymą suinteresuotiems asmenims antstolei A. A., A. O. ir R. O. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „General Financing“ kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui A. O. bendrojoje jungtinėje su sutuoktine R. O. nuosavybėje priklauso 1/2 dalis sutuoktinės pajamų, kurias ji gauna ir gaus ateityje. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-19694-451/2016 dėl 2 709,95 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. O. kreditorės UAB „General Financing“ naudai. Kreditorė 20017 m. sausio 5 d. su vykdomuoju dokumentu kreipėsi į antstolę A. A.. Antstolė nustatė, kad skolininko sutuoktinė R. O. gauna pensiją iš VSDFV Užsienio išmokų tarnybos, todėl areštavo išmokos dalį, viršijančią vieną MMA, bet ne daugiau kaip 3 210,67 Eur. Antstolė patvarkymu pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjos UAB „General Financing“ prašymą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pagal CPK 667 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2017 m. liepos 1 d. (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymas Nr. XII-2751), su pareiškimu dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, į teismą galima kreiptis tik CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais: kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Pažymėjo, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, teismas privalo vadovautis šio procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančia civilinio proceso įstatymo redakcija. Teismas konstatavo, kad pareiškėja į teismą kreipėsi, nesilaikiusi išankstinės pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 667 straipsnyje.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „General Financing“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį ir klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo išspręsti iš esmės arba perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Remiantis šiuo metu galiojančia CPK 667 straipsnio nuostata, skolininkas privalo pateikti Sprendimu vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra CPK 667 straipsnyje numatytos formos. Pažymėtina, kad tik 2017 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė derinimui Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimo projektą, kuriame yra CPK 667 straipsnyje numatyta forma, tačiau ši forma kol kas yra tik derinimo stadijoje, todėl iš esmės tinkamai įgyvendinti CPK 667 straipsnyje įtvirtintą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, šiuo metu nėra jokių objektyvių galimybių. Atsižvelgiant į tai, tokio pobūdžio prašymai turėtų būti nagrinėjami pagal iki šiol galiojusią tvarką, kol bus priimta Sprendimų vykdymo instrukcijos atitinkama pataisa.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su CPK 3 straipsnio 8 dalies taikymu. Antstolė jau buvo pradėjusi veikti, vadovaudamasi iki liepos 1 d. galiojusia CPK 667 straipsnio nuostata, todėl tolesni veiksmai taip pat turėjo būti atliekami remiantis ta pačia tvarka. Pareiškėja, laikydamasi įstatymu reglamentuotos tvarkos, nepraleisdama antstolės nurodyto termino kreipėsi į teismą, kad būtų nustatyta skolininko turto dalis. Priešingu atveju, antstolė apskritai be reikalo atliko vykdymo veiksmus, uždėjo turtui areštą, kas taip pat lėmė ir vykdymo išlaidų didėjimą, kadangi pareiškėja nebeteko teisės kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Toks teismo aiškinimas yra ydingas ir iš esmės pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Teismas neteisingai aiškino bei interpretavo pasikeitusią CPK 667 straipsnio nuostatą. Pareiškėja neprivalėjo laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kadangi po liepos 1 d. įsigaliojusiame CPK 667 straipsnyje numatytus veiksmus turi pareigą atlikti antstolis ir skolininkas, o kreditorius tik antstolio įpareigotas turi pareigą pateikti prieštaravimą ar gavęs siūlymą, kreiptis į teismą dėl dalies nustatymo. Taigi, pareiškėja neturi pareigos naudotis ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, kol nėra tiesiogiai įpareigojama antstolio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo dėl nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-19694-451/2016 priteisė iš atsakovo A. O. ieškovei UAB „General Financing“ 2 629,38 Eur skolą, 20,57 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 60 Eur žyminį mokestį. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. civilinėje byloje Nr. e2-19694-451/2016 išdavė vykdomąjį raštą. Pagal minėtą vykdomąjį raštą antstolės A. A. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0036/17/00142. Antstolė A. A. 2017 m. liepos 5 d. areštavo skolininko sutuoktinės R. O. išmokos, gaunamos iš VSDFV Užsienio išmokų tarnybo, ir jai prilygintų išmokų bei davinių dalį viršijančią vieną MMA, bet ne daugiau kaip 3 210,67 Eur. Minėtu patvarkymu antstolė įpareigojo kreditorę UAB „General Financing“ per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko A. O. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Tokie pat principai taikytini ir vykdymo procesui. Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nutartį iš esmės grįsdamas procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, neteisingai interpretavo CPK 3 straipsnio 8 dalį ir atsisakydamas priimti prašymą pažeidė CPK reikalavimus.

Pažymėtina, kad antstolės patvarkymas, kuriuo ji įpareigojo kreditorę per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, buvo priimtas jau įsigaliojus naujai CPK 667 straipsnio redakcijai, t. y. 2017 m. liepos 5 d., o kreditorė prašymą teismui pateikė 2017 m. liepos 21 d. Atsižvelgiant į tai, antstolė ir kreditorė turėjo įvertinti teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir vadovautis galiojančia CPK 667 straipsnio normoje nustatyta tvarka dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, ką ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Be to, skunde nurodyta aplinkybė, jog nėra priimto žemesnės hierarchijos teisės aktu reglamentuotos formos, kuri naudotina antstolio sprendžiant klausimą dėl kreipimosi į teismą CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, negali paneigti aukštesnės galios aktu – įstatymu – nustatyto teisinio reglamentavimo bei bendrųjų CPK principų dėl procesinio įstatymo galiojimo laike.

Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Nerijus Meilutis